- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-30
- Bylos Nr.
- ATP-154-634/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Pareiškėjas
- E. P.-M.
- Kategorijos
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. P.-M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimo E. P.-M. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimu E. P.-M. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 str. 2 d., ir, pritaikius ATPK 30¹ str., nubausta įspėjimu, už tai, kad ji 2012 m. gegužės 17 d. apie 7 val. Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) namo kieme, policijos pareigūnams teisėtai pareikalavus pasišalinti nuo namo, šio teisėto reikalavimo nevykdė, stovėjo įsikibusi į laiptų konstrukcijas, dėl to policijos pareigūnai panaudojo jėgą jos atžvilgiu – suėmę rankomis ją atitraukė nuo laiptų, kadangi pati nėjo – ją išnešė iš kiemo ir pristatė konvojaus grupės pareigūnams.
Šalies argumentai
Pareiškėja apeliaciniame skunde prašė peržiūrėti bylą ir joje surinktus duomenis iš esmės, panaikinti paskirtą administracinę nuobaudą.
Pareiškėja savo skunde nurodė, kad teismas teisingai išdėstė faktus dėl susidariusios situacijos, tačiau liudijantys pareigūnai nurodė daug aplinkybių prieštaraujančių prokuratūros pateiktiems vaizdo įrašams bei surinktiems dokumentams. Vaizdo medžiagoje matyti, kad pareigūnas R. O. informaciją ne mažiau šimtui žmonių išsako be jokių garsinių priemonių, be to, jis išsakė reikalavimą atlaisvinti praėjimą, o ne pasitraukti nuo namo. Liudytojų M. K., R. V., V. R., V. K. paaiškinimai dėl reikalavimų išsakymo neatitinka vaizdo medžiagoje užfiksuotų aplinkybių. Liudytojai A. S. ir E. M. savo parodymuose patvirtino, kad jie stovėjo minioje ir policijos išsakytų reikalavimų, kaip ir ji, negirdėjo, tačiau jie nebuvo sulaikyti, jiems bylos nebuvo iškeltos.
Pareiškėjos nuomone, teismas, dėstydamas įrodymus, nefiksavo papildomų duomenų, kad liudytojas R. P. patvirtino aplinkybes, jog garso įrašas nebuvo skirtas konkrečiai šiai situacijai, kad jis buvo įjungtas tik po pirmojo asmens sulaikymo ir tiek garso įrašas, tiek jo stenograma, esantys byloje, yra prevencinio pobūdžio ir naudojami masinių renginių metu. Policijos departamento analizuojamas dokumentas, pareiškėjos nuomone, klaidina teismą, kadangi pats teismas pasisako apie specialiųjų priemonių – dujų purškimą žmonėms. Šią informaciją pareigūnas nutylėjo, o teisme pripažino, kad tai specialioji priemonė naudojama sutramdyti besipriešinantį asmenį. Teismas nesiekė išsiaiškinti kokia tai priemonė ir kokį poveikį ji daro žmogaus sveikatai.
Šalies argumentai
Pareiškėja savo apeliaciniame skunde taip pat teigė, kad nepagrįstai įrodymu laikomas ir pareigūno R. D. pateiktas raštas, tačiau byloje nėra jokio dokumento, įrodančio, kad tikrai šis pareigūnas tokį raštą surašė ir nėra jokio dokumento, įrodančio kokiu būdu šis raštas pateko į bylą, pareigūnas neapklaustas ir neprisiekęs dėl melagingų parodymų davimo.
Pareiškėja nesutinka ir su tuo, kad teismas nepasisakė dėl dokumentų, liudijančių jos sveikatos būklę bei dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Pareiškėja savo skunde teigė, kad privataus kiemo erdvė nėra vieša vieta, o tik viešoje vietoje galima kėsintis į valstybingumą. Be to, teismas ignoravo tai, kad ji turi atstovą ir į teismo posėdį jo nekvietė, nepakvietė pakartotinai apklausai ir liudytojo R. P. bei kompetentingo advokato, galinčio apklausti policijos pareigūnus, ir tuo teismas pažeidė jos teises į gynybą bei nešališką teismą. Be to, teismas nepagrįstai nevertino patrulių veiklos instrukcijos, kad po bet kokios operacijos, panaudojus fizinę prievartą, specialiasias priemones, privalo būti surašytas tarnybinis pranešimas. Tokių pranešimų byloje nėra.
Šiame apeliaciniame skunde pareiškėja pasisako ir dėl ikiteisminio tyrimo, kad policijos pareigūnas nuolat pildė administracinę bylą ikiteisminio tyrimo dokumentais, nors jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Pareiškėja taip pat savo skunde teigė, kad Kauno apygardos teismas nuo analogiškų skundų administracinėse bylose, nusišalino.
Atsiliepimas
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono pilicijos komisariato Viešosios policijos prevencijos poskyrio viršininkas atsiliepime į pareiškėjos E. P.-M. apeliacinį skundą prašė palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013-12-16 nutarimą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Pareiškėjos E. P.-M. apeliacinis skundas atmestinas.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju visapusiškai įvertina visus byloje surinktus įrodymus ir nusprendžia, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).
ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į argumentuotą teismo sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įstatymo taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. P.-M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. Teismas, pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys – administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kiti dokumentai, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas E. P.-M. surašytas dėl to, kad ji 2012-05-17 nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų pasišalinti nuo namo (duomenys neskelbtini), stovėjo įsikibusi į namo laiptų konstrukcijas. Dėl reikalavimo nevykdymo policijos pareigūnai ją atitraukė ir išnešė iš kiemo bei pristatė konvojaus grupės pareigūnams. T. y. nagrinėjamu atveju, ATPK 187 str. 2 d. numatytas pažeidimas pasireiškė tuo, kad pareiškėja nevykdė teisėto policijos pareigūnų (pareigūno) nurodymo ar reikalavimo.
E. P.-M. kaltė padarius ATPK 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą įrodyta liudytojų policijos pareigūnų V. K., R. O., M. K. V. R., R. V., V. K. parodymais, fotonuotraukomis, M. K. tarnybiniu pranešimu bei apklausos protokolu, vaizdo įrašu, R. D. tarnybiniu pranešimu, kitais bylos duomenimis.
Kaip matyti iš bylos duomenų, policijos pareigūnų reikalavimų teisėtumas pasireiškė tuo, kad jie siekė užtikrinti antstolei įvykdyti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimą – perduoti mažametę D. K. jos motinai L. S., t. y. policija buvo pasitelkta kliūtims šalinti, viešajai tvarkai palaikyti. Visi policijos pareigūnai buvo uniformuoti, prieš tai išklausę instruktažą, jį vykdė, susirinkusiai prie įėjimo į namą žmonių miniai, kurioje buvo ir E. P.-M., ne kartą išsakė reikalavimus atlaisvinti praėjimą iki durų bei vykdyti jų teisėtus nurodymus, taip pat policijos pareigūnai įspėjo apie gresiančią atsakomybę už jų reikalavimų nevykdymą. Iš nutarimo matyti, kad E. P.-M. buvo pažeidimo vietoje ir nors praėjimo į namą netrukdė, tačiau jos veiksmai pasireiškė tuo, kad ji kartu su susirinkusiųjų žmonių minia tiek buvo užstojusi įėjimą į namą, tiek buvo arti namo, dėl ko antstolė bei kiti specialistai, dalyvavę mergaitės perdavimo procedūroje, negalėjo būti pilnai saugūs bei tinkamai vykdyti savo pareigas. Dėl šios situacijos Kauno r. PK viršininkas R. O., būdamas atsakingas už antstolės netrukdomą patekimą prie namo ir teismo sprendimo vykdymo užtikrinimą, iš antstolės prašymo spręsdamas, kad susirinkusieji žmonės trukdo jai vykdyti teismo sprendimą ir jie yra kliūtis, nurodė pavaldiems pareigūnams pašalinti kliūtis, t. y. susirinkusius žmones, kurie aktyviais ir pasyviais veiksmais, kliudė vykdyti teismo sprendimą. Bendras reikalavimas netrukdyti antstolei vykdyti teismo sprendimo buvo pasakytas visiems, o ne atskiroms asmenų grupėms ar pavieniams asmenims.
Apylinkės teismas, vertindamas byloje esančius duomenis pagrįstai konstatavo, jog liudytojų R. O., M. K., R. V., V. K. parodymai patvirtina, jog į susirinkusius žmones buvo kreiptasi ne vieną kartą, kad jie pasitrauktų nuo namo ir leistų vykdyti teismo sprendimą. Byloje esantys vaizdo įrašai, fotonuotraukos, garso įrašai abejonių, kad prieigą prie namo žmonės buvo užtvėrę suolais bei kėdėmis, išdėstytomis prieš save ir susirinkusiųjų minia buvo priešiškai nusiteikusi policijos pareigūnų bei antstolės atžvilgiu ir kai asmenys nevykdė teisėtų reikalavimų, kad iš automobilio buvo transliuojamas garso įrašas, nekelia. Kaip abejonių nekelia ir tai, kad susirinkę asmenys suvokė dėl ko jie susirinkę, ir dėl kokių priežasčių atvyko antstolė ir policijospareigūnai.
Filmuota medžiaga patvirtinama, kad antstolei nepavykus praeiti link namo, policijos pareigūnai reikalavo atlaisvinti praėjimą ir pasitraukti, o žmonėms geranoriškai nepasitraukiant, jie buvo pradėti išvedinėti. Pareiškėja E. P.-M. nepasitraukė iš savo vietos, visą laiką buvo prie laiptų konstrukcijos, po to atsitūpė ar atsiklaupė ir buvo įsikibusi į laiptų turėklų konstrukcijas abiem rankomis, ji iki atitraukimo puikiai suvokė situaciją ir savo išreiškiamo protesto kontekste buvo aktyvi situacijos dalyvė. Policijos pareigūnams atitraukus E. P.-Matjošaitienės rankas nuo laiptų turėklų konstrukcijų, jai pačiai sąmoningai neinant, ją išnešė iš kiemo bei pristatė konvojaus pareigūnams.
Šie faktai konstatuoti byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais ir jie yra nuoseklūs, logiški, atitinkantys ištirtas aplinkybes ir pakankami pareiškėjos kaltei pagrįsti, todėl aukštesnysis teismas sutinka su surinktų bylos duomenų analize, kuri neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir su teismo išvada, jog E. P.-M. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą, įrodyta bylos duomenų visuma.
Nors pareiškėja E. P.-M. apeliaciniame skunde dėl savo kaltės nepasisako, tačiau iš skundo konteksto galima suprasti, jog ji savo kaltę ginčija ne savo veiksmų kontekste, o kitų įrodymų vertinimo aspektu.
Skunde išdėstyti argumentai, kad pareigūnai neišsakė žmonėms reikalavimų pasitraukti nuo sienos, kad įsakymai ir nurodymai buvo duodami tik policijos pareigūnams, kad pareigūnai teisme melavo, tėra tik subjektyvus niekuo nepagrįstas pareiškėjos vertnimas, kuris paneigtas įrodymų visuma. Teismas taip pat nesutinka su pareiškėjos skundo argumentasi dėl garso įrašo panaudojimo, kad jis buvo skirtas ne šiai konkrečiai situacijai, bei policijos specialiųjų priemonių panaudojimo. Šie motyvai jokios įtakos pareiškėjos kaltės klausimo sprendimui neturi, pareigūnai vykdė nurodymus ir nenustatyta, kad jų veiksmai buvo neteisėti.
Atmetamas kaip nepagrįstas pareiškėjos skundo argumentas dėl byloje esančio pareigūno R. D. tarnybinio pranešimo. Iš šio dokumento matyti, kad jis pareigūno pasirašytas ir registruotas Vilniaus AVPK rinktinėje „Vytis“. Teismui buvo pateiktas posėdyje dalyvavusio Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Garliavos policijos nuovados atstovo V. K., todėl abejoti dokumento surašymo aplinkybėmis, jo turiniu ar pateikimo į bylą aplinkybėmis (T 2, b. l. 17, 42), teismas neturi jokio pagrindo.
Teismas atmeta pareiškėjos skundo argumentą dėl jos sveikatos būklės nutarime nevertinimo, kadangi kiekvienas pilietis šioje situacijoje pats pasirinko savo veiksmus, įtakojančius jo sveikatos būklę, todėl ir šiuo atveju, tai buvo tik pareiškėjos pasirinkimas, kuris galimai galėjo sukelti atitinkamą jos organizmo reakciją į ekstremalią situaciją, tačiau tai nėra šios bylos administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo dalykas.
Pareiškėja taip pat ginčijo aplinkybes dėl viešosios vietos nustatymo, kadangi, jos nuomone, namo kiemas negali būti verinamas kaip vieša vieta. Teismas su šiuo argumentu nesutinka. Dėl mažametės D. K. perdavimo motinai L. S. teismo sprendimo prie (duomenys neskelbtini), nuolat buvo organizuojami žmonių budėjimai, piketai ir protestai, kurie užėmė ne tik minėtos gatvės dalį, bet ir namo kiemą, kuriame vyko nuolatinis viešas pašalinių asmenų gyvenimas, todėl jokių abejonių, kad, šiuo atveju, tai buvo vieša vieta, teismui nekilo.
Iš apylinkės teismo posėdžio protokolo taip pat matyti, kad pareiškėja, pradedant teismo posėdį apylinkės teisme (T 2, b. l. 41-43), nenurodė, kad jos interesus atstovaus advokatas, kategoriško reikalavimo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo būtinumo dėl jos interesų atstovavimo neišsakė, todėl skundo argumentas, kad ji turėjo atstovą, bet teismas jo į bylos nagrinėjimą nepakvietė ir tuo buvo pažeistos jos teisė į gynybą, neatitinka nustatytų aplinkybių ir atmestinas, kaip nepagrįstas.
Atmetami kaip nepagrįsti skundo argumentai dėl papildomo liudytojų neiškvietimo, atstovo susiradimo, galinčio kompetentingai apklausti teisme policijos pareigūnus, dėl tarnybinių pranešimų nesurašymo po įvykio, pareigūnų savęs neatpažinimo nuotraukose, dėl aplinkybių susijusių su pareigūnų ikiteismino tyrimo dokumentų pateikimu į bylą. Šie skundo argumentai nėra esminiai. Apygardos teismas pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų objektyvioms bylos aplinkybėms nustatyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl E. P.-M. kaltės, o vien tik nepalankaus sprendimo priėmimas pareiškėjos atžvilgiu nesuponuoja išvados dėl teismo šališkumo.
Teismas, skirdamas nuobaudą E. P.-M., pagrįstai atsižvelgė į į pažeidimo padarymo aplinkybes, į jos asmenybę, į tai, kad atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinta, kad galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, teisės pažeidimo padarymą lėmė ne jos chuliganiškos ar savanaudiškos paskatos, o dėl tam tikrų visuotinai žinomų faktų susiformavę įsitikinimai ir tų faktų vertinimas, piktybiškai netrukdė antstolei patekti į namą, o tik nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui pasitraukti nuo jo. Tai suponavo teismui galimybę taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti jai įspėjimą. Su šiuo vertinimu ir nuobaudos paskyrimu apygardos teismas visiškai sutinka, kadangi Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų, bus pasiekti.
Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmos instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimą nepakeistą ir E. P.-M. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.