Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-01-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-9-557/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-07
Bylos Nr.
1A-9-557/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis
Nuteistasis
J. S.
Nukentėjusysis
A. R.
Advokatai
Dainius Žiedas, Vaclovas Janušauskas
Kategorijos

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-9-557/2019

Teisėjas V. Alška Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52317-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.6.; 2.1.14.; 2.4.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus Preikšaičio,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Prialgauskienei,nuteistajam J. S. ir jo gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui,nukentėjusiojo A. R. įgaliotajam atstovui advokatui Dainiui Žiedui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. ir nukentėjusiojo A. R. įgaliotojo atstovo advokato D. Žiedo apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018-09-14 nuosprendžio, kuriuo J. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per visą bausmės laiką būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nuosprendžiu priteista iš J. S.: Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 48,61 Eur gydymo išlaidų; nukentėjusiajam A. R. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. S. nuteistas už tai, kad mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, būtent: 2017-10-09, apie 10.00 val., J. S. A. M. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių priežasčių su kaimynu A. M. metu užpuolė pas A. M. besidarbavusį A. R. ir metaliniu strypu tyčia vieną kartą sudavė A. R. į kairį petį, padarydamas poodinę kraujosruvą kairio peties užpakaliniame paviršiuje, tai sukėlė nukentėjusiajam A. R. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. S. prašo nuosprendį panaikinti ir bylą nagrinėti iš naujo, įvertinant skunde išdėstytas aplinkybes, kurių Plungės apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, neįvertino.

Apeliantas pažymi, kad teisminiame procese nė vienas liudytojas nepatvirtino jo kaltės.

Liudytojas A. M. yra neabejotinai šališkas, nes jis kartu su A. R. konflikto dieną leido nuotekas ir kalė nuotekų vamzdynus iš savo sklypo į J. S. motinai priklausantį privatų sklypą (tai matyti ir vaizdo juostoje). Be to, A. M. vienarankiu pjūklu sužalojo J. S. motiną A. S. ir dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Todėl, apelianto teigimu, liudytojas A. M. yra A. R. bendrininkas ir interesantas. Be to, J. S. nurodo, kad liudytojas A. M. prieš pat teismo procesą pasikėsino į jo gyvybę – 2018-05-09 5.45 val. kelyje Lazdininkai–Palanga automobiliu „Volkswagen Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), A. M. nutrenkė J. S., važiuojantį dviračiu, ir nuvažiavo, palikęs jį sužalotą įvykio vietoje. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal faktą. Tačiau Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai slėpė šią informaciją. Dėl pareigūnų veiksmų jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentūrą ir gavo atsakymą, kad pradėti tyrimai dėl pareigūnų veiksmų. Todėl, apelianto nuomone, liudytojas A. M. yra neabejotinai šališkas. Dėl šios avarijos jis patyrė šoką, stresą, depresiją ir apie tai informavo teismą, tačiau teismas tai ignoravo.

Byloje, kurioje jis kaltinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, tyrėja A. J. apklausų metu leido liudytojui A. M. naudotis advokato K. Bitario paslaugomis, tačiau tai prieštarauja apklausų taisyklėms, nes liudytojas apklausų metu negali naudotis advokato paslaugomis. Liudytojas A. M. apklausų metu kartu su savo advokatu K. Bitariu ir tyrėja darė jam psichologinį spaudimą ir reikalavo išjungti telefono aparatą, nors kiti proceso dalyviai naudojosi telefono aparatais. J. S. nuomone, teisę įrašinėti apklausą jis turėjo ir ja pasinaudojo.

Be to, tyrėja A. J. pateikė klaidingą informaciją Plungės apylinkės teismui, kad neva jis nesimoko ir nedirba, nors jis mokosi (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo ugdymo centre ir yra registruotas darbo biržoje. Tyrėja A. J. apie tai žinojo, nes šaukimus jam atsiųsdavo į šį centrą.

Liudytojas A. M. yra jo kaimynas, su kuriuo nuolatos vyksta konfliktai, netgi pasikėsinant į jo, J. S., gyvybę, ir tai parodo pastarojo veiksmai, kuriuos jis pripažino. Kadangi 2018-05-09 prieš pat teisminį procesą A. M. jį partrenkė ir palikęs sužalotą įvykio vietoje nuvažiavo, dėl to jis patyrė stresą, baimę, nesaugumo jausmą, depresiją, todėl, J. S. teigimu, teisminio proceso metu jis nelabai suprato šio proceso esmę, gynėjo paslaugomis nepasinaudojo.

Šalies argumentai

J. S. nurodo, kad po šios avarijos jis lankosi pas gydytojus ir jam labai sunku yra susigaudyti teisminiuose procesuose. Apelianto nuomone, vyksta visapusiškas susidorojimas su juo, netgi pasikėsinant į jo gyvybę. Dėl išvardytų motyvų apeliantas J. S. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo nuosprendį ir bylą nagrinėti iš naujo, įvertinant visas anksčiau išvardytas aplinkybes.

Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo A. R. atstovas prašo nuosprendį pakeisti ir iš nuteistojo J. S. priteisti nukentėjusiajam A. R. 1 100 Eur turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodo, kad teismas neišsprendė nukentėjusiojo prašymo priteisti patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai, todėl ši nuosprendžio dalis keistina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punktą, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodytas sprendimas dėl proceso išlaidų atlyginimo.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis A. R. 2018-06-13 posėdyje Kretingos teisme pateikė civilinį ieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Su ieškiniu teismui pateikti ir prie bylos pridėti 2017-11-14 ir 2018-06-13 pinigų priėmimo kvitai Nr. 913263 ir 913281 dėl atitinkamai 600 ir 500 Eur sumų. Teismas privalėjo išspręsti šį prašymą ir nukentėjusiajam priteisti patirtas 1 100 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai atlyginti, todėl ši nuosprendžio dalis dėl proceso išlaidų keistina.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą. Nukentėjusiojo atstovas ir prokurorė prašė tenkinti nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. S. apeliacinis skundas atmestinas, nukentėjusiojo A. R. atstovo apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl įrodymų vertinimo ir BK 140 straipsnio 1 dalies taikymo

Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pripažino įrodyta J. S. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t. y. kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtaudamas nežymiai sužalojo nukentėjusįjį A. R.. J. S. su jo nuteisimu nesutinka, teigia, kad teisme nė vienas liudytojas nepatvirtino jo kaltės, ginčija liudytojo A. M. parodymų patikimumą, nurodydamas, kad jis yra suinteresuotas jį apkalbėti, be to, teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti procesiniai pažeidimai apklausiant šį liudytoją, kurie galėjo turėti įtakos teismo sprendimo priėmimui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo J. S. apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą konstatuoja, jog Plungės apylinkės teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, išvados dėl J. S. kaltės pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nėra. Priešingai apelianto J. S. tvirtinimui, jo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo teismas grindė ne tik liudytojo A. M. parodymais, bet ir nukentėjusiojo A. R. parodymais, specialisto išvada, akistatų protokoluose užfiksuotais duomenimis ir kita rašytine bylos medžiaga.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp J. S. ir kaimynystėje gyvenančio A. M., pas kurį tuo metu darbavosi A. R., kilo konfliktas. Ginčo dėl paties konflikto nėra. Tačiau nuteistas J. S. teigia, jog, skirtingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, konflikto metu jis prieš A. R. nesmurtavo ir pastarojo nesužalojo, tai nurodydamas liudytojas A. M. jį apkalbėjo. Su šiais nuteistojo J. S. apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka, nes juos paneigia byloje esančių ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma.

Nukentėjusysis A. R. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai parodė, kad 2017-10-09 jo kaimynas A. M. paprašė padėti iškasti griovį vandeniui nutekėti. Jiems besidarbuojant prie jų priėjo kaimynė A. S. ir pradėjo šaukti ant jų bei pasikvietė savo sūnų J. S., šis atėjęs telefonu filmavo, po to atsinešė metalinį strypą, kuriuo trenkė jam į petį. Tuo metu jis buvo nusisukęs, todėl smūgio nematė. Nuo smūgio jis įkrito į vandenį. A. M. taip pat įkrito į vandenį. Kaimyno sutuoktinė iškvietė policiją. Dėl sužalojimo jis kreipėsi į medikus ir jam buvo paskirtas gydymas. A. R. nurodė, kad J. S. jam sudavė be jokios priežasties, nes jis su juo nekonfliktavo, jokių smūgių J. S. nesudavė. Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais, kuriuos jis patvirtino ir akistatos su A. S. metu, teismas neturi pagrindo, nes juos patvirtina liudytojo A. M. parodymai, specialisto išvada Nr. G 1812/2017(03) bei kiti byloje esantys ir skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-10-11 išvadoje Nr. G 1812/2017(03), be kita ko, konstatuota: „A. R. padaryta išilginės juostos formos poodinė kraujosruva kairio peties užpakaliniame paviršiuje. Sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku ar bukabriauniu pailgu daiktu, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. <...> sužalojimas yra padarytas maždaug prieš dvi paras laiko iki objektyvios apžiūros, ne vėliau kaip 2017-10-09 (nurodyta kreipimosi į ligoninę data), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui.“ (t. 1., b. l. 95). Taigi, kaip matyti, specialisto išvadoje konstatuotas A. R. sužalojimas, jo atsiradimo laikas, mechanizmas ir sužalojimo lokalizacija patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie jo sužalojimo aplinkybes.

Nors J. S. gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje teigė, kad suduoti metaliniu strypu A. R. į kairį petį J. S. neturėjo galimybės, nes „neleido tvora tokį veiksmą atlikti“ (t. 2, b. l. 64 (antra pusė), tačiau, kaip matyti tiek iš byloje esančių objektyvių duomenų – 2017-10-19–2017-10-10 įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 28–29) ir prie jo pridėtų fotolentelių (t. 1, b. l. 31–33), tiek iš paties J. S. parodymų (2017-11-03 įtariamojo apklausos metu J. S. nurodė: „Aš stovėjau savo teritorijoje, prie pat tvoros, atsisukęs veidu į A.. Mus skyrė tvora, jos aukštis galėtų būti apie 1 metrą.“ (t. 1, b. l. 146); 2018-08-29 teismo posėdyje J. S. nurodė: „Buvau savo sklype, mūsų ir kaimyno A. M. sklypus skiria tvora, toje vietoje jos aukštis gal 1,50 m.“ (t. 2, b. l. 28)), taip pat iš A. M. į bylą pateiktų CD laikmenų, kuriose patalpintos iš J. S. internetinio socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyros „J. nezinau“ nuotraukos ir 2017-10-24 10:25 vaizdo įrašas – tvoros aukštis toje vietoje, kur įvyko konfliktas, yra mažesnis nei kitose tvoros dalyse ir nesiekia vidutinio ūgio žmogaus pečių lygio. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog tvora negalėjo būti ir nebuvo kliūtis sužaloti anapus tvoros buvusį nukentėjusįjį A. R., suduodant jam metaliniu strypu į kairį petį. Beje, ir pats J. S. 2018-08-29 teisiamajame posėdyje pripažino, jog konflikto metu jis pastūmė A. M., nurodydamas: „<...> jį per tvorą pastūmiau“ (t. 2, b. l. 29). Nukentėjusiojo nurodytą jo sužalojimo mechanizmą patvirtina ir jau minėta specialisto išvada. Pažymėtina, kad J. S. parodė, jog metalinis strypas buvo įsmeigtas į žemę jo sklype (t. 2, b. l. 29), tačiau negalėjo paaiškinti, kokiu būdu jis atsirado kaimyno sklype, mano, kad pats kaimynas galėjo jį pasiimti. Tačiau tokią J. S. versiją paneigia kaip liudytojos apklaustos jo mamos A. S. parodymai, jog „visi konflikto dalyviai buvo savo sklypuose ir darbus atlikinėjo savo sklype, nei vienas nebuvo peržengęs svetimo sklypo ribų.“ (t. 2, b. l. 30). Taigi ne tik A. R. ir A. M., bet ir A. S., kurios parodymais netikėti šioje dalyje nėra jokio pagrindo, paneigė apelianto versiją, neva pats A. M. pasiėmė iš J. S. sklypo metalinį strypą, kuriuo, kaip nurodė nukentėjusysis A. R. ir liudytojas A. M., J. S. trenkė A. R. į petį ir kuris, pažymėtina, netrukus po konflikto buvo rastas J. S. kaimyno A. M. žemės sklype, kuriame tuo metu dirbo nukentėjusysis A. R.. Todėl nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad nukentėjusiajam specialisto išvadoje konstatuotas sužalojimas (išilginės juostos formos poodinė kraujosruva kairio peties užpakaliniame paviršiuje), kuris, kaip savo išvadoje nurodė teismo medicinos ekspertas, atsirado nuo tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku pailgu daiktu, o tokias savybes turi metalinis strypas, yra smurtinių J. S. veiksmų prieš nukentėjusįjį pasekmė.

Pažymėtina ir tai, kad iš paties J. S. socialiniame tinklalapyje „Facebook“ paskyroje „J. nezinau“ patalpinto vaizdo įrašo matyti, jog būtent jis, atėjęs prie kaimyno A. M., stovėjusio anapus tvoros savo sklype, kuriame tuo metu darbavosi nukentėjusysis A. R., pakeltu balso tonu pradėjo reikšti pretenzijas ir nepasitenkinimą, taip provokuodamas konfliktą, be to, jis pats pripažino, kad konflikto metu pastūmė A. M. ir šis nukrito, bei teigė, kad griūdamas jis sugriebė šalia stovėjusį A. R. ir šis kartu su juo nukrito į vandenį ir galėjo pats susižaloti su rankoje turėtais įrankiais. Tačiau, kaip jau minėta, tokius J. S. parodymus paneigia ne tik nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys nukentėjusiojo A. R. ir tiesioginio įvykio liudytojo A. M. parodymai, bet ir objektyvus įrodymas – specialisto išvada dėl sužalojimo įrankio ir padarymo mechanizmo, kuris, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, paneigia J. S. versiją, neva nukentėjusysis A. R. galėjo susižaloti nugarinį peties paviršių griūdamas rankose turėtais įrankiais. Nors kaip liudytoja apklausta J. S. motina A. S. nurodė, kad jos sūnus konflikto metu nesmurtavo, tik filmavo, tačiau tokius jos parodymus paneigia paties J. S. parodymai, kuriais jis pripažino, jog konflikto metu pastūmė per tvorą A. M. ir šis nukrito. Tuo tarpu, skirtingai nei nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde, nukentėjusiojo A. R. ir liudytojo A. M. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs ir visiškai atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl nesiremti jais teismui nebuvo pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad būtent A. M. sutuoktinė iškvietė policiją ir pranešė apie įvykį, nors A. S. tvirtino, kad konflikto metu A. M. trenkė metaliniu pjūklu jai per galvą ir, kaip nurodoma J. S. apeliaciniame skunde, dėl to buvo pradėtas tyrimas, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė J. S. aiškinimą, neva jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje prieš nukentėjusįjį nesmurtavo ir jo nesužalojo, vertindamas jį kaip byloje surinktais įrodymais paneigtą apelianto gynybos versiją.

Pasisakydamas dėl, apelianto teigimu, ikiteisminio tyrimo metu padarytų procesinių pažeidimų apklausiant liudytoją A. M., leidžiant pastarajam naudotis advokato pagalba, apygardos teismas pažymi, kad BPK 81 straipsnio, reglamentuojančio liudytojo teises, 7 punkte numatyta liudytojo teisė turėti atstovą. Todėl, priešingai nei teigia apeliantas, ikiteisminio tyrimo metu apklausiant liudytoją A. M. dalyvaujant jo atstovui advokatui, jokie procesiniai pažeidimai padaryti nebuvo.

J. S. apeliacinio skundo argumentai, kad liudytojas A. M. prieš pat teismo procesą, apelianto teigimu, pasikėsino į jo gyvybę – 2018-05-09 kelyje Lazdininkai–Palanga automobiliu „Volkswagen Touareg“ nutrenkė jį, važiuojantį dviračiu, ir palikęs sužalotą įvykio vietoje nuvažiavo, o Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai slėpė šią informaciją, niekaip nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir, priešingai apelianto tvirtinimui, neduoda pagrindo išvadai, kad liudytojas A. M. yra neabejotinai šališkas. Pažymėtina, kad liudytojas A. M. pareigūnų buvo apklaustas dar iki J. S. nurodomo eismo įvykio ir jo parodymai viso proceso metu išliko nepakitę, jie visiškai sutampa su nukentėjusiojo parodymais, atitinka objektyvius įrodymus byloje, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo abejoti jų patikimumu ir jais nesiremti.

Dėl apelianto skundo argumento, kad teisminio proceso metu jis nelabai suprato šio proceso esmę, gynėjo paslaugomis nepasinaudojo, apygardos teismas pažymi, kad J. S. buvo užtikrinta teisė gynybą, tačiau šia teise jis nepasinaudojo savo paties nuožiūra ir laisvu apsisprendimu. Kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo metu J. S. gynėjo atsisakė (2018-02-02 teisių dėl gynėjo atsisakymo protokole nurodyta: „Įtariamasis J. S. pareiškė, kad gynėjas man nereikalingas, duosiu parodymus, kai dalyvaus mano advokatas.“ (t. 1, b. l. 156); 2018-03-06 teisių dėl gynėjo atsisakymo protokole nurodyta: „Įtariamasis J. S. pareiškė, kad gynėjas nereikalingas.“ (t. 1, b. l. 162). Kadangi 2018-04-19 ir 2018-04-26 J. S. šaukiamas į ikiteisminio tyrimo įstaigą neatvyko, susisiekti su juo telefonu nepavyko (šie duomenys užfiksuoti vyr. tyrėjos A. J. 2018-04-19 ir 2018-04-26 tarnybiniuose pranešimuose (t. 1, b. l. 174, 176), 2018-04-26 tyrėjos A. J. nutarimu (t. 1, b. l. 180) J. S. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinktas gynėjas – advokatė S. Taluntienė (advokatės orderis – t. 1, b. l. 182). Tačiau įtariamojo 2018-04-27 apklausos metu, jau dalyvaujant gynėjai advokatei S. Taluntienei, J. S. duoti parodymus atsisakė, nurodydamas: „dėl pareikštų įtarimų neprisipažįstu. Pasinaudosiu savo teise tylėti, neduoti parodymų.“ (t. 1, b. l. 190). Bylą perdavus nagrinėti teismui J. S. 2018-06-06 buvo išsiųstas pranešimas, kuriame J. S. išaiškinta, kad gynėjo dalyvavimas nėra būtinas ir kad jis turi teisę pats savo nuožiūra pasirinkti ir pasikviesti gynėją arba pateikti prašymus antrinei teisinei pagalbai gauti (t. 2, b. l. 14), tačiau tokia teise jis nepasinaudojo.

J. S. apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad tyrėja darė jam psichologinį spaudimą ir apklausos metu reikalavo išjungti telefono aparatą, nors kiti proceso dalyviai naudojosi telefono aparatais. Tačiau jokių objektyvių šiuos J. S. teiginius patvirtinančių teiginių apie neva patirtą psichologinį spaudimą byloje nėra, juolab ir pats apeliantas nurodo, jog teise daryti garso įrašą jis pasinaudojo.

J. S. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad tyrėja A. J. pateikė teismui klaidingą informaciją, neva jis nesimoko ir nedirba, nors, J. S. teigimu, jis mokosi (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo ugdymo centre ir yra registruotas darbo biržoje, visiškai neturi įtakos skundžiamo nuosprendžio teisumui ir pagrįstumui. Be to, pats J. S. teismui nurodė, jog yra nedirbantis (t. 2, b. l. 23), ir šis nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodytas faktas atitinka tikrovę.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kurie įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų. Išvados dėl J. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pakankamai motyvuotos. Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistojo J. S. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jo kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms bei įrodymų vertinimu kolegija nenustatė. Nuteistojo J. S. apeliacinio skundo argumentus, jog jis nėra kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, paneigia byloje surinkti ir skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso taisyklių. Pagrindo J. S. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas kolegija nenustatė.

Dėl nukentėjusiojo A. R. atstovo apeliacinio skundo

Nukentėjusiojo A. R. įgaliotasis atstovas advokatas D. Žiedas apeliaciniu skundu prašo priteisti nukentėjusiojo atstovavimo išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – 1 100 Eur, dėl kurių apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nepasisakė. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Iš bylos duomenų matyti, jog šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam A. R. atstovavo advokatas D. Žiedas (t. 1, b. l. 51, 52–53). Jis atstovavo nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo metu: 2018-01-22 dalyvavo nukentėjusiojo A. R. ir liudytojos A. S. akistatoje (t. 1, b. l. 86–87); 2017-11-14 kreipėsi į prokuratūrą su prašymu leisti susipažinti visa ikiteisminio tyrimo medžiaga bei daryti kopijas (t. 1, b. l. 106) ir 2017-11-27 su ja susipažino (t. 1, b. l. 114–115); 2017-12-15 kreipėsi į prokuratūrą su prašymu „Perkvalifikuoti veiką iš BK 140 str. 1 d. į 284 str. 1 d.“ (t. 1, b. l. 116); 2018-06-13 surašė civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 20); atstovavo nukentėjusiojo A. R. interesams ir bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu 2018-06-13 (šis posėdis buvo atidėtas dėl pateikto civilinio ieškinio, suteikiant kaltinamajam galimybę pasiruošti gynybai, atsikirtimams į ieškinį (t. 2, b. l. 23), 2018-08-29 teisiamojo posėdžio metu byla buvo išnagrinėta iš esmės (t. 2, b. l. 28–31). 2018-06-13 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo A. R. atstovas advokatas D. Žiedas pateikė 2017-11-14 pinigų priėmimo kvito kopiją dėl 600 Eur sumos (t. 2, b. l. 22) ir 2018-06-13 pinigų priėmimo kvitą Nr. 913281 dėl 500 Eur sumos (t. 2, b. l. 21).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau aptartą atstovo veiksmų atstovaujant nukentėjusiajam A. R. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apimtį, į tai, jog atstovas surašė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiajam akistatos metu ir bylą nagrinėjant teisme, mano, kad prašoma priteisti nukentėjusiojo patirta atstovavimo išlaidų suma – iš viso 1 100 Eur – yra proporcinga nukentėjusiajam suteiktų teisinių paslaugų apimčiai ir pobūdžiui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms, todėl priteistina iš J. S.. Pažymėtina, kad advokatas D. Žiedas už tą patį užmokestį toliau atstovavo nukentėjusįjį ir apeliacinės instancijos teisme – surašė apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi yra tenkinamas, surašė atsiliepimą į nuteistojo apeliacinį skundą, dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Nors bylos duomenimis J. S. nedirba, tačiau jis yra jauno amžiaus ir turi visas galimybes įsidarbinti ir atlyginti nusikaltimu nukentėjusiajam A. R. padarytą žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepriėmė sprendimo dėl nukentėjusiojo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nors buvo pateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį pakeisti: išieškoti iš nuteistojo J. S. nukentėjusiajam A. R. 1 100 eurų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Edita LapinskienėLinas PauliukėnasRemigijus Preikšaitis