Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-258-486/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-07
Bylos Nr.
1-258-486/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Kaltinamasis
D. P.
Nukentėjusysis
D. R.
NuorašasBaudžiamoji byla Nr. 1-258-486/2019
Proceso Nr. 1-01-1-08076-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.4.2.3; 2.3.4.3
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Aušrai Razutienei,dalyvaujant prokurorui R. B.,kaltinamajai D. P.,kaltinamosios gynėjui advokatui M. M.,nukentėjusiajam D. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, išsilavinimas - aukštasis, dirbanti - UAB (duomenys neskelbtini) , Vilnius, teista:

2016 m. rugpjūčio 04 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d., - 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant bausmės laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, įpareigojant per - 2 (du) mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti - 20 (dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P. 2018 m. vasario 16 d., apie 21 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, asmeninio konflikto metu, rankomis pastūmė savo šeimos narį – sugyventinį D. R., ko rezultate pastarasis pargriuvo ir susižalojo juosmens sritį, padarydama nukentėjusiajam D. R. L4 juosmens slankstelio suspaustinį lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji D. P. kalta neprisipažino. Parodė, kad 2018 m. vasario 16 d. susitarė eiti į šventę, apie 5-6 valandą. Nukentėjusysis išėjo dienos metu. D. R. mėgsta eidamas nusipirkti alkoholio. Ji suprato, kad nukentėjusysis išeidamas užeis į parduotuvę ir grįš. Po to D. P. pagalvojo, kad tokia šventė, ką ji namuose viena sėdės, todėl apsirengė ir išėjo į miestą. Tą dieną troleibusai nemokamai vežiojo, todėl kaltinamoji nepaėmė jokių daiktų tik rankinuką. D. P. į miesto centrą atvažiavo apie 6 valandą vakaro, paskambino nukentėjusiajam. Jis pasakė, kad yra šventėje, bet jau pavargo ir nori namo. Kaltinamoji vėliau pasivaikščiojo po miestą ir namo grįžo apie 21 val. Grįžus namo, nukentėjusysis jos neįsileido, buvo užsirakinęs. Duris kaltinamoji atsirakino raktu, bet ten yra dar skląstis, jis irgi buvo uždarytas. Kai D. P. pradėjo belstis, prie durų priėjo nukentėjusysis, paklausė „ko tu nori, eik iš kur atėjus“. Čia jau ne pirmas kartas, kai nukentėjusysis jos neįsileidžia. Anksčiau buvo, kai neįsileido, tada kaltinamoji išsimiegojo viešbutyje ir kitą dieną grįžo. Tą vakarą D. P. vaikščiojo gal kokį pusvalandį aplink namą, ir pasėdėjo ant suoliuko, bet lauke buvo šalta, pasnigę. Tada ji vėl priėjo prie namų ir nukentėjusįjį perspėjo, kad jeigu neįleis, ji išdauš stiklą. Nukentėjusysis iš pradžių gal nepatikėjo, tačiau kaltinamoji pasiėmė akmenį, išdaužė langą, atsidarė skląstį. Tada D. R. puolė iš virtuvės ir nenorėjo įsileisti. Kaltinamoji pagalvojo, kad pasiims pinigų ir važiuos į viešbutį, nors turi giminių, bet nenorėjo gadinti kažkam šventės. Koridoriuje tarp jos ir nukentėjusiojo įvyko susistumdymas. D. supyko dėl išdaužto stiklo, pasakė, kad iškvies policiją, bet kaltinamoji to nesureikšmino. Po to nukentėjusysis apsisuko ir nuėjo į virtuvę, o kaltinamoji iš paskos, kadangi ten buvo jos piniginė. Kaltinamoji iš lentynos paėmė piniginę, norėjo užeiti į tualetą, bet D. R. pačiupo jai iš paskos už plaukų, pargriuvo, tačiau kaltinamajai kažkaip pavyko išsisukti ir pabėgo. D. P. atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas, suplyšo rankinuko rankena. Bėgdama per laiptus dar atsisuko pažiūrėti ar D. jos nesiveja. Tą vakarą kaltinamajai niekas nepaskambino nei policija, nei kas kitas. Kitą dieną paskambino Danielius, pasakė, kad jis ligoninėje, kad skauda nugarą. Jis paprašė atvežti daiktų, rūbų. Vėliau atvažiavo D. sūnus ir jie kartu nuvažiavo į ligoninę. K. D. grįžo iš ligoninės sakė, kad įvykio vakarą išsikvietė greitąją, policiją. Po to jie kurį laiką gyveno normaliai, kol kaltinamoji gavo laišką ateiti į policiją. Policijoje D. P. labai nustebo, kad D. parašė pareiškimą, kad ji yra kaltinama, jog pastūmė D., kad reikalauja žalos. Kaltinamajai buvo šokas, kad D.taip pasielgė. Jie gyvena kartu apie 12 metų. D. P. ir tvarko namą, ir kūrena pečių, ir valgyti daro, ji viena dirba, jos lėšos nedidelės. O D. gauna pašalpą, dar sūnus padeda, bet jis daug prageria, o kaltinamoji jį turiu išlaikyti. D. P. nežino, kur D. konflikto metu nukrito. Ten pas juos lygu visur ir prie kaltinamosios D. nukritęs nebuvo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. R. parodė, kad kaltinamoji D. P. yra gyvenimo draugė jau nuo 2006 metų. Sugyventiniai, tai bendro ūkio vedimas, to nėra iš tikro, tačiau D. P. deklaruota gyvenamoji vieta kur jis gyvena, (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 16 d. jie susitarė eiti į Vasario 16-osios šventę. Vėliau ji pasakė, kad neis, o nukentėjusysis jai pasakė, kad eina. Kai jis buvo Lukiškių aikštėje, D. jam paskambino ir paklausė, kur jis yra, nes ji mieste. Bet jie nesusitiko ir nukentėjusysis neužilgo grįžo namo. Kaltinamoji grįžo apie 21 valandą, puolė veržtis į namus, tačiau nukentėjusysis pasakė, kad eitų pas tuos, kur buvo, nes su juo nenorėjo eiti. Tuomet kaltinamoji metė akmenį į langą, išdaužė lango stiklą, įkišo ranką, atsistūmė kištuką. Nukentėjusysis tuo metu ieškojo telefono, nes norėjo paskambinti policijai. Tarp jų koridoriuje įvyko susistumdymas. Po to kaltinamoji jį pastūmė iš verandos į virtuvę, nukentėjusysis pataikė ant laiptuko, persikreipė, kojos buvo verandoje, korpusas virtuvėje, po to nukrito ant pilvo. Gulėjo ant pilvo apie 5 minutes, po to šiaip ne taip atsikėlė už spintelių pasigriebęs ir nuėjo skambinti policijai. Nukentėjusysis buvo pastumtas į krūtinės sritį abiem rankomis, jis atsikėlė dejuodamas nuo skausmo stuburo srityje, bet D. pagalbos neprašė. Nukentėjusysis net negalvojo, kad bus tokios liūdnos pasekmės, o D. susirinko daiktus ir išėjo į miestą, kadangi jis puolė skambinti į policiją, o kaltinamoji norėjo to išvengti, todėl išėjo iš namų. Kai atvyko policija, policija iškvietė greitąją ir nukentėjusįjį išvežė į U. L. ligoninę, peršvietė rengenu, paguldė į ligoninę. Ligoninėje D. R. pragulėjo 3 dienas ir po to jį paleido namo. Vėliau iškvietė nukentėjusįjį į policiją, ir vėliau buvo iškelta baudžiamoji byla. Dėl susitaikymo buvo kalbėta, tačiau susitaikyti nepavyko ir byla nuėjo į teismą. Dabar jis yra prižiūrimas gydytojų, siūloma daryti operaciją ir pakeisti tą sulūžusį slankstelį, po to gal bus sveikas. Šiuo metu nedirba, kadangi jie gyvena kartu, tai dėl to įvykio D. pretenzijų nereiškia. Jis ir pagal amžių už ją vyresnis, bando paauklėti, bet ji visada jaučiasi teisi ir tvirto charakterio. Šiuo metu nukentėjusysis tvarkosi reikalus dėl invalidumo nustatymo, vaistams ir papildams išeina apie 50 eurų. Dabar jam pastoviai skauda nugara, gydytojas nustatė, kad yra dabar pablogėjimas. Dėl civilinio ieškinio, tai nukentėjusysis jį palaiko, bet jai sudėtinga būtų mokėti. Gal dalimis kas mėnesį. 1500 eurų turtinė žala tai sudaro dužusių vazų ir paveikslų sumos. Dėl neturtinės žalos, kad dėl patirto sužalojimo jis net išeiti į miestą negalėjo, net sėdėti negalėjo, iki šiol dar gydosi, o po dviejų mėnesių vėl žiūrės. Vaikšto šlubčiodamas, fizinį skausmą jaučia, be vaistų negali, geria „Diclac“ kasdien, jie yra vieni stipriausių, be to ir tepa tepalu sužalotą vietą.

2018 m. rugsėjo 19 d., apklausos pas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją M. G. metu nukentėjusysis D. R. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-08076-18, metu duotus parodymus (b. l. 38-39). Patvirtino, kad D. P. yra jo sugyventinė, su kuria gyvena (duomenys neskelbtini), Vilnius. Su D. P. gyvena kažkur apie - 12 (dvylika) metų, motinai nuosavybės teise priklausančiame name. Tarpusavio santykiai yra normalūs, tačiau būna visko, kadangi D. P. yra linkusi smurtauti. 2018 m. vasario 16 d. apie 21 val., D. P. grįžo namo ir buvo konfliktiškai nusiteikusi. D. P. išgėrusi būna konfliktiška, todėl pastarosios nenorėjo įsileisti į namus, užrakindamas prieangio duris, užsklęsdamas duris skląsčiu. D. P. paėmusi akmenį išdaužė prieangio durų stiklą ir iš vidaus atrakinusi duris įėjo į namą. Gyvena name, kuriame yra virtuvė ir - 2 (du) kambariai bei taip vadinamas “šaltasis” kambariukas. D. P. iš verandos (prieangio) norėjo užeiti į kambarį. Nenorėjo D. P. įsileisti į namus, todėl įvyko susistumdymas, kurio metu D. P. jį stipriai pastūmė ir jis kambaryje kažkaip krito ant grindų. Pajuto stiprų skausmą nugaroje. Susistumdymo metu D. P. greičiausiai jį pastūmė - 2 (dviem) rankomis, jis neišlaikė pusiausvyros ir greičiausiai užkliuvęs už slenksčio, esančio iš verandos į kambarį, nugriuvo į kambarį, ant pilvo, persikreipęs. Jo kojos buvo prie slenksčio, o galva prie vonios durų. Jis į nieką neatsitrenkė. Pamena, kaip sunkiai išsitiesino kojas, gulėjo kažkur tai - 5 (penkias) minutes. D. P. tuo metu atrodo nuėjo pasiimti rankinuko. Kol stumdėsi, D. P. netyčia nutraukė rankinuko rankeną. D. P. jam net nepadėjo atsistoti. Po kurio laiko jam pavyko atsistoti ir iškviesti policijos pareigūnus. D. P. pabėgo. D. P. jo prašė neskambinti pareigūnams, bet ką konkrečiai sakė, nepamena. Atvykę policijos pareigūnai jam iškvietė medikus, kurie jį nuvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas slankstelio lūžis. Mano, kad D. P. tyčios sužaloti nukentėjusįjį neturėjo (b. l. 26-30, 32-34).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė R. G. paaiškino, kad gavo medicininius dokumentus, kuriuose buvo užfiksuota, kad nukentėjusysis buvo kreipėsįs dėl lūžio. Jeigu tas lūžis būtų senas, pastebėtų. Šiuose medicinos dokumentuose pažymėta, kad ūmus kompresinis smūgis, tai reiškia, kad “šviežias”. Dėl birželio 12 dienos išvados, kadangi įvykis buvo vasario 17, o jau 2018-03-16 išvada yra, kad kinta tas lūžis, gyjantis. Tai yra fiksuojama, kad tai tas pats lūžis, tik gijimo stadijoje.

Naujininkų poliklinikos sveikatos istorijoje rašoma, kad juosmens 5 slankstelis, ostechondrozė, išvaržos, tai jos jau senos ir taip įvardytos. Kokia galėjo būti asmens būklė po tokios traumos, tai sunku pasakyti. Tai nuo paties žmogaus priklauso, gali būti apribotas judėjimas. Iš Naujininkų poliklinikos sveikatos istorijos matyti, kad buvo senų pakitimų stubure. Bent vienintelis užfiksuotas buvo 4 slankstelio lūžis. Kaip iki tol jautėsi D. R., kokia jo būklė galėjo būti be Naujininkų poliklinikos istorijos negali pasakyti, yra stuburo iškrypimas, jis fiksuotas ir anksčiau. Ar tai galėjo įtakoti 4 kompresinio slankstelio lūžį, negali pasakyti. Parašytos dvi išvados: 2018-05-10 ir 2018-08-07. Reikalingos buvo dvi išvados pagal tyrėjos užduotį, nes buvo pateikti papildomi dokumentai iš Naujininkų poliklinikos istorijos. Jos identiškos, nepakeitė rezultatų. Turėjo nukentėjusysis su stuburu problemų ir anksčiau, pvz., osteochondrozė. Buvo pateikta VŠĮ RVLL gydymosi istorija, Naujininkų poliklinikos istorija su rengenograma. Ar sužalojimas gali būti vienodas, jeigu žmogus buvo pastumtas ar pats nugriuvo, negali dabar pasakyti, išorinių pažeidimų nebuvo fiksuota.

2018 m. vasario 16 d., Vilniaus AVOPK Patrulių rinktinės 3 - iosios kuopos 1 - ojo būrio vyr. patrulio A. M.tarnybiniame pranešime “Dėl smurto artimoje aplinkoje fakto” nurodyta, kad 2018 m. vasario 16 d., apie 21 val. 05 min., patruliuojant kartu su vyr. patruliu V. K. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilnius, sugyventinė sumušė pranešėją ir pabėgo. Įvykio vietoje nustatė, kad policijos pareigūnus kvietė D. R., kuris nurodė, kad 2018 m. vasario 16 d., apie 20 val. 45 min., neblaivi sugyventinė D. P. išmušė akmeniu lauko durų langelį bei pastūmė D. R., ko rezultate pastarasis nukrito ant žemės ir susimušė nugarą. D. R. buvo neblaivus, nustatytas 1,53 % promilės apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis (b. l. 5-6).

2018 m. vasario 17 d., Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyr. tyrėjo D. B. tarnybiniame pranešime pažymima, kad 2018 m. vasario 17 d., apie 00 val. 55 min., iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės buvo gautas pranešimas, kad D. R. diagnozuotas stuburo slankstelio L4 lūžimas ir D. R. buvo patalpintas į ortopedinį skyrių (b. l. 7).

2018 m. vasario 17 d. apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, o būtent: apžiūrėtas, aprašytas ir fotografuotas gyvenamasis namas, esantis Žirnių g. 51, Vilnius, kuriame įvyko nukentėjusiojo D. R. ir kaltinamosios D. P. konfliktas, fiksuotas išdaužtas gyvenamojo namo, esančio Žirnių g. 51, Vilnius, prieangio durų stiklas (b. l. 21-23).

2018 m. rugsėjo 11 d., apžiūros protokolas, kuriuo išklausytas, apžiūrėtas ir aprašytas, Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2018-08-20 raštu Nr. 41D(V)-1658, pateiktas garso įrašas, kuriuo nukentėjusysis D. R. 2018-02-16 praneša apie tiriamą įvykį, t. y. smurtą artimoje aplinkoje, garso įrašo pradžioje girdisi moters riksmai. Garso įrašė vyriškas balsas sako “ir policijos, ir greitosios, stuburą sulaužė” (b. l. 46-48).

2018 m. gegužės 10 d., Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1161/2018 (01), nurodyta, kad D. R. nustatyta L4 juosmens slankstelio suspaustinis lūžis, kuris padarytas suspaudžiant stuburą pagal stuburo išilginę ašį. Sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes sveikata dėl lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas galėjo būti padarytas griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių (b. l. 59-60).

2018 m. rugpjūčio 07 d., Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 1944/2018 (01) nurodyta, kad D. R. nustatyta L4 juosmens slankstelio suspaustinis lūžis, kuris padarytas suspaudžiant stuburą pagal stuburo išilginę ašį. Sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes sveikata dėl lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas galėjo būti padarytas griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių (b. l. 67-68).

2018 m. rugsėjo 26 d., parodymų patikrinimo vietoje protokolu aprašytas, fotografuotas, nukentėjusiojo D. R. parodytas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, slenkstis, esantis tarp verandos ir virtuvės patalpų (b. l. 83-85).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

Pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo LR BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių – regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo netekimo ar kito sunkaus suluošinimo, susirgimo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba didelės dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimo, arba nepataisomai subjauroto nukentėjusio asmens kūno. Pagal LR BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas šeimos nario nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi D. P. smurtą panaudojo savo sugyventinio atžvilgiu, su kuriuo vedė bendrą ūkį jau nuo 2006 metų. Teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu bandė ginčyti tą aplinkybę, kad jie su kaltinamąja buvo sugyventiniai, tačiau tai patvirtina pačios kaltinamosios parodymai, nukentėjusiojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kiti bylos duomenys.

Nors kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę neigė, nurodydama, kad ji nesmurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, o įvykus konfliktui su sugyventiniu, kuriuo metu tai jis elgėsi agresyviai, kaltinamoji bandė sprukti iš namų, tačiau šiuos jos parodymus paneigia kiti byloje esantys duomenys. Nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai ir logiškai aiškino įvykio aplinkybes, bei nurodė, kad nenorėjo D. P. įsileisti į namus, todėl įvyko susistumdymas, kurio metu D. P. jį stipriai pastūmė ir jis kambaryje kažkaip krito ant grindų. Tą jo versiją iš esmės patvirtina Bendrojo pagalbos centro įrašytas pokalbis, kuriame girdisi, kad jis prašo iškviesti policiją ir greitąją, nes kaltinamoji jį pastūmė ir jis užkliuvęs už slenksčio pargriuvo ir susižalojo nugarą, sunkiai juda. Garso įraše akivaizdžiai girdisi ir kambaryje esantis moteriškas balsas (D. P.), nors jos teigimu, prie jos jis pargriuvęs nebuvo ir ji nematė jo gulinčio ant grindų, neįsivaizduoja kaip jis susižalojo. Be to, specialisto išvadose nurodyti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, pagal jų pobūdį, lokalizaciją, padarymo laiką ir mechanizmą, visiškai patvirtina nukentėjusiojo parodymus ir paneigia kaltinamosios gynybinę versiją. Teismo posėdžio metu apklausta specialistė paliudijo, kad tikėtina, kad dėl pastūmimo galėjo lūžti L4 juosmens slankstelis. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Smurtinius veiksmus kaltinamoji atliko suvokdamas pavojingų nusikalstamų veikų pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jos veiksmų (pastūmimo) bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo. Paneigtini ir kaltinamosios D. P. teiginiai, kad nukentėjusysis pats smurtavo jos atžvilgiu, kadangi išskyrus jos teiginius, jokių daugiau tai pagrindžiančių duomenų, negauta. Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad jų visuma patvirtina, jog pareikštas kaltinimas D. P. visiškai pasitvirtino.

D. P. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad D. P.

asmeninio konflikto metu, rankomis pastūmė savo šeimos narį – sugyventinį D. R., ko rezultate pastarasis pargriuvo ir susižalojo juosmens sritį, padarydama nukentėjusiajam D. R. L4 juosmens slankstelio suspaustinį lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Dėl bausmės skyrimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

Kaltinamosios D. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas, skirdamas kaltinamajai D. P. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamoji padarė vieną apysunkį smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgtina ir į kaltinamosios asmenybę, į tai, kad kaltinamoji praeityje administracine tvarka nebaustas (b. l. 91- 93), teista 1 kartą (b. l. 104-105), turi pastovų dirbą ir legalų pajamų šaltinį. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jai straipsnio sankcijoje numatytą vienintelę bausmę – laisvės atėmimą. Teismas atsižvelgia į tai, kad prokuroras prašė bausmės vykdymą atidėti. Svarstant klausimą dėl LR BK 75 straipsnio nuostatų taikymo tikslingumo kaltinamajai D. P. svarbu akcentuoti, kad LR BK 75 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio. Teismas atsižvelgia į tai, kad D. P. yra teista tik 1 kartą, šiuo metu dirba, todėl manytina, kad neizoliavus jos ir atidėjus bausmės vykdymą bus pasiekti LR BK 41 straipsnio tikslai. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad jų visuma leidžia paskyrus bausmę, jos atžvilgiu taikyti LR BK 75 straipsnį ir atidėti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įstatyme numatytus įpareigojimus.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios gynėjas kėlė klausimą dėl baudžiamosios bylos nutraukimo susitaikius. Pagal LR BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardintų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šioje byloje D. P. kalta neprisipažįsta, be to, šią veiką įvykdė turėdama neišnykusį teistumą. Todėl nesant šių sąlygų visumos bylos nutraukti šiuo atveju nėra teisinio pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis).

Nukentėjusysis D. R. pateikė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-08076-18, dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos - 3500 eurų atlyginimo (b. l. 42). Šią sumą anot nukentėjusiojo D. R. sudaro 2000 eurų neturtinės žalos bei 1500 eurų turtinės žalos. Teismo posėdžio metu paprašydamas paaiškinti kas sudaro turtinės žalos sumą D. R. to padaryti nesugebėjo, nurodė, kad į tą sumą įeina vaistų kaina, atsėja 50 eurų per dieną, sudužusios vazos, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių dokumentų (čekių), be to iš kaltinamojo akto bei pačios bylos akivaizdu, kad įvykio dieną buvo išdaužtas langas, tačiau duomenų apie sudužusias vazas, nėra. Dėl aukščiau išdėstytos, prašomos turtinės žalos suma nepriteistina, nes gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys.

Pagal LR CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, paisant jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, įvertinant visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatant teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmenų interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyrą, mano, kad šiuo atveju nukentėjusysis dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kai jam buvo lūžęs juosmens slankstelis ir apribota galimybė judėti, be to nuolat kenkė ir dar kenkia skausmą, geria vaistus, patyrė neturtinė žalą, tačiau teismo vertinimu, šiuo atveju 1000 eurų suma laikytina teisinga, protinga ir proporcinga.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-08076-18, dėl - 269,95 eurų žalos atlyginimo, už nukentėjusiajam D. R. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (b. l. 75-76).

Teismui nekyla abejonių dėl prašomos priteisti turtinės žalos tiesioginio priežastinio ryšio su kaltinamosios padaryta nusikalstama veika. Prašomas priteisti žalos dydis pagrįstas kartu su civiliniu ieškiniu pateiktais įrodymais (b. l. 75-80), todėl, vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalimi, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti :

Laikmeną – CD diską, 1 egz. su Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2018-08-20 raštu Nr. 41 D (V) -1658, pateiktu garso įrašu, saugomą voke baudžiamojoje byloj, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 308 straipsniu

nusprendžia:

D. P., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteisti 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams.

Įpareigoti nuteistąją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

2) tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

3) per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį

keičiančiose programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti D. P. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus teritorinė ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti.

Priteisti ir kaltinamosios D. P. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 269,95 (du šimtus šešiasdešimt devynis eurus 95 ct.) eurų, už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Nukentėjusiojo D. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamosios D. P. nukentėjusiojo D. R. naudai 1000 (vieną tūkstantį) eurų sumą neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo D. R. civilinį ieškinį dėl 1500 eurų priteisimo turtinei žalai atlyginti, atmesti kaip nepagrįstą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas Jeugenijuš Jaglinski