Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Vidutė Micevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-305-282/2008

2008 m. spalio 15 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2006 m. rugsėjo 29 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir V. V., M. U., L. Ž., Ž. E., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su V. V., M. U., L. Ž., Ž. E., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2007 m. spalio mėn. iš 17 d. į 18 d. naktį Raseinių raj. (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) namo kieme pagrobė A. V. priklausantį 1600 litų vertės automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Nuteistasis M. V. ir jo gynėjas prašo tenkinti apeliacinį skundą.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Teismas pagrįstai pripažino M. V. kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. To neginčija ir apeliantas, prašydamas skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Baudžiamojo kodekso 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Minėto straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgtų į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę bei į bylos aplinkybes, lengvinančias ir sunkinančias kaltininko atsakomybę. Pažymėtina ir tai, kad M. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis (16 metų amžiaus) todėl skiriant bausmę turi būti vadovaujamasi ne tik bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, bet ir BK XI skyriuje numatytais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. V. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis dirba, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas patenkinamai, tačiau neišnykus teistumui pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (b. l. 56-57; 60-70) vėl padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, ir dėl to paskyrė nuteistajam griežčiausią BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė dvi M. V. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą, o be to, nustatė ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors M. V. nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, tačiau ankščiau paminėtos aplinkybės byloja apie jį kaip apie asmenį, keliantį didesnį pavojų visuomenei, todėl kolegija pritaria apylinkės teismo sprendimui paskirti M. V. griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nes ankstesniu nuosprendžiu paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir atidėjus jos vykdymą, apeliantas vėl padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, todėl akivaizdu, kad švelnesnės bausmės paskyrimas būtų nepakankamas nuteistojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Tuo pačiu kolegija pažymi, kad paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, nes nustatytas laisvės atėmimo bausmės terminas yra žymiai mažesnis už BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Iš bylos medžiagos yra aišku, kad M. V. inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis ( 16 metų amžiaus), tokiu būdu, esant byloje BK 92 str. 1 d. numatytoms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti, ar galima pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo. Nors taikyti BK 92 str. nuteistajam kliūčių nebuvo, šis klausimas apylinkės teismo nebuvo svarstytas ir nuosprendyje nemotyvuotas.

Teismas, vadovaudamasis teisine sąmone, turi tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui ir siekti, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai. Kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginė kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio pasekmė.

Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, matyti, kad automobilio vagystė yra daugiau atsitiktinė veika, o ne sąmoningas iš anksto kruopščiai ruoštas ir apgalvotas veiksmas. M. V. kartu su bendraamžiais ir vyresniais amžiumi bendrininkais pagrobė automobilį, kuriuo pasivažinėję naktį, parvarė ryte jį atgal ir paliko. Tiesa, M. V. BK 178 str. 2 d. dispozicijos prasme padarė baigtą nusikaltimą, tačiau nuteistojo elgesys po nusikaltimo padarymo atskleidžia mažiau pavojingą nusikalstamo sumanymo turinį. Be abejonės, M. V. kartu su bendrininkais tyčia, neteisėtai užvaldė svetimą turtą – automobilį, tačiau akivaizdu, jog nesiekė visam laikui atimti iš turto savininko galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Tokiu būdu kolegija daro išvadą, kad nusikaltimo padarymas, dėl kurio buvo pripažintas kaltu ir M. V., konkrečiu atveju, labiau buvo įtakotas susidariusios momentinės socialinės aplinkos, į kurią dėl savo jauno amžiaus ir nepakankamos socialinės brandos pateko apeliantas, bet ne ankščiau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų. Tai aiškiai matyti iš to, ko buvo siekiama pagrobiant automobilį – be savininko žinios pasivažinėti juo ir grąžinti. Tuo pačiu kolegija pažymi, kad M. V. nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo pripažintas kaltu ankstesniu – Raseinių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu, padarė turėdamas tik 14 metų amžiaus, su bendrininkais, kurie, vėlgi, amžiumi buvo vyresni už apeliantą, su bendrininku daromame plėšime dalyvavo tik kaip padėjėjas, o ne aktyvus nusikaltimo vykdytojas. Visa tai, kolegijos nuomone, tik dar kartą patvirtina, kad, visumoje, nuteistojo nusikalstamas elgesys yra įtakotas dėl jo labai jauno amžiaus netinkamo bendrai pripažintų elgesio normų supratimo bei neigiamos socialinės aplinkos.

Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir vertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi atkreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. V. gyvena su motina ir tėvu, kuris dirba pas ūkininką, turi jaunesniąją seserį (b. l. 71-72), nuo 2008-05-13 ir pats pradėjo dirbti ūkininko ūkyje, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 235; 238). Be t, byloje yra duomenų ir apie M. V. draugės S. K. nėštumą (b. l. 240; 252). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. V. realią laisvės atėmimo bausmę neatsižvelgė arba nepakankamai įvertino jo teigiamus socialinius ryšius, net nesvarstė bausmės vykdymo atidėjimo klausimo nepilnamečiui asmeniui, nors Baudžiamasis įstatymas nedraudžia atidėti nuteistajam bausmės vykdymą net kai naują nusikalstamą veiką asmuo padaro neatlikęs laisvės atėmimo bausmės.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodytais motyvais pagrįstai apeliantui paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Tačiau išdėstyti argumentai, nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis (BK 80 str.), kolegijos nuomone, leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas atidėti M. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, skiriant jam auklėjamojo poveikio priemones.

Tokiu būdu M. V. taikytinas BK 92 str. ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas, o skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 8 d. nuosprendį M. V. atžvilgiu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d., M. V. paskirtos 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. ,paskirti M. V. 10 (dešimčiai) mėnesių įpareigojimus ir draudimus: įpareigoti M. V. būti namuose nuo 21 val. iki 7 val.; mokytis arba dirbti; uždrausti lankytis kavinėse, baruose, restoranuose ir kitose viešojo maitinimo įstaigose, kuriose prekiaujama alkoholiu; uždrausti bendrauti su L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiu (duomenys neskelbtini) ir V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiu (duomenys neskelbtini); uždrausti be elgesio apribojimą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.