- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-22
- Bylos Nr.
- 1A-433-348-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-00341-2011-07
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- S. J.
Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. bylos Nr. 1A-433-348/2012
Teisėjas Laimonas Noreika Teisminio proceso Nr. 1-03-00341-2011-07
2012 m. birželio 22 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei D. R., gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nuteistajam S. J., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundą dėl 2012 m. kovo 7 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 286 str. - laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas suėmime nuo 2012-01-10 iki 2012-03-07.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. J. nuteistas už tai, jog panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino pareigas vykdančiam valstybės tarnautojui, t.y., (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), 2011-11-20 apie 17.40 val., prie nuteistųjų valgyklos išėjimo, Marijampolės pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojui T. K. įtarus nuteistąjį S. J. turint uždraustų daiktų ir pareikalavus pastarojo stovėti vietoje, kad prižiūrėtojas galėtų atlikti dalinę asmens kratą, S. J. nevykdė šių teisėtų prižiūrėtojo nurodymų ir tyčia, siekdamas išvengti dalinės asmens kratos, panaudojo fizinį smurtą - vieną kartą trenkė dešinės rankos kumščiu Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojui T. K. į kairį veido skruostą, tokiu būdu sukeldamas T. K. fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-03-07 nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, jog tokios nusikalstamos veikos jis nepadarė, nes nesipriešino pareigūnui. Teismas neįvertino, jog nukentėjusiojo parodymai prieštarauja jo parodymams. Nuo pat tyrimo pradžios jis nuosekliai parodė, jog pirmas smūgį sudavė nukentėjusysis, jis nevengė jokios apžiūros sudavė smūgį atgal ir nuėjo. Apelianto nuomone, nepagrįsti teismo argumentai, jog jis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Skundo autoriaus teigimu, jog kaltę paneigia liudytojų T. J., G. D., T. M. parodymai. Taip pat apeliantas nurodo, jog gailisi dėl suduoto smūgio, jis kaltu dėl to prisipažino visiškai, viso tyrimo metu davė nuoseklius parodymus. Tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Apelianto teigimu, teismas neteisingai pasielgė ir todėl, jog skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės nesubendrino su neatlikta bausmės dalimi, nes nusikalstamą veiką jis padarė neatlikęs visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis S. J. ir jo gynėja advokatė R. Budrytė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė nuteistojo S. J. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. J. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvada, kad jis padarė LR BK 286 str. numatytą nusikalstamą veiką, akcentuoja, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Tačiau šis apelianto skundo argumentas atmestinas, nes apylinkės teismo nuosprendis motyvuotas, argumentuotas, pagrįstas nuosprendyje aptartais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja LR BPK 301 str. 1 d. Įrodymų vertinimo taisyklės pažeistos nebuvo, kadangi teismas savo išvadas grindė įrodymais įvertintais vadovaujantis LR BPK 20 str. 5 d. įtvirtintomis nuostatomis, įpareigojančiomis teismą vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Pagrindo abejoti, kad bylos įrodymus vertinusio teisėjo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nėra, kaip nėra ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų teismo šališkumą. Buvo laikomasi ir kitos reikšmingos įrodymų vertinimo sąlygos – reikalavimo vadovautis įstatymu. Byloje surinkti įrodymai atitinka reikalavimus, nustatytus LR BPK 20 str. 3 ir 4 d. d. Faktiniai bylos duomenys gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, o jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu BPK numatytomis priemonėmis. Priešingai nei teigia nuteistasis S. J. buvo išanalizuoti ne tik jį kaltinantys, bet ir teisinantys įrodymai, dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendyje motyvuotai pasisakyta.
Nors nuteistasis S. J. nesutina su apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis, t.y. tuo, jog jis nevykdė teisėtų prižiūrėtojo nurodymų ir tyčia, siekdamas išvengti dalinės asmens kratos, panaudojo fizinį smurtą - vieną kartą trenkė dešinės rankos kumščiu Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojui T. K. į kairį veido skruostą, tačiau tokie jo aiškinimai vertinami kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kolegijos nuomone tai, jog S. J. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino pareigas vykdančiam tarnautojui, patvirtina iš esmės nuoseklūs nukentėjusiojo T. K., liudytojų D. B., T. R. parodymai, kiti byloje esantys duomenys. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes, pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo T. K. bei kitų aukščiau paminėtų liudytojų parodymais, kuriuos patvirtina ir specialisto išvada. Kolegija taip pat nemato pagrindo abejoti minėtų asmenų parodymais, nes jie yra iš esmės buvo nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas teisingai įvertino ir liudytojų T. J., T. M. bei G. D. parodymus ir pagrįstai jais nesivadovavo priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.
Nukentėjusiojo T. K. parodymais nustatyta, jog vakarieniaujant 22-ojo būrio nuteistiesiems, pastebėjo 22-ojo būrio nuteistąjį S. J., kuris nulipo iš valgyklos antro aukšto žemyn į pirmą aukštą, į ten esančią salę. Kadangi nuteistasis S. J. neturėjo teisės eiti į valgyklos pirmo aukšto salę, nes tai draudžia vidaus taisyklės, kad izoliuoti nuteistieji nebendrautų ir neturėtų galimybės keistis uždraustais daiktais, jam davė žodinį nurodymą eiti į savo būrį. Tačiau nuteistasis į duotus nurodymus nekreipė jokio dėmesio. Nurodymą eiti iš pirmo aukšto salės jam pakartojo keletą kartų, tačiau pastarasis į duotus jo nurodymus nereagavo, o numojęs ranka ir jo atžvilgiu vartodamas necenzūrinius žodžius, nuėjo link pirmame aukšte valgykloje esančio maisto išdavimo langelio. Nuteistasis S. J. kalbėjosi prie langelio su keletu nuteistųjų iš kito būrio, o tai vidaus tvarkos taisyklių draudžiama. Baigęs kalbėtis jis ėjo atgal, tačiau jį sustabdė prie išėjimo ir paklausė, kodėl jis nevykdo jam duotų pareigūno nurodymų eiti iš valgyklos pirmo aukšto. Nurodžius nuteistajam eiti kartu į budėtojų tarnybą ir raštu pasiaiškinti dėl tokio elgesio, jis tai daryti kategoriškai atsisakė. Kilus įtarimui, kad nuteistasis po kontaktų su nuteistaisiais, su kuriais jam draudžiama kontaktuoti, gali turėti šio kontakto metu įgytų uždraustų daiktų, davė nurodymą stovėti vietoje, nes norėjo jam atlikti dalinę asmens kratą. Bandant nuteistajam nusekti nuo striukės vardinį ženklą, S. J. nuo jo atsitraukė ir dešine ranka staigiu rankos mostu sudavė į kairį veido skruostą, sukeldamas fizinį skausmą, bei bandė pasišalinti iš nuteistųjų valgyklos į stadioną. Įvykį pastebėję prižiūrėtojai T. R. ir D. B. padėjo jam sulaikyti bėgantį nuteistąjį. Sulaikymo metu nuteistasis S. J. priešinosi, jam pavyko ištrūkti. Atsitraukęs į šalį, nuteistasis atsistojo į kovinę poziciją. Tuo metu į nuteistųjų stadioną iš valgyklos išbėgo dauguma 22-ojo būrio nuteistųjų, kurie apstojo pareigūnus ratu, todėl nenorėdami paaštrinti konflikto, jie atsitraukė nuo 22-ojo būrio nuteistųjų minios. Nuėjus į budėtojų tarnybą ir apie tai pranešus pataisos namų direktoriaus padėjėjui D. K., surinkus daugiau pamainoje dirbančių pareigūnų nuėjo į 22-ojo būrio patalpas, kur sulaikė nuteistąjį S. J. ir atvedė į budėtojų tarnybą. Nuteistojo sulaikymo metu 22-rame būryje minėtas nuteistasis nesipriešino. Kadangi J. nepakluso teisėtiems reikalavimams ir bandė pasišalinti, jis tik bandė nuo jo krūtinės paimti nuteistojo vardinį ženklą, kad jį pateikti budėtojui ir pradėti nepaklusimo tyrimą, nes tokia nustatyta prasižengusio nuteistojo identifikavimo dėl padaryto pažeidimo tvarka.
Nukentėjusiojo T. K. parodymai nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nuosekliai apie įvykį paaiškino ir teisme, todėl jais netikėti apylinkės teismas neturėjo pagrindo. Be to, šiuos nuoseklius nukentėjusio parodymus patvirtina nuoseklūs liudytojų D. B. bei T. R. parodymai.
Nors nuteistasis S. J. skunde tvirtina, jog jo kaltę paneigia liudytojų T. J., T. M. bei G. D., tačiau su šiais argumentais kolegija nesutinka. Iš minėtų liudytojų parodymų matyti, jog jų parodymai nėra nuoseklūs. Prasėjus tirti įvykį liudytojas T. M. tvirtino, jog įvykio nematė, tačiau vėliau davė parodymus apie įvykį. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju R. B. parodė, jog po įvykio būdamas izoliuotas S. J. sakė, jog mentui davė į kanią. Kolegijos nuomone, liudytojai T. J., T. M. bei G. D. duodami parodymus siekia padėti išvengti S. J. baudžiamosios atsakomybės, todėl jai nėra pagrindo vadovautis.
Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatytas BK 286 straipsnyje, pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius reiškiasi aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kruopščiai juos įvertino. Išvados dėl S. J. kaltumo padarius LR BK 286 str. numatytą nusikaltimą išsamiai motyvuotos. Neabejotinai nustatyta, jog nuteistasis S. J. nevykdė teisėtų prižiūrėtojo nurodymų ir tyčia, siekdamas išvengti dalinės asmens kratos, panaudojo fizinį smurtą prieš jį. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų įvertinimu, teisėjų kolegija nenustatė.
Atmetami skundo argumentai ir dėl LR BK 64 str. nuostatų netaikymo. Nors S. J. nusikalstamą veiką padarę neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, tačiau apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo metu bausmę buvo atlikęs, o nuo 2012-01-10 jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p
nutarė:
Nuteistojo S. J. apeliacinį skundą atmesti.