Kauno apylinkės teismo nutartis

2015-12-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-221-336/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-07
Bylos Nr.
1-221-336/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31779-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė
Nukentėjusysis
R. M.
Kaltinamasis
A. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-221-336/2015,Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31779-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.1; 2.1.10.1; 2.9.12; (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 7 d.Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė ,sekretoriaujant Violetai Lazauskienei,dalyvaujant prokurorui Ingai Balkūnei,nukentėjusiam R. M.,ekspertui Jurgiui Sakalui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. A. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas : 2012-07-17 pagal BK 189 str. 1 d., 189 str. 2 d.-BK 63 str. tvarka 1 m. laisvės atėmimu; 2012-08-31 paleistas iš Pravieniškių PN atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. A. 2015-06-06 apie 09.25 val., prie Mantviliškio užtvankos, esančios Pilionių k., Dotnuvos sen., Kėdainių r., netoli A. A. privačios valdos, konflikto metu nukentėjusiajam R. M. tyčia sudavė vieną kartą kumščiu į veido sritį, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. A. kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai ir parodė,

2015-06-06 ryte su buvusia sutuoktine, gyvena kartu, turėjo važiuoti į Kauną, į šunų parodą. Nakvojo A. A. sodyboje, esančioje Naujakaimio k., o konfliktas įvyko Pilionių k., 2-3 km atstumu nuo įvykio vietos. Apie 7.30 - 8 val. išgirdo kieme lojant šunis. Išėjęs į kiemą pamatė automobilį ir juo atvažiavęs žmogus pasakė, jų teritorijoje, t. y. A. A. privačioje valdoje, kur yra 3 ha žemės ir yra nupirktas paukštynas, stovi mašinos ir jis matė kaip iš tamsesnės mašinos išlipęs žmogus ištraukė ženklą, kuris žymėjo privačią valdą, ženklą judino. Padavęs popieriaus lapelį su užrašytu automobilio valstybiniu numeriu, tas žmogus išvažiavo. Netrukus jis su A. A., susikrovę į parodą šunis, važiavo pažiūrėti kur yra išrautas ženklas. Privažiavę prie užtvankos, kur yra jų išpirkta privati valda, ženklai su užrašais privati valda buvo neištraukti. Po to nuvažiavo prie fermų, kur pastebėjo, kad prieš įvažiavimą ženklo nebėra. A. A. paprašė privažiuoti prie stovinčių automobilių, sakė, kad nufotografuos valstybinius numerius. Privažiavo su automobiliu prie dviejų stovinčių automobilių, a/m stovėjo šalia pastato. A. pasakė jam, kad nueitų paprašyti, kad atvažiavusieji patrauktų automobilius, o ji liko nufotografuoti automobilių valstybinių numerių. Neskubėdamas nuėjo link tvenkinio. Priėjęs prie krašto tvenkinio pamatė su meškere stambaus sudėjimo vaikiną. Pasakė jam, jog jie privačioje valdoje pastatė savo automobilius, paprašė juos patraukti. Stambaus sudėjimo vyras pasakė, kad jie jau baigia žvejybą, tuoj susirinks meškeres ir automobilius patrauks. Iš pradžių kito jaunuolio nematė, kai jau ėjo atgal, paėjęs kelis žingsnius, pamatė kitą jaunuolį- nukentėjusį. Jis pradėjo aiškinti, kad niekas jam netrukdys žvejoti, kur jis nori ten žvejos. Jis atsakė, kad jis gali žvejoti ten, kur norįs, tačiau jo lieptu nesinaudos, nes jis privatus, ir automobilio toje vietoje nelaikys, pasakė, kad automobilį pasistatytų ant kelio. Tuomet nukentėjęs pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais. Jam pasakė, kad patylėtų, nes gaus į ausį ir po truputį ėjo link automobilių. Nukentėjęs pirmas ėjo nuo tvenkinio, iš paskos jam kitas stambesnio sudėjimo vaikinas. Jam einant nukentėjęs pradėjo aiškinti, kad jam visokie kaimiečiai neaiškins kur jam statyti automobilį, nes jokių ženklų nėra. Nukentėjusiam pavartojus žodį „gaidys“, jis įsižeidė, stabtelėjo, atsisukęs į jį klausė kodėl jis mėtosi tokiais žodžiais. Kelis žingsnius paėjęs link nukentėjusio, kuris rankose nešėsi kibiriuką ir meškeres, nukentėjęs numetė kibiriuką ir meškeres, norėjo suduoti jam smūgį į veidą, tačiau nepataikė, nes atsitraukė. Tuomet abu susikibo už marškinėlių. Nukentėjęs jam truputį timptelėjo už marškinėlių, kurie sutreškėjo, tuomet jis paėmė jam už rankų, jas laikė, kad nesuplėšytų marškinėlių. Prašė nukentėjusio paleisti marškinius, nes kitaip tikrai suduos smūgius. Nukentėjęs marškinių nepaleido, tuomet jis atsisuko į jo draugą, stovintį šalia, kuris prašė baigti tampytis, liepė nukentėjusiam paleisti jį. Tuo momentu nukentėjęs spyrė jam į pilvo ertmę. Kadangi buvo susikibę, jis pasitraukė į šoną, todėl nepataikė. Antrą kartą spyrė, pataikė į apendicito vietą. Tuomet jis nukentėjusį truputį atstūmė ir pripažįsta jog dešinės rankos kumščiu sudavė smūgį į žandą, kad jį paleistų, jo nuomone smūgis buvo labai nestiprus. Nukentėjęs jį paleido, tačiau pasiėmė telefoną ir grasino, kad jam dabar bus viskas, grasino susidorojimu, ruošėsi kažkam skambinti. Pamatęs, kad nukentėjęs jį vėl puola, eidamas pamatė plytą. Pamanė, kad nukentėjęs už ištrauktą ženklą jam tikrai žalos neatlygins, todėl nutarė išdaužti plyta jo automobilio stiklą, kad jam irgi būtų padaryta žala. Paėmęs plytą, atsisuko į jo draugą ir klausė su kuria iš mašinų jis atvažiavo. Pastarasis linktelėjo parodydamas, kad tai jo automobilis, tuomet jis plytą metė į nukentėjusio automobilio stiklą. Pamatęs kad nukentėjęs skambina policijai, jis nukentėjusiam pasakė savo vardą, pavardę. Kadangi vėlavo į tarptautinę parodą, kuri vyko Kaune, sėdo į automobilį ir išvažiavo, nesulaukę policijos. Važiuojant sugyventinė paskambino įgaliotiniui, pranešė apie įvykį. Nurodė, kad pirmas konfliktą pradėjo nukentėjęs. Kai jie atvažiavo, jaunuoliai buvo prie tvenkinio kur žvejojo. Būdami prie tvenkinio jie jų privačios nuosavybės nepažeidė, nes prie tvenkinio yra apsauginė zona. Jie pažeidė tik tai, kad savo automobilius pastatė jų privačioje teritorijoje. Teritorija nėra aptverta, tačiau buvo pastatyti ženklai su užrašu privati teritorija. Šioje teritorijoje stovi apgriuvę pastatai, kurie priklauso buvusiai sutuoktiniai. Nurodė, kad jis atlygino nukentėjusiam žalą 160 Eur, abu susitaikė, paspaudė vienas kitam rankas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo pilno prisipažinimo jo kaltė padarius minėtą nusikaltimą pilnai įrodyta byloje išanalizuotais įrodymais.

Nukentėjęs R. M. parodė, kad 2015-06-06, ryte apie 4 val. atvažiavo pirmas į taip vadinamą privačią teritoriją žvejoti. Jokių ženklų, kad tai privati valda, nebuvo. Teritorija neaptverta. Įvažiavo į teritoriją, kur buvo keliukas ir asfaltuota aikštelė, kad automobilio „Peugeot 406“ nepalikti ant kelio. Jam iš paskos atvažiavo savo automobiliu jo giminaitis E. Z.. Palikę automobilius nuėjo per griuvėsius žvejoti į apačią prie tvenkinio, kuris yra apie 100 m atstumu nuo paliktų automobilių. Baigiant žvejoti, jau vyniojosi meškeres, apie 9 val. už nugaros, nes buvo atsisukę į tvenkinį, išgirdo keiksmažodžius su reikalavimu patraukti mašinas. Giminaitis pasakė, kad jie jau išvažiuoja. Kaltinamasis pareikalavo staigiai patrauki mašinas, pasakė, jog gausit į dantis. Jis atsisukęs į kaltinamąjį pasakė, kad negąsdintų. Kaltinamasis tuo metu stovėjo ant šlaito, kuris yra gal 3 m aukščio. Pasiėmę daiktus jie lipo į šlaitą. Jis lipo pirmas, švogeris jam iš paskos. Kai jis tik užlipo pirmas, kaltinamasis jį ir griebė už krūtinės, už drabužių, ta vieta yra gal 5 m atstumu nuo tvenkinio. Tuomet jis iš rankų paleido visus daiktus, kuriuos nešėsi ir suėmė kaltinamąjį už krūtinės, už marškinėlių. Kaltinamasis pradėjo grasinti, ar tu žinai kas tau bus už tuos marškinėlius. E. Z. tuo metu pradėjo raminti, prašė pabaigti. Tuo metu kaltinamojo žmona buvo prie automobilių, su telefonu ir fotografavo mašinas. Kaltinamasis kažką suriko, jie stovėjo šonu, ir tuo metu iš karto gavo smūgį kumščiu į smilkinį. Smūgis į smilkinį buvo stiprus, toje vietoje buvo guzas, ištynę, jam buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas. Nuo smūgio jam pradėjo spengti ausyse, todėl jis spyrė kaltinamajam atgal. Tikriausiai jam pataikė, kadangi kaltinamasis pradėjo bėgti link mašinos. Kaltinamasis suprato, kad jis ginasi, todėl nebeliko jam ką daugiau daryti. Kaltinamasis pradėjo bėgti pirmas link mašinų, grasino išdaužyti automobilio langus. Jis išsitraukė telefoną, kad paskambinti policijai, tačiau pamanė, kad tik susistumdė, todėl nutarė policijai neskambint. Kaltinamasis bėgo link mašinų, pribėgęs prie mašinos, pagriebęs plytą, ją trenkė į priekinį automobilio stiklą. Pribėgęs prie antros mašinos irgi norėjo trenkti, bet švogerio klausė kuri tavo mašina. Švogeris pradėjo rėkti, kad jis baigtų, nes tai jo automobilis. Kaltinamasis pradėjo juos kaltinti, kad jie vagia plytas. Tuomet jis išsitraukė telefoną ir paskambino policijai. Tai išgirdęs kaltinamasis pasakė, kad ką tu dar policijai skambini, tuoj aš tau padarysiu ir nulėkė link savo mašinos. Netrukus pastebėjo, jog atbėga link jų šuo beveik metro aukščio. Ką kaltinamasis sakė šuniui jis negirdėjo, nes tuo metu kalbėjosi su policija. Tuomet jis užšoko ant savo automobilio stogo. Nurodė, kad kaltinamasis jam atlygino 160 Eur žalą, jokių pretenzijų kaltinamajam neturi. Sutinka su juo susitaikyti, jam atleidžia. Jeigu kaltinamojo veika būtų perkvalifikuota pagal BPK 407 str. nurodytus LR BK straipsnius, sutinka, kad byla jo atžvilgiu būtų nutraukta.

Liudytoja N. S., Kauno a. VPK Kėdainių r. PK KPS tyrėja parodė, kad 2015-06-06 dirbo operatyvinėje grupėje. Tikslių įvykio aplinkybių negali pasakyti, nes yra praėję daug laiko. Nurodė, kad buvo nuvykę į įvykio vietą prie Mantviliškio užtvankos, šalia apleistų pastatų. Kiek pamena, atvykus į įvykio vietą rado du automobilius. Buvo nukentėjęs ir dar keli asmenys, kiek jų tiksliai buvo dabar negali pasakyti. Buvę asmenys paaiškino įvykio aplinkybes, jie buvo apklausti, apžiūrėta įvykio vieta. Nurodė, kad teritorija neaptverta, tai yra laukas, nenaudojamas griaunamas ar beveik sugriuvęs fermos pastatas, keliukas išmindytas žole, vedantis link upelio. Arti jokių gyvenamųjų pastatų nėra. Įvykio vietoje matė du asmenis. Nepamena, ar nukentėjęs jai sakė, kad jam buvo suduota į veidą, ar matėsi kokios žymės nukentėjusio veide, nepamena. Nurodė, kad vieno automobilio stiklas buvo sugadintas, išdaužtas. Ar buvo kas nors padaryta kitam automobiliui nepamena.

Liudytoja A. A., parodė, kad kaltinamasis buvęs sutuoktinis, šiuo metu yra sugyventiniai. Nurodė, kad 2015-06-06 turėjo važiuoti į Kaune vykstančią šunų parodą, paprašė A., kad jai padėtų nuvykti į parodą. Tą dieną nakvojo jos namuose. Pradėjus ryte loti šunims vyras nuėjo pažiūrėti kas atėjo, grįžęs pasakė, kad kažkas tampo jos riboženklius. Tai jam pasakė kažkoks atvažiavęs žmogus. Važiavo žiūrėti kas tąso jos privačios valdos riboženklius ir ženklus. Nurodė, kad jai priklausanti teritorija yra 3 ha dydžio. Į įvykio vietą atvyko po 9 valandos. Iš tolo matė, kad jos privačioje valdoje, prie pat fermos pastato, stovi dvi mašinos, nėra ženklo. Privažiavus ji pasakė A., kad nueitų pažiūrėti kas ten yra ir pasakytų, kad patrauktų mašinas. Norėjo, kad tas mašinas patrauktų, nes tai yra jos privati valda, kurioje yra pastatai, o ne šiaip laukas. Nurodė, kad nusipirkus pastatus, išsikvietė matininkus, kurie pažymėjo, įkalė kuolus, riboženklius, nuo kur iki kur yra jos valda. Konkrečiai buvo stulpai, tam, kad niekas nevažiuotų, neneštų, nepiltų. Buvo pritvirtinti užrašai – privati valda ir važiuoti griežtai draudžiama. Tokie užrašai buvo prie kiekvieno kampo ir prie įvažiavimo. A. nuėjo prie tvenkinio, o ji savo telefonu nufotografavo abi mašinas. Nuėjęs prie tvenkinio A. šiek tiek nusileido tvenkinio šlaitu, bet jį matė. Nufotografavusi mašinas ji ėjo link tvenkinio pusės. Girdėjo kaip A. ramiu balsu pasakė patraukti mašinas, nebuvo jokių riksmų, jokio pakelto tono. Stambaus sudėjimo vyriškis sutiko, sakė, kad jau išeina, baigia žvejoti. A. jau buvo paėjęs kelis žingsnius atgal, matė, kad jis grįžta. Netrukus pamatė kitą vyriškį. Prieš jį pamatant pirmiausiai išgirdo daug keiksmažodžių, vyriškis buvo smulkus, mažas. Jis šaukė, kad kiekvienas „gaidys“ ir „kaimietis“ neaiškins kur jam statyti mašinas, buvo vartojami ir kiti necenzūriniai žodžiai. Jis turėjo rankose kibiriuką, meškeres. Kada pasakė, kad kiekvienas „gaidys“ jam neaiškins kur statyti mašinas, A. sustojo ir jo klausė ką jis vadina „gaidžiu“. Kai nukentėjęs keikėsi visokiais necenzūriniais žodžiais, jos vyras necenzūrinių žodžių nevartojo. Jis tik koliojosi po to, kai buvo pavadintas „gaidžiu“. Po to nukentėjęs numetė ant žemės kibiriuką ir tai ką dar turėjo rankose, ir sudavė A. dešine ranka į galvą, į veido pusę, tačiau nepataikė, nes A. atsilenkė atgal. Tuomet tas vyrukas griebė A. už atlapų, už naujų marškinėlių. A. sugriebė nukentėjusį už rankos riešų, sakė, kad netampytų marškinėlių. Viskas vyko labai greitai. Tuomet nukentėjęs spyrė A. tarp kojų. Ji išsigando, suprato, kad reikia gelbėtis, kažką daryti ir nubėgusi paleido šunį. Šuo paleistas nubėgo į kitą pusę, į žoles, nereagavo. Po to A. greitu žingsniu ėjo link mašinų. Eidamas pasiėmė pusplytę, jam iš paskos ėjo nukentėjęs. Jis toliau kalbėjo, kad jis yra iš Šiaulių, sakė, kad kiekvienas „kaimietis“, „gaidys“ neaiškins kur statyti automobilius, sakė, kad visus sutvarkys. A. priėjęs prie mašinos trenkė į stiklą. Stambus vyriškis iš viso stovėjo toliau, viską stebėjo iš šalies ir nieko nedarė, tylėjo. A. pasakė šuniui: „Paimk“, tačiau šuo parodinis, jo veislė Azijos aviganis, jis nesuprato ko iš jo norima, šuo net nereagavo, jis vizgino uodegą, ausys buvo suglaustos, buvo laimingas, kad gali palakstyti.. Nukentėjęs tuo metu užšoko ant automobilio stogo sakė jog sutvarkys juos. Policiją iškvietė nukentėjęs. A. įvykio metu buvo blaivus. Mano, kad A. pasielgė adekvačiai situacijai, nes kas būtų buvę jeigu ji būtų buvusi viena. Nukentėjęs buvo agresyvus, buvo agresyviai nusiteikęs, jis buvo pasikėlęs ir grasino. Nurodė, kad vienas ženklas su užrašu – privati teritorija, praėjimas, pravažiavimas griežtai draudžiamas, stovėjo prie vieno kampo, kur ribojasi su kitu sklypu. Kitas riboženklis stovėjo prie asfaltuoto keliuko su tokiu pačiu užrašu. Dar vienas ženklas, riboženklis stovėjo arčiau tvenkinio, iš kitos pusės su užrašu – privati valda. O ketvirtas riboženklis buvo pastatytas prie tvenkinio. Įvažiavimas neapsunkintas, jokių užtvarų nebuvo.

Liudytojas E. Z. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, su nukentėjusiu yra giminaičiai. Nurodė, kad 2015-06-06 su nukentėjusiu anksti ryte, tikslaus laiko nepamena, atvažiavo žvejoti prie tvenkinio, esančio prie Mantviliškio užtvankos. Automobilius pasistatė prie pradėtų griauti fermos pastatų, jokių ženklų nebuvo, teritorija neaptverta. Nuo tvenkinio automobiliai buvo pastatyti tolokai, tikslaus atstumo negali pasakyti. Prie tvenkinio augo aukštos žolės. Žvejojant prie tvenkinio atėjo kaltinamasis, pradėjo keiktis, garsiai šaukė, liepė patraukti automobilius. Jis neprisistatė kas toks yra. Pasakė jam, kad jau baigia žvejoti, automobilius patrauks ir tuoj išvažiuos. Nukentėjęs paklausė kaltinamojo ko jis šaukia, kur norės, jis ten ir žvejos. Susirinkę visus daiktus ėjo link automobilių. Kaltinamasis su nukentėjusiu pradėjo ginčytis. Nukentėjęs sakė: „Kur aš norėsiu, ten žvejosiu, tai ne tavo upelis“. Tuomet jie susikabino, pirmas puolė A., ir jie abu rankomis už drabužių susikabino ir tampėsi. Po to A. sudavė M. delnu ar kumščiu, tiksliai pasakyti negali į veido sritį, tuomet M. spyrė jam iš kelėno. Jis ragino abu ramintis. Tuomet jie vienas nuo kito atsiskyrė ir A. greitu žingsniu nuėjo link mašinų. Jis susirinko numestus daiktus ir ėjo iš paskos link mašinų važiuoti namo. Kaltinamasis sušuko kieno tai mašina ir paėmęs plytą ar akmenį, trenkė juo į automobilio stiklą. Sudaužė M. automobilio stiklą. Po to paklausė kieno tai mašina, jis atsakė , kad jo automobilis, tuomet A. plytgalį numetė šalin, juo netrenkė į jo automobilį, nes jis su kaltinamuoju nekonfliktavo, o tik juos ramino. Nurodė, kad pirmas konfliktą pradėjo A.. Nurodė, kad žymių sužalojimų pas M. nesimatė, buvo truputį paraudęs skruostikaulis. Tokie konfliktai, ir šis įvykis, visada sukelia neigiamas emocijas. Buvo nemalonu, buvo išsigandęs dėl paleisto šuns. Nurodė, kad nukentėjęs po įvykio nesakė, kad jam skaudėjo nuo suduoto smūgio. Nurodė, kad nebuvo grėsminga situacija, kad būtų reikėję vartoti smurtą ar niokoti automobilį. Nei jis, nei nukentėjęs negąsdino kaltinamojo. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjęs buvo agresyvūs vienas kito atžvilgiu, jis juos ramino. Nurodė, kad šiaip nukentėjęs nėra agresyvus žmogus.

Liudytojas R. V., parodė, kad nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nepažinojo. Tikslios datos nepamena, galėjo būti 2015-06-06, žvejojo prie užtvankos, esančios Pilionių k. Žvejojant kitoje kranto pusėje girdėjo vyrus, kurie rėkavo, koliojosi, iš viso vyrų buvo trys. Kai pradėjo stebėti kas ten vyksta, tai matė, jog koliojosi, ginčijosi tarpusavyje dviese. Ką jie ten kalbėjo, negali pasakyti. Vienas vyras buvo didesnis, kitas mažesnis. Jų veidų iš toli nematė, todėl atpažinti salėje iš esančių asmenų negalėtų. Mažesnis vyras pradėjo rėkti, koliotis, kažką turėjo rankoje, numetė ir puolė ant didesnio vyro. Jie apsistumdė, viskas vyko labai greitai. Matė kaip stambesnis, didesnis vyras palipo į kalną. Daugiau jis įvykio nestebėjo, nes toliau ir negalėjo matyti, kur stambesnis vyras nuėjo. Nurodė, kad nuo besiginčijusių jis buvo apie 300 - 400 m atstumu. Vyrai buvo palipę į kalną, nuo vandens tvenkinio jie stovėjo gal 10 – 50 m atstumu, tiksliai pasakyti negali, bet jie susikibo tikrai ne prie vandens, o palipę į viršų. Mažesnis vyras stovėjo nugara atsisukęs į vandens telkinį, o didesnis vyras stovėjo šonu prieš jį. Jiems taip stovint, išgirdo rėkiant, koliojantis. Mažesnis vyras kažką turėjo rankoje ir metė bei ėjo link didesnio vyro. Tuomet jie susistumdė ir išsiskyrė, didesnis vyras nuėjo į kalną. Viskas truko labai trumpai, 10-15 sekundžių. Kaip buvo suduoti smūgiai nematė. Nurodė, kad jam tekę pravažiuoti pro įvykio vietą matė, kad buvo ženklai su užrašu „Privati valda“, tačiau ženklų draudžiančių žvejoti nebuvo. Nurodė, kad vyrų konfliktas jam nesukėlė jokių emocijų, jam buvo neįdomu kas ten vyksta. Nurodė, kad praėjus 10-15 min. po konflikto, prie jo pėsčias atėjo vyras ir klausė, ar matė konfliktą. Tuo metu jis buvo prie tilto, sėdėjo prie upės ant betoninės krantinės.

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G789/15(04) matyti, kad apžiūrėjus R. M. kūne sužalojimų nėra (b. l. 26, t. 1); bei dėl papildomų duomenų pateikimo specialisto išvados Nr. G789/15(04), b.b. 01-1-31779-15, nurodyta kad 2015-06-08 R. M. kūne nebuvo nustatyta jokių objektyvių sužalojimo žymių, todėl iš turimų medicininių duomenų negalima tvirtinti, kad įvykio metu tiriamajam buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 28, t. 1).

Ekspertas Jurgis Sakalas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tvirtina abi išvadas. Nurodė, kad nukentėjęs R. M. ekspertiniame skyriuje buvo apžiūrėtas praėjus 2 paroms po konflikto. Nei veide, nei kairiame momenyje, nei ausies kaušelyje jokių patinimų ar kitų sužalojimo žymių nebuvo nustatyta. Tai rodo, kad jeigu ir buvo suduotas smūgis, tai jis buvo nestiprus ir tokiu atveju fizinio skausmo neturėjo jausti nukentėjęs. Objektyvių duomenų, patvirtinančių kad nukentėjęs jautė fizinį skausmą, nėra. Jeigu būtų buvęs patinimas, tai jis per dvi dienas nebūtų praėjęs ir toje vietoje turėjo išryškėti kraujosruva. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nei patinimo, nei kraujosruvos, tai smūgis, jeigu ir buvo suduotas, tai jis nebuvo stiprus. Objektyviais duomenimis girdėto nukentėjusiojo paaiškinimo negali patvirtinti.

Iš byloje esančio daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. A. pateikė pirkimo-pardavimo sutartį ir sklypo planą (b.l.89, t.1); iš 2012-12-04 pirkimo-pardavimo sutarties ir pateikto žemės sklypo plano matyti, kad A. A. nusipirko žemės sklypą 3,0824 ha, pašarų sandėlį ir kitus statinius esančius Kėdainių r. Pilionių k. ( 90-91, 92-93, t.1);

Iš byloje esančios įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Pilionių k., Dotnuvos sen., Kėdainių r., prie Mantviliškio užtvankos. Prie nenaudojamo pastato stovi du automobiliai, vieno jų - „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis stiklas suskaldytas, matoma smūgio vieta įdubusi ( b. l. 5-9, t.1 ).

Iš byloje esančio nukentėjusiojo R. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis patvirtino savo duotus parodymus, parodė įvykio vietą: kur žvejojo, kur pastatė automobilį, kur susitiko nepažįstamąjį, kur jam buvo suduotas smūgis bei išdaužtas automobilio priekinis stiklas ( b. l. 17-23, t.1 ).

Iš byloje esančio liudytojo E. Z. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas patvirtino savo duotus parodymus, parodė įvykio vietą: kur pastatė automobilius, kur žvejojo, kur susitiko nepažįstamąjį, kur R. M. buvo suduotas smūgis bei išdaužtas automobilio priekinis stiklas ( b. l. 32-37, t.1 ).

Iš byloje esančios pranešimų registravimo pažymos matyti, kad 2015-06-06 09.34 val. R. M. pranešė, jog vyksta konfliktas tarp jo ir kitų asmenų, kad kiti asmenys išdaužė jo automobilio langą, siundo šunį, sudavė pranešėjui į veidą. Asmenys atvykę automobiliu, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ( b. l. 53-56, t.1 ).

Iš byloje esančio Kauno a. VPK Kėdainių r. PK 2015-07-03 nutarimo matyti, kad Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog A. A. kreipėsi dėl ženklų „Privati valda“ vagystės. Nenustačius nusikaltimo požymių, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ( b. l. 59-61, t.1 ).

Iš byloje esančių akistatos protokolų tarp R. M. ir A. A. ( b. l. 62-65, t.1 ); tarp R. M. ir A. A. ( b. l. 72-74,t.1 ); tarp E. Z. ir A. A. ( b. l. 77-79, t.1 ); tarp E. Z. ir A. A. ( b. l. 66-69 t.1), visi liko prie savo parodymų.

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.

Pagal kasacinio teismo praktiką vandalizmas (vandališki veiksmai) tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas, Bet kokio turto neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, kultūrinę inžinierinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas. Bei, kad atsakomybė už turto gadinimą bei naikinimą yra numatyta ir kituose baudžiamojo įstatymo normose ( kasacinė nutartis 2K-513/2010).

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011, 2K-198-942/2015).

Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141/2015).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą – fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiam. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1d. Teisiamojo posėdžio metu išanalizavus įrodymų visumą neginčytinai nustatyta, kad kaltinamojo veiksmais akivaizdžiai viešoji tvarka nebuvo pažeista, nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis arba tvarka, taip pat kaltinamojo tyčia nebuvo nukreipta pažeisti viešąją tvarką, demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyti visuomeninę rimtį , t.y. teismas daro išvadą, kad A. A. veikoje nėra būtinųjų BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių – veikos subjektyviojo požymio – tyčios, ir objektyviojo požymio – pavojingos veikos pa­da­rinių – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis su buvusia sutuoktine atvyko į įvykio vietą ir siekė tik išsiaiškinti dėl A. A. privačioje valdoje pastatytų a/m bei jų valdoje niokojamų riboženklių, todėl šiuo atveju galima konstatuoti kad A. A. tyčia nebuvo nukreipta į viešos rimties sutrikdymą , jis buvo vedamas asmeninių motyvų. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tikslo pažeisti viešąją tvarką jis neturėjo, nurodė, kad po nukentėjusio pasakyto įžeidžiančio žodžio, jie susikibo už marškinėlių, jis nukentėjusį įspėjo, kad jeigu nepaleis marškinėlių, suduos smūgį. Smūgį sudavė, kad paleistų. Nukentėjęs taip pat patvirtino, jog jiems susikibus, kaltinamasis jam grasino, „ar tu žinai kas tau bus už tą maikę“ ir netrukus gavo smūgį į smilkinį. Kaltinamojo parodymus patvirtino liudytoja A. A.. Teismas daro išvadą, kad minėti kaltinamojo veiksmai nelaikytini tyčiniais BK 284 str. prasme.

Būtinas viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo požymis yra viešoji vieta, kurioje padarytas nusi­kal­timas. Tačiau ta aplinkybė, kad veika padaryta viešoje vietoje, dar nėra pakankamas pagrindas veikai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. Nors nu­si­kaltimo padarymo motyvas neįtakoja padarytos veikos kvalifikavimo, t. y. viešosios tvarkos pažei­di­mas gali būti padaromas ir asmeniniais mo­ty­vais, tačiau būtina nustatyti, kad veika padaryta pa­žei­džiant viešąją rimtį ar tvarką ir dėl veikos kilo BK 284 str. 1 d. numatyti padariniai – buvo su­trik­dyta viešoji tvarka ar visuomenės rimtis (kasacinė nutartis Nr. 2K-5/2014).

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad įvykio vieta yra Pilionių k., Dotnuvos sen., Kėdainių r., prie Mantviliškio užtvankos. Kaip nurodė liudytoja N. S., Kauno a. VPK Kėdainių r. PK KPS tyrėja įvykio vieta yra prie Mantviliškio užtvankos, šalia apleistų pastatų. Nurodė, kad teritorija neaptverta, tai yra laukas, nenaudojamas griaunamas ar beveik sugriuvęs fermos pastatas, keliukas išmindytas žole, vedantis link upelio. Arti jokių gyvenamųjų pastatų nėra. Tai patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 5-9, t.1). Taip pat teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamojo ir nukentėjusio pats konfliktas kitų pašalinių asmenų viešosios tvarkos ir rimties faktiškai nesutrikdė. Liudytojas E. Z. parodė, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjęs buvo agresyvūs vienas kito atžvilgiu, jis juos ramino. Liudytojas R. V. patvirtino, kad konfliktas tęsėsi labai trumpai, keletą sekundžių, jam jokių emocijų nesukėlė. Teisiamojo posėdžio metu nenustatyta, jog dėl kalinamojo elgesio buvo kilusi kokia nors sumaištis, ar nutrauktas žmonių darbas, poilsis ( liudytojas R. V. toliau liko žvejoti). T.y. byloje nenustatyta kad A. A. būtų turėjęs tikslą pažeminti nukentėjusį ar šokiruoti aplinkinius ir taip sutrikdyti visuomenės rimtį.

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kilusio konflikto metu su nukentėjusiu kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusio atžvilgiu, t.y. vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį, sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą. Kaltinamasis taip pat pripažino, jog nukentėjusiam sudavė vieną kartą kumščiu į veido sritį. Nors iš byloje esančios specialisto išvados (b. l. 26,28, t.1) ir eksperto paaiškinimo teisme nurodyta, kad objektyvių duomenų, patvirtinančių kad nukentėjęs jautė fizinį skausmą, nėra. Teismas abejoti nukentėjusio parodymais, jog dėl suduoto smūgio jis jautė fizinį skausmą, neturi pagrindo. Teismas daro išvadą, kad akivaizdu, jog asmeniui sudavus smūgį kumščiu į veido sritį yra sukeliamas fizinis skausmas, žmogaus galva yra vienas iš svarbiausių kūno organų. Fizinio skausmo sukėlimo faktą gali nustatyti ir pats teismas remdamasis bylos medžiagos duomenimis, patvirtinančiais buvusį mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, nes fakto nustatymas yra teismo kompeten­cija. Nustatant fizinio skausmo sukėlimą kaip pavojingą veiką, reikia remtis konkretaus nukentėjusiojo suvokimu (subjektyviuoju kriterijumi) ir fizinio poveikio gebė­jimu paveikti vidutinį žmogų (objektyviuoju kriterijumi), atsižvelgiant į konkretaus nukentėjusiojo fizinius duomenis bei kitas aplinkybes. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, jog kaltinamasis yra stambaus kūno sudėjimo, kaip nurodė jis pats yra sportavęs, gi nukentėjęs yra smulkaus kūno sudėjimo. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusio atžvilgiu iš asmeninių motyvų.

Teisiamojo posėdžio metu nėra nustatyta, kad kaltinamasis tyčia siekė sukelti ir savo elgesiu sukėlė įstatyme numatytas pasekmes - sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, bei veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiam dėl asmeninių paskatų, t.y. kilusio tarpusavio konflikto metu suduodamas vieną smūgį kumščiu į veido sritį. Kaltinamojo nusikalstama veika, t.y. nusikaltimo padarymo metu pagal pasekmes, turi būti vertinama tik kaip nusikaltimas prieš asmenį, numatytas LR BK 140 str.1 d. Iš kaltinimo šalintina kaltinimo dalis plūdo necenzūriniais žodžiais, sugriebė už rūbų, tampė. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusio pareiškime (skunde) yra aiškiai išdėstytas nukentėjusio prašymas, kad kaltinamasis atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubaustas (b. l. 3-7, 53-56, t.1), nes baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 140 str. 1 d. galima tik esant nukentėjusio skundui ( LR BPK 407 str.). Todėl esant minėtoms aplinkybėms kaltinamojo veika iš LR BK 284 str. 1 d. perkvalifikuotina į LR BK 140 str. 1 d. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis išdaužė nukentėjusiam R. M. priklausančio a/m „Peugeot 406“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą – teisiamojo posėdžio metu nustatyta vertė 95,28 Eur, turto vertė neviršija 3 MGL (b.l.18, t.2), t.y. žymios žalos nėra padaryta. Žala nukentėjusiam atlyginta visiškai. Ši kaltinamojo veika atitiktų ATPK 50³ str.

Teisiamojo posėdžio metu, iki baigiamųjų kalbų pabaigos, nukentėjęs nurodė, kad kaltinamasis jam atlygino 160 Eur žalą, jokių pretenzijų kaltinamajam neturi. Sutinka su juo susitaikyti, jam atleidžia. Jeigu kaltinamojo veika būtų perkvalifikuota pagal BPK 407 str. nurodytus LR BK straipsnius, sutinka, kad byla jo atžvilgiu būtų nutraukta (LR BPK 417str. 2 d.), kaltinamasis taip pat nurodė, kad susitaikė su nukentėjusiu, atlygino žalą. Todėl esant minėtoms aplinkybėms, kadangi nukentėjęs R. M. susitaikė su kaltinamuoju A. A., vadovaujantis LR BPK 416 str. 3 d. ir LR BPK 3str.1 d. 5 p. baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutraukiama.

Sutinkamai su LR BPK 103str.,105str. iš A. A. priteistina proceso išlaidos (pašto) – 6,96 Eur, valstybei.

Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 4 d; 318str.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kaltinamojo A. A. baudžiamąją bylą pagal LR BK 140 str. 1 d., kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiu, nutraukti ( LR BPK 3 str.1 d. 5 p. ir 416 str. 3 d.)

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš A. A. proceso išlaidas – 6,96 Eur , valstybei.

Nutartis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per šį teismą.

Teisėja Audra Kriščiūnienė