Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-12-05 · Civilinė byla Nr. 2S-865-280/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-05
Bylos Nr.
2S-865-280/2014
Teisminio proceso Nr.
2-08-05921-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutė Sankauskaitė
Pareiškėjas
A. A.
Suinteresuotas asmuo
I. M.
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-865-280/2014

Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-05921-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija: 121.14; 122.4; 128.11 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 5 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės V. Ž. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6952-837/2014 pagal pareiškėjo A. A. skundą, suinteresuoti asmenys I. M., antstolė V. Ž., dėl antstolio veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. A. pateikė skundą dėl antstolės V. Ž. veiksmų priimant 2014-08-08 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pareiškėjas prašė grąžinti 938,27 Lt nurašytus iš minėtos sąskaitos ir nurodo, kad antstolė pažeidė LR CPK 668 str. reikalavimus, nes išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. 2014-09-08 antstolė V. Ž. priėmė patvarkymą vykdomojoje byloje Nr.0113/09/02204/1, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė ir skundą nagrinėti perdavė apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 7 d. nutartimi pareiškėjo A. A. skundą suinteresuotam asmeniui I. M., dėl antstolės V. Ž. veiksmų priimant 2014-08-08 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, pripažinimo neteisėtais tenkino iš dalies ir pripažino, kad antstolė V. Ž., priimdama 2014-08-08 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, įstatymo nepažeidė ir antstolės 2014-08-08 patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje nenaikino, tačiau įpareigojo antstolę V. Ž. grąžinti į A. A. sąskaitą įkalinimo įstaigoje - Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, į jos depozitinę sąskaitą pervestus 938,27 Lt. Teismas konstatavo, kad iš V. B., A. V. ir A. A. solidariai priteista I. M. 3 030,00 Lt nusikaltimu padarytai žalai atlyginti ir 1 436,00 Lt laidojimo išlaidų. Pareiškėjui skirta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Įkalinimo įstaigoje atidaryta įkalinto asmens sąskaita, į kurią pervedamos įkalintojo lėšos, todėl laikytina, kad šios lėšos yra jo pinigai esantys pas kitus asmenis, į kuriuos gali būti nukreipiamas išieškojimas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog CPK 739 str. normoje numatytame baigtiniame sąraše nėra nurodyta, kad negalima išieškoti iš pinigų, kurie yra pervesti trečiųjų asmenų, įkalinimo įstaigose atliekančių bausme asmenų asmeninių poreikių tenkinimui, todėl antstolis, priimdamas patvarkymą nukreipti išieškojimą į Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime esančią A. A. sąskaitą, įstatymo nepažeidė. Tačiau teismas taip pat pažymėjo, jog pagal CPK 688 str. 1 d. išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesio algos, taigi antstolė turėjo teisę nukreipti išieškojimą tik į pareiškėjo įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančią pinigų sumą viršijančią vieną MMA dydį, todėl skundą tenkino iš dalies.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo antstolė V. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarties dalį, kuria antstolė V. Ž. įpareigota grąžinti į A. A. sąskaitą įkalinimo įstaigoje – Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, į jos depozitinę sąskaitą pervestus 938,27 Lt ir priimti naują nutartį – šioje dalyje A. A. skundą atmesti. Antstolė paaiškino, kad vykdomoji byla dėl 4 466 Lt išieškojimo solidariai iš A. A. užvesta 2006-12-15, tačiau per visą laikotarpį skolininkas padengė tik dalį skolos, todėl priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CPK 688 str. nuostatas, kurios taikomos tada, kai antstolis areštuoja skolininkui priklausantį turtą, esantį jo gyvenamojoje vietoje, todėl negali areštuoti piniginių lėšų iki 1 MMA, kurie grynais pinigais yra skolininko namuose. Taigi ši nuostata taikoma tik grynųjų pinigų areštui ir negalioja piniginėms lėšoms, esančioms įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Įrodinėjimo pareiga tenka skolininkui, tačiau jis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog Lukiškių kalėjimo depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos yra vienintelės jo turimos lėšos, o be to, jam esant laisvės atėmimo įstaigoje jo būtiniausi poreikiai yra tenkinami, t. y. jis išlaikomas iš mokesčių mokėtojų piniginių lėšų.

Atsiliepimas

Pareiškėjas A. A. atsiliepimu prašo palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties dalį, kuria antstolė V. Ž. įpareigota grąžinti į A. A. sąskaitą Lukiškių TI-K į jos depozitinę sąskaitą pervestus 938,27 Lt. Atsiliepime pažymima, kad pareiškėjas neturi jokio turto ar lėšų šalies taupomųjų institucijų sąskaitose, tuo tarpu Lukiškių TI-K kalintys nuteistieji nėra aprūpinami minimaliomis higienos priemonėmis ir jas perka už savo lėšas. Kaliniai nėra pakankamai aprūpinami ir rūbais bei avalyne, patalyne. Nuteistiesiems taip pat patiems tenka susimokėti už turimų elektros prietaisų suvartotą elektros energiją. Todėl artimųjų pareiškėjui atsiųstos lėšos yra skirtos jo išlaikymui ir į jas negali būti nukreipiamas išieškojimas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos, tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. Savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas geriausiai atitinka byloje dalyvaujančių asmenų interesus, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priverstinio teismo sprendimo vykdymo tvarka reglamentuojama CPK VI dalyje. Pagal šios CPK dalies normas teismo procesinius sprendimus pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdo antstolis, kuris visų pirma turi siekti apsaugoti išieškotojo interesus, kartu vadovautis interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, gindamas išieškotojo interesus, neturi pažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar antstolė, vykdanti vykdomuosius dokumentus dėl pareiškėjo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo išieškojimą nukreipė į pareiškėjo lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis – Lukiškių TI-K. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad iš tokių lėšų išieškoti galima, tačiau nurodė, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesio algos ir įpareigojo antstolę grąžinti į pareiškėjo sąskaitą Lukiškių TI-K 938,27 Lt. Antstolė su nutarties dalimi dėl lėšų grąžinimo nesutinka, nurodo, kad išieškojimo iš pinigų sumos, neviršijančios vienos MMA, draudimas yra taikomas tik išieškant iš grynųjų pinigų, bet ne laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje esančių lėšų.

CPK 668 straipsnyje siekiant apsaugoti skolininkų interesus ir užtikrinti minimalius, būtiniausius asmenų kasdieninius poreikius, numatyti tam tikri apribojimai išieškojimui iš fizinių asmenų turto. CPK 668 straipsnio 1 dalyje yra išvardintas sąrašas daiktų, į kuriuos negali būti nukreipiamas išieškojimas. Tuo pačiu į šiame įstatyme nurodytus daiktus negali būti ribojamos ir asmens nuosavybės teisės. Į šį sąrašą yra įtraukta ir pinigų suma, neviršijanti Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio. Apeliantė antstolė V. Ž. nepagrįstai teigia, kad toks išieškojimas negalimas tik iš grynųjų pinigų – ši nuostata taikytina tiek gryniesiems, tiek banko ar kitų finansinių įstaigų sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis esantiems pinigams. Teismų praktikoje pažymima, kad CPK 668 straipsnio nuostatose numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko poreikius, o vienos minimalios mėnesinės algos dydis laikomas būtinu skolininkui pragyventi. Tačiau nagrinėjamu atveju skolininkui yra skirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos, kurią jis atlieka Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime. Laisvės atėmimo vietos įstaiga suteikia nuteistajam gyvenamąjį plotą, įskaitant šildymą, elektrą, vandentiekį, maitinimą, minimalų kiekį drabužių, higienos priemonių. Nors pareiškėjas teigia, kad už suvartojamą elektrą mokėti tenka atskirai, tačiau tai yra mokestis už asmeninių ne pirmo būtinumo buitinių prietaisų sunaudojamą elektros energiją. Taigi šiuo atveju laisvės atėmimo vietos įstaiga tenkina būtiniausius skolininko poreikius, todėl skolininkui taikant CPK 668 str. 1 d. taisyklę ir paliekant dar 1 MMA dydžio pinigų sumą jo reikmėms, būtų pažeistos išieškotojo teisės gauti žalos atlyginimą. Šiuo atveju įstatymų leidėjas nesureguliavo išieškojimo tvarkos iš laisvės atėmimo vietoje esančio ir būtiniausių poreikių patenkinimą iš valstybės gaunančio asmens turimų lėšų, t. y. egzistuoja teisės spraga, kurią būtina užpildyti taikant įstatymo analogiją.

CPK 736 str. 1 d. 1 p. numato, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos, išieškant žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, - iki 50 proc., jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

Šia teisės norma įstatymų leidėjas išskyrė atvejus, kada išieškotojo patirtos žalos atlyginimui yra suteikiamas didesnis prioritetas nei skolininko poreikių visiškam patenkinimui. Vienas tokių atvejų – kai žala yra padaryta nusikalstama veika. Nagrinėjamoje byloje išieškotojai žala atsirado būtent dėl pareiškėjo ir kitų asmenų padaryto nusikaltimo (vykd. b. Nr. 0113/09/02204/1, b. l. 1-2). Sutiktina, kad nuteistajam artimųjų skiriamos lėšos yra ne darbo užmokestis ar jam prilygintos išmokos, o dovana, tačiau jos taip pat sudaro nuteistojo turtą. Įvertinus valstybės skiriamas lėšas nuteistųjų išlaikymui ir suteikiamą aprūpinimą, atsižvelgus į bendruosius sąžiningumo, protingumo, teisingumo teisės principus, vykdymo proceso operatyvumo principą, manytina, kad skolininko ir išieškotojos interesų pusiausvyrą labiausiai atitiktų išieškojimui iš nuteistajam į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą pervedamų lėšų CPK 736 str. 1 d. 1 p. numatytos taisyklės taikymas pagal įstatymo analogiją. Taigi antstolė V. Ž., vykdomojo rašto vykdymui išskaitydama iš A. A. lėšų, esančių Lukiškių TI-K sąskaitoje, dalies neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, turi teisę išieškoti iki 50 proc. šių lėšų. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurodė antstolei grąžinti visą nuskaitytą 938,27 Lt sumą, t. y. 100 proc., todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, nurodant, kad antstolė į pareiškėjo sąskaitą Lukiškių TI-K turi grąžinti 50 proc. lėšų, pervestų į antstolės depozitinę sąskaitą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 4 p.,

n u ta r i a:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį pakeisti, nurodant, kad antstolė V. Ž. įpareigojama grąžinti į A. A. sąskaitą įkalinimo įstaigoje - Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, 50 proc. į jos depozitinę sąskaitą pervestų A. A. lėšų.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė