Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-11-30 · Administracinė byla Nr. A-143-2599-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-11-30
Bylos Nr.
A-143-2599-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Birutė Janavičiūtė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Edvardas Sinkevičius
Atsakovas
Kauno teritorinės muitinės
Pareiškėjas
R. B., J. B., J. Š., D. C., R. Č., D. M., V. D., P. G., K. I., G. J., D. A., V. A., L. A., L. B., A. B., G. B., E. B.
Trečiasis asmuo
Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A11 – 2599/2006Procesinio sprendimo kategorija 16.2; 58 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. lapkričio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Edvardo Sinkevičiaus,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. B., J. B., J. Š., D. C., R. Č., D. M., V. D., P. G., K. I., G. J., D. A., V. A., L. A., V. A., R. B., L. B., A. B., G. B. ir E. B. skundą atsakovui Kauno teritorinei muitinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai R. B., J. B., J. Š., D. C., R. Č., D. M., V. D., P. G., K. I., G. J., D. A., V. A., L. A., V. A., R. B., L. B., A. B., G. B. ir E. B. (toliau – ir pareiškėjai) skundu (b. l. 4 – 8) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami priteisti iš atsakovo Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir atsakovas) 2002 m. liepos – 2004 m. rugsėjo mėnesiais neišmokėtą darbo užmokesčio dalį: R. B. – 4 325,83 Lt, J. B. – 4 096,01 Lt, J. Š. – 4 096,61 Lt, D. C. – 4 078,71 Lt, R. Č. – 4 203,92 Lt, D. M. – 4 395,84 Lt, V. D. – 3 765,03 Lt, P. G. – 5 104,38 Lt, K. I. – 4 212,57 Lt, G. J. – 4 192,13 Lt, D. A. – 8 174,78 Lt, V. A. – 4 302,42 Lt , L. A. – 4 884,15 Lt, V. A. – 9 596,07 Lt, R. B. – 4 800,90 Lt, L. B. – 5 174,26 Lt , A. B. – 4 527,66 Lt, G. B. – 4 627,61 Lt, E. B. – 7 680,61 Lt.

Pareiškėjai nurodė, kad nurodytu laikotarpiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 ,,Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 686), buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis. Pažymėjo, jog Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu šį teisės aktą pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1 - 638/2005 neteisėtai sumažintą ir neišmokėtą darbo užmokestį privalo išmokėti darbdavys.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 31 – 33) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad privalėjo vadovautis tuo metu galiojusiais teisės aktais, reglamentavusiais darbo užmokesčio skaičiavimą. Taikydamas darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą veikė taip, kaip tuo metu pagal teisės aktus privalėjo veikti. Teigė, jog pareiškėjai reikalavimą priteisti darbo užmokestį nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2003 m. kovo 19 d. pareiškė praleidę senaties terminą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris priėmė sprendimus atmesti skundus kaip nepagrįstus.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 31 d. sprendimu (b. l. 112 – 115) pareiškėjų skundą patenkino. Teismas priteisė iš atsakovo pareiškėjams R. B. – 4 325,83 Lt, J. B. – 4 096,01 Lt, J. Š. – 4 096,61 Lt, D. C. – 4 078,71 Lt, R. Č. – 4 203,92 Lt, D. M. – 4 395,84 Lt, V. D. – 3 765,03 Lt, P. G. – 5 104,38 Lt, K. I. – 4 212,57 Lt, G. J. – 4 192,13 Lt, D. A. – 8 174,78 Lt, V. A. – 4 302,42 Lt , L. A. – 4 884,15 Lt, V. A. – 9 596,07 Lt, R. B. – 4 800,90 Lt, L. B. – 5 174,26 Lt , A. B. – 4 527,66 Lt, G. B. – 4 627,61 Lt, E. B. – 7 680,61 Lt nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai prašo priteisti iš atsakovo nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2004 m. birželio 30 d. jiems nesumokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią atsakovui pritaikius darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą. Aplinkybė, kad pareiškėjai neginčijo vidaus administravimo aktų, kurių pagrindu buvo nemokėtas jiems priklausantis visas darbo užmokestis, neužkerta kelio jiems reikalauti paties negauto darbo užmokesčio priteisimo. Pareiškėjams neišmokėjus pagal Valstybės tarnybos įstatymą (toliau – Įstatymas) priklausančio darbo užmokesčio atsirado pagrindas ginti pažeistas teises teisme. Teismas pažymėjo, jog Administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ABTĮ) nenumato kreipimosi į teismą termino dėl valstybės tarnautojų negauto darbo užmokesčio priteisimo. Toks terminas nenumatytas ir Įstatyme, todėl vadovaujantis Įstatymo 5 straipsniu taikytinas Darbo kodekso (toliau – DK) 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas. Teismas vadovavosi Įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija, įsigaliojusi 2002 m. liepos 1 d.) 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymas Nr. IX-856) (toliau – Įgyvendinimo įstatymas) 1 straipsnio 3 dalimi (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1243 redakcija). Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 patvirtintų Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) pagrindu buvo priimti atsakovo įsakymai, kuriuose numatyti konkretūs darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai. Teismas nurodė, kad Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu paminėti teisės aktai pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Teismas pabrėžė, kad teisės aktai negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, jog atitinkamas teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai (Konstitucijos 107 str. 1 d.). Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį, neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Sprendimo įvykdymas, jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų, yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta, o teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004). Taigi šiuo atveju ginčo procedūra dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo negali būti laikoma baigta ir sprendimai, nustatę darbo užmokesčio indeksavimą, įvykdyti, kol pareiškėjams išliko teisė DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu kreiptis į teismą. Teismas konstatavo, kad atsakovo atsisakymas mokėti pareiškėjams Įstatyme nustatyto dydžio darbo užmokestį negali būti pripažintas teisėtu. Pažymėjo, jog tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai. Pareiškėjai atliko valstybės tarnautojų pareigas, bet jiems nebuvo sumokėtas pagal įstatymą priklausantis visas darbo užmokestis. Teismas pabrėžė, jog šiuo metu yra išnykęs teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas grindė Įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimą pareiškėjams. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas įsigaliojo dar neužbaigus teisės normų taikymo procedūros. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, nemokėdamas pareiškėjams įstatyme nustatyto darbo užmokesčio, pažeidė jų teisę gauti nustatytą darbo užmokestį. Tokia praktika suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1 - 638/2005. Teismas taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjai į teismą 2006 m. kovo 21 d. kreipėsi praleidę trejų metų ieškinio senaties terminą (DK 27 str. 2 d.). Tačiau atsakovas pareiškėjų reikalavimams neprašo taikyti senatį. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų reikalavimai yra pagrįsti ir tenkintini.

III.

Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 128 – 129) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti iš dalies.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad atsiliepime į skundą pažymėjo, jog pareiškėjų reikalavimas priteisti darbo užmokestį nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2003 m. kovo 19 d. negali būti tenkinamas dėl senaties termino, todėl teismo išvada dėl senaties netaikymo yra nepagrįsta.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2006 m. lapkričio 8 d. ir 2006 m. lapkričio 27 d. gauti pareiškėjų R. B., J. Š., D. M., V. D., K. I., V. A. (b. l. 133, 135, 138, 136, 137, 134), D. A. ir L. A. prašymai dėl skundo atsisakymo.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nurodo, kad atsakovas išmokėjo darbo užmokestį gera valia, todėl jie atsisako skundo ir prašo bylą nutraukti (ABTĮ 101 str.). Pažymi, jog žinomos ABTĮ 102 straipsnyje nurodytos bylos nutraukimo pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinė byla pagal pareiškėjų R. B., J. Š., D. M., V. D., K. I. bei V. A., D. A. ir L. A. skundus nutrauktina.

ABTĮ 52 straipsnyje (pažymėtina, kad šio straipsnio nuostatos yra įstatymo I skyriaus „Bendrosios nuostatos“ dalis) nustatyta pareiškėjo teisė <...> atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimo kambarį. Aiškinant šią procesinės teisės normą (jos nurodytą dalį), pažymėtina, kad joje yra įtvirtintas proceso šaliai – pareiškėjui - taikytinas dispozityvumo principas, pagal kurį pareiškėjas turi apsisprendimo teisę kreiptis į teismą siekiant apginti teismine tvarka savo (tariamai) pažeistą teisę ar įstatymų saugomus interesus (ABTĮ 5 str. 1 d., 3 d. 1 p., 22 str. 1 d.) ir teisę atsisakyti šios gynybos po tokio kreipimosi. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta teisės norma yra bendroji, ir į tai, kad samprata „bylos nagrinėjimo stadija“ nėra ribojama proceso pirmosios instancijos teisme, svarstomo straipsnio nurodytos galimybės atsisakyti skundo riba (iki teismui išeinant į pasitarimo kambarį) aiškintina tik kaip nustatyta siekiant išvengti priešingu atveju galimo sutrukdymo teismui paskelbti priimtą procesinį sprendimą (nutartį). Todėl toks teisės atsisakyti skundo apribojimas negali būti vertinamas (aiškinamas) kaip minėto dispozityvumo ribų suvaržymas. Išvardinti argumentai leidžia daryti išvadą ir konstatuoti, kad minėta ABTĮ 52 straipsnio nuostata taikytina ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, t. y. pareiškėjas gali atsisakyti pirmosios instancijos teismui paduoto skundo ir po to, kai byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme.

Taigi aukščiau nurodytų pareiškėjų atsisakymai skundo (prašymai nutraukti bylą) yra pakankamas pagrindas panaikinti jų atžvilgiu priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylos dalį dėl šių pareiškėjų skundų nutraukti (ABTĮ 101 str. 3 p., 133 str., 140 str. 1 d. 5 p.).

Atsakovo apeliaciniame skunde yra keliamas trejų metų ieškinio senaties termino (nustatyto DK 27 str. 2 d.) taikymo klausimas. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė taikyti CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatą dėl ieškinio senaties taikymo. Todėl šiai bylai yra aktualu aptarti CK 1.126 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą.

Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja. Nurodyta nuostata suponuoja, kad ieškinio senaties terminas kreipiančiosios į teismą šalies (šiuo atveju pareiškėjo) yra praleistas ir teismo nėra atnaujintas. Tokioms aplinkybėms esant ieškinio senaties taikymo klausimas yra ginčo šalių (šiuo atveju atsakovo) diskrecija, kuri turi būti prašančios taikyti ieškinio senatį šalies (atsakovo) aiškiai išreikšta. Tai reiškia, jog iš prašančios taikyti ieškinio senatį šalies (atsakovo) pareiškimo, kuris nebūtinai turi būti pateiktas kaip atskiras procesinis dokumentas ar įvardintas kaip reikalavimas, turi būti aiškiai suprantama, kad ši ginčo šalis (atsakovas) savo nesutikimą su jai adresuotu kitos šalies reikalavimu grindžia ieškinio senaties termino pasibaigimu.

Kolegija pažymi, kad aukščiau nurodytus kriterijus atitinka atsakovo nuoroda dėl senaties termino praleidimo, pateikta atsakovo 2006 m. balandžio 10 d. atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 31 – 33). Todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada apie reikalavimo taikyti ieškinio senatį nebuvimą nėra pagrįsta ir teisinga. Pirmosios instancijos teismo priimtame sprendime, kolegijos manymu, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjai praleido minėtą ieškinio senaties terminą. Todėl, atsižvelgiant į šioje byloje skundžiamo teisės pažeidimo trunkamąjį pobūdį, pareiškėjų J. B., D. C., R. Č., P. G., G. J., V. A., R. B., L. B., G. B. ir E. B. reikalavimai dėl darbo užmokesčio (jo neišmokėtos dalies) priteisimo už laikotarpį nuo 2002 m. liepos 1 d. (teismas nustatė, kad apie savo teisės pažeidimą pareiškėjas turėjo sužinoti 2002 m. rugpjūčio mėn.) iki 2003 m. kovo 21 d. (pareiškėjai kreipėsi į teismą 2006-03-21) turėjo būti teismo atmestas dėl ieškinio senaties termino pabaigos (CK 1.131 str. 1 d.). Pinigine išraiška tai reiškia, kad, atsižvelgiant į atsakovo pateiktas pirmosios instancijos teismui pažymas apie pareiškėjams nesumokėtas darbo užmokesčio sumas, nurodytų pareiškėjų reikalavimai turėjo būti patenkinti iš dalies sumažinus prašomų priteisti sumų dydį atitinkamai J. B. iki 2 637,14 Lt, D. C. iki 2 732,45 Lt, R. Č. iki 2 745,26 Lt, P. G. iki 3 419,79 Lt, G. J. iki 2 791,95 Lt, V. A. iki 6 872,99 Lt, R. B. iki 3 317,86 Lt, L. B. iki 3 436,44 Lt, G. B. iki 3 103,73 Lt ir E. B. iki 5 429,50 Lt.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas šių pareiškėjų atžvilgiu sprendimas keistinas, o pareiškėjams priteistas darbo užmokesčio sumas mažintinos atitinkamai J. B. iki 2 637,14 Lt, D. C. iki 2 732,45 Lt, R. Č. iki 2 745,26 Lt, P. G. iki 3 419,79 Lt, G. J. iki 2 791,95 Lt, V. A. iki 6 872,99 Lt, R. B. iki 3 317,86 Lt, L. B. iki 3 436,44 Lt, G. B. iki 3 103,73 Lt ir E. B. iki 5 429,50 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimo dalį pakeisti, sumažinant J. B. priteistą darbo užmokesčio sumą iki 2 637,14 Lt, D. C. priteistą darbo užmokesčio sumą iki 2 732,45 Lt, R. Č. priteistą darbo užmokesčio sumą iki 2 745,26 Lt, P. G. priteistą darbo užmokesčio sumą iki 3 419,79 Lt, G. J. priteistą darbo užmokesčio sumą iki 2 791,95 Lt, V. A. priteistą darbo užmokesčio sumą iki 6 872,99 Lt, R. B. priteistą darbo užmokesčio sumą iki 3 317,86 Lt, L. B. priteistą darbo užmokesčio sumą iki 3 436,44 Lt, G. B. priteistą darbo užmokesčio sumą iki 3 103,73 Lt ir E. B. priteistą darbo užmokesčio sumą iki 5 429,50 Lt.

Kitą teismo sprendimo dalį panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasBirutė JanavičiūtėEdvardas Sinkevičius