Kauno apygardos teismo nutartis

2017-03-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-239-634/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-28
Bylos Nr.
1S-239-634/2017
Teisminio proceso Nr.
1-74-1-00285-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
V. J.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-239-634/2017
Teisminio proceso Nr. 1-74-1-00285-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. sausio 16 d. nutarimą Nr. 95-2 taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. J. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir subendrinta bausmė paskirta – 4 metai laisvės atėmimo. BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 5 metai laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendis pakeistas – veika iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuota į BK 135 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – 5 metai laisvės atėmimo. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta bausmė subendrinta su bausme paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir Molėtų r. apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 6 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2013 m. spalio 15 d., bausmės pabaiga – 2019 m. spalio 15 d.Komisijos 2017 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 95-2 nutarta nuteistajam V. J. taikyti lygtini paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. sausio 16 d. nutarimą Nr. 95-2 taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis V. J. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis nurodo, kad dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi, padarė išvadas dėl savo ankstesnio elgesio, pasižada vengti situacijų, kurios gali turėti net menkiausių neigiamų pasekmių bei dėsto kitas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes.Nuteistasis nurodo, jog atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą, pirmosios instancijos teismas vertino jo padarytų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą, kas jau buvo įvertinta skiriant bausmę, todėl šios aplinkybės negali būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo, nes jos nesikeičia visą bausmės atlikimo laikotarpį ir atlikus bausmę. V. J. įsitikinimu, jo elgesys bausmės atlikimo metu bei jo charakteristika sudaro pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Be to, jis turi aiškią motyvaciją, supranta savo klaidas.Nuteistojo V. J. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad V. J. priklauso žemos rizikos grupei – 35 balai, tačiau sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju būtina įvertinti ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors nuteistasis stengiasi apgalvoti savo elgesį, nesielgti impulsyviai, tačiau kartoja tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimą nevertina ankstesniojo patyrimo. Nuteistasis geba save kontroliuoti, tačiau ne visose situacijose, o savitvardos praradimą aiškina aplinkybių įtaka. Be to, nors V. J. geba atpažinti problemines sritis, tačiau visgi nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja, o susidūręs su probleminėmis situacijomis pasirenka nekonstruktyvius problemų sprendimo būdus. Aukštesniojo teismo vertinimu, neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad jis neapgalvoja visų savo elgesio pasekmių, be to, yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Nors nuteistasis nurodo, kad jis nebuvo baustas drausmine tvarka, tačiau visgi matyti, kad jis vieną kartą yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles. Pažymėtina ir tai, jog išlieka vienas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantis kriminogeninis veiksnys (dabartinis teisės pažeidimas yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis) ir 3 artimi kriminogeniniams veiksniai (turimi dideli finansiniai įsipareigojimai; gyvenimo stilius; mąstymas ir elgesys), kurių, teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, negali ignoruoti ir privalo į juos atsižvelgti. Nors iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis yra 12 kartų skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, visgi tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, stengiasi elgtis taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.Konstatuojama, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistojo V. J. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Taigi apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priėmė pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo V. J. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisDaiva Jankauskienė