Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, 3K-3-481/2007

Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2007-11-13
Bylos Nr.: 3K-3-481/2007
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Sigitas Gurevičius (pirm.), Dangutė Ambrasienė, Virgilijus Grabinskas (pran.)
Atsakovas: Juozo A, J. A. V., Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro
Ieškovas: S. K.
Trečiasis asmuo: Vilniaus miesto savivaldybės administracijai

Kategorijos

75.2pavadinimo nepavyko patikrinti
75.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 3K-3-481/2007Procesinio sprendimo kategorijos: 75.2; 75.3. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2007 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Juozo A. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovams J. A. V. ir Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. T., dalyvaujant trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir iškeldinimo, bei atsakovo Juozo A. V. priešieškinį ieškovei, Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. T. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl atkurto santuokos įrašo ir jo pagrindu išduotos Civilinės metrikacijos skyriaus pažymos pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė S. K. prašė teismo pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notarės V. T. 2004 m. liepos 28 d. atsakovui J. A. V. išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą ir iškeldinti jį su visu jam priklausančiu turtu iš buto (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad 1996 m. lapkričio 19 d. ji ir P. A. sudarė santuoką Vilniaus šv. Jono Bosko bažnyčioje. P. A. mirė 2004 m. balandžio 9 d. Po vyro mirties 2004 m. balandžio mėnesį ji kreipėsi į notarę prašydama išduoti jai paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą į palikėjo P. A. turtą, tačiau ši atsisakė priimti dokumentus, nes bažnytinė santuoka nesuteikia ieškovei teisės paveldėti P. A. palikimą. Notarė pažeidė jos teises, nepripažindama ieškovės įstatymine įpėdine, ir nepagrįstai išdavė P. A. sūnėnui atsakovui J. A. V. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą. Pažymėtina, kad 2005 m. birželio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atkūrė santuokos sudarymo su P. A. įrašą ir išdavė jai pažymą dėl santuokos įregistravimo.

Atsakovas J. A. V. pareiškė priešieškinį ieškovei, Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notarei V. T. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašydamas pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės ir personalo departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2005 m. birželio 9 d. atkurtą santuokos sudarymo įrašą ir jo pagrindu išduotą pažymą apie santuokos įregistravimą. Atsakovas nurodė, kad P. A. buvo sudaręs bažnytinę santuoką su U. G., su kuria gyveno nuo 1964 m., kartu privatizavo butą(duomenys neskelbtini). Ieškovė dėdės laidotuvėse buvo pristatyta tik kaip fotografė ir dėdės pažįstama, todėl po jo mirties 2004 m. pavasarį jis sutiko su ieškovės pasiūlymu ir įgaliojimu pavedė ieškovei atlikti visus su paveldėjimu susijusius veiksmus su sąlyga, kad nebus skriaudžiama U. G., o už gautas pinigines lėšas ieškovė išleis knygą apie P. A.. Ieškovė nesilaikė jų žodinio susitarimo, nepranešusi jam, persiuntė U. G. siūlymą pirkti atsakovui priklausančią buto dalį ir gąsdino iškeldinsianti ją iš buto, todėl 2004 m. rugsėjo 14 d. jis panaikino įgaliojimą. Tik po U. G. mirties 2005 m. pavasarį ieškovė pradėjo rūpintis santuokos sudarymo įrašo atkūrimu. Atsakovo nuomone, notarė pagrįstai išdavė jam paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, nes ieškovės ir P. A. bažnyčioje sudaryta santuoka nebuvo apskaityta Civilinės metrikacijos skyriuje iki pat P. A. mirties, todėl nesukūrė jokių teisinių pasekmių. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius neturėjo teisinio pagrindo po P. A. mirties 2005 m. birželio 9 d. atkurti ieškovės ir P. A. santuokos sudarymo įrašą ir išduoti ieškovei pažymą apie santuokos įregistravimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, o atsakovo J. A. V. priešieškinį tenkino - panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės ir personalo departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2005 m. birželio 9 d. atkurtą ieškovės ir P. A. santuokos sudarymo įrašą ir pripažino negaliojančia šio įrašo pagrindu išduotą pažymą apie santuokos įregistravimą. Teismas nustatė, kad ieškovė savo veiksmais pripažino, kad jos ir P. A. bažnytinė santuoka nesukuria teisinių pasekmių, ir ji negali būti pripažinta palikėjo P. A. įstatymine įpėdine. Ieškovė praleido CK 5.8 straipsnyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, nes jai apie P. A. palikimo atsiradimą tapo žinoma jo mirties dieną – 2004 m. balandžio 9-ąją, o į teismą dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, išduoto atsakovo J. A. V. vardu, pripažinimo negaliojančiu kreipėsi tik 2005 m. gruodžio 15 d. Notarė prašė taikyti ieškinio senaties terminą, ieškovė neprašė atnaujinti šį terminą, todėl yra pagrindas ieškinį atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Teismo teigimu, ieškovės ir P. A. bažnytinė santuoka nebuvo įregistruota civilinės metrikacijos įstaigoje, todėl nesukūrė teisinių pasekmių. 1996 m. lapkričio 19 d., kai buvo sudaroma jų santuoka, buvo taikoma laikinoji bažnytinių santuokų oficialios apskaitos tvarka, pagal kurią bažnytinė santuoka turėjo būti perregistruojama (įtraukiama į apskaitą) Civilinės metrikacijos skyriuje. Iki pat P. A. mirties teise įregistruoti bažnytinę santuoką civilinės metrikacijos įstaigoje nei ieškovė, nei P. A. nepasinaudojo, todėl ieškovė prarado teisę naudotis civilinių įstatymų garantuojamomis teisėmis ir pareigomis. Pagal Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimo priėmimo metu galiojusių teisingumo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 129 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 106 punktą civilinės metrikacijos įstaigoje nustatyta tvarka atkuriami tik dingę civilinės būklės akto įrašai. Taigi ginčijamas sprendimas atkurti ieškovės bažnytinės santuokos sudarymo įrašą, nustatant, kad sutuoktinių teisės ir pareigos atsirado nuo bažnytinės santuokos įregistravimo dienos, nepagrįstas, nes nebuvo teisinio pagrindo atkurti civilinės būklės akto įrašą, kuris nustatyta tvarka nebuvo įregistruotas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. kovo 14 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimą – sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas priešieškinis, panaikino ir priešieškinį atmetė; panaikino sprendimo dalį, kuria iš ieškovės atsakovui J. A. V. priteista 100 Lt žyminio mokesčio, o priteistas atsakovui iš ieškovės išlaidas advokato pagalbai apmokėti sumažino iki 1000 Lt. Kitą teismo sprendimo dalį teismas paliko nepakeistą. Kolegija nustatė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. R. J., bylos Nr. 3K-3-107/2005; 2005 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. R. v. A. R., bylos Nr. 3K-7-563/2005) bažnytinė santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, nuo tos dienos taikomas ir sutuoktinių turto teisinis režimas. Dėl to teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad notarė, atsisakydama pripažinti ieškovės teisę į P. A. palikimą 2004 m., kai dar nebuvo atkurtas santuokos sudarymo įrašas, pažeidė teisės normų reikalavimus, ir nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė praleido terminą 2004 m. liepos 28 d. paveldėjimo teisės liudijimui dėl svarbios priežasties (esą buvo suklaidinta notarės) ginčyti. Tačiau kolegija sprendė, kad teismas nepagrįstai panaikino atkurtą ieškovės ir P. A. santuokos sudarymo įrašą ir pripažino negaliojančia šio įrašo pagrindu išduotą pažymą. Kiekvienas iš sutuoktinių turėjo teisę perregistruoti, t. y. įtraukti bažnytinę santuoką į apskaitą Civilinės metrikacijos skyriuje. Nesant draudimo įtraukti bažnytinę santuoką į apskaitą Civilinės metrikacijos skyriuje po vieno iš sutuoktinių mirties, tai galėjo padaryti ieškovė. Pagal Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl santykių tarp katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų 13 straipsnį kanoninė santuoka nuo pat religinio jos sudarymo momento sukels civilines pasekmes pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, jei yra išlaikyti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyti reikalavimai, todėl nėra pagrindo teigti, kad nesilaikant šių reikalavimų, kanoninė santuoka sukėlė civilines pasekmes nuo jos sudarymo momento. Dėl to 2005 m. birželio 9 d. pažyma apie santuokos įregistravimą ir santuokos atkūrimas nepažeidė atsakovo teisių, nenuginčijus šių įrašų atsakovui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas paliktinas galioti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas J. A. V. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Jame nurodoma, kad pagal Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalį valstybė pripažįsta tradicines bažnyčias ir religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas - jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai. Vadinasi, bažnytinės santuokos registracijos pripažinimas nėra absoliutus. Tam, kad bažnytinės santuokos registracija būtų pripažinta, būtinos tam tikros sąlygos, t. y. valstybė gali pripažinti ne bet kurios bažnyčios ar religinės organizacijos registruotą santuoką, o tiktai valstybės pripažįstamos ir oficialiai veikiančios bažnyčios ar religinės organizacijos nustatyta tvarka ir nepažeidžiant įstatymuose nustatytų reikalavimų bei draudimų (santuokos savanoriškumo, santuokinio amžiaus reikalavimai, draudimas tuoktis tos pačios lyties asmenims, draudimas pažeisti monogamijos principą ir kt.) registruotą santuoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. R. J., bylos Nr. 3K-3-107/2005). Valstybė, įgyvendindama Konstitucijos 38 straipsnio 4 dalies nuostatą, pripažįsta bažnyčių (konfesijų) registruotas santuokas, įtraukdama jas į oficialius ir viešus registrus. Taip užtikrinamas viešasis interesas, kad bažnytinės santuokos registracija atitiktų Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus; apsaugomos pačių sutuoktinių teisės. Bažnytinės santuokos įtraukimo į apskaitą tvarkos teisinis reglamentavimas yra valstybės prerogatyva. Taip Konstitucijos 38 straipsnio 4 dalis aiškinama remiantis Konstitucinio Teismo 1994 m. balandžio 21 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 6 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio ir 12 straipsnio 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nuostatomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 6 d. nutartyje (civilinė byla R. R. v. A. R., bylos Nr. 3K-7-563/2005) išaiškino, kad nuo Konstitucijos, kurios 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją, iki Civilinio kodekso įsigaliojimo buvo taikoma laikina bažnytinių santuokų oficialios apskaitos tvarka (Katalikų bažnyčios Vyskupų konferencijos, Teisingumo ministerijos ir civilinės metrikacijos įstaigų vadovų 1993 m. vasario 26 d. susitarimas, kuriam Vyriausybė pritarė 1994 m. kovo 13 d. rezoliucija), pagal kurią bažnytinė santuoka dar turėjo būti perregistruojama (įtraukiama į apskaitą) civilinės metrikacijos įstaigoje. Nuostata, kad sutuoktinių teisės ir pareigos atsiranda nuo bažnytinės santuokos įregistravimo dienos, sietina su įstatymuose nustatyto reikalavimo dėl bažnytinės santuokos registravimo įtraukimo į oficialią ir viešą apskaitą įvykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. R. J., bylos Nr. 3K-3-107/2005). Pažymėtina, kad bažnytinės santuokos įtraukimas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje yra ir sutuoktinių valios, gyvenant bažnytinėje santuokoje, naudotis civilinių įstatymų garantuojamomis teisėmis ir pareigomis, įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. R. v. A. R., bylos Nr. 3K-7-563/2005).

1996 m. lapkričio 19 d. buvo registruota bažnytinė ieškovės ir P. A. santuoka, bet šios santuokos registravimo liudijimas nebuvo pateiktas Civilinės metrikacijos skyriui ir iki P. A. mirties santuokos įregistravimas nebuvo įtrauktas į oficialų ir viešą registrą. Priešingai, ieškovė 1997 m. birželio mėnesį kreipėsi į VSDFV ir pateikė prašymą dėl našlės pensijos, sutuoktiniu nurodydama mirusį J. K., o 2006 m. kovo 17 d. kreipėsi dėl našlės pensijos mokėjimo nutraukimo. Tokie ieškovės veiksmai patvirtina jos tikrąją valią, kad ji iki pat P. A. mirties nesiekė, kad jos bažnytinė santuoka būtų įtraukta į valstybės oficialų registrą, taigi ir nesiekė sukurti teisinių pasekmių. Kasatoriaus nuomone, teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 72 punktas neatitinka Konstitucijos ir įstatymų, tačiau šis aktas negaliojo ginčijamo įrašo atkūrimo metu, todėl jo galiojimo klausimas nebuvo keliamas ir bylos nagrinėjimo metu. Civilinės metrikacijos skyrius, 2005 m. birželio 9 d. priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į tai, jog P. A. yra miręs, o jo ir ieškovės santuoką patvirtinantis civilinės būklės akto įrašas nustatyta tvarka niekada nebuvo įregistruotas (teisingumo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 129 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 55, 106 punktai). Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl santykių tarp katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų 13 straipsnyje nustatyta, kad kanoninė santuoka nuo pat religinio jos sudarymo momento sukels civilines pasekmes pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, jei yra laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų. Pagal santuokos sudarymo metu galiojusių teisingumo ministro 1999 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 65 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo laikinųjų taisyklių 58 punktą ir ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusių teisingumo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 129 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 54, 55 punktus bažnytinės santuokos gali būti įtraukiamos į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje tik tuo atveju, kai abu sutuoktiniai yra gyvi. Civilinės metrikacijos skyrius neturėjo teisės įtraukti į apskaitą bažnytinės santuokos ir negalėjo nuspręsti dėl ieškovės ir P. A. santuokos sudarymo įrašo atkūrimo. Pagal teisingumo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 129 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 106 punktą civilinės metrikacijos įstaigoje nustatyta tvarka atkuriami dingę civilinės būklės akto įrašai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad civilinės metrikacijos įstaigoje niekada nebuvo padaryta įrašo dėl ieškovės ir P. A. santuokos. Taigi nebuvo pagrindo atkurti civilinės būklės akto įrašo, kuris nustatyta tvarka nebuvo įregistruotas. Pažymėtina, kad pagal CK 3.304 straipsnį, jei per dešimt dienų pranešimas apie santuokos įregistravimą bažnyčios nustatyta tvarka nepateikiamas civilinės metrikacijos įstaigai, tai santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinės teisės ir pareigos sutuoktiniams atsiranda tik nuo santuokos registracijos viešajame registre momento, tai nagrinėjamos bylos atveju reiškia, kad santuoka įsigalios vienam iš sutuoktinių jau mirus, t. y. faktiškai bus sudaryta su jau mirusiu asmeniu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė S. K. prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Jame nurodyta, kad santuokos įrašo atkūrimo metu galiojo teisingumo ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 129 patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės, kurių 55 punkte buvo draudžiama įtraukti į apskaitą bažnyčioje sudarytą santuoką, kai vienas iš sutuoktinių yra miręs. Tačiau kasaciniame skunde yra painiojamos dvi skirtingą teisinę reikšmę turinčios sąvokos - bažnytinių santuokų apskaitos tvarka ir santuokos įrašo atkūrimas. Pirmuoju atveju bažnytinės santuokos yra apskaitomos pranešant apie tai civilinės metrikacijos įstaigoms nustatyta tvarka, esant gyviems abiem sutuoktiniams, o antruoju - įrašomas atkurtasis santuokos įrašas tuo atveju, kai vienas iš sutuoktinių yra miręs ir nebėra galimybės kreiptis dėl santuokos apskaitos. Taisyklėse tiesiogiai nenumatyta galimybės įrašyti atkurtąjį santuokos įrašą, tačiau nebuvo nustatyta ir draudimo. Pagal Konstitucijos, kuri yra tiesioginio taikymo aktas, 38 straipsnio 4 dalį vien santuokos registracijos fakto bažnyčioje pakanka, kad iš to atsirastų civilinės teisės ir pareigos (Konstitucinio Teismo 1994 m. balandžio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 6 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio ir 12 straipsnio 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Pažymėtina, kad šiuo metu teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. IR-160 yra patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės, kurių 72 punkte įtvirtinta galimybė, vienam iš sutuoktinių mirus, civilinės metrikacijos įstaigai įrašyti atkurtąjį santuokos įrašą. Taigi tuo atveju, jeigu kasatoriaus priešieškinis būtų patenkintas, ieškovė galėtų iš naujo kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl atkurtojo santuokos įrašo įrašymo. Dėl to kasacinio skundo patenkinimas, pripažinus, kad jis pagrįstas, prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Ieškovės nuomone, našlės pensijos gavimo aplinkybės šioje byloje neturi reikšmės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2007 m. liepos 19 d. nutartimi atsisakė priimti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės ir personalo departamento Civilinės metrikacijos skyriaus atsiliepimą į kasacinį skundą CPK 111 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktų, 347 straipsnio 3 dalies, 351 straipsnio 1 dalies pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų byloje nustatytos aplinkybės

1996 m. lapkričio 19 d. ieškovė ir P. A. sudarė santuoką Vilniaus šv. Jono Bosko bažnyčioje. Ši santuoka nebuvo registruota civilinės metrikacijos įstaigoje. P. A. mirė 2004 m. balandžio 9 d. Atsakovas J. A. V., kaip įstatyminis P. A. įpėdinis, veikdamas per ieškovę, priėmė palikimą ir 2004 m. liepos 28 d. gavo paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės ir personalo departamento Civilinės metrikacijos skyrius 2005 m. birželio 9 d. atkūrė ieškovės ir P. A. santuokos sudarymo įrašą ir jo pagrindu išdavė pažymą apie santuokos įregistravimą.

V. Kasacinio teismo argumentai

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neviršydamas tų ribų, kokias nustato ginčo šalys. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų yra įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. CPK 353 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų. Vadovaudamasi minėtomis teisinėmis nuostatomis, kolegija pasisako tik dėl bylą nagrinėjusių teismų išvadų, padarytų sprendžiant atsakovo (kasatoriaus) J. A. V. priešieškinio pareiškimą, t. y. dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės ir personalo departamento Civilinės metrikacijos skyriaus išvados, pagal kurią atkurtas civilinės būklės akto įrašas – S. K. ir P. A. santuokos sudarymo įrašas - pripažinimo negaliojančia ir atitinkamai dėl šio akto sukeliamų ar galimų sukelti teisinių pasekmių bylos šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės ir personalo departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2005 m. birželio 9 d. išvados, pagal kurią atkurtas civilinės būklės akto įrašas ir išduota pažyma apie santuokos įregistravimą, sukeliamų teisinių pasekmių svarba turi esminę reikšmę nagrinėjamoje byloje, nes šių aktų pagrindu ieškovė kildina savo paveldėjimo teisę į palikimą, atsiradusį po P. A. mirties, o atsakovas neigia šiuos aktus ir ieškovės paveldėjimo teisę.

Bažnytinės santuokos sudarymo teisinių pasekmių klausimai kasacinio teismo jurisprudencijoje išnagrinėti jau ne vienoje byloje ir jose suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, į kurias reikia atsižvelgti nagrinėjant ir šią bylą (CPK 4 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje A. S. v. R. J., bylos Nr. 3K-3-107/2005 (visiškai analogiška nagrinėjamai bylai, nes bažnytinė santuoka sudaryta 1995 m. ir nebuvo įtraukta į apskaitą iki sutuoktinio mirties), civilinėje byloje R. R. v. A. R., bylos Nr. 3K-7-563/2005, ir civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos 3K-7-6/2007, suformuluotos pagrindinės nuostatos dėl teisinių pasekmių, kurios atsiranda bažnytinę santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje ir atitinkamai dėl teisinės situacijos, kai sudaryta bažnytinė santuoka lieka neįtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Pagal šiose bylose kasacinio teismo nutartyse užfiksuotas principines išvadas, padarytas Konstitucijos, Civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos ir Šventojo sosto sutarties dėl santykių tarp Katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos vyskupų konferencijos laikinojo susitarimo bei atitinkamų poįstatyminių aktų aiškinimo ir taikymo pagrindu, bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka turi būti pripažinta valstybės ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje tam, kad sukeltų tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje, t. y. kad asmenys taptų sutuoktiniai ir įgytų civilines asmenines neturtines bei turtines teises ir pareigas (CK 3.7 straipsnis, 3.26 straipsnio 1 dalis). Oficialiai neįtraukta į apskaitą Civilinės metrikacijos skyriuje bažnytinė santuoka nesukelia civilinių teisinių pasekmių, nes, minėta, tokia santuoka civilines teisines pasekmes sukels tik nuo jos įtraukimo į valstybinę apskaitą momento.

Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Jo turtinės teisės ir pareigos bei kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina įpėdiniams, kuriais, paveldint pagal įstatymą, gali būti fiziniai asmenys, buvę gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, t. y. asmenys, įpėdinio statusą turintys palikimo atsiradimo laiku, kuris, minėta, yra palikėjo mirties momentas (CK 5.1, 5.2 straipsniai, 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis taip pat turi paveldėjimo teisę (CK 5.13 straipsnis), tačiau asmuo palikėjo sutuoktinio (kaip įpėdinio) statusą, kuris sukelia civilines teisines pasekmes, viena iš kurių – paveldėjimo teisės atsiradimas, turi būti įgijęs jau palikimo atsiradimo metu, t. y. palikėjo mirties momentu. Minėta, kad bažnytinė santuoka sukels civilines teisines pasekmes, t. y. sukurs ir paveldėjimo teisę, tik ją oficialiai įtraukus į apskaitą Civilinės metrikacijos skyriuje – nuo įtraukimo į apskaitą momento. Argumentuodama šiuos teiginius, kolegija dar kartą akcentuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką - Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. R. v. A. R., bylos, bylos Nr. 3K-7-563/2005; ir 2007 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007. Šiose bylose kasacinis teismas nurodė, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka sukels tokias pat civilines teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje – asmenys taps sutuoktiniai ir įgys civilines asmenines neturtines ir turtines teises bei pareigas - kai ji bus pripažinta valstybės ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Pažymėtina, kad šiose bylose buvo sprendžiami gyvenant bažnytinėje santuokoje (kol ji dar nebuvo įtraukta į valstybės apskaitą) įgyto turto padalijimo klausimai ir pripažinta asmenų teisė teismine tvarka pasidalyti turtą, įgytą gyvenant bažnytinėje santuokoje, tačiau taikant ne sutuoktinių turto teisinį režimą, bet bendrosios dalinės nuosavybės pasidalijimą reglamentuojančias teisės normas, bei nustatyta, kad sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančios teisės normos taikomos dalyti tik turtui, įsigytam po bažnytinės santuokos valstybinės apskaitos. Nors nurodytose bylose ir nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas skiriasi (minėtose bylose buvo siekiama dalyti turtą ir paties asmens sukurtą turto dalį įgyti asmeninės nuosavybėn, taip nutraukiant bendrosios nuosavybės teisinius santykius, o nagrinėjamoje byloje ieškovė pretenduoja į turtą, kurį sukuriant ji nedalyvavo – butą P. A. ir kitas asmuo privatizavo 1992 m. balandžio 17 d.), tačiau taikymas to paties principo, kad tik Civilinės metrikacijos skyriuje oficialiai įtraukta į apskaitą bažnytinė santuoka nuo jos įtraukimo į valstybinę apskaitą momento sukels civilinės teisines pasekmes, išlieka aktualus ir nagrinėjamoje byloje. Tik nuo to momento bus sukurtos civilinės teisinės pasekmės, t. y. atsiras civilinės turtinės sutuoktinių teisės ir pareigos, kurių įgyvendinimą reglamentuoja sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises nustatančios materialinės teisės normos.

Kolegija konstatuoja, kad nurodytos paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos yra svarbios sprendžiant kasaciniame skunde suformuluotą klausimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės ir personalo departamento Civilinės metrikacijos skyriaus išvados, kurios pagrindu atkurtas civilinės būklės akto įrašas ir išduota pažyma apie santuokos įregistravimą, sukeliamų teisinių pasekmių ir atitinkamai jos teisėtumo. Pasisakydama šiuo klausimu kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad teisingumo ministro 1999 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 65 patvirtintose Civilinės būklės aktų registravimo laikinosiose taisyklėse bei 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 129 patvirtintose Civilinės metrikacijos taisyklėse, sprendžiant bažnytine tvarka sudarytų santuokų apskaitos klausimus, buvo nustatytas draudimas įtraukti į apskaitą bažnyčios nustatyta tvarka sudarytą santuoką, kada vienas iš sutuoktinių yra miręs. Tačiau tokio draudimo nėra teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. IR-160 patvirtintose Civilinės metrikacijos taisyklėse, kurių VII skyriuje (aktualus 72 punktas) reglamentuotas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytų santuokų įtraukimas į apskaitą, ir tai iš tikrųjų, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į kasacinį skundą, esant suinteresuoto asmens kreipimuisi, suteikia teisę civilinės metrikacijos įstaigai įrašyti atkurtąjį santuokos įrašą. Nors Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės ir personalo departamento Civilinės metrikacijos skyriaus išvada, kurios pagrindu atkurtas civilinės būklės akto įrašas ir išduota pažyma apie santuokos įregistravimą, yra priimta 2005 m. birželio 9 d., kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos bylos situacijoje jos panaikinimas būtų formalus veiksmas, nes tas pats tikslas vėl galėtų būti pasiektas vadovaujantis minėtu teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. IR-160 patvirtintomis Civilinės metrikacijos taisyklėmis (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Nurodytais motyvais, t. y. pasisakius dėl bažnytinės santuokos sudarymo teisinių pasekmių, kurios atsiranda bažnytinę santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, ir dėl teisinės situacijos, kai sudaryta bažnytinė santuoka lieka neįtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, taip pat nurodžius momentą, nuo kurio atsiranda turtinės sutuoktinių teisės ir pareigos, kiti kasacinio skundo argumentai pripažintini neesminiais, neturinčiais teisinės reikšmės šioje byloje, apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama galioti (CPK 346 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas GurevičiusDangutė AmbrasienėVirgilijus Grabinskas