Šiaulių apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, S. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini) Joniškio r., Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, turinčiam pagrindinį išsilavinimą, nevedusiam, nedirbančiam, turinčiam neįgalumą, gyvenamąją vietą deklaruojančiam ir gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., neteistam, kaltinamam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. 2018-05-17 apie 5.30 val. Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), 27 kambaryje, suduodamas nukentėjusiajam A. D. nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį bei, nukentėjusiajam pargriuvus ant grindų, spirdamas kojomis jam į įvairias kūno vietas, padarė nukentėjusiajam A. D. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – muštines žaizdas ir pogleivines kraujosruvas abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairės akies viršutiniame voke ir nosies nugarėlėje.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 688/2018(04) nurodyta, kad A. D. padaryti sužalojimai: muštinės žaizdos ir pogleivinės kraujosruvos abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairės akies viršutiniame voke ir nosies nugarėlėje; nustatyti kūno sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais paveikus veidą, tikėtina tiesioginių trauminių poveikių pasekoje; A. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. (b. l. 69).

Apklaustas nukentėjusysis A. D. teisme parodė, kad S. G. jam išmušė dantis, datos, kada viskas vyko, neatsimena. Tvirtina pagarsintus jo ikiteisminio tyrimo parodymus, jie surašyti teisingai, sakė teisybę, papildomai nieko neturi ko pridurti, ir teismas jais gali remtis (b. l. 31-32). Jį sumušė stipriai, labai skaudėjo, nebeturi daug dantų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. D. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) namuose, esančiuose Šiaulių r., (duomenys neskelbtini). Minėtuose namuose gyvena jau kuris laikas, gyvena kambaryje Nr. 27 kartu su S. G. 2018-05-17 ryte (tikslaus laiko nurodyti negali) minėtų (duomenys neskelbtini) namų kambaryje Nr. 27 kambariokas S. G. jį sumušė, suduodamas nenustatytą kiekį smūgių rankomis į galvos sritį. Po smūgių į galvos sritį jis apsvaigo ir pargriuvo ant kambario grindų. Tuomet S. jam spyrė kojomis į įvairias kūno vietas. Negali pasakyti, kiek kartų S. jam spyrė, nepamena. Taip pat negali pasakyti, dėl ko S. jį mušė. Tuo metu kambaryje jokių kitų asmenų nebuvo. Konflikto metu į kambarį užėjo (duomenys neskelbtini) namų socialinis darbuotojas, kuris juos išskyrė. Negali pasakyti, ar socialinis darbuotojas matė, kaip S. jį mušė. Gali pasakyti, kad tuo metu, kai S. jį mušė, jam skaudėjo, ant veido matėsi sumušimai. Jį apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) namų slaugytoja, todėl į gydymo įstaigą dėl sukelto fizinio skausmo nesikreipė. (b. l. 31-32).

Apklaustas liudytojas L. B. teisme parodė, kad žino, dėl ko yra pakviestas, dėl A. D. Buvo naktis, yra socialinio darbuotojo padėjėjas, dirba (duomenys neskelbtini) namuose, viskas galėjo vykti gegužės 17 d., buvo prieš 6 val. ryte, pakvietė jį sanitarės, kad S. G. spardo A. D. Jis įėjo į kambarį, S. G. jau sėdėjo ant lovos, o A. D. gulėjo ant grindų. S. G. pasakė, kam tu spardai, kokią teisę turi jį mušti, pakvietė seselę, A. D. buvo kruvinas, buvo mėlynės, praskelta lūpa, iš nosies bėgo kraujas. Kaip išsiaiškino, konfliktas kilo dėl cigaretės, kad A. D. pavogė iš S. G. cigaretę. Taip viskas pasibaigė. Buvo dvi naktinės sanitarės G. ir B., pavardžių nežino. Pačių muštynių nematė, jį tik pašaukė. Jam atėjus, A. D. gulėjo ant grindų, o S. G. sėdėjo ant lovos, jis jam pasakė, kad A. D. sumušė dėl cigaretės. Sanitarės buvo viduje. S. G. veidas buvo švarus, į rankas nežiūrėjo, nematė, ar jos buvo kruvinos, į tai neatkreipė dėmesio. A. D. sumušė būtent S. G. Nukentėjusysis sakė, kad jis cigaretės nevogė, A. D. sakė, kad jį sumušė S. G.

Apklausta liudytoja G. T. teisme parodė, kad šio įvykio aplinkybes sunkiai beatsimena, nes toje įstaigoje nebedirba. Buvo prieš 6 val. ryto. Dirbo (duomenys neskelbtini) namuose, slaugytojos padėjėja. Buvo kolegė B. K. ir L., jis sanitaras. Dirbo gretimame kambaryje, kai išgirdo kitame kambaryje triukšmą, gelbėkit, padėkit. Nubėgo į kambarį, kambario numerio nepamena. Pamatė, kad A. D. gulėjo ant grindų, o S. G. laikė jį už galvos, ties ausų sritimi, prie pat nebuvo priėjusi. A. D. skruostas buvo kruvinas. Smūgių nematė. Neatsimena, ką tiksliai sakė, bet ji jam sakė, paleisk, ką darai, S. G. patraukė rankas. Dviese su B. nubėgo pažiūrėti, po to B. pakvietė L. Tvirtina pagarsintus jos ikiteisminio tyrimo parodymus, jie surašyti teisingai, sakė teisybę ir teismas jais gali remtis (b. l. 56). S. G. neklausė, dėl ko A. D. mušė, negirdėjo, ar kiti jo ko nors klausė. Negirdėjo tokių paaiškinimų, kad sumušė dėl cigaretės.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. T. parodė, kad 2018-05-17 paryčiais apie 5.15 val. dirbo (duomenys neskelbtini) namuose, pirmajame korpuse pirmame aukšte, dirbo kartu su kolege B. K. ir sanitaru L. B. Jos dirbo savo darbus viename iš kambarių, kai išgirdo bildesį ir triukšmą, kai kažkas sušuko "paleisk" ar "baik". Tada jos bėgo per koridorių žiūrėti, iš kurio kambario sklido garsas. Ji pribėgo prie S. G. 27 kambario ir įbėgusi iškart pamatė, kaip S. G. sėdėjo ant savo lovos, o A. D. gulėjo nugara ant žemės, S. G. buvo apsižergęs kojomis A. D. galvą ir rankomis laikė A. D. už ausų. Matė, kad A. D. buvo kruvinas, buvo kruvina nosis ir kraujas bėgo per skruostą. Iškart į kambarį atbėgo B. K. ir po to iškart atbėgo L. B. Prie jų S. G. nemušė A. D., jokių smūgių ji asmeniškai nematė. Jie nieko daug S. G. neklausinėjo, nušluostė kraują A. D., nuvedė jį nuprausti. (b. l. 56).

Apklausta liudytoja B. K. teisme parodė, kad žino, dėl ko yra pakviesta, viskas vyko (duomenys neskelbtini), dirba globos namuose, pareigos slaugytojo padėjėja, galėjo būti gegužės 17 d. Dirbo su G. T., buvo prieš 6 val. ryto. Išgirdo triukšmą, kambario numerio nepamena. Gyveno tame kambaryje S. G., A. D. ir dar vienas vyrukas, dabar pavardės nepamena. Įėjo ir pamatė, kad A. D. gulėjo ant žemės, S. G. rankos buvo kruvinos. Gulėjo A. D. S. G. tarp kojų, matėsi, kad mušė. A. D. nosis, lūpos buvo kruvinos. S. G. jį buvo apžergęs, laikė A. D. už galvos. S. G. kojos buvo kruvinos. Nematė, kaip sudavė, kai įėjo pamatė tik tokioje būsenoje. Paskui paleido, pasikvietė sanitarą L. S. G. nieko negalėjo pasakyti, sakė, kad davė A. D., nes iš jo viską ima, vagia, dėl to sumušė. A. D. sakė, kad nevogė. A. D. išsivedė į balkoną ir nuvalė jam kraują, negali pasakyti, ar buvo jam išmušti dantys. S. G. pasiliko kambaryje. Jis pripažino, kad A. D. mušė. Kitas gyventojas gulėjo lovoje, apsimetė, kad miega. Ji nematė pačių smūgių. S. G. kojos ir rankos buvo kruvinos, buvo A. D. kraujas. Dėl šio konflikto pranešė sanitarui L. B.

Įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. (b. l. 20-27).

Apklaustas ekspertas G. B. teisme parodė, kad yra įtrauktas į ekspertų sąrašą, ekspertizę S. G. atliko kartu su kolega L. P. Iš surinktų duomenų jie konstatavo, kad S. G. šizofrenijos spektro susirgimu serga nuo 1998 m. (duomenys neskelbtini) stacionare 2001 m. jam buvo nustatyta paranoidinė šizofrenija, tai yra lėtinis psichosutrikimas, jis yra nuolatinis. Įstatymo uždraustos veikos padarymo metu jis taip pat sirgo šia liga, dėl to jis negalėjo suprasti savo veiksmų sekos ir jų valdyti, kadangi jis serga šia liga ir šiuo metu negali suprasti veiksmų sekos bei negali jų valdyti, jis nėra pilnavertis teismo proceso dalyvis. Jie rekomendavo jam taikyti ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą, atsižvelgiant į tai, kad jis po įvykio buvo gydomas stacionare. Priverstinis gydymas stacionare jam dabar nėra būtinas, nėra kažkokių išreikštų kliedesių nukentėjusiojo atžvilgiu, jis iš dalies supranta savo ligą, gali gydytis ambulatoriškai. Tvirtina ekspertizės aktą. Ligos paūmėjimo metu jo pavojingumas galimas, jį jie stebėjo, tačiau, sąlyginai medikamentinės remisijos pagrindu pagerėjus jo būklei, po stacionaro jis buvo išleistas ir dabar jo priverstinis stacionarinis gydymas būtų perteklinis. Jis privalo vartoti medikamentus. Ligos paūmėjimas galimas, priklauso nuo stresinių aplinkybių. Tačiau pakanka jo stebėjimo su priežiūra, prevenciškai tai gera priemonė, tai nėra didelis rizikos laipsnis. Ambulatorinis stebėjimas būtų (duomenys neskelbtini) globos namuose, ten nuolatos atvažiuoja psichiatrė, tam ligoniui turi būti skirtas padidintas dėmesys.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte Nr. 86 TPK-340/2018 nurodyta, kad S. G. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija; įstatymu uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas -paranoidinė šizofrenija; dėl šio psichikos sutrikimo jis negalėjo suvokti įstatymu uždraustos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų; dėl psichikos būklės negalima atlikti proceso (ikiteisminio tyrimo, teismo) veiksmus, kuriuose jis dalyvautų. Atsižvelgiant į S. G. psichikos būklę, jis nesugeba teisingai suprasti bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti adekvačius parodymus, S. G. reikia taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. (b. l. 82-85).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo A. D., liudytojos G. T. duotus nuoseklius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, taip pat liudytojų L. B., B. K. duotus išsamius parodymus teisme, specialisto išvadą Nr. G 688/2018(04), kad A. D. padaryti sužalojimai: muštinės žaizdos ir pogleivinės kraujosruvos abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairės akies viršutiniame voke ir nosies nugarėlėje; nustatyti kūno sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais paveikus veidą, tikėtina tiesioginių trauminių poveikių pasekoje; A. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, kitą ikiteisminio tyrimo veiksmų medžiagą ir joje užfiksuotas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad šie įrodymai tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo ir atitinka, bei prieštaravimų juose nenustatyta, ir kurie leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad S. G. 2018-05-17 apie 5.30 val. Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) 27 kambaryje, suduodamas nukentėjusiajam A. D. nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį bei, nukentėjusiajam pargriuvus ant grindų, spirdamas kojomis jam į įvairias kūno vietas, padarė nukentėjusiajam A. D. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – muštines žaizdas ir pogleivines kraujosruvas abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairės akies viršutiniame voke ir nosies nugarėlėje, t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Iš eksperto teisme duotų paaiškinimų matyti, bei teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad S. G. nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija ir būtent šios įstatymu uždraustos veikos padarymo metu jis sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu -paranoidine šizofrenija, bei dėl šio psichikos sutrikimo jis negalėjo suvokti įstatymu uždraustos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, S. G. dėl savo psichikos būklės nėra pilnavertis teismo proceso dalyvis, todėl negali dalyvauti teismo posėdyje, jis nesugeba teisingai suprasti bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti adekvačius parodymus, jam reikia taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad darydamas baudžiamojo kodekso uždraustą veiką, atitinkančią nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius, S. G. dėl savo lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos, negalėjo suvokti veikos pavojingumo, negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, t. y. buvo nepakaltinamas. S. G. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Ekspertas minėtą rekomendaciją iš esmės patvirtino ir teismo posėdžio metu. Taigi įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas ir eksperto paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad, vadovaujantis BK 98 straipsnio nuostatomis, S. G. yra taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, taip siekiant užtikrinti, kad S. G. būtų stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403, 404 straipsniais,

nutaria:

S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

S. G. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Panaikinti S. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nutarčiai įsiteisėjus.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.