Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ atstovui advokatui Karoliui Merkevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei L. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje Kauno miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės vertinimu, ta aplinkybė, jog atsakovė tik 2014 m. balandžio 28 d. su Kauno miesto savivaldybe sudarė atnaujintą savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl viso ginčo patalpos ploto nuomos - nagrinėjamai civilinei bylai neturi reikšmės, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė dar iki minėtos sutarties sudarymo, per visą ieškovės prašomą priteisti įsiskolinimo laikotarpį (nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.), faktiškai gyveno ir naudojosi visu ginčo patalpos plotu, todėl už įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 12 d. iki 2016 m. sausio 1 d. atsakovei mokėtini mokesčiai yra perskaičiuoti už visą ginčo patalpos plotą ir privalo būti padengti. Kad atsakovė dar nuo 1999 m. gruodžio mėnesio faktiškai naudojasi visa ginčo patalpa, patvirtina nagrinėjamai civilinei bylai prejudicinę reikšmę turintis Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. liepos 14 d. sprendimas už akių, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-5445/2004 bei jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Be to, Kauno apygardos teismo 2000-06-05 nutartimi (b.l.21-22) konstatuota, kad buto bendrasavininkė B. R. butu nesinaudoja, atsakovės L. K. šeima užima visą butą, todėl mokesčius už tiekiamą šilumos energiją per ieškovės nurodytą laikotarpį nuo 1999-12-09 iki 2002-11-01 privalo mokėti L. Kardelienė. Taigi, prejudicinę reikšmę nagrinėjamai civilinei bylai turinčiais sprendimais konstatuota, ne tik tai, jog atsakovė faktiškai naudojasi visa ginčo patalpa, bet ir tai, jog iš jos yra pagrindas priteisti susidariusį įsiskolinimą už visai ginčo patalpai teikiamas paslaugas, nepriklausomai nuo to, jog nuomos sutartis iki pat 2014 m. balandžio 28 d. buvo sudaryta tik dėl 62/100 ginčo patalpos dalių.

Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. Byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

4.Šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalimis yra tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Teisinis reglamentavimas lemia, jog nepaisant to, kas realiai naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui, šilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyviu gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas. Tai reiškia, kad šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas nekliudomai gali susitarti dėl to, jog būtent nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. 1995-01-11 Kauno šilumos tinklai ir L. K. sudarė atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. 415008-2 (1 t., b.l. 41-42). Įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad atsakovei kyla prievolė pagal sutartį atsiskaityti su ieškove už tiektą šilumos energiją bei šilumos energiją karšto vandens ruošimui.

5. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės skolą susidariusią už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2016-01-01 už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) tiektą šilumos energiją bei šilumos energiją karšto vandens ruošimui. Pažymėtina, kad atsakovė neginčijo, jog yra skolinga ieškovei, nekilo ginčas dėl suteiktų paslaugų, jų apmokėjimo dydžio už tiektą šilumos energiją, taip pat šioje byloje nekilo ginčas dėl suvartoto karšto vandens kiekio ir atsiskaitymo už jį tvarkos. Tačiau atsakovė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ji neturi pareigos mokėti visos mokesčių dalies, t.y. mokėti mokesčių už visą buto plotą iki 2014-04-28, kuomet jai buvo išnuomota tik 62/100 buto dalys.

6. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad visas butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2012-11-14 priklauso Kauno miesto savivaldybei. Laikotarpiu nuo 2008-01-09- iki 2012-11-14 Kauno miesto savivaldybei priklausė 62/100 minėto buto, 38/100 B. B. (1 t., b.l. 12-13). Tai, kad 38/100 buto dalys priklausė B. B. nustatyta ir 2011 m. gruodžio 1 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu. Ši aplinkybė vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktu neįrodinėtina. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovė su Kauno miesto savivaldybe buto nuomos sutartį sudarė 2014-04-28 (įrašas galioja nuo 2014-05-08) (1 t., b.l. 12-13). Šią aplinkybę taip pat patvirtina į bylą pateikta 2014-04-28 Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. SR-0924, iš kurios matyti, kad Kauno miesto savivaldybė išnuomojo atsakovei ir jos šeimos nariams trijų kambarių butą (57,34 kv. m.), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 14-23). Prieš tai, 1994-03-28 atsakovė dėl minėto buto dalies, t.y. 28,20 kv. m. buvo sudariusi Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį su 32-ąja butų savininkų bendrija (1 t., b.l. 37-38). Kartu su nuomos sutartimi pateiktas pasas patvirtina, kad atsakovei buvo išnuomota 28,20 kv. m. (bendras buto plotas 57,34 kv.m.), 1 kambarys 14,98 kv. m. ir 2 kambarys 13,22 kv. m. (1 t., b.l. 39-40). Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė teisę naudotis visu butu įgijo tik 2014-04-28. Ieškovė procesiniuose dokumentuose, taip pat atstovas teismo posėdyje teigė, kad atsakovė faktiškai naudojosi visu buto plotu, galimai kambaryje, dėl kurio nuomos sutartis nebuvo sudaryta laikė savo daiktus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 178 straipsnio normą, yra nurodęs, kad civilinių bylų procese dispozityviosiose bylose be išimčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstų, t. y. neturintį faktinio pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese taikomas rungimosi principas, įtvirtintas CPK 12 straipsnyje, nustatantis tokią pat bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. Atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Ar ieškovas įvykdė pareigą įrodyti reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, yra sprendžiama pagal jo pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal atsakovo pateiktus atsikirtimus bei juos įrodančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. V. v. UAB ,,Parex lizingas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-644/2006; 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. K. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-540/2009). Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad atsakovė naudojosi visu butu, esančiu adresu Verkių g. 6-8, Kaune, 2010-12-01, nuo tada kai pradeda skaičiuoti atsakovės įsiskolinimą, ar 2012-11-14, t.y. nuo tada, kai visas butas nuosavybės teise priklausė Kauno miesto savivaldybei. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, šalių paaiškinimai ir aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovė už visam butui, adresu (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energija ir karštą vandenį, privalo mokėti nuo 2014 m. gegužės mėn. Iki šio laikotarpio ieškovė vadovaujantis LR CK 4.76 str. ir 4.82 str. 3 d. privalo proporcingai jai išnuomoto buto daliai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

7. Iš ieškovės pateiktos mokesčių suvestinės matyti, kad už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. sausio mėn. yra susidaręs 6253,16 Eur įsiskolinimas. Pati ieškovė procesiniuose dokumentuose ir atstovas teismo posėdyje nurodė, kad įsiskolinimas teikiamoje jos skaičiuotėje (1 t., b. l. 91A-91B) paskaičiuotas už visą buto, esančio (duomenys neskelbtini), plotą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė už visam butui tiektą šilumos energiją privalo mokėti nuo 2014 m. gegužės mėn., ieškovei nuo 2010 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėn. mokesčiai buvo skaičiuojami už 62/100 dalis ir šios sąskaitos atsakovei buvo teikiamos, teismas apie susidariusį atsakovės įsiskolinimą sprendžia iš byloje esančių sąskaitų, o ne ieškovės skaičiuotės. Pateiktų sąskaitų pagrindu nustatyta, kad atsakovės įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. (imtinai), kai ji naudojosi 62/100 buto, yra 4672,23 Eur (16132,29 Lt). Pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2014-08-31 (imtinai) atsakovei pateiktose sąskaitose už butui teiktas paslaugas taip pat paskaičiuota už 62/100 dalis buto ploto. Tačiau atsakovė teismo posėdyje pripažino, kad nuo 2014 metų gegužės ji turi mokėti už visam butui teiktas paslaugas, todėl už šį laikotarpį (nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėn., už gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius) įsiskolinimo suma skaičiuotina susumuojant ieškovės skaičiuotėje nurodytas sumas. Įvertinus ieškovės pateiktą skaičiuotę nustatyta, kad įsiskolinimas už šį laikotarpį yra 296,96 Eur (1025,36 Lt). Spręsdamas dėl skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. sausio mėn., teismas remiasi byloje esančiomis sąskaitomis, iš kurių matyti, kad mokesčiai už tiektą šildymą bei šilumos energiją karšto vandens ruošimui yra paskaičiuoti už visą buto plotą (2 t., b. l. 50-53). Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, t.y. būtent tas mokėjimo sąskaitas, kurias ieškovė teikė apmokėjimui atsakovei, konstatuotina, kad atsakovės skola už šį laikotarpį yra 781,47 Eur. Taigi iš viso atsakovės įsiskolinimas ieškovei yra 5750,66 Eur (4672,23 Eur + 296,96 Eur + 781,47 Eur = 5750,66 Eur). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įstatyminį reglamentavimą, iš atsakovės ieškovei priteistina 5750,66 Eur skolos (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis).

8. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 222,20 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2016-01-01 ir 5 procentų dydžio metines palūkanas. Atsakovė šių reikalavimų neginčijo. Šalys sudarydamos sutartį susitarė, kad už laiku neapmokėtas skolas bus mokami Vyriausybės nustatyti delspinigiai. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 str. 1 d. nustato, kad fiziniai asmenys laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo iš esmės tenkintas, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 207 Eur delspinigių (5750,66 Eur x 0,02 proc. x 180 d./100 proc. = 207 Eur) (CK 1.5 str. 2 d., 6.71 str., 6.73 str. 2d.). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

9. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Teismas tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies ir priteisdamas 5750,66 Eur skolos bei 207 Eur delspinigių, viso 5957,66 Eur, tenkino 92 procentus ieškinio (5957,66 Eur x 100 proc./ 6475,36 Eur = 92 proc.).

Ieškovė byloje patyrė 200,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 146 Eur žyminis mokestis, 51,43 Eur advokato išlaidos ir 3,39 Eur už informacijos paieškas registruose. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei byloje teikiama 100 procentų garantuojama antrinė teisinė pagalba, iš atsakovės ieškovei priteistinos tik advokato teisinės pagalbos išlaidos ir kitos būtinos patirtos išlaidos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, t.y. 50,43 Eur (51,43 Eur + 3,39 Eur = 54,82 Eur; 54,82 Eur x 92 proc. / 100 proc. = 50,43 Eur) (LR CPK 88 str. 1 d. 6, 9 p. 93 str. 1 d.).

Valstybė šioje byloje patyrė 276,99 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovės valstybei priteistina 22,15 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (276,99 Eur x 8 proc. /100 proc. = 22,15 Eur) (LR CPK 96 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ įmonės kodas 235014830, buveinės adresas Raudondvario pl. 84, Kaunas, naudai – 5750,66 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt eurų 66 centus) skolos už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2016-01-01, 207 Eur (du šimtus septynis eurus) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (5957,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-02-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 50,43 Eur (penkiasdešimt eurų 43 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ įmonės kodas 235014830, buveinės adresas Raudondvario pl. 84, Kaunas, valstybės naudai – 22,15 Eur (dvidešimt du eurus 15 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.