Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-01-08 · Civilinė byla Nr. 2A-50-524/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-08
Bylos Nr.
2A-50-524/2015
Teisminio proceso Nr.
2-38-3-00154-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė (pirm.), Rimvida Zubernienė, Almantas Padvelskis
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
G. K.
Pranešėja E. Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-50-524/2015Teisėjas S. Bliudsukis (Proceso Nr. 2-38-3-00154-2014-3)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 78.2.1; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. sausio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2014-08-20 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui G. K. dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2003-05-06 sprendimu iš atsakovo D. K. priteistą dukrai K. K. išlaikymo dydį, padidinant išlaikymą po 800 Lt kas mėnesį, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; paskirti ją išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nutraukti 2003-05-06 vykdomojo rašto vykdymą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pasikeitė vaiko poreikiai, su vaiku gyvena Airijoje, vaikas lanko menų mokyklą, išlaidos vaiko išlaikymui per mėnesį sudaro 2 893 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Skuodo rajono apylinkės teismas 2014-08-20 sprendimu ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo tenkino iš dalies, pakeitė Skuodo rajono apylinkės teismo 2003-05-06 daliniu sprendimu priteistą išlaikymą iš atsakovo nepilnametei dukrai K. K. po 250 Lt periodinėmis išmokomis ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei K. K. periodinėmis išmokomis po 430 Lt kas mėnesį skaičiuojant nuo 2014-04-08 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; K. K. išlaikymui priteistas lėšas uzufrukto teise pavedė tvarkyti nepilnametės motinai V. K.; sprendimui įsiteisėjus nutarė nutraukti vykdomojo rašto pagal Skuodo rajono apylinkės teismo 2003-05-06 dalinį sprendimą, vykdymą ir išduoti naują vykdomąjį raštą, išlaikymo įsiskolinimą perkėlė į naują vykdomąją bylą; priteisė iš atsakovo ieškovei 150 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs vaiko poreikius, pripažino, kad jie išaugo, priteisto išlaikymo dydis neatitinka poreikių, todėl būtina didinti priteistą išlaikymo dydį. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad priteistiną išlaikymo sumą sudaro tik būtinos išlaikymui skirtos išlaidos, įvertinęs šalių gaunamas pajamas, atsakovo kreditinius įsipareigojimus, konstatavo, jog yra pagrindas mažinti ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį. Teismas, įvertinęs atsakovo galimybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, jog objektyvi priteistina suma dukros išlaikymui yra 430 Lt/mėn., tai sudaro maždaug pusę vaiko išlaikymui išskaitomos sumos iš atsakovo atlyginimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Skuodo rajono apylinkės teismo 2014-08-20 sprendimą pakeisti – priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 600 Lt nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, pažeidė procesines teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos praktikos. Teismas pažeidė proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principą, netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, nevisapusiškai ir formaliai įvertino vaiko poreikius. Mano, kad teismas turėjo būti aktyvus, pats išsireikalauti visus duomenis apie atsakovo turtinę padėtį. Teismas, analizuodamas atsakovo turtinę padėtį, rėmėsi tik duomenimis apie gaunamą oficialų darbo užmokestį ir nevertino kitų duomenų, atsakovo turimų santaupų, kitų galimų pajamų šaltinių, atsakovo elgesio siekiant uždirbti pakankamai pajamų vaiko išlaikymui. Teismas aplinkybę, kad šiuo metu yra susidaręs žymus išlaikymo įsiskolinimas abiem vaikams, nepagrįstai vertino kaip mažinančią atsakovo galimybes teikti didesnį išlaikymą. Išlaikymo įsiskolinimas susidarė dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų neteikiant išlaikymo vaikui, todėl atsakovas turi už tai prisiimti atsakomybę. Atsakovas neįrodė objektyvių aplinkybių, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių negali dirbti ir gauti didesnes pajamas. Tai, kad atsakovas sukūrė šeimą ir turi išlaikytinių, negali būti vertinama kaip turtinę padėtį sunkinanti aplinkybė, nes šias aplinkybes atsakovas galėjo iš anksto numatyti. Teismas nevisapusiškai, neobjektyviai įvertino duomenis apie dukros poreikių pasikeitimą. Nesutinka su teismo išvada, kad aplinkybė, kad nepilnamečiam G. K. yra priteistas išlaikymas po 600 Lt kas mėn., imperatyviai nesaisto teismo priteisti tokią pat sumą ir K. K. išlaikymui. Tokia teismo išvada padaryta pažeidžiant lygaus visiems vaikams išlaikymo priteisimo principą CK 3.198 str. 2 d. Atsakovas sutiko dėl 600 Lt išlaikymo dydžio teikimo antrosios santuokos metu gimusiam sūnui G., tuo tarpu dukros išlaikymui nesutinka teikti tokio dydžio išlaikymo, nors dukra yra vyresnė ir akivaizdu, kad jos poreikiai didesni.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, nes teismo vaidmuo šeimos bylose neturi būti suvokiamas kaip absoliutus. Teismui buvo pateikti visi atsakovo turtinę padėtį pagrindžiantys įrodymai, posėdžio metu teismui buvo duoti išsamūs paaiškinimai apie jo turtinę padėtį. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės pateiktus duomenis ir skaičiavimus, aiškinosi vaiko poreikius. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą, todėl vaikų lygybės principas nereiškia, kad visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Mano, kad teismas, nustatydamas išlaikymo vaikui dydį, tinkamai taikė CK 3.192 str. 2, 3 d. ir 3.194 str. 3 d. normas, teismo išvados atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas tinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, išsamiai išsiaiškino šalių vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nustatant konkretų priteistino išlaikymo dydį, vadovaujantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant užsidirbti, gauti pajamų vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinama gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turinę padėtį, vertintinas ne tik jo turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančių savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Šioje byloje nagrinėjant apeliacine tvarka nustatyta, jog atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašymą sumažinti priteistą išlaikymą sūnui, nurodė savo gyvenamąją vietą Vilniuje, o ne Skuode, todėl Vilniuje susirasti darbą, persikvalifikuoti yra didesnė galimybė.

Pažymėtina, kad nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujų. Kai tėvai yra objektyviai pajėgūs teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-469-; 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008; kt.). Todėl šioje byloje pirmosios instancijos teismas neatsižvelgdamas į paminėtus vaikų interesų prioritetinės gynybos principus atsakovui išaiškino teisę kreiptis dėl priteisto po 600 Lt išlaikymo sumažinimo kitam jo vaikui - sūnui, gimusiam 2006 metais. Tačiau vien toks atsakovo kreipimasis į teismą (b.l. 114) neįrodo atsakovo sunkios turtinės padėties, dėl kurios jis iš esmės negalėtų teikti tokio pat išlaikymo savo dukrai, kuri yra gimusi 2002 metais ir gyvena užsienyje, todėl akivaizdu, kad vyresnio vaiko, gyvenančio ne Lietuvoje, poreikiai yra didesni. Tais atvejais, kai tėvai turi pareigą rūpintis keliais vaikais, tai šis tėvas turi įgyvendinti pareigą išlaikyti visus vaikus derinant vaikų interesus ir siekiant, kad vaikams būtų sudarytos panašios išlaikymo sąlygos, kiek tai galima pagal aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009). Todėl pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos nagrinėjimo metu tos aplinkybės, kad atsakovas sūnui sutiko mokėti išlaikymą po 600 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, todėl pažeidė CK 3.198 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vaikų lygiateisiškumo principą. Pagal CK 3.198 straipsnio 2 dalį išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo. Ši įstatymo norma taikoma, kai išlaikymas išieškomas dviem ar daugiau vaikų, nepriklausomai nuo to, išlaikomi vaikai yra iš vienos ar iš skirtingų santuokų, ar yra nesantuokiniai. Taigi priteisiamo išlaikymo dydis iš principo turi būti iš esmės vienodas. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti tėvų galimybę ir vaikų poreikius; nagrinėjamoje situacijoje orientaciniu kriterijumi nustatyti minimalius vaiko poreikius laikytinas socialiniu kriterijumi bei teisinį kriterijų - minimalus gyvenimo lygis. Šioje byloje akivaizdu, jog atsakovo dukters motina prisideda daugiau prie vaiko išlaikymo, nes užsienyje gyvenančios dukros minimalus gyvenimo lygis yra kitas nei Lietuvoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004) išaiškinta, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma. Atsižvelgiant į galiojančią Vyriausybės patvirtintą galiojantį nuo 2014-10-01 1035 Lt MMA dydį ir išlaikymo prievolės proporcingą pasiskirstymą bylos šalims, ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo dukrai, gimusiai 2002 metais 600 Lt kas mėnesį suma nėra per didelė ir iš esmės prilygsta pusei minimalios mėnesio algos Lietuvoje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, net ir esant abejonių dėl išlaikymo vaikams dydžio nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004 ). Iš esmės palyginus priteistino padidinto išlaikymo dydį su būtinomis išlaidomis dukters išlaikymui, darytina išvada, jog atsakovas prisidės minimaliai prie savo dukters išlaikymo, nes 600 Lt išlaikymas per mėnesį yra 174 EUR, o atsakovo dukters metinis mokestis mokyklai yra 85 eurai ( b. l.10) bei uniformai - 235 eurai ( b.l.11-13). Ieškovė byloje pateikė dukros gydymo, pramogų, būsto nuomos išlaidas, tačiau akivaizdu, jog atsakovas šiuo teismo sprendimu prisidės tik prie pačių būtiniausių ir minimalių savo dukters poreikių tenkinimo.

Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino materialinės teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo padidinimo tenkintina ir priteistas iš atsakovo išlaikymas po 430 Lt kas mėnesį dukros išlaikymui pakeistinas ir padidintinas iki 174 EUR per mėnesį ( 600 Lt ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325?331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2014-08-20 sprendimo dalį, kuria iš G. K. išlaikymas nepilnametei dukrai K. K. priteistas periodinėmis išmokomis po 430 Lt nuo 2014-04-08 iki jos pilnametystės, pakeisti ir priteistą išlaikymo sumą padidinti iki 174 EUR periodinėmis išmokomis per mėnesį skaičiuojant nuo 2014-04-08 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Kolegijos pirmininkė Erika MisiūnienėKolegijos teisėjai Rimvida ZubernienėAlmantas Padvelskis