Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2015-03-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-100-932/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-12
Bylos Nr.
II-100-932/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00122-2015-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Pažeidėjas
S. C.
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-100-932/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00122-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.2.; 52.5.; 63. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. kovo 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė,sekretoriaujant Gintarei Makarevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. C.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. C. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 10N-23187477-14, kuriuo S. C. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta 34 eurų (120 Lt) dydžio bauda, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis A. A. 2014 m. lapkričio 26 d. surašė S. C. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10AN-22262515-14 su administraciniu nurodymu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, t. y., kad 2014 m. lapkričio 26 d., apie 17.25 val., Vilniuje, Eišiškių pl., S. C., vairuodamas automobilį „Nissan Tilda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelio ženklo Nr. 301 reikalavimus, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 8 punktą. Administraciniu nurodymu buvo siūloma iki 2014 m. gruodžio 10 d. sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytos ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies sankcijoje, t. t. 14 eurų (50 Lt).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė A. Š. 2014 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 10N-23187477-14, S. C. neįvykdžius administracinio nurodymo sąlygų, t. y. per nustatytą 10 dienų terminą nesumokėjus nurodytos baudos, pripažino S. C. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, bei paskyrė jam 34 eurų (120 Lt) dydžio baudą.

Šalies argumentai

Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. C. prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kadangi nutarimas priimtas nepaisant visų procedūrų, kurios yra aiškiai reglamentuotos, be to, atsižvelgti į tai, kad jis sumokėjo 50 Lt baudą. Jeigu teismas nuspręstų, jog bauda yra paskirta pagrįstai, prašo ją sumažinti iki 50 Lt. Taip pat S. C. prašo išreikalauti informaciją (įsakymą, pareiginę instrukciją ir kt.), kuri įrodytų, kad policijos pareigūnai A. A. ir A. Š. turėjo teisę surašyti šioje byloje pateiktus procesinius dokumentus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas. Skundu S. C. nurodo, kad skundžiamas nutarimas jam nebuvo išsiųstas per tris dienas, kaip to reikalauja ATPK 288 straipsnis. S. C. teigimu, administraciniu nurodymu nustatytą 50 Lt baudą jis pervedė ne per nurodytą laiką dėl to, kad policijos pareigūnai nepaaiškino jam, jog administracinis nurodymas turi būti pervestas per konkretų terminą. Šią baudą jis sumokėjo iki bylos nagrinėjimo, tačiau nepaisant to, jam buvo paskirta 120 Lt bauda. Jam nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kadangi 2014 m. gruodžio 16 d. jis dalyvavo teismo posėdyje Vilniaus apygardos administraciniame teisme, o pranešti apie tai, kad nedalyvaus bylos nagrinėjime negalėjo, nes administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo pateikta informacija, kas nagrinės bylą, taip pat nebuvo nurodytas el. paštas ar telefono numeris. Pareiškėjas mano, kad policijos pareigūnai, surašę procesinius dokumentus ir nagrinėję administracinio teisės pažeidimo bylą, pažeidė ATPK nuostatas, kurios reglamentuoja administracinių tiesės pažeidimų bylų parengimo ir nagrinėjimo tvarką. Skundu pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. lapkričio 26 d., kai jį sustabdė policijos pareigūnai, buvo tamsus paros metas, draudžiančio ženklo nesimatė, jis nebuvo apšviestas. Be to, minėtas kelio ženklas yra pastatytas ne pagal visas taisykles, nes yra pakreiptas į dešinę pusę, t. y. į Salininkų pusę (žiūrint iš degalinės), todėl važiuojant nuo oro uosto jo nesimato, ką patvitina ir jo pateikta filmuota medžiaga. Policijos pareigūnai netikrino to, kad ženklo nesimato ir juo vadovautis nebuvo sudarytos galimybės, todėl pareiškėjas mano, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo parengta ir nagrinėjama neatsižvelgiant į visas aplinkybes. S. C. administracinio teisės pažeidimo protokolo nepasirašė, kadangi policijos pareigūnai nepaaiškino jam, dėl ko surašo protokolą, neišaiškino jo teisių ir pareigų. Be šių aplinkybių pareiškėjas pažymi ir tai, kad tiek protokole, tiek skundžiamame nutarime, yra nurodyti trumpiniai, kurie jam nėra paaiškinti. Prašo atsižvelgti į tai, kad augina du nepilnamečius vaikus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė A. Š. prašo skundą atmesti ir palikti galioti 2014 m. gruodžio 16 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje nepakeistą. Nurodo, kad S. C. padarytas pažeidimas yra pilnai įrodytas. Nebuvo gauta objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima abejoti policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis. S. C. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį patrauktas teisėtai ir teisingai. Kelių eismo taisyklių 8 punkte teigiama, kad eismą keliuose gali apriboti tik kelio ženklai, nurodytai Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforas ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikos galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. S. C., vairuodamas automobilį „Nissan“, privalėjo paisyti kelio ženklo Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimų ir į degalinę įvažiuoti tam skirtoje vietoje. Atsiliepime pažymima, kad nebuvo pažeistas ATPK 288 straipsnis, kadangi iš medžiagos matyti, jog nutarimas išsiųstas asmeniui tą pačią dieną, ką patvirtina atitinkamas įrašas byloje. Kadangi S. C. per nustatytą terminą, t. y. iki 2014 m. gruodžio 10 d., neįvykdė administracinio nurodymo sąlygų, mokėjimas nebuvo atliktas, todėl administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėjama nustatytu laiku. Jokių prašymų iš S. C. apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo atidėjimą gauta nebuvo.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas S. C. prašė skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 10N-23187477-14 arba sumažinti paskirtą baudą. Prašė vadovautis skunde išdėstytais motyvais. Pabrėžė, jog buvo tamsus paros metas, jis ženklo nematė ir neturėjo galimybės jį pamatyti, ženklas buvo nusuktas, ką patvirtina ir jo pateikti dokumentai. Sustabdę pareigūnai jam beveik nieko nepaaiškino, ilgai formino dokumentus, o po to liepė pasirašyti kažkokiame „popiergalyje“. Jis net nesuprato, kad tai yra administracinio teisės pažeidimo protokolas, nei teisių, nei esminių bylos aplinkybių neišaiškino. Jis atsisakė pasirašyti, kadangi jam buvo neaiškus turinys. Įteiktos protokolo kopijos pilnai neskaitė, nematė, kad baudą gali sumokėti tik iki nurodytos datos. Jis galvojo, jog gali sumokėti iki bylos nagrinėjimo, ką ir padarė. Nors ir nesijaučia kaltas, tačiau baudą sumokėjo, norėdamas išvengti proceso, tolesnio bylinėjimosi (b. l. 63-67).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. A. parodė patvirtinantis tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Dirbdamas kartu su kolega A. V. sustabdė į degalinės „Statoil“ teritoriją įvažiuojantį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamą automobilį „Nissan Tilda“, kuris pažeidė kelio ženklo reikalavimus. Tikslių aplinkybių nebeatsimena. Gali nurodyti, kad tiesiogiai su S. C. bendravo jo kolega A. V.. A. C. buvo paaiškinta, kodėl jis yra sustabdytas bei dėl ko jam surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, mano, kad buvo išaiškintos ir jo teisės. Surašydami protokolą visuomet aiškina teises, todėl nemano, kad tą kartą galėjo būti kitaip. Asmuo aiškiai suprato, kokį pažeidimą padarė ir žinojo, dėl ko jam surašomas protokolas, atsisakė pasirašyti. Atsimena, kad pastarasis buvo pasipiktinęs, dėl to, jog buvo nubaustas, minėjo esantis buvęs kolega. Liudytojas kategoriškai patvirtino, jog kelio ženklas buvo aiškiai matomas. Jie dirba toje teritorijoje, todėl neabejotinai būtų pastebėję, jeigu jis būtų buvęs nusuktas. Sukant iš Eišiškių pl. kelio ženklas matosi gerai (b. l. 63-67).

Teismo posėdyje liudytojas A. V. parodė, kad kartu su kolega A. A., išvažiuodami iš „Statoil“ degalinės, pamatė į ją įvažiuojantį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamą „Nissan Tilda“ automobilį, kuris pažeidė kelio ženklo reikalavimus. Įvažiavęs į degalinę asmuo nuvažiavo prisipūsti į automobilio padangas oro, o jie savo ruožtu privažiavo prie jo. Jis su S. C. bendravo tiesiogiai, priėjo prie jo, pasakė, kad pastarasis padarė pažeidimą, paprašė dokumentų (tiksliai kokių, nebeatsimena, tačiau tikrai žino, kad buvo vairuotojo pažymėjimas). Asmuo buvo nepatenkintas, sakė, jog toks pažeidimas yra menkniekis. Be to, minėjo, kad yra buvęs kolega, todėl jie neva galėjo jo ir nebausti. Surašius administracinį teisės pažeidimo protokolą supažindino su jo turiniu, išaiškino teises. Asmuo pasirašyti atsisakė, buvo įsižeidęs, kad už tokį, jo manymu, menkavertį pažeidimą buvo surašytas protokolas. Liudytojo teigimu, ženklas Nr. 301 buvo matyti aiškiai, kitaip nebūtų dėl to surašę protokolo. Išvažiuodami iš degalinės su kolega dar kartą atkreipė dėmesį į ženklą, kurio matomumui nebuvo jokių kliūčių. Taip pat pažymėjo, kad ženklas nebuvo nei nulenktas, nei nusuktas ar kitaip pažeistas. Asmeniškai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažįsta (b. l. 63-67).

Bylos medžiagoje yra:

Šalies argumentai

S. C. pateikto mokėjimo nurodymo Nr. 195 duomenimis, 50 Lt baudą pagal administracinį nurodymą Nr. 10AN-22262515-14 į VMI sąskaitą pastarasis sumokėjo 2014 m. gruodžio 16 d. (b. l. 12).

Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo šaukimo byloje Nr. I-2974-764/2014 matyti, jog S. C. 2014 m. gruodžio 16 d., 11 val., buvo šaukiamas atvykti į Vilniaus apygardos administraciniame teisme vykusį teismo posėdį (b. l. 15-20).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio A. A. 2014 m. lapkričio 26 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2014 m. lapkričio 26 d. apie 17.25 val., dirbant kartu su vyr. patruliu A. V., Eišiškių pl. „Statoil“ degalinėje, buvo sustabdytas automobilis „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas S. C. įvažiavo į degalinės „Statoil“ teritoriją, pažeisdamas kelio ženklo Nr. 301 reikalavimus. Už Kelių eismo taisyklių 8 punkto pažeidimą S. C. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame jis pasirašyti atsisakė (b. l. 24).

S. C. pateiktame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus 2015 m. sausio 28 d. pranešime dėl informacijos pateikimo Nr. A51-10420/15(2.9.3.1.-UK5), atsakant į jo el. laišką, užfiksuota, jog kelio ženklas Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ minėtoje vietoje buvo pastatytas su degalinės „Statoil“ infrastruktūra, pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Eismo organizavimo skyriaus darbuotojai, 2015 m. sausio 26 d. apžiūrėję eismo situaciją minėtoje vietoje, nustatė, kad draudžiamasis kelio ženklas yra nusisukęs, todėl, vadovaujantis Savivaldybės teisės aktais, Kelių eismo taisyklėmis ir kitais norminiais dokumentais informacija dėl kelio ženklo sutvarkymo bei eismo organizavimo tikslinimo perduota Vilniaus mieste techninį eismo reguliavimo priemonių įrengimą ir priežiūrą vykdančiai įmonei UAB „Biseris“. Pažymėtina, kad įvažiuoti draudžiantis kelio ženklas atitinka nustatytą eismo tvarką. Šis kelias yra skirtas išvažiavimui iš degalinės (viena išvažiuojamoji eismo juosta skirta dešiniajam, o kita – kairiajam posūkiams). Taip pat pranešime nurodoma, kad kelio ženklų gamyboje naudojamos šviesos atspindžio plėvelės pagal Lietuvos standarto LST EN 12899-1 „Nuolatiniai vertikalieji kelio ženklai. 1 dalis. Nuolatiniai ženklai.“ Reikalavimus (b. l. 42).

S. C. pateiktame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko 2015 m. sausio 20 d. atsakyme dėl kelio ženklo įrengimo Nr. 10-S-16152 užfiksuota, kad apžiūrėjus kelio ženklo įrengimą vietoje, matyti, jog kelio ženklas „Įvažiuoti draudžiama“ Eišiškių pl. 11, Vilniuje įrengtas pagal kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisykles (Žin. , 2012, Nr. 20-914). Kaip organizuoti eismą sprendžia kelio savininkas (valdytojas), o ne policija. S. C. taip pat informuotas, jog jo administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo pareigūnė, kuri turi teisę nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 44).

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. C. skundas atmetamas

Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamu atveju S. C. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, padarymą. ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2014 m. gruodžio 16 d. pakeitimų Nr. XII-1236) numatyta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas, vairuotojų apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad S. C. pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį nubaustas už kelio ženklo Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ nesilaikymą.

Teismas, susipažinęs su byloje surinktais įrodymais, neturi pagrindo abejoti Institucijos priimto nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu. Ir priešingai teismas vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, kurie yra aiškiai gynybiški ir neatitinka tikrovės. Nors S. C. tikina, jog nesuprato dėl ko buvo nubaustas, jam buvo neaišku nei koks dokumentas jam buvo rašomas, nei kokia jo esmė, tačiau tokius jo parodymus paneigia liudytojų A. A. ir A. V. parodymai. Apklausti liudytojai patvirtino, kad degalinės teritorijoje sustabdžius S. C. automobilį pastarajam visų pirma buvo paaiškinta, kad šis pažeidė kelio ženklo „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimus, būtent dėl ko ir buvo rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais liudytojų parodymais, o ir be šių parodymų nėra jokio pagrindo manyti, kad nuo S. C. buvo slepiama protokolo surašymo priežastis. Atkreiptinas dėmesys į pastarojo teisme duotus parodymus, kurių metu jis nors ir teigė, kad nesuprato, nei kokia pažeidimo esmė, nei buvo išaiškintos teisės, nei nurodytas vėliausias terminas, iki kurio jis gali sumokėti paskirtą baudą, tačiau tuo pačiu pripažino, kad viso protokolo turinio neskaitė, į jį nesigilino, nematė prasmės pasirašinėti kažkokiame neaiškiame „popiergalyje“. Teismas išklausęs tiek liudytojų, tiek ir paties S. C. parodymus mano, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuo pat pirminio momento nebuvo linkęs bendradarbiauti su policijos pareigūnais, sąmoningai užimdamas priešišką gynybinę poziciją. S. C. buvo įteikta administracinio teisės pažeidimo protokolo kopija, kur aiškiai išdėstytos tiek esminės pažeidimo padarymo aplinkybės, tiek tai, kad pastarajam pagal administracinį nurodymą baudą siūloma sumokėti ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 10 d., priešingu atveju bus organizuojamas bylos nagrinėjimas, nurodant tokio nagrinėjimo vietą ir laiką (b. l. 22). S. C. neneigia tokią protokolo kopiją turėjęs, todėl kaip nepagrįsti atmetami pastarojo teiginiai neva jam nebuvo aiškus terminas dėl baudos sumokėjimo. Ta aplinkybė, kad jis protokolo turinį ignoravo, su juo nesutiko ir pilnai nesusipažino, nereiškia, kad asmeniui tokios aplinkybės buvo apskritai nežinomos ar jis neturėjo galimybės jų sužinoti, juo labiau, neturint pagrindo manyti, kad apie tai neinformavo pareigūnai. S. C. taip ir nesugebėjo teismui logiškai paaiškinti, kodėl protokole esančiame administraciniame nurodyme esant aiškiai nurodytą mokėtiną datą, jis baudą nusprendė visgi sumokėti ne nurodytu terminu, o kur kas vėliau (bylos nagrinėjimo dieną), beje, už pažeidimą, dėl kurio, kaip tikina, savo kaltės nepripažįstantis. Skundą padavęs asmuo kėlė nepagrįstas abejones dėl pareigūnų įgaliojimų, kadangi iš teismo išsireikalautos medžiagos matyti, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs vyriausiasis patrulis A. A., tiek skundžiamą nutarimą priėmusi vyresnioji specialistė A. Š. veikė jiems pavestų įgaliojimų ribose (b. l. 45-50).

Kaip nepagrįsti atmetami S. C. teiginiai neva byla nepagrįstai išnagrinėta jam nedalyvaujant. Pastarasis dar 2014 m. lapkričio 26 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu buvo informuotas, jog, neįvykdžius administracinio nurodymo, byla bus nagrinėjama 2014 m. gruodžio 16 d., nurodytas bylos nagrinėjimo adresas. S. C. aiškiai nepagrįstai tikina neva apie savo nedalyvavimą nepranešė todėl, kad protokole nebuvo nurodytas bylą nagrinėsiantis pareigūnas, el. pašto adresas ar telefono numeris. Tokie teiginiai nevertinami kaip objektyvus pagrindas, sukliudęs tuo metu administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui išreikšti savo valią dėl dalyvavimo bylos nagrinėjime, prašant tokį nagrinėjimą atidėti, kadangi, kaip matyti, pastarasis nė nebandė bet kokiu būdu susisiekti su bylą nagrinėsiančia institucija. Priešingai nei tikina S. C., pareigūnas, priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, šio nutarimo nuorašą tą pačią dieną, t. y. 2014 m. gruodžio 16 d., paštu išsiuntė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Taip pat pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui jokio įtakos neturėjo protokole bei skundžiamame nutarime nurodytas Kelių eismo taisyklių trumpinys. Taip pat neaišku, kokią įtaką skundžiamo nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui turėjo tai, jog , anot S. C., surašant protokolą jam nebuvo išaiškintos teisės, ką, beje, apklausiami pareigūnai paneigė.

Esminės aplinkybės, kuriomis skundą padavęs asmuo neigia savo kaltę, yra tos, kad, anot S. C., jis neturėjo galimybės pamatyti ženklą, kadangi pažeidimo padarymo dieną buvo tamsu, o ženklas buvo nusuktas, kas užfiksuota tiek jo pateiktoje filmuotoje medžiagoje, tiek Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus pateiktame rašte (b. l. 42, 62). Atmesdamas tokius teiginius, teismas visų pirma remiasi liudytojų A. A. ir A. V. parodymais, kurie teismo posėdyje kategoriškai patvirtino, jog ženklo matomumas nebuvo apsunkintas, ženklas nebuvo nei nusuktas, nei radosi kitokių kliūčių jo matomumui. Priešingu atveju, administracinio teisės pažeidimo protokolas nebūtų buvęs rašomas. Teismas tokiais liudytojų parodymais tiki. Tuo pačiu pažymi, netgi jei ir pažeidimo padarymo dieną „Statoil“ degalinėje esantis kelio ženklas Nr. 301, būtų pasuktas, kas užfiksuota apžiūrint įvykio vietą 2015 m. sausio 26 d., tokia aplinkybė nereiškia, jog asmuo neturėjo galimybės jį pamatyti. Iš paties S. C. pateiktos filmuotos medžiagos matyti, kad ženklas yra aiškiai matomas (jo neužstoja nei pastatai, nei medžiai), ženklo stulpas matomas iš toli, dėl ko privažiavus posūkį į degalinę, rūpestingas ir atidus vairuotojas neabejotinai įsitikins ženklo turiniu, be to, kaip patvirtino Kelių policijos valdyba, ženklo įrengimas pilnai atitinka kelio ženklų įrengimo bei vertikaliojo ženklinimo taisykles. Šiuo atveju gi S. C. teigia, kad apskritai šio ženklo nematė, kas nagrinėjamos bylos kontekste vertinama kaip jo gynybinė pozicija. Iš liudytojų parodymų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarytą pažeidimą vertino kaip menkavertį ir nevertą didesnio dėmesio, buvo susierzinęs dėl to, kad bus baudžiamas, minėjo, jog kaip buvusiam kolegai buvo galima ir be viso šito apsieiti.

Skundžiamu nutarimu S. C., dėl kurio nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, buvo paskirta bauda, mažesnė už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytos baudos vidurkį. Teismas neturi pagrindo laikyti, kad ši bauda yra netinkama ar per griežta. Viena ta aplinkybė, jog skundą padavusio asmens šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, savaime nelaikytina pagrindu, kuriuo remiantis keistinas paskirtos baudos dydis. Teismo vertinimu, tokia administracinė nuobauda neprieštarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams, o, nesant juridinio pagrindo, priėmus sprendimą ją dar labiau sušvelninti, nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Dėl išdėstytų motyvų teismas kaip nepagrįstą atmeta administracinėn atsakomybėn patraukto S. C. kundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 10N-23187477-14, palikdamas jį galioti nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 283 straipsniu, 284 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. C. skundo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 10N-23187477, kuriuo S. C. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta 34 eurų bauda, panaikinimo, netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė