- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-02
- Bylos Nr.
- 1S-1289-785/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-94-1-00211-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Kaltinamasis
- E. A.
- Advokatai
- Arvydas Gudas
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1Suėmimo skyrimas, pagrindai ir sąlygos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Šarkui, teismo posėdyje nagrinėdamas kaltinamojo E. A. gynėjo advokato Arvydo Gudo skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutarties, kuria pratęstas kardomosios priemonės suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015 m. birželio 28 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. A. kaltinamas, tuo kad jis 2014 m. kovo 21 d. apie 15.30 val. (duomenys nekelbtini), prieš J. B. valią įsodino ją į automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai bandant išlipti iš važiuojančio automobilio, tyčia pagreitino automobilio važiavimo greitį ir taip jos neišleido, tuoj po to, automobilyje atėmė iš J. B. jos turėtą mobiliojo ryšio telefoną, jį išjungė ir išardė, kad su pastarąja negalėtų susisiekti artimieji, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai išsikviesti pagalbą, automobiliu nukentėjusiąją nusivežė į mišką, kur jai grasino, kad pažadėtų būti su juo, nes kitaip jos neparveš į namus ir taip neteisėtai atėmė žmogui laisvę;
be to, jis kaltinamas ir tuo, kad susitaręs ir bendrai veikdamas su nusikaltimo vykdytoju E. Z. ir padėjėju V. L., organizavo nusikalstamą veiką, naudojimąsi žinomai nusikalstamu būdu gautu turtu, parengė nusikalstamos veikos planą, surado nusikalstamos veikos bendrininkus - E. Z. ir V. L. ir jiems vadovavo, paskirstydamas vaidmenis, nusikaltimo bendrininkus jam priklausančiu automobiliu „Rover 25“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė į Lenkijos Respubliką Vroclavo miestą, kur 2015 m. sausio 25 d. apie 3 val. nenustatytas asmuo perdavė naudotis žinomai nusikalstamu būdu gautą, pavogtą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, didelės vertės svetimą turtą – automobilį „Range Rover Sport“, identifikavimo Nr. SALLSAAG6CA731370, priklausantį U. O., kurio vertė – 45 000 Eur, jis nurodė E. Z. automobilį nuvairuoti į Lietuvos Respubliką, o pats kartu su V. L. važiuodamas priekyje lydėjo E. Z., nurodydamas jam važiavimo maršrutą, stebėdamas kelią, saugodamas, kad nusikalstamos veikos vykdytojo nepastebėtų policijos ar pasienio tarnybų pareigūnai, o, esant reikalui, apie pareigūnų pasirodymą praneštų bendrininkui telefonu, kol jis 2015 m. sausio 26 d. 20.45 val. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas pareigūnų, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 146 straipsnio 1 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje.
2015 m. sausio 26 d. E. A. sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka 2015 sausio 28 d., 2015 m. vasario 26 d. ir 2015 m. balandžio 24 d. nutartimis jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 16 d. nutartimi E. A. pratęsė kardomosios priemonės suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015 m. birželio 28 d.
Šalies argumentai
Skunde kaltinamojo E. A. gynėjas advokatas Arvydas Gudas prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį ir kaltinamajam E. A. paskirti vieną arba kelias kitas kardomąsias priemones. Skunde nurodo, kad suėmimas E. A. pratęstas nepagrįstai. Suėmimas yra pati griežčiausia išimtinė kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui iš esmės apribojamos teisės, todėl teismas, skirdamas ar pratęsdamas pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminą, turi išsamiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Lietuvos Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo. Teigiama, kad E. A. neturėtų būti laikomas suimtas ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui, kadangi ši baudžiamoji byla nėra nei ypatingai sudėtinga, nei didelės apimties. Pagal skundžiamą teismo nutartį dėl suėmimo pratęsimo E. A. bus suimtas net iki 2015 m. rugsėjo 28 d., t. y. jo suėmimo terminas jau gerokai viršys 6 mėnesius (bus laikomas suimtas net 8 mėnesius), kas šiuo atveju yra nepagrįsta ir nepateisinama. Be to, kaltinamajam laisvės atėmimo bausmė yra ne vienintelė, o tik viena iš galimų skirti bausmių. Pagal suformuotą praktiką vien tik gresianti laisvės atėmimo bausmė ar nusikalstamos veikos sunkumas negali būti lemiantis kriterijus nustatant suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo pagrindą. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į BPK 121 str. ir BPK 122 str. 2 d. nurodytas nuostatas ir aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Tačiau teismas tik formaliai atsižvelgė į kai kurias paminėtas aplinkybes, tačiau jų plačiau ir išsamiau neanalizavo bei neaptarė. Skunde pažymima, kad kaltinamasis ieškojo darbo, taip pat nuolat dirbo nenuolatinius darbus, iš ko pats užsidirbdavo pragyvenimui reikalingų lėšų. Tai, kad jis ir toliau bus laikomas suimtu, atima iš jo bet kokią galimybę susirasti darbą, dirbti ir save išlaikyti, o vietoj to dabar yra be pagrindo išlaikomas iš mokesčių mokėtojų pinigų. Nors E. A. turi teistumą, tačiau jo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Šios aplinkybės neduoda pagrindo kaltinamąjį laikyti itin pavojingu visuomenei. Iš bylos duomenų matyti, kad E. A. nėra užsienio valstybės pilietis, jo asmenybės bruožai nerodo, jog būdamas laisvėje jis būtų ypatingai pavojingas visuomenei. Be to, suėmimas nėra realiai paskirta laisvės atėmimo bausmė ar atpildas už galimai padarytą nusikaltimą, todėl ir baudžiamojo proceso įstatyme numatyta šios kardomosios priemonės termino pratęsimo procedūra negali būti vien formalumas. Tęsiant šios priemonės terminą, būtina svarstyti, ar anksčiau egzistavusios aplinkybės nepakito ir ar nėra pagrindo taikyti švelnesnę kardomąją priemonę.
Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat nepagrįstai teigia, kad tariamai yra pakankamas pagrindas manyti, kad E. A. neva bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Aplinkybė, kad kaltinamojo motina dirba Vokietijoje, bei kad esą turi ryšių Lenkijoje – Lietuvai draugiškose valstybėse, su kuriomis kartu yra sudarytos bei ratifikuotos tarptautinės sutartys dėl teisinės pagalbos baudžiamosiose ir civilinėse bylose, savaime neduoda jokio pagrindo teigti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis). Duomenų, kad E. A. būtų bėgęs (slėpęsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bylos medžiagoje nėra. Sprendžiant apie suėmimo paskyrimą ir pratęsimą, prioritetu turi būti laikomos žmogaus teisės ir švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybių visokeriopas apsvarstymas prieš taikant šią kraštutinę priemonę. Suėmimo taikymas (pratęsimas) E. A. atžvilgiu nėra adekvati ir proporcinga priemonė, nes tikslas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą šiuo atveju gali būti efektyviai pasiektas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. A. gynėjo advokato Arvydo Gudo skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar termino pratęsimo, tik patikrina kardomosios priemonės skyrimo ar termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamas veikas dėl kurių padarymo yra įtariamas. Šiuo metu byloje surinkti duomenys, aplinkybių visuma šioje proceso stadijoje yra pakankami manyti, kad E. A. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir šie duomenys (įvykio vietos apžiūros ir daiktų apžiūros protokolai, specialisto išvados, dokumentų apžiūros protokolai, pranešimai, nukentėjusiosios J. B. parodymai, liudytojų A. B., E. G., E. T., J. V. parodymai ir kt.) apylinkės teismo nutartyje nurodyti bei įvertinti tinkamai, BPK 121 str. 2 d. pažeidimų nenustatyta. Pažymėtina, kad skiriant kardomąją priemonę, įtariamo ar kaltinamo asmens kaltės klausimas nėra sprendžiamas ir paminėti duomenys nėra analizuojami įrodymų vertinimo prasme.
Skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 str. 2 d. išvardintas aplinkybes, kur nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurių pagrindu gali būti skiriama griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.
Kaltinamasis E. A. kaltinamas padaręs du tyčinius nusikaltimus iš kurių vienas priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų už kurį gresia laisvės atėmimo bausmė iki ketverių metų, kas viršija minimalią BPK numatytą gresiančios laisvės atėmimo bausmės ribą, kada gali būti skiriama griežčiausia kardomoji priemonė (BPK 122 str. 8 p.). Šią nusikalstamą veiką jis, kaip įtariama, padarė veikdamas bendrininkų grupe, kurioje buvo organizatorius. Be to, vertinama ir tai, kad E. A. turi neišnykusį teistumą, yra nevedęs, nedirba, mama gyvena Vokietijoje, todėl kaltinamasis nėra saistomas šeiminiais ar darbiniais ryšiais. Be to, kaltinamasis turi ryšių Lenkijoje, o viena iš inkriminuojamų nusikalstamų veikų yra susijusi su užsienio valstybe. Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad byloje ikiteisminis tyrimas yra baigtas bei nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų bandęs bėgti (slėptis), tačiau tai nepašalina pagrindo manyti, kad dėl gręsiančios realios laisvės atėmimo bausmės jis, būdamas laisvėje, gali bėgti ir slėptis. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kas reiškia, kad BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas pagrindas kardomosios priemonės suėmimo skyrimui yra nustatytas.
Skunde E. A. gynėjas akcentuoja, kad kaltinamasis nėra pavojingas visuomenei, tačiau nagrinėjamu atveju suėmimo terminas E. A. buvo pratęstas tuo pagrindu, kad jis gali bėgti (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl kaltinamojo pavojingumas visuomenei šiuo atveju nėra vertinamas.
Skunde nurodoma, kad baudžiamojo proceso įstatymas numato eilę švelnesnių kardomųjų priemonių, o suėmimas yra skiriamas tik išskirtiniais atvejais. Kaltinamojo gynėjas prašo kaltinamajam E. A. paskirti vieną arba kelias kitas kardomąsias priemones. Tačiau Kauno apygardos teismas pažymi, kad aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą dėl žemesnės instancijos teismo nutarties, kuria asmeniui paskirta kardomoji priemonė suėmimas ar pratęstas (nustatytas) jo terminas, gali skundą tenkinti ir skundžiamą nutartį panaikinti arba skundą atmesti ir palikti galioti apskųstą teismo nutartį, tačiau keisti kardomosios priemonės negali.
Įvertinus aplinkybių visetą darytina išvada, kad nesuvaržius E. A. laisvės, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, todėl Lazdijų rajono apylinkės teismas pagrįstai E. A. pratęsė kardomosios priemonės suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams. Skundžiama nutartis laikytina pagrįsta, o ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo E. A. gynėjo advokato Arvydo Gudo skundą atmesti ir palikti galioti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.