Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. J. (toliau – N. J.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo N. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta vienu trečdaliu, skiriant N. J. sumažintą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu N. J. skirta bausme, prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu jam skirtos bausmės visiškai pridedant šiuo nuosprendžiu N. J. skirtą bausmę, skiriant jam galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių ir 7 (septynių) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi ištaisytas Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas dėl N. J. skirtingais nuosprendžiais skirtų bausmių subendrinimo: vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu N. J. paskirtos ir neatliktos 8 (aštuonių) mėnesių 7 (septynių) dienų laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu jam paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, skiriant N. J. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 7 (septynių) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikas, kurį N. J. išbuvo laikinai sulaikytas (nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. 00:02 val. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. 11:38 val.), t. y. 1 (viena) para, įskaitytas į N. J. skirtos galutinės subendrintos bausmės laiką.

N. J. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta iki įsiteisės teismo nuosprendis palikti nepakeistą, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, N. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 5 (penkerius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš N. J. konfiskuotino turto – nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 920 (devynis šimtus dvidešimt) eurų – valstybei.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos 54 eurų išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą N. J., priteisimo, netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. N. J. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 25 d., apie 00:00 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,44 promilių, t. y. daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. J. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijama jo kaltė ar jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutikti su apylinkės teismo argumentacija šioje dalyje, neturi pagrindo, todėl šie klausimai apeliacinės instancijos teisme išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu N. J. paskirta bausme, prašant ją sušvelninti.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, tiek nuteistąjį, tiek jam inkriminuotą nusikalstamą veiką charakterizuojančią medžiagą, todėl laisvės atėmimo bausmė jam skirta teisėtai ir pagrįstai. Apylinkės teismo skirta bausmė nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apelianto padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui bei pavojingumui, todėl ją keisti, tokiu būdu tenkinant nuteistojo apeliacinį skundą, pagrindo nėra.

6. Bylos duomenims, N. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Nors savo kaltę dėl padaryto jis pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau, jam inkriminuotą nusikalstamą veiką jis įvykdė prieš tai ne kartą teistas, tame tarpe ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. Ši aplinkybė neabejotinai sunkina nuteistojo teisinę padėtį, kas skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), ir teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas bei jo neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Šių aplinkybių teisinis vertinimas suponuoja pagrįstą išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką N. J. padarė ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

7. Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praeityje N. J. atžvilgiu buvo taikytas tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tiek ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau, teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėjo ir vėl nusikalto. Svarbu ir tai, kad už analogiškų nusikalstamų veiksmų atlikimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių neblaivumo laipsnis, N. J. buvo nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu ir nepraėjus nei vieneriems metams t. y. 2020 m. rugsėjo 25 d., jis įvykdė analogišką nusikalstamą veiką. Esant šiems duomenims akivaizdu, kad ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais N. J. taikytos bausmės nebuvo pakankamos siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja, todėl nesutiktina su apelianto teiginiais, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas švelnesnės bausmės paskyrimui. Neabejotina, kad ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą, todėl šių duomenų ignoravimas sprendžiant asmeniui skirtos bausmės pagrįstumo klausimą, negalimas.

8. Darant šią išvadą įvertintina ir tai, kad praeityje N. J. buvo ne tik teistas, bet ir ne kartą baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už analogiškų neteisėtų veiksmų atlikimą, t. y. transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Kai kurios praeityje jam skirtos administracinės nuobaudos vis dar galiojančios, jam skirtų baudų nuteistasis nemoka. Be to, nuteistasis niekur nedirba ir nesimoko. Sprendžiant tiek iš jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdžio, tiek ir praeityje jo buvusių teistumų bei baustumų administracine tvarka, akivaizdu, kad jokių pastangų prasmingam laiko užimtumui nuteistasis nededa, laisvalaikį leidžia vartodamas alkoholinius gėrimus, kurių įtakoje nusikalsta. Tačiau, jokių pastangų, siekdamas eliminuoti šį jo elgesį neigiamai charakterizuojantį požymį, tokiu būdu, išvengiant pakartotinio neteisėto elgesio, būdamas laisvėje N. J. nededa – jokių pataisos programų, susijusių su šios priklausomybės korekcija, nelankė ir niekur nesigydė, kas vėlgi patvirtina, jog koreguoti savo elgesio teigiama linkme nuteistasis nesiekia, todėl abejotina, jog neteisėtas N. J. elgesys gali pasikeisti skyrus jam švelnesnę bausmę.

9. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo apeliacinio skundo motyvai dėl jam diagnozuotos onkologinės ligos. Kaip matyti iš teismui pateiktų N. J. medicininių dokumentų, onkologinis susirgimas jam buvo diagnozuotas dar 2019 m. gruodžio 19 d., tačiau, jis ir toliau vartoja alkoholinius gėrimus, daro administracinius nusižengimus bei nusikalstamas veikas, jokių pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai nededa. Esant šioms aplinkybėms, švelninti nuteistojo teisinę padėtį vien tik dėl jam diagnozuotos onkologinės ligos, kai pats asmuo netausoja savo sveikatos, toliau pažeidinėja visuomenėje nustatytą tvarką bei įstatymus, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

10. Išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo N. J. skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą, nėra. Paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant N. J. skirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos. Svarbu tai, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

11. Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti N. J. teisinę padėtį jo atžvilgiu taikant bausmės vykdymo atidėjimą, šioje byloje taip pat nenustatyta. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinus tiek aukščiau aptartą N. J. asmenybę, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikų pavojingumą – automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 2,44 promilių neblaivumas, jo buvusius teistumus bei baustumus administracine tvarka, praeityje jo atžvilgiu taikytą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą bei lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, menkas nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti N. J. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

12. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo atliktu N. J. skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo, teigdamas, kad apylinkės teismas šioje vietoje suklydo ir netinkamai paskaičiavo jam likusios neatliktos bausmės laiką. Kaip nustatyta Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialisto V. L. pažyma apie atliekamą bausmę, 2020 m. gruodžio 21 d., t. y. skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai, likusi N. J. neatliktos bausmės, skirtos jam Vilniaus regionų apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu, dalis yra 8 (aštuoni) mėnesiai ir 7 (septynios) dienos (b. l. 149). Nors skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta likusi neatlikta 11 (vienuolikos) mėnesių ir 7 (septynių) dienų laisvės atėmimo bausmė, tačiau šis rašymo apsirikimas ištaisytas Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi, todėl dar kartą taisyti pirmosios instancijos teismo padarytą rašymo apsirikimą, kurį apeliaciniame skunde nurodo N. J. ir kuris jau buvo ištaisytas paminėta nutartimi, nėra pagrindo. N. J. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė vėlgi nelaikytina per griežta ar neproporcinga. Bendrindamas skirtingais nuosprendžiais apeliantui skirtas bausmes, teisės taikymo klaidų pirmosios instancijos teismas nepadarė.

13. 2021 m. vasario 15 d. Kauno apygardos teisme gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 77,94 (septyniasdešimt septynis eurus, 94 ct), ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam N. J. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

14. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

15. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, yra būtinas. Svarbu ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal paties nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Jokių duomenų apie nuteistojo N. J. finansinę padėtį byloje nėra, jų nepateikė ir apeliantas, todėl konstatuoti jo sunkią finansinę padėtį, dėl kurios asmuo nesugebėtų sumokėti iš jo priteistinų išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, pagrindo nėra.

16. Dėl išdėstyto, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 77,94 (septyniasdešimt septynis eurus, 94 ct), ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam N. J. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinamas, iš nuteistojo N. J. valstybės naudai priteisiant 77,94 (septyniasdešimt septynis eurus, 94 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo N. J. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo N. J. valstybei 77,94 (septyniasdešimt septynis eurus, 94 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną.