- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- N1-1043-1060/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40706-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Nukentėjusysis
- N. Š.
- Kaltinamasis
- M. V.
- Advokatai
- Alfredas Besusparis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė R. B.,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Birštone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, mokosi vidurinėje mokykloje (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
M. V. 2019 m. rugsėjo 21 d. apie 22.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,41 promilių neblaivumas), namų, esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje, pokalbio metu pasiėmė iš lovos virtuvinį peilį ir juo grasino papjauti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato tyrėją N. Š..
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
K. M. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. rugsėjo 21 d., apie 20.00 val., vakare, (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini)gėrė kartu su pilnamečiu draugu E. L.. Kaip parėjo namo negali pasakyti dėl girtumo, kas vyko namuose nepamena. Prisimena, kai atsibudo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje. Dėl savo poelgio gailisi. Taip atsitiko dėl alkoholio vartojimo.
Nukentėjusioji N. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 21 d. nuo 18.00 val. iki 2019 m. rugsėjo 22 d. 6.00 val. budėjo pagal patvirtintą grafiką. Budėjo kartu su kolega R. T.. Apie 22.00 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), „Smurtas artimoje aplinkoje“. Nuvykus į įvykio vietą laiptinėje rado K. D., kuri paaiškino, kad namuose, jos neblaivus sūnus M. V. triukšmauja, rėkauja, trukdo ilsėtis. Kalbantis buto duris atidarė M. V.. Įėjus į butą išsiaiškinti įvykio aplinkybes, bendraujant su M. V. aiškiai matėsi, kad vaikinas neblaivus. Ji įvykį filmavo. Kolega R. T. nuėjo iki tarnybinio automobilio atsinešti alkoholio kiekio matuoklį. M. V. sėdėdamas savo kambaryje ant lovos, staiga užkišo ranką už antklodės ir išsitraukė peilį. Tada atsistojo prieš ją ir dešinėje rankoje laikydamas peilį, žiūrėdamas jai į akis, artėjo prie jos, grasindamas, kad ją papjaus. Ji išsigando ir numetė telefoną, kuriuo filmavo. Nurodė padėti peilį, tačiau jis peilio nepadėjo. Jis buvo nuo 1,5 m atstumu. Dar kartą pakartojo padėti peilį, nes naudos specialiąsias priemones. Tai pamatęs M. V. sustojo ir peilį padėjo kambaryje ant spintelės. Pati paėmusi peilį padavė K. D., kad ši padėtų jį toliau nuo M. V.. Tuo metu į butą atėjo vyr. patrulis R. T.. Jam nurodė, kad M. V. būtų įvykdęs grasinimus jos atžvilgiu ir jie buvo realūs. Dėl to M. V. sulaikė. Alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 2,41 promilių neblaivumas. Po įvykio M. V. jos atsiprašė. Civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytojas R. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 21 d., apie 22.00 val., patruliuojant kartu su kolege N. Š(duomenys neskelbtini) mieste, buvo gautas pranešimas, jog pranešėją M. V. tik ką sumušė jo motina. Nuvykus į įvykio vietą, prie buto durų, jas atidarė M. V., kuris nuėjo į savo kambarį ir atsisėdo ant lovos. Matėsi iš M. V., jog jis yra akivaizdžiai neblaivus. Jis elgėsi nekoordinuotai. Buvo nuspręsta patikrinti M. V. blaivumą, todėl pats nuėjo į tarnybinį automobilį paimti alkotesterio, kolegė N. liko bute. Jokios grėsmės palikti kolegę vieną nebuvo. Sugrįžus N. Š. pasakė, jog M. V. jai grasino virtuviniu peiliu papjauti. Dėl to M. V. buvo sulaikytas.
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo įrašas yra 20 sekundžių trukmės, jame užfiksuotas M. V. sėdintis kambaryje ant lovos, ranka dengiantis savo kaktą, akis. Vaizdo įraše girdimas M. V. motinos K. D. klausimas: „Kur padėjai peilį M. tu?“, po šio klausimo M. V. kažką sakydamas (filmuotoje medžiagoje nesigirdi) pakiša ranką po antklode ir dešine ranka išsitraukia peilį, agresyvia poza – išskėtęs rankas į šonus ir rankoje laikydamas peilį stojasi, vaizdo įrašas nutrūksta (b. l. 36 – 38).
Neblaivumo patikrinimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2019 m. rugsėjo 21 d. 22.45 val. M. V. nustatytas 2,41 promilių girtumas (b. l. 41).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Butas yra trečiame aukšte. Įėjus pro buto duris patenkama į buto koridorių. Koridoriaus kairėje pusėje yra durys, pro kurias įėjus patenkama į kambarį. Šio kambario kairėje pusėje prie sienos stovi medinė, rūbų spinta. Ant spintos stovi televizorius. Šalia spintos stovi skalbinių džiovykla. Dešinėje kambario pusėje prie sienos stovi medinė komoda, ant kurios padėta medinė lentynėlė. Toliau stovi išskleista sofa, ant kurios viršaus netvarkingai sumesta patalynė. Ant patalynės guli virtuvinis peilis, jo rankena medinė, rudos spalvos. Peilis iš įvykio vietos paimtas (b. l. 13 – 14, 15 – 17).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. V., būdamas neblaivus, 2019 m. rugsėjo 21 d. apie 22.20 val., namų esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje, pokalbio metu pasiėmė iš lovos virtuvinį peilį ir rankoje laikydamas peilį, žiūrėdamas policijos pareigūnei N. Š. į akis, artėjo prie jos, grasindamas, kad ją papjaus. Ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu kaltinamasis M. V., nors ir neprisiminė visų aplinkybių, nurodė, kad jis taip galėjo pasielgti. Kaltinamojo veiksmus patvirtina bylos medžiaga, kurioje užfiksuoti duomenys yra nuoseklūs, logiški. Nukentėjusioji parodė, kad 2019 m. rugsėjo 21 d. apie 22.20 val., bendraujant su K. D., M. V. sėdėdamas savo kambaryje ant lovos, staiga užkišo ranką už antklodės ir išsitraukė peilį. Tada atsistojo prieš ją ir dešinėje rankoje laikydamas peilį, žiūrėdamas jai į akis, artėjo prie jos, grasindamas, kad ją papjaus. Pati aiškiai, žodžiu M. V. nurodė, kad peilį padėtų ant grindų, tačiau jis jos reikalavimų nevykdė ir iš lėto artėjo prie jos. Tada dar kartą pakartojo, kad nurodytas vaikinas peilį padėtų ant grindų, nes naudos specialiąsias priemones ir ranka siekė elektrošoko. Tai pamatęs M. V. sustojo ir peilį padėjo kambaryje ant spintelės. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiojo parodymais, nes juos patvirtina teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat ir paties kaltinamojo parodymai. Daiktų apžiūros protokole aprašytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas M. V. su peiliu rankoje stovinti agresyvia poza ir kažką sakantis, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta bei peilis. Įvertinus nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog kaltinamasis M. V. grasino papjauti nukentėjusiąją N. Š., grasinimas buvo realus.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam jie buvo skirti (kasacinė nutartis Nr. 2K–639/2010). Vadovaujantis teismų praktika, vertinant grasinimo realumą nėra būtina nustatyti, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį.
K. M. V. pripažino, kad 2019 m. rugsėjo 21 d. apie 22.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išsitraukė virtuvinį peilį ir grasino policijos pareigūnę N. Š. papjauti. Sutiko, kad jo toks elgesys N. Š. sukėlė išgąstį, jis savo tokiais veiksmais N. Š. suteikė pakankamą pagrindą manyti, kad jo tokie grasinimai jos atžvilgiu gali būti įvykdyti. Kaltinamasis į pirmą policijos pareigūnės nurodymą padėti peilį ant grindų nereagavo ir iš lėto artėjo prie jos, tik pagrasinus panaudoti specialiąsias priemones ir siekiant elektros šoko kaltinamasis padėjo peilį. Tai rodo, kad kaltinamasis siekė, kad dėl tokių jo veiksmų nuketėjusioji išsigąstų. Jo tyčią patvirtina ir kaltinamojo, einant su peiliu rankoje link nukentėjusiosios, išsakytas grasinimas papjauti ją. Visa tai patvirtina kaltinamojo M. V. tyčią dėl nukentėjusiosios bauginimo. Įvertinus visas bylos aplinkybes, surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad M. V. grasinimas papjauti ir atlikti veiksmai – ėjimas link nukentėjusiosios su peiliu, esant tarp jų mažam atstumui, rodo grėsmės realumą ir tai, kad jo atlikti veiksmai buvo pakankami baimei sukelti, jaustis nesaugiai, taip pat rodo, kad kaltinamasis suprato, jog atlieka veiksmus, kurie yra pakankami žmogui įbauginti. Įvertinus visas aplinkybes nukentėjusioji turėjo realų pagrindą išsigąsti, kad grasinimas gali būti įgyvendintas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo objektyvų pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-287/2014, 2K-219/2014 ir kt.).
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad kaltinamojo M. V. kaltė padarius BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta, padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
BK 145 straipsnio 5 dalyje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.
Prokurorė, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, nors ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau, nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, ne kartą baustas administracine tvarka, nepaisant paskirtų sankcijų, savo elgesio nepakeitė ir toliau pažeidinėja įstatymus, prašė skirti laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nustatytu laiku būti namuose, mokytis, neatlygintinai išdirbti sveikatos priežiūros institucijose.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
K. M. V. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, todėl skiriant bausmę jam taikomos BK XI skyriaus nuostatos su tam tikromis išimtimis (BK 81 straipsnio 1 dalis).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).
M. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius M. V. – kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, nesulaukęs 18 metų amžiaus, gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, baustas administracine tvarka (b. l. 55 – 57), nedirba (b. l. 50), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas (b. l. 54), kaltinamasis praeityje jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu (b. l. 58 – 60), tačiau vėl nusikalto.
Atsižvelgiant į kaltinamojo jauną amžių, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, teismo įsitikinimu, M. V. elgesį pozityviai galima keisti skiriant BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kuri savo trukme ir nustatytomis pareigomis bei įsipareigojimų pobūdžiu galėtų atgrasyti kaltinamąjį nuo veikimo priešingo teisei ir padėtų užtikrinti BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. M. V. skiriama 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti mokytis arba dirbti, tęsti mokslą arba darbą, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, M. V. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).
Į bausmės laiką įskaitomas M. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 21 d. 23.20 val. iki 2019 m. rugsėjo 22 d. 15.00 val. (viena para) (BK 65 – 66 straipsniai) (63 – 64, 65), vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo paroms.
V. Kiti proceso klausimai
Vadovaujantis BPK 119 straipsniu, M. V. iki bausmės vykdymo pradžios paliekama galioti kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti, o pradėjus vykdyti, panaikinama (b. l. 73 – 74).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – vokuose esantys CD diskai (b. l. 40, 65a), paliekami saugoti baudžiamojoje byloje Nr. N1-1043-1060/2019, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
2019 m. rugsėjo 21 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros metu paimtas virtuvinis peilis, saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje pagal kvitą B, serija AVPK, Nr. 003793 (b. l. 45), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinamas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 302 – 305, 307 – 308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti mokytis arba dirbti, tęsti mokslą arba darbą, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir M. V. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti mokytis arba dirbti, tęsti mokslą arba darbą, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Įskaityti į bausmės laiką laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 21 d. 23.20 val. iki 2019 m. rugsėjo 22 d. 15.00 val., t. y. vieną parą, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo paroms.
Palikti galioti M. V. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti, panaikinti.
Palikti saugoti daiktinius įrodymus – vokuose esančius CD diskus baudžiamojoje byloje Nr. N1-1043-1060/2019, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Sunaikinti virtuvinį peilį, saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje pagal kvitą B, serija AVPK, Nr. 003793, nuosprendžiui įsiteisėjus.
I. M. V. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.