Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-04-16 · Civilinė byla Nr. 2S-818-392/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-16
Bylos Nr.
2S-818-392/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-39728-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus
Kategorijos
  • 26.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-818-392/2015(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39728-2014-5)Procesinio sprendimo kategorija: 26.8.; 122.2.; 122.3.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarties byloje pagal S. R. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo; suinteresuoti asmenys: Vilniaus kredito unija, M. G., UAB „Gelvora“, UAB „Vilniaus energija“, antstolis D. K., antstolis G. B., antstolė I. K., antstolė I. B., antstolis D. B., L. K., P. I., I. B., 113-oji daugiabučių namų savininkų bendrija, J. I., Z. R., L. P., S. R.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja S. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti jai bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti P. V. Nurodė, kad 1995 m. ji nusipirko UAB „Redona“ akcijų, vykdyti veiklą buvo reikalingi pinigai, todėl 2006-09-08 pasirašė paskolos sutartį Nr. 177 su kredito unija „Vilties kelias“, kuri šiuo metu pakeitė pavadinimą į Vilniaus kredito uniją. Paskolos sutartimi Nr. 177 pareiškėja įsipareigojo nuo 2006-09-14 iki 2012-09-14 Kredito unijai atiduoti paimtą 40 000 Lt paskolą verslui su 10 proc. metinėmis palūkanomis. Už paimtą paskolą kredito unija pareikalavo, kad pareiškėjai priklausęs sodas esantis (duomenys neskelbtini) būtų įkeistas. Kadangi pinigų nepakako, 2008-12-08 iš Swedbank pareiškėja paėmė vartojimo kreditą, bendra suma buvo 28 786,28 Lt, kurią ji turėjo atiduoti iki 2013-11-12. Paskolą iš Swedbank išpirko UAB „Gelvora“, po ko 2010-09-07 pareiškėja pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo ji pasižadėjo iki 2011-09-07 grąžinti 30 074,82 Lt. Kaip paaiškėjo vėliau, pareiškėja buvo apgauta A. M., nes jos pirktos akcijos pasirodė buvo pirktos iš mirusios moteriškės, o mokėti pinigai nepasiekė tikslo. 2011-05-09 Kauno apygardos teismas sprendimu akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pripažino niekine, taikė restituciją, o iš pareiškėjos priteisė 67 569,86 Lt žalai atlyginti. 2012-03-16 išduotas vykdomasis raštas, po ko M. G. įsigijo pareiškėjos skolą ir 2012-12-12 Kauno apygardos teismo nutartimi pakeitė vykdymo procese išieškotoją iš jau šiuo metu bankrutavusios UAB „Redona“ į M. G., išieškojimas 67 569,86 Lt sumoje. Kol vyko teismai, verslas smuko, pinigai buvo išleisti advokatams ir bandymams išlaikyti įmonę UAB „Redona“. Pinigų trūko, todėl pareiškėja 2009-05-25 iš L. K. pasiskolino 13410 Eur, kuriuos pažadėjo gražinti iki 2014-1231; 2010-12-07 iš I. B. pareiškėja pasiskolino 22 000 Lt, kuriuos pažadėjo iki 2011-12-07 grąžinti; 2010-12-30 iš J. I. pasiskolino 4500 Lt pasirašiusi paprastąjį neprotestuotiną vekselį įsipareigojusi iki 2011-05-30 grąžinti pinigus. Kredito unija „Vilties kelias“ pasiūlė sūnaus vardu paimti paskolą ir taip grąžinti pareiškėjos paskolos dalį tam, kad sumažinti delspinigių ir baudos sumas. 2010-03-19 pareiškėjos sūnus A. R. pasirašė Savitarpio paskolos ir laidavimo sutartį Nr. 309, pagal kurią pareiškėja tapo laiduotoja. Verslas nesivystė, UAB „Redona“ bankrutavo, sūnus bedarbis, todėl 2011-08-01 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas priėmė sprendimą, priteisdamas iš A. R., S. G. ir pareiškėjos S. R. solidariai 28 000 Lt skolą ir 4549,95 Lt palūkanų. Vykstant teismams 2011-03-28 Vilniaus kredito unijos vadovas pareikalavo skolai užtikrinti pasirašyti vekselį 55 000 Lt sumai, kuris turėjo būti apmokėtas iki 2011-06-28. Verslas žlugo, UAB „Redona“ bankrutavo, pareiškėjos pastangos išsikapstyti buvo bergždžios, trūko pinigų, pareiškėjo neturėjo lėšų pragyvenimui, todėl 2012-02-20 pasiskolino iš L. P. 10 000 Lt, pasižadėdama iki 2015-02-20 grąžinti. Šiai dienai pareiškėja yra skolinga 261 160,35 Lt sumą kreditoriams. Jos kasmėnesinės gaunamos pajamos sudaro 1443,49 Lt sumą. Kasmėnesinės išlaidos būtiniausiems poreikiams tenkinti sudaro 1000 Lt sumą. Pareiškėjos turto vertė yra 80 000 Lt sumą ir jį sudaro butas esantis (duomenys neskelbtini). Pagal 2012-05-07 Vilniaus kredito unijos išduotą pažymą apie pareiškėjos turimą pajų nustatyta, kad priklauso 4000 Lt pajus. Lėšų sąskaitose pareiškėja neturi, o taip pat neturi kelių transporto priemonių.

Pareiškėja yra skolinga šiems kreditoriams: Vilniaus kredito unijai 32 875 Lt skola bei laidavimas už A. R. 28 000 Lt sumai su 4549,95 Lt palūkanomis; M. G. – 67 596,86 Lt (ieškojimą vykdo antstolis D. B.); UAB „Gelvora“ – 32 090,27 Lt (išieškojimą vykdo antstolis D. K.); UAB „Vilniaus energija“ – 6312,42 Lt (išieškojimą vykdo antstolis G. B.); VMI prie FM – 949,40 Lt (išieškojimą vykdo antstolė I. K.); AB bankui „Snoras“ – 3606 Lt (išieškojimą vykdo antstolė I. B.); L. K. – 46 000 Lt; P. I. – 700 Lt; I. B. – 22 000 Lt; 113-oji DNSB – 380 Lt; J. I. – 4100 Lt; Z. R. – 2000 Lt; L. P. – 10 000 Lt.

Kreditorius M. G. nurodė, kad nesutinka su bankroto bylos iškėlimu pareiškėjai. Teismų sprendimais nustatytos faktinės bylos aplinkybės, jog pareiškėja, būdama UAB „Redona“ vienintelė akcininkė ir vadovė, sudarė niekinius akcijų įsigijimo sandorius, pagal kuriuos tariamai sumokėjo iš UAB „Redona“ kasos 60 000 Lt mirusiam asmeniui, tokiu būdu minėtus pinigus pasisavindama. Pareiškėjos minimos aplinkybės neva tariamus sandorius sudarė kitas pareiškėjos minimas asmuo išnagrinėtose bylose nebuvo nustatytas. Toks pareiškėjos elgesys laikytinas nesąžiningu, kuriuo buvo siekta išvengti atsiskaitymo su UAB „Redona“ kreditoriais, be to, pareiškėja iš dalies nemoki tapo dėl savo nesąžiningų veiksmų, po kurių atsirado 67 596,86 Lt skola BUAB „Redona“.

Atsiliepimas

Kreditorius UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjos sąžiningumo nepagrindžia aplinkybės, jog kaip teigia pareiškėja, verslas nesiklostė taip gerai, kaip buvo tikėtasi ar aplinkybė, jog ji esą buvo apgauta, nes nusipirko akcijas iš mirusios moters. Pastarosios aplinkybės nebuvo įrodytos teisme, priešingai, teismai yra konstatavę, kad pareiškėja, sudarydama sandorį su mirusiu asmeniu, kaip juridinio asmens administracijos vadovė veikė nesąžiningai ir neprotingai, tokie jos veiksmai yra neteisėti.

Kreditorius UAB „Gelvora“ atsiliepimu prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėja turėjo ir galėjo suvokti, kad sudarydama paskolos sandorius vienas po kito tik sunkino savo finansinę padėtį ir didino kreditorių sąrašą. Kauno apygardos teismo 2011-05-19 sprendimu pareiškėjos veiksmai buvo pripažinti nesąžiningais, ir neteisėtais, o Lietuvos apeliacinio teismo 2012-02-28 nutartyje konstatuota, kad nepaisant pareiškėjos mažų pajamų, jos turimo turto pakako įvykdyti teismo sprendimą atsiskaityti su kreditoriais, tačiau pareiškėja vėl skolinosi dar labiau sunkindama savo finansinę padėtį.

Vilniaus kredito unija atsiliepimu prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė analogiškus argumentus, kaip ir kiti pareiškėjos kreditoriai.

Kreditoriams iškėlus klausimą kokiems tikslams pareiškėja nuolat skolinosi įvairias pinigų sumas, pareiškėja S. R. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, nurodydama, kad: Iš Swedbank paėmė paskolą, nes reikėjo šalinti grybelį sodo namelyje“; Iš J. I. skolinosi lėšas sūnaus V. R. vestuvėms kelti; Iš I. B. skolinosi lėšas sūnui V. R. pastatyti butą; Iš L. K. skolinosi lėšas sūnaus V. verslui kurti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 3 d. nutartimi iškelti bankroto bylą pareiškėjai S. R. atsisakė. Teismas nustatė, kad bendra pareiškėjos pradelstų įsipareigojimų suma kreditoriams, atėmus turimo turto vertę, viršija 25 MMA, todėl pareiškėja yra pripažintina nemokia. Tačiau akcentavo, kad iš byloje esančio Kauno apygardos teismo 2011-05-19 sprendimo matyti, kad 2008-03-10 UAB „Redona“, atstovaujama administracijos vadovės ir savininkės S. R. pirko iš V. Š. 400 UAB „Dumesta“ akcijų. Sutarties 4.1 p. konstatuota, kad sutarties pasirašymo metu pirkėja pardavėjai sumoka grynais pinigais 40 000 Lt. Analogišku būdu 2008-10-10 iš V. Š. UAB „Redona“ įsigijo 100 UAB „Hostingo grupė“ akcijų, grynais pinigais sumokėdama 20 000 Lt. Sandorių sudarymo metu pardavėja V. Š. buvo mirusi. Sudarydama sandorį su mirusiu asmeniu S. R., kaip juridinio asmens administracijos vadovė veikė nesąžiningai, tokie jos veiksmai neteisėti ir ji privalo atlyginti UAB „Redona“ 60 000 Lt padarytą žalą. UAB „Redona“ bankrutavo. Remdamasis šiais faktais pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos verslas UAB „Redona“ žlugo dėl pačios pareiškėjos neteisėtų veiksmų ir nesąžiningų sandorių, kurie yra konstatuoti teismų procesiniais sprendimais. Žlugęs pareiškėjos verslas yra pareiškėjos nesąžiningų sandorių pasekmė, todėl negalėtų būti vertinamas kaip susiklosčiusi nepalanki ekonominė situacija ar kiti panašūs faktoriai. Be to, kai žlugo pareiškėjos verslas ir iš jos buvo priteistos didžiulės lėšos, pareiškėja toliau nemažomis sumomis skolinosi pinigus iš fizinių asmenų, kaip antai: 2010-12-07 iš I. B. pareiškėja pasiskolino 22 000 Lt, kuriuos pažadėjo iki 2011-12-07 grąžinti; 2010-12-30 iš J. I. pasiskolino 4500 Lt pasirašiusi paprastąjį neprotestuotiną vekselį įsipareigojusi iki 2011-05-30 grąžinti pinigus; 2012-02-20 pasiskolino iš L. P. 10 000 Lt, pasižadėdama iki 2015-02-20 grąžinti. Kaip, aiškina pati pareiškėja, ji norėjo iškelti sūnui vestuves, pastatyti jam butą ir įkurti sūnui nuosavą verslą. Teismo vertinimu, tokie pareiškėjos veiksmai negali būti laikomi sąžiningais kreditorių atžvilgiu ir nepagrindžia jos teiginių dėl nemokumo susidarius kritinei ekonominei situacijai. Pareiškėja neįrodė, kad skolintis pinigus ji buvo priversta dėl sudėtingos ekonominės situacijos, dėl to, kad reikėjo atgaivinti žlugusį verslą. Priešingai, byloje įrodyta, kad pareiškėja skolinosi pinigus sūnaus prabangai kurti, sodo namelį remontuoti. Įvertinęs aukščiau išdėstytą, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjos S. R. nemokumą sukėlė jos nesąžiningi veiksmai sudarant nesąžiningus ir neteisėtus sandorius bei skolinantis pinigų sumas sūnaus grbūviui kurti (vestuvių pokylis, nuosavas būstas, nuosavas verslas), topdėl ji negali būti laikoma sąžiningai bankrutavusia, o tai reiškia, kad ji nėra ginama Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme.

Šalies argumentai

Pareiškėja S. R. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Skunde nurodė, kad teismas tvirtindamas jos nesąžiningą elgesį visiškai neatsižvelgė į tai, kad laikotarpis per kuri susidarė skola yra dešimtis metų, o ne vienu metu paimta pinigų skola pasipelnymo tikslu. Skolinimas buvo susijęs su asmeniniais poreikiais. Kreditoriai iš kurių buvo skolintasi, puikiai žinojo finansinę padėti ir kam bus naudojami pinigai. Pareiškėjos įmonė bankrutavo, sūnus neteko verslo, išsiskyrė su žmoną, jo butas taip ir liko neužbaigtas ir perimtas kreditorių. Kitas sūnus – šiuo metu iškraustomas iš namų. Teismo interpretacija dėl noro pasipelnyti yra klaidinga. Jei tikslas buvo pasipelnyti, tai kur yra pelnas? Skolų paėmimo metu finansinės galimybės ir ateities perspektyvos buvo tokios, kad realiai buvo galima tikėtis atiduoti pasiskolintus pinigus. Fizinio asmens bankroto įstatymas įsigaliojo tik nuo 2013-03-01, todėl nebuvo galimybės pasipelnymo tikslu pasinaudoti dar neegzistuojančiu įstatymu. Sūnaus V. vestuvėms iš J. I. pasiskolinta tik 2000 Lt, likusi dalis (bendra suma 4100 Lt) yra pareikalautos palūkanos; sūnaus buto statybai pasiskolinta iš I. B. 22 000 Lt, sūnaus verslui pasiskolinta iš L. K. 46 000 Lt. Bendrai sūnui skolintasi 72 100 Lt. Iš to seka, kad pareiškėjos asmeninė skola, atėmus sūnaus poreikiams skirtas lėšas, siekia 193160,35 Lt. Pareiškėja atidavinėio skolas per visa laikotarpį, tačiau palūkanos ar delspinigiai vis augo ir nepaisant atiduotų pinigų skolos beveik nemažėjo. Teismo sprendimu pareiškėja pripažinta kalta nupirkusi akcijas iš mirusio asmens, tačiau net Konstitucijos 31 str. yra nurodyta, kad „niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą“, nežiūrint to Vilniaus miesto apylinkės teismas tai daro. Pareiškėją apgavo A. M., tačiau nėra galimybių tai įrodyti. Sodo remontas buvo darytas iš būtinybės, o ne iš noro pagerinti patalpas. Sodą buvo užvaldęs grybelis, viskas puvo, todėl buvo būtina patalpų impregnacija. Sode atlikta impregnacija traktuotina kaip patalpų išsaugojimas, o ne pagerinimas, kaip tai interpretuoja teismas. Vadinasi darytina išvada, kad aplinkybių, kurios patvirtintų, kad pareiškėja elgiasi nesąžiningai byloje nėra.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į atskirąjį skundą kreditoriai Vilniaus kredito unija ir M. G. su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime į pareiškėjos prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytais motyvais, pabrėždami jos nesąžiningumą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė S. R. iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Pagal FABĮ 6 str. 1 d. teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus, ir nėra FABĮ 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų. FABĮ 5 str. 8 d. nurodytas atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų sąrašas yra baigtinis. Fizinio asmens bankroto bylą iškelti atsisakoma, jei teismas nustato, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2-4 punktai), mokus (FABĮ 5 str. 8 d. 1 p.), kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 str. 8 d. 5 p.) arba paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 str. 8 d. 6 p.).

Pirmosios instancijos teismas atsisakė kelti pareiškėjai bankroto bylą Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, t.y. kai paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 str. nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu sutinka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nesąžiningumas nustatytas įsiteisėjusiais 2011- 05-19 d. Kauno apygardos teismo sprendimu bei 2012-02-28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kuriuose nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėja, būdama UAB „Redona“ vienintelė akcininke ir vadovė, sudarė niekinius akcijų įsigijimo sandorius, kuriuos vykdydama tariamai sumokėjo iš UAB „Redona“ kasos 60 000 Lt mirusiam asmeniui, taip pinigus pasisavindama. Pareiškėjos minimos aplinkybės neva tariamus sandorius sudarė (pastūmėjo sudaryti) kitas pareiškėjos minimas asmuo, nagrinėtose byloje ar kitose bylose, tyrimuose nebuvo nustatytos (jokie tai patvirtinantys įrodymai nepateikti). Toks pareiškėjos elgesys laikytinas nesąžiningu, kuriuo buvo siekta išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai ir teiginiai jos nesąžiningumo fakto nepaneigia. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos esama finansinė padėtis įtakota ir pareiškėjos nuolatiniu skolų prisiėmimu siekiant sukurti šeimos narių materialinę gerovę bei siekiant kitų, teismui ir kreditoriams nežinomų, tikslų, todėl pareiškėja negali būti laikoma sąžininga FABĮ prasme. Elgesys, kai sudaromos naujos paskolos sutartys žinant apie savo esamus skolinius įsipareigojimus ir esamų skolinių įsipareigojimų realiai nevykdant, ginčijama nutartimi pagrįstai įvertinamas kaip nesąžiningas.

FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pareiškėja, elgdamasi sąžiningai, protingai ir rūpestingai galėjo ir turėjo suprasti, kad sudarydama vis naujus kredito, paskolos ar kitus skolinimosi pobūdį turinčius sandorius, didino savo įsipareigojimų kreditoriams sumą. Tačiau pareiškėja vis prisiėmė naujus finansinius įsipareigojimus, kurių ji realiai negalėjo vykdyti t.y. didindama savo nemokumą neabejotinai elgėsi nesąžiningai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė pareiškėjos finansinius duomenis apie mokumą ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai, kaip fiziniam asmeniui, bankroto byla nekeltina Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai prieštarautų LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui - atkurti asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu nutarčiai panaikinti, nenustatyta, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., 339 str., teismas

nutarė:

S. R. skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius