Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovėms I. V. ir J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. N. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. (10.1) VPE_SP1E-670034 pareiškėjai buvo paskirta senatvės pensija nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d., kurios dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į pareiškėjos įgytą 42,7287 metų (42 metai 8 mėnesiai 22 dienos) stažą ir 22,69 apskaitos vienetus, kurių skaičius apskaičiuotas atsižvelgiant į 1994–2017 metų draudžiamąsias pajamas ir 2018 - 2020 metų pensijų socialinio draudimo įmokas. Remiantis senatvės pensijai skirtais pateiktais dokumentais bei Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – Registras) esančiais duomenimis bei vadovaujantis Pensijų įstatymo 51 straipsnio nuostatomis, pareiškėjos įgytų iki 2017 m. gruodžio 31 d. apskaitos vienetų skaičius yra 21,33.

Motyvuojamoji dalis

Pensijų įstatymo 51 straipsnyje nustatyta, asmens, kuris teisę gauti pensiją įgyja nuo 2018 m. sausio 1 d. ir yra įgijęs stažo iki 1994 m. sausio 1 d. ir laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo pasirinkęs dalyvavimo pensijų kaupime (pareiškėja pensijų kaupime nedalyvavo), apskaitos vienetai, įgyti iki 2017 m. gruodžio 31 d., apskaičiuojami pagal formulę AV1 + (AV1 : S1) S2, kurioje: AV1 – dydis, gautas sudėjus laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo informacinėje sistemoje fiksuotas kiekvienų kalendorinių metų asmens draudžiamąsias pajamas (įskaitant ir pakaitines pajamas, apskaičiuotas pagal netekto darbingumo pensijos byloje fiksuotą asmens draudžiamųjų pajamų koeficientą), padalintas iš 12 atitinkamų metų draudžiamųjų pajamų dydžių (iki 2002 m. – 12 vidutinių tų metų mėnesinių draudžiamųjų pajamų dydžių); S1 – metų skaičius, per 1994-2017 metų laikotarpį asmeniui įskaitomas į stažą; S2 – metų skaičius iki 1994 m. sausio 1 d., įskaitomas asmeniui į stažą. Kai, apskaičiuojant apskaitos vienetų skaičių, sandauga (AV1 : S1) S2 yra mažesnė už dydį S2, asmens įgytų apskaitos vienetų skaičius apskaičiuojamas pagal formulę AV1 + S2. Asmens apskaitos vienetų, įgytų iki šio įstatymo įsigaliojimo, skaičiumi laikomas 51 straipsnio nustatyta tvarka apskaičiuotas asmens apskaitos vienetų skaičius 2017 m. gruodžio 31 d., padaugintas iš koregavimo koeficiento 0,78.

Remiantis pareiškėjos pateiktais dokumentais bei Registre esančiais duomenimis, pareiškėjos pensijų socialinio draudimo stažas yra: S1 = 13,2704 m. (stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.); S2 = 18.9583 m. (stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 1994 m. sausio 1 d.). Apskaitos vienetai, įgyti iki 2017 m. gruodžio 31 d., yra (8.3923 + 18.9583) x 0.78 = 21,33.

Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, kurios galiojo nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d., savarankiškai dirbantys asmenys buvo draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu tik pagrindinei pensijos daliai gauti ir privalėjo mokėti 50 proc. valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio įmokas, t. y. nuo VMI deklaruotų pajamų valstybinio socialinio draudimo įmokos nebuvo apskaičiuojamos. Kadangi 1995-2001 metais pareiškėja, kaip savarankiškai dirbantis asmuo, valstybinio socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai nemokėjo, todėl 1995-2001 metais draudžiamųjų pajamų, pagal kurias apskaičiuojamas apskaitos vienetų skaičius, neturėjo. Taigi 1995 – 2001 metais apskaitos vienetų neįgijo. Minėtas laikotarpis įtrauktas apskaičiuojant pagrindinę senatvės pensijos dalį.

Duomenys iš VMI apie pareiškėjos už 2003 metus deklaruotas pajamas nebuvo gauti. Atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, kad VMI duomenų apie pareiškėjos deklaruotas pajamų sumas už 2003 nepateikė, VSDFV 2021 m. kovo 5 d. raštu Nr. (18.2E)1-1533 „Dėl 2020-08-19 sprendimu Nr. (10.1) VPE_SP1E-670034 paskirtos senatvės pensijos dydžio apskaičiavimo“ informavo pareiškėją, kad ji gali pateikti Vilniaus skyriui, kuriame vykdoma jos kaip, advokatės S. N., draudėjo kodas 12311, apskaita, prašymą ir 2003 metų deklaracijos kopiją dėl VSD įmokų papildomai pensijai daliai apskaičiavimo ir sumokėjimo už 2003 metus. Pažymi, kad pareiškėja VSDFV Vilniaus skyriui prašymo bei 2003 metų deklaracijų nepateikė. Minėtas laikotarpis įtrauktas apskaičiuojant pagrindinę senatvės pensijos dalį.

Laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjai VSDFV Vilniaus skyriuje buvo mokama socialinio draudimo netekto darbingumo pensija. Pagal Pensijų įstatymo 31 straipsnio nuostatas pareiškėjai apskaičiuotas pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkis: 2018 m. yra 0,5, 2019 m. – 0,5, 2020 m. - 0,36 (Pensijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis), iš viso po 2018 m. sausio 1 d. – 1,36 apskaitos vienetai. Įgytų apskaitos vienetų skaičius, apskaičiuotas pagal Pensijų įstatymo 12 straipsnio nuostatas, 2018 m. yra 0,07, 2019 m. – 0,21, 2020 m. – 0,36, iš viso – 0,64, t. y. yra mažesni nei atitinkamų metų pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkiai, todėl 2018-2020 metais įgytais apskaitos vienetais laikomi pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkiai. Taigi bendras įgytų apskaitos vienetų pensijai skirti skaičius yra 22,69 (21,33 +1,36). Pagal šiuos duomenis nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. VSDFV Vilniaus skyrius 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. (10.1E)VPE_SP1E-67034 paskyrė 331,91 Eur dydžio senatvės pensiją (nuo 2021 m. sausio 1 d. – 363,60 Eur).

Pareiškėja VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) apskundė VSDFV, kuri šį sprendimą naikinti atsisakė, motyvuodama, kad perskaičiuoti senatvės pensiją nėra teisinio pagrindo (VSDFV 2021 m. kovo 5 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog VSDFV 2021 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo: paaiškino, jog senatvės pensijos skiriamos vadovaujantis Pensijų įstatymu. Pagal šio teisės akto nuostatas, senatvės pensijos dydis priklauso nuo asmens pensijų socialinio draudimo stažo, įgyto iki pensijos skyrimo mėnesio, trukmės ir apskaitos vienetų skaičiaus. Apskaitos vienetai apskaičiuojami atsižvelgiant į asmens draudžiamąsias pajamas (uždarbį), turėtas nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., ir į nuo 2018 m. sausio 1 d. iki pensijos skyrimo mėnesio sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų sumą (Pensijų įstatymo 12 ir 51 straipsniai).

VSDFV patikrinusi pareiškėjos senatvės pensijos bylos dokumentus, nustatė, kad senatvės pensija apskaičiuota atsižvelgiant į pareiškėjos įgytą 42,7287 metų (42 metai 8 mėnesiai 22 dienos) stažą ir 22,69 apskaitos vienetus, kurių skaičius apskaičiuotas atsižvelgiant į jos 1994 – 2017 metų draudžiamąsias pajamas ir 2018 - 2020 metų pensijų socialinio draudimo įmokas. Remiantis pareiškėjos senatvės pensijos byloje esančiais dokumentais, Registre esančiais duomenimis bei vadovaujantis Pensijų įstatymo 51 straipsnio nuostatomis, pareiškėjos įgytų iki 2017 m. gruodžio 31 d. apskaitos vienetų skaičius yra 21,33. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, kurios galiojo nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d., savarankiškai dirbantys asmenys buvo draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu tik pagrindinei pensijos daliai gauti ir privalėjo mokėti 50 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio įmokas. 1995-2001 metais pareiškėja, kaip savarankiškai dirbantis asmuo, valstybinio socialinio draudimo įmokų papildomai pensijos daliai nemokėjo, todėl 1995-2001 metais draudžiamųjų pajamų, pagal kurias apskaičiuojamas apskaitos vienetų skaičius, neturėjo. Taigi 1995 – 2001 metais apskaitos vienetų neįgijo. Pagal Pensijų įstatymo 31 straipsnio nuostatas pareiškėjai apskaičiuotas pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkis 2018 metais yra 0,5, 2019 metais – 0,5, 2020 metais – 0,36 (Pensijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis), iš viso po 2018 m. sausio 1 d. – 1,36 apskaitos vienetai. Pareiškėjos įgytų apskaitos vienetų skaičius, apskaičiuotas pagal Pensijų įstatymo 12 straipsnio nuostatas, 2018 metais yra 0,07, 2019 metais – 0,21, 2020 metais – 0,36, iš viso – 0,64, t. y. yra mažesni nei atitinkamų metų pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkiai, todėl pareiškėjos 2018-2020 metais įgytais apskaitos vienetais laikomi pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkiai. Taigi bendras pareiškėjos įgytų apskaitos vienetų pensijai skirti skaičius yra 22,69. VSDFV nusprendė, jog pagal šiuos duomenis nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr.(10.1E)VPE_SP1E-67034 paskirtos senatvės pensijos dydis – 331,91 Eur (nuo 2021-01-01 – 363,60 Eur) - apskaičiuotas teisingai.

VSDFV kartu informavo pareiškėją, kad pagal Pensijų įstatymo 19 straipsnio nuostatas, nuo kiekvienų kalendorinių metų sausio 1 d. senatvės pensijos dydis kasmet naujinamas, įvertinant praėjusiais kalendoriniais metais asmens įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių bei nurodė, jog pareiškėjos pensijos dydis kasmet bus naujinamas, atsižvelgiant į tai, kad ji, gaudama pensiją, dirba.

Teigia, kad VSDFV 2021 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje „Dėl deklaruotų pajamų ir valstybinio socialinio draudimo įmokų“ paaiškino, jog, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 6 punktu VMI teikia VSDFV administravimo įstaigoms informaciją, reikalingą socialiniam draudimui vykdyti. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 46 punktą, VMI teikia VSDFV informaciją apie savarankiškai dirbančių asmenų gautas pajamų metines sumas, nuo kurių turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos. Informacija teikiama VMI ir VSDFV duomenų teikimo sutartyje nustatyta tvarka. VMI pateiktų duomenų pagrindu apskaičiuojama savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokų bazė.

Duomenys iš VMI apie pareiškėjos už 2003 metus deklaruotas pajamas nebuvo gauti. Pateikus paklausimą elektroniniu būdu VMI, buvo gautas atsakymas, kad pareiškėjos už 2003 metus pateikta deklaracija turėjo klaidų ir VMI informacinės sistemos duomenimis yra negaliojanti.

VSDFV pareiškėjai kartu nurodė, jog, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, kad VMI duomenų apie pareiškėjos deklaruotas pajamų sumas už 2003 nepateikė, ji VSDFV Vilniaus skyriui, kuriame vykdoma jos kaip, advokatės S. N., draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), apskaita, gali pateikti prašymą ir 2003 metų deklaracijos kopiją dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų papildomai pensijai daliai apskaičiavimo ir sumokėjimo už 2003 metus.

Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir kitų valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, kurios galiojo laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d., advokatai, kaip savarankiškai dirbantys asmenys, buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu tik pagrindinei pensijos daliai gauti ir mokėjo 50 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio įmokas, t. y. nuo VMI deklaruotų pajamų valstybinio socialinio draudimo įmokos nebuvo apskaičiuojamos.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakciją, galiojusią nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., advokatai, kaip savarankiškai dirbantys asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu pagrindinei (bazinei) ir papildomai pensijos daliai gauti, jeigu jų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra lygi arba didesnė už 12 minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA). 15 procentų dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokos papildomai pensijos daliai buvo mokamos nuo pačių savarankiškai dirbančių asmenų pasirinktos valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų metinės sumos, kuri negalėjo būti mažesnė negu 12 MMA. Registro duomenimis, už 2002, 2004 - 2008 metų laikotarpius pareiškėjos, kaip advokatės, valstybinio socialinio draudimo įmokos papildomai pensijos daliai buvo sumokėtos nuo 12 MMA sumos.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakciją, galiojusią nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., advokatai, kaip savarankiškai dirbantys asmenys, buvo privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims bei motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo išmokoms ir privalėjo mokėti 10 procentų dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo VMI deklaruotų gautų pajamų metinės sumos (kurią sudarė individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų ir mokestinių metų pajamų mokesčio skirtumas), ne didesnės nei 48 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma. Už 2010 ir vėlesnius mokestinius laikotarpius advokatų, kaip savarankiškai dirbančių asmenų, socialinio draudimo įmokų bazę sudarė 50 procentų (už 2010 - 2018 metus), 90 procentų (už 2019 metus) individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) suma. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 2 punktą, galiojantį nuo 2008 m. sausio 1 d., advokatai, kaip savarankiškai dirbantys asmenys, valstybinio socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis neįskaitomas į socialinio draudimo stažą ir tuo laikotarpiu jie nėra laikomi apdraustais socialiniu draudimu), jeigu gauna (jiems yra paskirta) socialinio draudimo senatvės ar socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją. Kadangi pareiškėja gavo netekto darbingumo pensiją ir nuo 2008 m. rugpjūčio 10 d. gauna senatvės pensiją, pagal VSDFV Vilniaus skyriui jos 2007 m. liepos 8 d. pateiktą prašymą, nuo VMI deklaruotų pajamų sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos už 2018 ir 2019 metus buvo grąžintos pareiškėjai.

Teismo posėdžio metu pareiškėja patikslintą skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovės su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą pateiktais argumentais.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo S. N.“ dalies bei VSDFV 2021 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2020-08-19 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtos senatvės pensijos dydžio apskaičiavimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo S. N.“ nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. paskirta 331,91 Eur senatvės pensija, kurios dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į pareiškėjos įgytą 42,7287 metų (42 metai 8 mėnesiai 22 dienos) stažą ir 22,69 apskaitos vienetus, kurių skaičius apskaičiuotas atsižvelgiant į 1994–2017 metų draudžiamąsias pajamas ir 2018–2020 metų pensijų socialinio draudimo įmokas.

Pareiškėja VSDFV pateikė 2021 m. vasario 2 d. skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini).

VSDFV 2021 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau ir Pensijų įstatymas), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas.

Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, kurios galiojo nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. savarankiškai dirbantys asmenys buvo draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu tik pagrindinei pensijos daliai gauti ir privalėjo mokėti 50 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio įmokas.

Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 6 punktu, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikia Fondo administravimo įstaigoms informaciją, reikalingą socialiniam draudimui vykdyti. Socialinio draudimo įmokų kontrolės ir informacijos teikimo tvarką nustato Valstybinė mokesčių inspekcija, suderinusi su Fondo valdyba.

Pensijų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmens, kuris teisę gauti pensiją įgyja nuo 2018 m. sausio 1 d. ir yra įgijęs stažo iki 1994 m. sausio 1 d. ir laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., apskaitos vienetų, įgytų iki 2017 m. gruodžio 31 d., skaičius apskaičiuojamas pagal formulę AV1 + (AV1 : S1) S2, kurioje: 1) AV1 – dydis, gautas sudėjus laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo informacinėje sistemoje fiksuotas kiekvienų kalendorinių metų asmens draudžiamąsias pajamas (įskaitant ir pakaitines pajamas, apskaičiuotas pagal netekto darbingumo pensijos byloje fiksuotą asmens draudžiamųjų pajamų koeficientą), padalintas iš 12 atitinkamų metų draudžiamųjų pajamų dydžių (iki 2002 m. – 12 vidutinių tų metų mėnesinių draudžiamųjų pajamų dydžių); 2) S1 – metų skaičius, per 1994–2017 metų laikotarpį asmeniui įskaitomas į stažą; 3) S2 – metų skaičius iki 1994 m. sausio 1 d., įskaitomas asmeniui į stažą.

Pagal Pensijų įstatymo 51 straipsnio 2 dalį, kai visas asmens stažas yra įgytas iki 1994 m. sausio 1 d., jo įgytų apskaitos vienetų skaičiumi laikomas dydis S2, suapvalintas iki dviejų skaitmenų po kablelio. Kai, apskaičiuojant apskaitos vienetų skaičių pagal šio straipsnio 1 ir 3 dalis, sandauga (AV1 : S1) S2 yra mažesnė už dydį S2, suapvalintą dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu, asmens įgytų apskaitos vienetų skaičius apskaičiuojamas pagal formulę AV1 + S2 (pensijų kaupimo dalyviams – pagal formulę AV2 + S2).

Asmens apskaitos vienetų, įgytų iki šio įstatymo įsigaliojimo, skaičiumi laikomas šio straipsnio nustatyta tvarka apskaičiuotas asmens apskaitos vienetų skaičius 2017 m. gruodžio 31 d., padaugintas iš koregavimo koeficiento 0,78 (Pensijų įstatymo 51 straipsnio 6 dalis).

Pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, kad pensijų socialinio draudimo stažas (toliau – stažas) – laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai.

Pagal Pensijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, kalendoriniais metais, kai asmuo gavo netekto darbingumo pensiją, įgytų apskaitos vienetų skaičiumi laikomas tų metų asmens pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkis (šio įstatymo 31 straipsnis). Jeigu netekto darbingumo pensija asmeniui buvo mokama ne visus kalendorinius metus, tais metais įgytu apskaitos vienetų skaičiumi laikomas proporcingai mažesnis dydis.

Pagal Pensijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu asmuo netekto darbingumo pensijos gavimo metais pagal šio įstatymo 12 straipsnį įgyja apskaitos vienetų skaičių, didesnį už pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkį, tais metais įgytu apskaitos vienetų skaičiumi laikomas didesnysis apskaitos vienetų skaičius.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 46 punktą, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos teikia Fondo valdybai informaciją apie metines savarankiškai dirbančių asmenų gautų pajamų sumas, nuo kurių turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos. Informacija teikiama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir Fondo valdybos sudarytoje duomenų teikimo sutartyje nustatyta tvarka.

Sprendžiant VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV Sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis).

Byloje tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovas teisingai apskaičiavo pareiškėjos senatvės pensijos individualiąją dalį, atsižvelgdamas į jo apskaičiuotų įgytų apskaitos vienetų skaičių. Pareiškėja teigė, vienetų skaičiai apskaičiuoti neteisingai, nes neįtraukti duomenys už 2003 metus.

Iš ginčijamų VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimų turinio bei proceso šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog atsakovas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos negavo duomenų apie pareiškėjos už 2003 metus deklaruotas pajamas. VSDFV Sprendime nurodyta, jog VSDFV pateikus paklausimą elektroniniu būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo gautas atsakymas, jog pareiškėjos už 2003 metus pateikta deklaracija turėjo klaidų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinės sistemos duomenimis yra negaliojanti. Atsižvelgiant į tai, kad VMI nepateikė duomenų apie pareiškėjos deklaruotas pajamų sumas už 2003 metus, VSDFV sprendime paaiškino pareiškėjai, jog ji turinti teisę pateikti prašymą ir 2003 metų deklaracijos kopiją dėl VSD įmokų papildomai pensijos daliai apskaičiavimo ir sumokėjimo už 2003 metus.

Pareiškėja teigia nesutinkanti su tuo, jog jos pateikta 2003 metų deklaracija yra negaliojanti, kadangi ji nei iš VMI, nei iš atsakovo negavusi pranešimo apie tai, kad deklaracija yra negaliojanti. Ji papildomai į bylą pateikė 2004 m. gegužės 3 d. Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai įteiktą metinę pajamų deklaraciją už 2003 metus, kurioje nurodytos jos individualios veiklos pajamos, nuo kurių pilnai sumokėti mokesčiai bei du mokėjimo pavedimus.

Atsakovas teigė, jog pareiškėja įmokų papildomai pensijos daliai už 2003 metus nėra sumokėjusi. Paaiškino, jog pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2004 m. gegužės 10 d. pažymos duomenis, pareiškėja 2004 m. gegužės mėnesį turėjo 774 Lt įsiskolinimą papildomai pensijos daliai.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-05-11 nutarimu Nr. 570 buvo patvirtintas 430 Lt MMA dydis, kuris galiojo iki 2003-09-01. Taigi, minimali įmokų papildomai pensijos daliai suma už 2002 metus sudarė 774 Lt (430 x 12 mėn. = 5160; 5160 x 15 proc. = 774 Lt). Byloje nustatyta, jog remdamasis VMI pateiktais duomenimis VSDFV Vilniaus skyrius 2004 m. gegužės 10 d. surašė pažymą Nr. 5-1-430 „Apie valstybiniam socialiniam draudimui deklaruotų pajamų sumų sutikrinimą“, pagal kurią 2004 m. gegužės mėnesį pareiškėja turėjo 774 Lt įsiskolinimą papildomai pensijos daliai. Tai patvirtina ir į bylą pateiktas 2004 m. raginimas sumokėti skolą (už 2002 metus). 2004 m. birželio 4 d. pareiškėja nurodytą sumą už 2002 metus sumokėjo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 buvo patvirtintas 450 Lt MMA dydis nuo 2003-09-01, todėl minimali įmokų suma papildomai pensijos daliai už 2003 metus sudarė 786 Lt sumą (430 x 8 mėn. + 450 Lt x 4 mėn. = 5240 Lt; 5240 x 15 proc. = 786 Lt). Kaip matyti iš atsakovo pateikto 2021-02-25 išrašo iš Draudėjų pajamų operacijų ataskaitos pagal dokumentus už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2014-12-31 tokios pareiškėjos papildomai pensijos daliai sumokėtos sumos nėra. Be to, atsakovas papildomai pateikė į bylą VSDVF Vilniaus skyriaus 2021-12-09 pažymą Nr. KA PZ1E-5911 „Apie asmens valstybinį socialinį draudimą“, kurioje matomos pareiškėjos ne tik laikotarpio nuo 1994-01-01 iki 2020-07-31 draudžiamosios pajamos, bet ir per minėtą laikotarpį sumokėtos socialinio draudimo įmokos bei Vilniaus skyriaus duomenys apie išmokėtą netekto darbingumo pensiją S. N. laikotarpiu nuo 2017-02-03 iki 2020-08-09, pagal kurį apskaičiuotas pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkis.

Iš Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento II skyriaus 2021-12-23 rašto Nr. (7.1) 46-17863, kuriuo atsakyta į pareiškėjos 2021-12-15 prašymą, turinio matyti, jog pareiškėja Metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2003 metus užpildė 2004-04-19, VMI deklaraciją gavo 2004-05-03, 2004-09-03 ji buvo užregistruota dokumentų tvarkymo skyriaus Archyvo informacinėje sistemoje. Deklaracijos duomenys 2004-09-22 įkelti į Elektroninio deklaravimo sistemą, kurioje 2004-12-24 buvo deklaruota dėl esančių klaidų (neteisingai nurodytas asmens kodas). Gyventojų pajamų mokesčio informacinėse sistemose deklaracija apdorota 2005-05-03 ir atmesta su statusu „Nepriimta Aktuali“ dėl joje esančių klaidų (17 laukelyje neįrašyta taikytino metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio ir papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (MNPD ir MPNPD) suma. Taip pat rašte nurodyta, jog VMI duomenų bazių duomenimis pareiškėjos vardu už 2003 metus gyventojų pajamų mokesčio permokos nėra. Taigi, darytina išvada, jog VSDFV Vilniaus skyriui VMI duomenų apie pareiškėjos deklaruotas sumas už 2003 m. nepateikė, todėl VSDFV Vilniaus skyrius pagrįstai pareiškėjai įmokų įsiskolinimo papildomai pensijos daliai už 2003 m. neskaičiavo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šioje administracinėje byloje skundžiami ir prašomi panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo dalis, kuria apskaičiuotas pareiškėjos pensijos dydis, bei VSDFV 2021 m. kovo 5 d. sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus, o pareiškėjos skundo argumentai nesudaro pagrindo juos naikinti, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmetus pagrindinį pareiškėjos skundo reikalavimą dėl sprendimų panaikinimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos S. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.