Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai J. Z. ir jos atstovui advokatui Stanislovui Raulušaičiui, suinteresuoto asmens J. Z. atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei,

išvadą teikiančios institucijos Varėnos rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus atstovei Laurai Karlonaitei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl J. Z. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse pagal pareiškėjos J. Z. pareiškimą, suinteresuotam asmeniui J. Z., išvadą teikiančiai institucijai Varėnos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoto asmens J. Z. atstovė advokatė Nijolė Raulušaitienė prašo pareiškimą patenkinti ir jos atstovaujamąją pripažinti neveiksnia visose prašomose srityse, nes ji nesupranta savo veiksmų esmės ir jų nevaldo nei vienoje srityje, tai patvirtino teismo psichiatrijos ekspertizė. Toks sprendimas labiausiai atitiks suinteresuoto asmens interesus. Dėl jos būklė jai yra reikalinga globa, todėl skirtina ir globėja, jos motina.

Suinteresuotas asmuo J. Z. teismo posėdyje nedalyvavo dėl sveikatos būklės.

Išvadą teikiančios institucijos Varėnos rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus atstovė palaikė išvadą, kurią pateikė į bylą ir prašė J. Z. pripažinti neveiksnia. Nurodė, jog J. Z. yra neįgali nuo vaikystės, dėl sveikatos būklės ji negali pasirūpinti savimi. Ji nėra savarankiška, nevaldo pusės savo kūno, savarankiškai negali nei apsirengti, nei nusirengti, reikalinga pagalba ir tualete, ir vonioje. Pati nepasigamina maisto, ir nepavalgo, negali susitvarkyti buityje, sunkiai bendrauja su kitais asmenimis. Asmens galimybės pagrindinėse veiklos srityse yra visiškai ribotos, be kitų asmenų pagalbos ji negali atlikti nieko, todėl tikslinga J. Z. pripažinti neveiksnia ir skirti jai globėją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies, nes byloje nustatyta, kad J. Z. dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 2.10 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Vertinant asmens sugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, teismų praktikoje yra svarbūs abu veiksnumo vertinimo kriterijai – tiek medicininis, tiek teisinis, kurie turi būti taikomi kartu. Tai reiškia, kad vien tik medicininis kriterijus nėra pakankamas veiksnumui riboti, o būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė.

Iš pareiškėjos ir suinteresuoto asmens atstovo paaiškinimų matyti, kad J. Z. nesuvokia ir adekvačiai nevertina aplinkos ir savo veiksmų prasmės, viena negali patenkinti jokių savo poreikių, sunkiai orientuojasi laike, aplinkoje, nesuvokia, kad reikia pavalgyti, rūpintis savo higiena, pasirūpinti savo sveikata. Iš specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos matyti, kad jai terminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 13), o iš darbingumo lygio pažymos matyti, kad jos darbingumas yra tik 15 procentų, iš esmės ji yra nedarbinga (b. l. 12-13). Medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad ji neįgali nuo vaikystės; jai diagnozuota liga – hidrocefalija su traukuliniu sindromu ir vidutinio laipsnio silpnaprotystė. Varėnos socialinių paslaugų centro 2017-10-18 socialinio darbuotojo išvadoje Nr. AG-5 dėl J. Z. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, nurodyta, kad ji visose srityse negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų, nes ji nesuvokia daugelio dalykų, negeba savarankiškai atlikti reikalingų veiksmų. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad J. Z. konstatuojama įgimta silpnaprotystė – staiga prasidėjusi kraujagyslinė demencija (F01.0), kuri priskiriama prie sunkių psichinės sveikatos sutrikimų, egzistuoja nuolat ir dėl jo J. Z. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Ekspertizės akte aprašomas J. Z. elgesys ir jos būklė atitinka pareiškėjos ir suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimus ir patvirtina, kad J. Z. mąstymas klampus, labai lėtas, atmintis silpna, sutrikusi dėmesio koncentracija, ypač sutrikęs naujos informacijos įsiminimas ir prisiminimas, negali patenkinti savo poreikių, reikalinga pastovios slaugos ir priežiūros.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad J. Z. dėl sunkaus psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose pareiškėjo nurodomose srityse, o jos veiksnumo neapribojus tam tikrose srityse jos interesams kils grėsmė, nes nesuvokdama jį supančios aplinkos, reiškinių, tinkamai nesiorientuodama aplinkoje ir erdvėje, ji gali priimti sau nenaudingus sprendimus visose turtinių santykių srityse, gali atlikti tiek sau, tiek aplinkiniams nenaudingus ir net pavojingus veiksmus arba neveikti tada, kai būtina imtis tam tikrų veiksmų tam tikrose asmeninių neturtinių santykių srityse. Tačiau sprendžiant veiksnumo apribojimo mąstą pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, nes taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Todėl jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos. Kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiškia ir tai, kad nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.

Atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus ir įvertinus tai, kad J. Z. psichikos sutrikimas yra negrįžtamo pobūdžio, o jos darbingumas tik 15 procentų, teismas pripažįsta, jog veiksnumo ribojimas darbo teisinių santykių srityje jai nėra aktualus, nes dirbti ji iš esmės negali dėl savo sveiktos ir akivaizdaus psichikos sutrikimo pobūdžio, kuriam esant patys darbdaviai galėtų spręsti ar sudaryti su ja sutartį darbo santykių srityje, net jeigu ji to norėtų.

Tuo tarpu J. Z. veiksnumo ribojimas šeimos ir politinių santykių srityse prieštarautų minėto Konvencijos 12 straipsnio nuostatoms, nes tai yra asmeninės teisės, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą – globėją. Todėl globa šiose srityse neprasminga ir nereikalinga, nes negali padėti įgyvendinti jos teisių šiose srityse.

Taip pat nėra prasmės riboti jos veiksnumą gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, nes tokiu asmeniu negalima tapti vien tik savo asmeniniu sprendimu, todėl nėra grėsmės, kad šioje srityje J. Z. galėtų pakenkti sau ar kitiems asmenims jeigu jos veiksnumas nebūtų apribotas. Asmens tinkamumą eiti globėjo ar rūpintojo pareigas vertina teismas ar kitos įgaliotos institucijos, kurios asmenį gali paskirtis į tokias pareigas, todėl nėra jokios rizikos ar grėsmės, kad J. Z. pagal savo sveiktos būklę galėtų būti paskirta kito asmens globėju (rūpintoju) ar notaro patvirtinta sutartimi būtų paskirta pagalbininku pagal sutartį kitam asmeniui.

Tuo tarpu kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse J. Z. pripažintina neveiksnia, nes nesuvokdama savo veiksmų reikšmės ir negalėdama jų valdyti ji gali kelti grėsmę tiek savo interesams, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių. Dėl savo psichikos sutrikimo ji nesugeba disponuoti pinigais, nesuvokia jų paskirties, negali suvokti finansinių įsipareigojimų reikšmės ir pasekmių, todėl negali dalyvauti jokiuose turtiniuose santykiuose. Atitinkamai ir tokių asmeninių neturtinių santykių srityse kaip savitvarkos įgūdžių sritis ir sveikatos priežiūros sritis ji negali savarankiškai patenkinti būtinų savo poreikių be kito asmens pagalbos ir nuolatinės priežiūros, todėl šiose srityse, kurios yra aktualios kasdieniniame gyvenime, ji pripažintina neveiksnia.

Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalis). Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). J. Z. pagal savo sveikatos būklę gali globoti kitą žmogų, jos asmenines savybes atitinka globėjui keliamus reikalavimus, ji yra J. motina, sutinka būti globėja, ji neteista, nebausta administracine tvarka. Atsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nustatyti J. Z. globą turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ir paskirti jos motiną J. Z., kuri atitinka visus globėjai keliamus reikalavimus (CK 3.238 straipsnis, 3.240 straipsnio 1, 2 dalys, 3.242 straipsnio 1, 3 dalys, 3.277 straipsnio 1 dalis), globėja asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo smulkiuose buitiniuose sandoriuose, asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje srityse, savitvarkos įgūdžių srityse ir sveikatos priežiūros srityse (CK 3.242 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog J. Z. neturi jokio turto registruoto jos vardu ar kilnojamųjų daiktų, todėl turto administratorius neskirtinas (CK 3.245 straipsnis, CPK 493 straipsnio 1 dalis).

Varėnos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiga yra prižiūrėti ir kontroliuoti globėjo funkcijų atlikimą (CK 3.241 straipsnio 1 dalis), ir jei atsiranda aplinkybės, dėl kurių jis negali toliau būti globėju – kreiptis į teismą dėl globėjo pakeitimo. Teismas taip pat pažymi, kad išnykus aplinkybėms, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, tokio asmens globėjas turi kreiptis į teismą dėl globos panaikinimo (CK 3.243 straipsnio 6 dalis).

Teismo paskirtai globėjai J. Z. išaiškinama, kad asmens globa apima ir asmens turto globą, taip pat išaiškinamos globėjos teisės ir pareigos (CPK 508 straipsnio 4 dalis): 1) ginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo; 2) sudaryti atstovaujamojo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu sandorius (CK 3.240 straipsnis); 3) privalo informuoti globos instituciją apie savo adreso pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis); 4) privalo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais; 5) sandoriams, kurių suma didesnė nei 1 500 Eur, sudaryti privalo gauti išankstinį teismo leidimą; 6) visais atvejais privalo gauti išankstinį teismo leidimą, jeigu nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį turtą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; 7) globėjas negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 straipsnis).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pripažintinai neveiksnia J. Z. nustatytina nuolatinė globa turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jos globėja skirtina J. Z..

Bylinėjimosi išlaidos padengiamos iš valstybės lėšų, nes šalys nuo jų atleistos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti iš dalies.

Pripažinti J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), neveiksnia šiose srityse:

- turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo -pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 5) paveldėjimo teisiniai santykiai; 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje;

- asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių sritis; 2) sveikatos priežiūros sritis.

nustatyti J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Paskirti J. Z. globėja turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenis pateikti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Bylinėjimosi ir teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo išlaidas padengti iš valstybės lėšų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.