- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-11
- Bylos Nr.
- 2K-335/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Bieliūnas (pirm.), Dalia Bajerčiūtė, Vytautas Piesliakas (pran.)
- Nuteistasis
- A. K.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Bieliūno, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 23 d. nutarties.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, paskirtos bausmės neatliktąja dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 23 d. nutartimi nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteistas už tai, kad 2003m. balandžio 11 d., apie 19 val., Kaune, Savanorių pr. 111 esančiame restorane „Viva Roma“, apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiųjų R. P., R. P. ir E. P. 1035 Lt vertės turtą, gaudamas iš kiekvieno nukentėjusiojo po 345 Lt; 2003 m. balandžio 18 d., apie 19 val., Kaune, Nemuno g. esančioje picerijoje, apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiųjų R. P. ir R. P. 1380 Lt vertės turtą, gaudamas iš kiekvieno nukentėjusiojo po 690 Lt bei toje pačioje picerijoje 2003 m. balandžio 22 d. apgaule įgijo svetimą nukentėjusiojo E. P. 690 Lt vertės turtą, visais atvejais žadėdamas įdarbinti nukentėjusiuosius JAV, nors įgydamas turtą žinojo, kad tokios galimybės neturi.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo teismą panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 23 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 23 d. nutartį ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Kasaciniame skunde nuteistasis teigia, kad teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad ankstesniu Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis yra vieneri metai vienuolika mėnesių ir aštuoniolika dienų, nes tokia bausmės dalis buvo iki to laiko, kol Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartimi kasatoriaus veiką iš 1961 m. BK 274 straipsnio 3 dalies perkvalifikavo į 2000 m. BK 182 straipsnio 2 dalį, o paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino iki trejų metų šešių mėnesių. Todėl, kasatoriaus manymu, sumažinus ankstesniu Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę turėjo sutrumpėti ir neatliktos bausmės laikas.
Kasatorius teigia, kad jis negali būti laikomas recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalies prasme. Taip pat, kasatoriaus manymu, BK 56 straipsnio 1 dalis nedraudžia recidyvistui skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl teismas turėjo jam paskirti kitą bausmės rūšį. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, atlyginio nukentėjusiesiems padarytą žalą, ką teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybe, be to patys nukentėjusieji pageidavo, kad ikiteisminis tyrimas kasatoriaus atžvilgiu būtų nutrauktas. Esant šioms aplinkybėms, kasatoriui teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, todėl jam turėtų būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.
Kasatorius pažymi, kad jis pagal Europos arešto orderį buvo išduotas tik dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, todėl už šią nusikalstama veika paskirta bausmė negalėjo būti bendrinama su pagal ankstesniu Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Be to, teismai neįskaitė užsienyje sulaikyme išbūto laiko iki jo perdavimo pagal Europos arešto orderį laiko į paskirtos bausmės laiką.
Kasatorius nurodo, kad teismas vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį ir teigia, nors teisminio bylos nagrinėjimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau tyčios apgauti nukentėjusiuosius neturėjo, be to, pats gyveno JAV nuo 1991 m. iki 1999 m., tenai mokėsi, formindamas nukentėjusiųjų įdarbinimą ruošė visus reikiamus dokumentus, tačiau dėl asmeninių priežasčių pradėto darbo nebaigė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras nurodo, kad teismas pagrįstai kasatorių pripažino recidyvistu ir jam paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Kitokia – švelnesnė bausmė recidyvistui gali būti paskirta tik esant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų visumai. Kadangi kasatorius ne pats pranešė apie padarytą nusikaltimą, o buvo sulaikytas vykdant tarptautinę paiešką, todėl jam nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 1 dalį. Taip pat kasatoriui nėra pagrindo taikyti ir BK 62 straipsnio 2 dalį, nes nenustatyta nei viena papildoma šio straipsnio 1-6 punktuose įvardijama sąlyga. Taigi kasatoriui paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta. Prie šios bausmės, vadovaudamasis BK 63 straipsniu, teismas pridėjo tik šešis mėnesius likusios neatliktos bausmės pagal ankstesnį nuosprendį, bet ne vienerius metus vienuolika mėnesių ir šešiolika dienų. Tai yra, teismas atsižvelgė į švelninančio įstatymo pritaikymą nuteistajam 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, kuria neatliktoji pagal ankstesnį nuosprendį bausmės dalis kasatoriui buvo sutrumpinta tik puse metų (liko neatlikta vieneri metai penki mėnesiai ir šešiolika dienų. Todėl teismas bendrindamas bausmes baudžiamojo įstatymo nepažeidė.
Taip pat atsiliepime pažymima, kad kasatorius neteisingai interpretuoja BK 27 straipsnio 1 dalį nurodydamas, jog jam recidyvisto sąvoka netaikytina. Prokuroras nurodo, kad kasatorius skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už veikas, padarytas iki naujojo BK įsigaliojimo, tačiau nuosprendžiu jam pritaikytas lengvesnis nei veikos padarymo metu galiojęs įstatymas. Veikos, už kurias jis nuteistas, padarytos lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos laikotarpiu ir neišnykus teistumui, todėl kasatorius tiek pagal senąjį, tiek pagal naująjį BK laikytinas recidyvistu. Taigi kasatorius painioja lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos ar lygtinio atleidimo nuo bausmės terminus su teistumo išnykimo sąvoka.
Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriaus teiginiai dėl padarytų procesinių normų pažeidimo yra nepagrįsti ir pabrėžia, kad teismas, priimdamas nuosprendį, įvertino tuos duomenis, kurie buvo byloje. Duomenų apie užsienio valstybėje pagal arešto orderį suėmime išbūtą laiką byloje nebuvo, jų nepateikė kasatorius ir kasaciniam teismui, todėl nuosprendžiu pagrįstai įskaitytas į bausmės atlikimo laiką tik tas laikotarpis, kurį nuteistasis buvo sulaikyme Lietuvoje išdavus jį užsienio teisėsaugos institucijoms. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuosprendžiu aptarta galimybė bausmės vykdymo laikotarpiu į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką pagal šioje byloje išduotą Europos arešto orderį, jeigu bausmę vykdančios institucijos gaus šiuo klausimu reikalingus tarptautinius dokumentus. Nuteistasis savo teises aptariamoje srityje gali realizuoti vadovaudamasis BPK 361 ir 362 straipsniais.
Šalies argumentai
Kasatoriaus teiginys neva jis ir dėl neatliktos bausmės dalies pagal ankstesnį nuosprendį taipogi turėjo būti išduotas teisinės pagalbos prašymo pagrindu taip pat yra nepagrįstas. Europos arešto orderis teisinei pagalbai suteikti pateikiamas tik toje byloje, kurioje vykdomas tyrimas ir tik dėl tų įtarimų, kurie nepatvirtinti apkaltinamuoju nuosprendžiu. Nuosprendžių vykdymo klausimai nesusiję su įtariamojo išdavimu dėl spėjamai jo naujų veikų padarymo, o baudžiamasis persekiojimas dėl bausmės atlikimo vykdomas tarptautinių sutarčių, bet ne arešto orderio, pagrindu.
Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo apeliacinio skundo argumentus, pasisakė dėl bausmės paskyrimo ir jos subendrinimo su bausme, paskirta pagal kitą nuosprendį, taip pat išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, todėl baudžiamojo proceso normos nebuvo pažeistos.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. K. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl A. K. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl ko svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Be to svarbu , kad asmens tyčia suklaidinti asmenį ir užvaldyti svetimą turtą susiformuoja apgaulės panaudojimo metu.
Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad kasatorius melagingai žadėdamas nukentėjusiuosius įdarbinti JAV ir naudodamasis neegzistuojančios firmos, tarpininkaujančios įdarbinant JAV, rekvizitais, surinko iš jų pinigus, tačiau savo pažado nevykdė, o pinigų nukentėjusiesiems negrąžino. Kasatorius teigimas, kad jis nesiekė apgauti nukentėjusiųjų, norėjo grąžinti iš jų surinktus pinigus, tačiau nežinojo kaip tuos asmenis surasti, paneigtas teismo nuosprendyje išdėstytais įrodymais. Nukentėjusieji kartu su pinigais kasatoriui pateikė savo asmens dokumentų kopijas, todėl nukentėjusiųjų asmens tapatybė jam buvo žinoma, todėl nepavykus įdarbinti nukentėjusių, jis turėjo galimybę su jais susisiekti bei grąžinti pinigus, tačiau sąmoningai to nepadarė. Šios aplinkybės patvirtina, kad jau prieš surinkdamas iš nukentėjusiųjų pinigus kasatorius turėjo išankstinį tikslą jų negrąžinti. Be to, nors kasatorius nukentėjusiesiems prisistatė kaip asmuo, kuris tarpininkauja įdarbinant JAV, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad kasatorius būtų vertęsis tokia veikla. Taigi kasatorius nukentėjusiesiems pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie galimybę juos įdarbinti JAV, o pastarieji dėl suklydimo perdavė kasatoriui dokumentų forminimui reikalingus pinigus, manydami, kad pastarasis tokią galimybę turi. Taigi kasatorius suvokė, kad panaudodamas apgaulę užvaldė nukentėjusiųjų pinigus ir to norėjo, todėl jo veikoje yra tiesioginė tyčia.
Esant šioms aplinkybėms teismas įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, baudžiamąjį įstatymą byloje pritaikė tinkamai ir kasatoriaus veiką teisingi kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
Dėl nusikaltimų recidyvo.
Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nuteistasis A. K., anksčiau teistas už tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje padarymą. Teistumas dėl ankstesnio nusikaltimo neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka. Teistumo laikotarpiu pilnai neatlikęs bausmės pagal ankstesnį tesimo nuosprendį, kasatorius padarė naują tyčinį nusikaltimą (BK 182 straipsnis), todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad jis pagal BK 27 straipsnį yra recidyvistas.
Dėl bausmės skyrimo.
Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas įvertina ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Skirdamas bausmę A. K., teismas atsižvelgė į tai, kad nors nenustatyta A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta lengvinančios aplinkybės, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi bei savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), tačiau jis BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą bei būdamas lygtinai atleistas nuo ankstesniu nuosprendžiu už analogišką veiką paskirtos bausmės prieš terminą. Ši aplinkybė rodo nuteistojo nenorą taisytis, polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas ir jo antivisuomenines nuostatas.
Įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę, teismas A. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas laivės atėmimo bausmės vidurkis.
Nors BK 182 straipsnio 1 dalies sankcija, be laisvės atėmimo bausmės, numato ir kitas alternatyvias bausmių rūšis, bet pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę recidyvistui teismas gali tik išimtiniais atvejais, esant tam pakankamų motyvų, tinkamai motyvavus tokį sprendimą.
Iš teismo nuosprendžio įžanginės dalies, kurioje nurodyti ankstesni kasatoriaus neišnykę ir nepanaikinti teistumai, matyti, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 15 d. nutartimi lygtinai paleidus A. K. iš pataisos namų, pagal ankstesnį Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. balandžio 26 d. nuosprendį paskirtos ir neatliktos bausmės dalis buvo vieneri metai vienuolika mėnesių ir aštuoniolika dienų. Tačiau Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. balandžio 26 d. nuosprendį pakeitus Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ir perkvalifikavus A. K. padarytą veiką iš 1961 m. BK 274 straipsnio 3 dalies į 2000 m. BK 182 straipsnio 2 dalį bei sušvelninus paskirtąją bausmę iki trejų metų šešių mėnesių, likusi neatliktos bausmės dalis sutrumpėjo iki vienerių metų penkių mėnesių ir aštuoniolikos dienų, kas ir nurodyta teismo nuosprendžio įžanginėje dalyje. Būtent su šia pagal ankstesnįjį nuosprendį paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, buvo bendrinta A. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė.
Dėl BK 66 straipsnio taikymo
Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateikto 2007 m. rugpjūčio 2 d. rašto matyti, kad A. K. vykdant jo perdavimą Lietuvos Respublikai pagal Europos arešto orderį Airijoje buvo sulaikytas 2007 m. vasario 16 d. ir kardomajame kalinime išbuvo iki jo faktinio perdavimo Lietuvos Respublikai dienos, t. y. iki 2007 m. liepos 27 d. Šis laikotarpis neįskaitytas į bausmę, paskirtą Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. nuosprendžiu. Neįskaitytas šis sulaikymo laikotarpis ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 23 d. nutartyje.
BK 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Ši nuostata turi būti taikoma ir pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotam asmeniui, jei jis iki perdavimo buvo suimtas užsienio valstybėje. Taigi vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikotarpis įskaitytinas į teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 23 d. nutartį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. K. į paskirtos subendrintos vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jo sulaikymo vykdant Europos arešto orderį Airijoje laiką nuo 2007 m. vasario 16 d. iki 2007 m. liepos 27 d.
Kitą Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 23 d. nutarties dalį palikti nepakeista.