- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-28
- Bylos Nr.
- 2A-1553-253/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01988-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- LITGRID AB
- Atsakovas
- E. Ž., AB SEB bankui
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-1553-253/2012
2012 m. lapkričio 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo LITGRID AB apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-05-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo LITGRID AB ieškinį atsakovams E. Ž. ir AB SEB bankui, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl servituto nustatymo ir atsakovo E. Ž. priešieškinį ieškovui dėl kompensacijos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pagal 2010-02-10 VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto patvirtintą planą nustatyti servitutą atsakovui E. Ž. priklausančiame ir AB SEB bankui įkeistame 11,20 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) nustatant 3,8840 ha ploto servitutą, pažymėtą raide „S“, suteikiantį teisę ieškovui tiesti centralizuotus inžinerinės infrastruktūros tinklus, jais naudotis ir juos aptarnauti, išmokant 23 741,94 Lt kompensaciją už naudojimąsi nustatytu servitutu, skirtą nuostoliams dėl servituto atlyginimo, šią sumą žemės sklypo savininkui E. Ž. ir/ar AB SEB bankui padalijant teismo nuožiūra ir nustatant kompensacijos išmokėjimo terminus. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovas, vadovaudamasis LR Seimo 2007-01-18 nutarimu Nr. X-1046 patvirtintos nacionalinės energetikos strategijos 30 ir 31 punktais bei LR ūkio ministro 2008-05-27 įsakymu Nr. 4-222 „Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda–Telšiai statybos specialiojo plano rengimo“, kaip planavimo organizatorius, parengė šios linijos specialųjį planą, kuris buvo patvirtintas LR ūkio ministro 2010-06-19 įsakymu Nr. 4-462. Į elektros perdavimo oro linijas Klaipėda–Telšiai apsaugos zoną, patenka privatiems asmenims priklausantys sklypai, tarp jų ir atsakovo sklypas. Kadangi atsakovui priklausantis žemės sklypas prievolės įvykdymo užtikrinimui yra įkeistas kreditoriui AB SEB bankui, kuris nesutinka dėl servituto nustatymo, tai ieškovas priverstas kreiptis į tesimą. Ieškovas pažymėjo, kad oro linija negalėtų būti tiesiama ir aptarnaujama normaliomis sąnaudomis aplenkiant atsakovo sklypą, be to, atsakovo sklype šiuo metu jau yra nustatytas servitutas, o naujoji elektros linija eis ta pačia trasa, kaip ir jau esanti, atsakovo sklype jau yra pastatytos atramos, kas leidžia teigti, kad atsakovas nepatirs didelių papildomų nepatogumų. Ieškovas pažymėjo, kad VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas yra pateikęs kompensacijos apskaičiavimo aktus, kuriais nustatyta, kad atsakovo patiriami nuostoliai dėl servituto sudaro 23 741,94 Lt, ieškovo manymu toks kompensacijos dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo principus ir yra pakankamas kompensuoti atsakovo realiai patirtus nuostolius.
Atsakovas E. Ž. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti jam iš ieškovo 680 000 Lt kompensaciją už atsakovo sklypui nustatytą servitutą, įpareigojant šią kompensaciją išimokėti per 1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nurodė, kad nesutinka su kompensacijos dydžiu. Atsakovo įsitikinimu lėšos, kurios buvo ir bus panaudotos projekto įgyvendinimui yra proporcingai neadekvačios toms lėšoms, kurias norima atsakovui sumokėti, be to atsakovui kelia abejonių ir pati 2004 m. parengta kompensacijos apskaičiavimo metodika, kadangi keitėsi rinka, žemės vertė. Atsakovas mano, kad nuostoliai dėl servituto nustatymo yra šie: 1) servituto dalis sudaro beveik 1/3 nuo viso sklypo, servituto trukmė neribojama, todėl ši sklypo dalis bus praktiškai bevertė; 2) servitutas susijęs su pavojingais įrenginiais, pagal higienos normas arčiau kaip 250 metrų nuo elektros linijos nebus galima statyti statinių; 3) elektros linija nuvertina sklypą, todėl jo realizuoti praktiškai nebeįmanoma, tokiu būdu pažeidžia ne tik ieškovo, bet ir kreditoriaus interesus; 4) pastačius elektros liniją ieškovas gauna didelę naudą; 5) nuostolius turi įvertinti ir kompensaciją turi nustatyti teismas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-05-07 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: pagal 2010-02-10 VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto patvirtintą planą nustatė servitutą atsakovui E. Ž. nuosavybės teise priklausančiame 11,20 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant 3,8840 ha ploto servitutą, pažymėtą raide „S“, suteikiantį teisę LITGRID AB tiesti centralizuotus inžinerinės infrastruktūros tinklus, jais naudotis ir juos aptarnauti; priteisė iš ieškovo LITGRID AB 55 000 Lt nuostolių dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančiame 11,20 ha žemės sklype nustatyto 3,8840 ha ploto servituto; įpareigojo ieškovą šiuos nuostolius sumokėti per 6 mėn. terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; taip pat priteisė iš ieškovo LITGRID AB 500 Lt žyminio mokesčio ir 242 Lt atsakovui E. Ž. atstovavimo išlaidų; priteisė iš ieškovo LITGRID AB 1 150 Lt žyminio mokesčio ir 132,27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovo tiesiama elektros perdavimo oro linija Klaipėda–Telšiai yra ypatingos svarbos objektas ir tokios linijos tiesimas skirtas viešojo intereso užtikrinimui. Kadangi tiesiamos elektros linijos atkarpa eina per atsakovui priklausantį žemės sklypą ir linija negalėtų būti tiesiama ir aptarnaujama normaliomis sąlygomis aplenkiant atsakovo žemės sklypą, teismas konstatavo, kad yra pagrindas nustatyti servitutą atsakovui priklausančiame žemės sklype. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog būtų bent pradėjęs atlikti veiksmus dėl žemės sklypo paskirties keitimo, galimybės sklype vystyti rekreacinę veiklą bei statyti namus. Nors atsakovas ir nurodė, kad iš AB SEB banko gauto kredito paskirtis buvo ginčo sklype pradėti vystyti rekreacinę veiklą, tačiau nepateikė šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad šiai dienai žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio paskirtis, todėl laisvoje nuo servituto žemės sklypo dalyje atsakovas netrukdomai turės galimybę užsiimti žemės ūkio veikla. Teismas vertino, kad atsakovas neįrodė prašomo priteisti nuostolių dėl servituto nustatymo dydžio. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovo pateiktu VĮ valstybinio žemėtvarkos instituto kompensacijos paskaičiavimo aktu Nr. 19A nuostoliai yra paskaičiuoti 2010-07-13 dieną, nustatytas ne visų rūšių nuostolių apskaičiavimas, vertino aplinkybes, kad servitutas nustatomas neterminuotai, nustatomas servituto plotas užima 44 procentus atsakovui priklausančios sklypo dalies (visas sklypo plotas yra 11,2000 ha, o nustatomo servituto plotas 3,884 ha), įvertino tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis sklypo vidutinė rinkos vertė yra 159 000 Lt, ir pripažino, kad yra pagrindas atsakovui dėl servituto nustatymo proporcingai žemės sklypo vertei ir nustatomo servituto plotui priteisti 55 000 Lt nuostolių.
Šalies argumentai
Ieškovas LITGRID AB pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-05-07 sprendimą dalyje dėl nuostolių priteisimo atsakovui E. Ž., priteisiant iš ieškovo LITGRID AB 23 741,94 Lt kompensaciją dėl atsakovui E. Ž. nuosavybės teise priklausančiame 11,20 ha žemės sklype nustatyto 3,884 ha ploto servituto, suteikiančio teisę LITGRID AB tiesti centralizuotus inžinerinės infrastruktūros tinklus, jais naudotis ir juos aptarnauti, įpareigojant ieškovą šiuos nuostolius sumokėti per 6 mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje, kuria nustatyta priteisti iš ieškovo LITGRID AB atsakovui E. Ž. 500 Lt žyminio mokesčio ir 242 Lt atstovavimo išlaidų; panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje, kuria nustatyta priteisti iš ieškovo LITGRID AB valstybei 1 150 Lt žyminio mokesčio ir 132,27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad neginčija atsakovui ieškiniu siūlytos 23 741,94 Lt sumos, tačiau nesutinka su dalimi skundžiamu sprendimu priteistos nuostolių sumos, t. y. 31 258,06 Lt, bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Ieškovo teigimu, atsakovas neįrodė reikalaujamų nuostolių dydžio. Teismas darė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad servituto nustatymas reiškia, jog atitinkamo žemės sklypo ploto nebegalima naudoti ir Servitutas yra tolygus žemės nusavinimui. Be to, elektros linija, kuriai teismas nustatė 3,8840 ha ploto servitutą bus tiesiama vietoj esamos elektros perdavimo linijos, kuriai nustatytas 2,3895 ha ploto servitutas. Šie servitutai persidengia 2,3895 ha dalyje, todėl nuostoliai ta dalimi atsakovui nekyla ir ieškovas jų atlyginti neturi. Ieškovo siūloma kompensacija atsakovui yra adekvati nustatomam servitutui. Taip pat nurodo, kad ieškovo reikalavimas yra patenkintas visiškai, o atsakovo priešieškinio reikalavimas yra patenkintas tik 4,6 procento, todėl nėra jokio pagrindo visas atsakovo ir valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas E. Ž. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-05-07 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad žemės sklypą, kuriame ieškovė prašė nustatyti servitutą, įsigijo dar 2006-03-01 pirkimo–pardavimo sutartimi ir pagal tuo metu galiojusius Nekilnojamojo turto registro duomenis šiame žemės sklype teritorijų planavimo dokumentais nebuvo nustatyti nei elektros linijų apsaugos zona, nei servitutai, susiję su elektros linijų priežiūra, statyba ar eksploatavimu. Tokie apsunkinimai neįregistruoti iki šiol. Taip pat nurodo, kad atsakovas minėtą žemės sklypą įsigijo turėdamas tikslą jame vykdyti rekreacinę veiklą, tai patvirtina atsakovo po įsigijimo atlikti veiksmai: 2006-11-15 atsakovas su AB SEB banku pasirašė kredito sutartį, 2007-05-15 atsakovas kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo, taip pat pateikė prašymą Klaipėdos rajono savivaldybės merui dėl teritorijos, kurioje yra atsakovo žemės sklypas, prioritetinės naudojimo paskirties pakeitimo, rengiant Klaipėdos rajono bendrojo plano pakeitimus. Buvo reikalaujama priteisti kompensaciją dėl prarastos galimybės iš viso šia veikla užsiimti. Tenkinus ieškovo reikalavimą ir nustačius 3.8840 ha ploto servitutą (apie 35 procentai viso žemės sklypo ploto), ši žemės sklypo dalis nebegali būti panaudota tokiu būdu, kokio įsigydamas šį žemės sklypą siekė atsakovas. Nurodo, kad didžioji dalis likusios žemės sklypo dalies patenka į vandens telkinių apsaugos juostą bei ichtiologinio draustinio teritoriją, todėl servitutui praplatėjus, tinkamos rekreacijai teritorijos, kurioje būtų galima numatyti urbanizuotą aplinką, žemės sklype faktiškai nebeliko. Nurodo, kad ieškovės nurodyta LR Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ir periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniu apskaičiavimo metodika taikoma, kai servitutas nustatytas administraciniu aktu ir neatitinka realios šiandieninės rinkos situacijos, o nuostoliai apskaičiuojami tik tam žemės sklypo plotui, kuriame prašoma nustatyti servitutą, visiškai neatsižvelgiant į šių veiksmų reikšmę kitai žemės sklypo daliai. Nurodo, kad pateikė priešieškinį dėl kompensavimo netekimų, kurie siejami ne tik su papildomai nustatytu servitutu, tačiau iki šiol viešuosiuose registruose nepažymėtais atsakovo žemės sklypo apribojimais – ieškovo nurodomu jau buvusiu servitutu. Nesutinka su argumentu, kad teismas turėjo priteisti bei vertinti kompensacijos dydį tik atsižvelgdamas į papildomai apsunkinamą servitutu žemės sklypo plotą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB SEB bankas prašo apeliacinio skundo reikalavimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad AB SEB bankas byloje nėra pirminis servituto nustatymo ginčo subjektas, jo įtraukimas į bylą atsakovo teisėmis yra perteklinis. Laikosi pozicijos, kad servituto nustatymo ginčo tikrosios šalys yra viešpataujančio ir tarnaujančio daiktų savininkai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). LR CPK 329 str. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl didesnio nei ieškovo pasiūlyto nuostolių dėl nustatyto servituto dydžio priteisimo atsakovui E. Ž. bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad apeliacine tvarka neskundžiama sprendimo dalis, kuria atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatytas ieškovo prašomas servitutas, taip pat sprendimo dalis, kuria iš ieškovo atsakovui priteista 23 741,94 Lt nuostolių dėl nustatyto servituto suma. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas nagrinėjamas apeliacinio skundo ribose. Apeliantas pareiškė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijai nenustačius pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, teisėjų kolegija apeliacinį skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka (LR CPK 321 str. 1 d., 322 str.).
Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl ieškovo pareikšto reikalavimo nustatyti 3,8840 ha ploto servitutą atsakovui E. Ž. priklausančiame ir AB SEB bankui įkeistame 11,20 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) suteikiantį teisę ieškovui tiesti centralizuotus inžinerinės infrastruktūros tinklus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus, susijusius su servituto nustatymu. LR CK 4.129 str. numato, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka; įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Taigi tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą, ir dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo. Ieškovas, remdamasis VĮ valstybinio žemėtvarkos instituto 2010-07-13 kompensacijos paskaičiavimo aktu Nr. 19A, prašė iš jo atsakovo E. Ž. (ar AB SEB banko) naudai priteisti 23 741,94 Lt kompensaciją už nustatytą servitutą atsakovui priklausančiame žemės sklype. Atsakovas nesutiko su ieškovo siūloma kompensacijos suma ir priešieškiniu prašė priteisti 680 000 Lt kompensaciją už servituto nustatymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo sprendime, kuriuo nustatomas servitutas, paprastai turi būti pasisakyta dėl prievolės mokėti kompensaciją pagal LR CK 4.129 str. Servituto pobūdis – servitutas nustatomas atlygintinai ar ne – yra viena iš esminių bylos aplinkybių, kuri turi būti ištirta bylos nagrinėjimo metu. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas iš esmės pasisakė dėl atlyginimo už atsakovo E. Ž. dėl servituto nustatymo patiriamą teisių suvaržymą, nustatė kompensacijos dydį, mokėjimo sąlygas, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje netiksliai tai įvardijo kaip nuostolius.
Teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Šiuo atveju tarnaujančio daikto savininko turtiniai nuostoliai dėl servituto nustatymo yra vienas iš kriterijų sprendžiant dėl priteistinos kompensacijos dydžio. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas neįrodė dėl servituto nustatymo patiriamų turtinių nuostolių. VĮ valstybinio žemėtvarkos instituto 2010-07-13 vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui, apskaičiavimo aktu Nr. 19B nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsakovui E. Ž. priklausančiame žemės sklype bendra patiriamų nuostolių suma sudaro 23 741,94 Lt. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad atsakovas nepateikė nekilnojamojo turto vertintojų išvados ar ekspertizės išvados dėl turto vertės, vertinimus atliekančių kompetentingų institucijų teikiamų duomenų apie turto vertę ir jos pokyčius dėl servituto nustatymo. Taigi, atsakovas E. Ž. rašytiniais įrodymais nepagrindė priešieškiniu prašomos priteisti, t. y. didesnės nei ieškovo nurodytos, kompensacijos dydžio.
Teisėjų kolegija sutinka, kad skundžiamame sprendime kompensacijos dydis nepagrįstai siejamas su žemės sklypo dalies, kurioje nustatomas servitutas, verte, šią atimant iš bendros žemės sklypo vertės. Nekilnojamojo turto registro duomenimis 2011-09-14 dienai ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo nustatyta 159 000 Lt. Nustatytinas 3,8840 ha dydžio servitutas sudaro 34,6 proc. viso atsakovui E. Ž. priklausančio ginčo žemės sklypo ploto. Nors dėl servituto nustatymo tarnaujančio daikto savininkas patirs tam tikrų nepatogumų ir netekimų, tačiau ši nekilnojamojo turto dalis nėra iš atsakovo išperkama ir nuosavybės teise lieka atsakovui E. Ž.. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog bylos duomenys patvirtina, kad per atsakovui E. Ž. priklausantį žemės sklypą eina 1971 m. pastatyti inžineriniai tinklai – 330 kV įtampos elektros oro linija Klaipėda–Bitėnai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jiems priskirtas 2,3895 ha servitutas. Taigi, šiuo atveju aptariamame žemės sklype jau egzistavo turto savininko nuosavybės teisės tokio pat pobūdžio suvaržymas. Ši aplinkybė patvirtinama ir atsakovo E. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą. Nors ankstesnis servitutas nustatytas įstatymu (LR CK 4.124 str. 1 d., LR elektros energetikos įstatymo 75 str. 3 d.) ir neišviešintas viešajame registre, tačiau matyti, kad apie žemės sklype esančią elektros perdavimo oro liniją ir dėl jos akivaizdžiai egzistuojančius apribojimus, preziumuojant, kad atsakovas veikė kaip normaliai atidus ir protingas asmuo, nekilnojamojo daikto savininkui turėjo būti žinoma.
Nėra pagrindo sutikti su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad servituto nustatymas pažeis atsakovo E. Ž. teisėtus lūkesčius užsiimti rekreacine veikla. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Nustatyta, kad atsakovas E. Ž. žemės sklypą įsigijo 2006-03-01 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad pagrindinė tikslinė nekilnojamojo turto paskirtis – žemės ūkio veikla. Nenustatyta, kad atsakovas E. Ž. negalės naudoti priklausančio nekilnojamojo turto pagal tarnaujančio daikto pagrindinę tikslinę paskirtį. Nors atsakovas nurodo, kad 2007-05-15 kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę dėl bendrojo teritorijų plano pakoregavimo, nustatant aptariamame žemės sklype gyvenamąją–rekreacinę zoną, ieškinio pareiškimo metu ši zona nenustatyta, o atsakovas nepateikė kompetentingos institucijos sprendimo, kad jam ne/leista keisti prioritetinę žemės sklypo naudojimo paskirtį. Atsakovas nurodo, kad turėjo bendro pobūdžio lūkestį aptariamame žemės sklype vykdyti rekreacinę veiklą, tačiau neįrodė ketinimų ir galimybių žemės sklype vykdyti kitą veiklą, nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtų ar galimų nuostolių dydį dėl nurodomų atsakovo lūkesčių pažeidimo. Atsakovo nurodoma kredito sutartis sudaryta 2006-11-15, kreditas suteiktas žemės sklypo pirkimui ir statybai, tačiau nėra nurodytas sklypas, kurio pirkimui skirta kredito suma, nedetalizuota statybos darbų paskirtis.
LR Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika laikytina reikšminga aplinkybe nustatant kompensacijos dydį. Atsakovas E. Ž. neįrodė, kad ieškovo prašomas nustatyti servituto plotas, kai šiuo atveju prašomas nustatyti servitutas iš dalies sutampa su jau esamo servituto plotu ir padidinamas tik 1,4945 ha, jam sukelia iš esmės didesnius suvaržymus, neįrodinėjo turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo. Įvertinus paminėtų faktinių bylos aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, kurie yra reikšmingi kompensacijos dydžiui nustatyti, dėl to iš ieškovo priteisė nepagrįstai didelę kompensaciją ir yra pagrindas ją sumažinti iki 23 741,94 Lt. Ši suma pagrįstai priteista tarnaujančio daikto, t. y. žemės sklypo, savininkui atsakovui E. Ž.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.)
Teisėjų kolegijai pakeitus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (LR CPK 93 str. 5 d.). Išnagrinėjus bylą tenkinta 3,5 proc. atsakovo priešieškinio reikalavimo, žyminis mokestis nuo šios dalies sudaro 712 Lt, kadangi už priešieškinį atsakovas sumokėjo 500 Lt, o nuo likusios 10 300 Lt dalies sumokėjimo buvo atleistas, 500 Lt žyminio mokesčio suma iš ieškovo atsakovui priteista pagrįstai, tačiau iš ieškovo valstybei priteista 1 150 Lt suma mažintina iki 212 Lt (LR CPK 93 str. 5 d., 96 str. 1 d.). Atitinkamai proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai iki 106 Lt mažintinas ir atsakovui E. Ž. iš ieškovo priteistas atstovavimo išlaidų atlyginimas. Taip pat 127,64 Lt (132,27 Lt – 3,5 proc.) išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą valstybei priteistinos iš atsakovo E. Ž.. Ieškovui tenkanti 4,63 Lt suma už procesinių dokumentų įteikimą, vadovaujantis ekonomiškumu, valstybei nepriteistina.
Apeliacinį skundą tenkintus apeliantui iš ieškovo priteistina 938 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio. Apeliantas taip pat prašo priteisti 15 321,78 Lt dydžio įrodymais pagrįstas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2004, teigdamas, kad teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintos rekomendacijos taikytinos tik kitai šaliai pateikus įrodymus, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra neprotingai didelės. LR CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pažymėtina jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2011 nurodė, kad nors Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje sumokėtas užmokesčio už advokato suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme dydis viršija Rekomendacijų 8.9 p. nustatytą maksimalų dydį, todėl mažintinas iki 2 400 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-05-07 sprendimą pakeisti.
Sumažinti iš ieškovo LITGRID AB atsakovui E. Ž. už servituto nustatymą priteistą sumą iki 23 741, 94 Lt, nurodant, kad priteista suma yra kompensacija už nustatytą servitutą.
Pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą: sumažinti iš ieškovo LITGRID AB atsakovui E. Ž. priteistas atstovavimo išlaidas iki 106 Lt, o iš ieškovo LITGRID AB valstybei priteistą 1 150 Lt suma sumažinti iki 212 Lt; panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo LITGRID AB valstybei priteista 132,27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; valstybei 127,64 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisti iš atsakovo E. Ž..
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti ieškovui LITGRID AB iš atsakovo E. Ž. 938 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 2 400 Lt išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.