Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algimanto Kukalio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-16668-944/2018 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei A. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovė A. P. su ieškiniu sutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo dalies, kuria iš apeliantės priteistos ieškovo turėtos teisinės pagalbos išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Atsakovei atsiliepime į ieškinį pripažinus ieškovo ieškinį, teismas sprendime surašė sutrumpintus motyvus (CPK 268 str. 5 d.). Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, jog jo turėtos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudarė 1600 Eur. Skundžiama teismo sprendimo dalimi patenkinus ieškinį visiškai, visa ši suma priteista ieškovui iš atsakovės A. P.. Apeliantės vertinimu, ši priteista suma yra nepagrįstai didelė, neatitinka bylos sudėtingumo, todėl prašo priteistą sumą sumažinti.

13. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 str. 1 d.). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.).

14. Taigi, išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą, priimtą byloje S. J. v. Lietuva).

15. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

16. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyti du kriterijai, nuo kurių įvertinimo priklauso tai, ar byloje būtina nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nurodytų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: šalių procesinis elgesys bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Jis yra tinkamas tuomet, kai proceso šalis sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir vykdo įstatymo bei teismo nustatytas procesines pareigas. Šalių pareiga elgtis sąžiningai ir tokio elgesio standartas pateikti CPK 42 straipsnio 5 dalyje: šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-248/2017).

17. Pasak ieškovo, jo atstovavimo išlaidas sudarė: advokato paruošta pretenzija dėl skolos grąžinimo, ieškinys teismui, parengtas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių perdavimas vykdymui antstoliui, susipažinimas ir analizavimas atsakovės dokumentų, konsultacijų teikimas ieškovui, dalyvavimas teismo posėdyje.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui R. K. 2017 m. spalio 6 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas po jo motinos J. K. mirties. Ieškovas dėl skolos išieškojimo iš atsakovės A. P. kreipėsi į advokatų kontorą (duomenys neskelbtini) ir partneriai. Advokatė N. R., atstovaudama ieškovo interesus, 2018 m. balandžio 4 d. surašė pretenziją, kurioje nurodė, kad A. P. pagal 2012 m. lapkričio 13 d. paskolos sutartį mirusiosios J. K. įpėdiniui R. K. yra skolinga 24 699,72 Eur, bei pasiūlė šią sumą gera valia grąžinti iki 2018 m. gegužės 1 d. (b. l. 21–23).

19. Atsakovės A. P. atstovė advokatė G. B. 2018 m. gegužės 2 d. elektroniniu laišku informavo ieškovo advokatę, kad A. P. su pretenzija nesutinka (b. l. 24). Tuomet ieškovas, atstovaujamas advokatės, 2018 m. gegužės 29 d. pateikė teismui ieškinį dėl 24 699,72 Eur skolos iš atsakovės A. P. priteisimo (b. l. 1–5).

20. Teismui priėmus ieškinį, atsakovei A. P. buvo nustatytas 14 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimui į ieškinį pateikti. Šis terminas suėjo 2018 m. birželio 23 d., tačiau atsakovė dieną prieš termino pabaigą pateikė teismui prašymą dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo iki 2018 m. liepos 11 d. įskaitytinai (b. l. 44–45). Atsakovės atsiliepimas į ieškinį teisme gautas 2018 m. liepos 11 d., kuriame nurodyta, jog atsakovė su ieškiniu sutinka ir šiuo metu su ieškovu vyksta derybos dėl taikos sutarties sudarymo, prašė nepriimti sprendimo už akių (b. l. 48–49).

21. Ieškovo atstovė advokatė N. R. 2018 m. liepos 16 d. informavo teismą, jog nei atsakovė, nei jos atstovė advokatė į ieškovą ar ieškovo atstovę (advokatę) dėl taikos sutarties derybų nesikreipė, jokios taikos derybos tarp šalių nevyko ir nevyksta (b. l. 50).

22. Teismas 2018 m. liepos 27 d. nutartimi bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje 2018 m. rugsėjo 10 d. 10.45 val. Atsakovės atstovė advokatė prieš teismo posėdį pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti atsakovei ir jos atstovei nedalyvaujant (b. l. 56–57), byla išnagrinėta paskirtame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovui R. K. ir jo atstovei advokatei N. R..

23. Ieškovo atstovė advokatė N. R. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovės A. P. 1600 Eur ieškovo turėtų teisinės pagalbos išlaidų ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus: 2018 m. gegužės 24 d. ieškovas advokatei sumokėjo 500 Eur (pinigų priėmimo kvitas Nr. 874430) ir 2018 m. gegužės 29 d. sumokėjo 1100 Eur (pinigų priėmimo kvitas Nr. 874431; b. l. 60–63). Taigi, ieškovo turėtos advokato išlaidos yra realiai patirtos.

24. Ieškovas už atstovavimo išlaidas mokėjo 2018 m. gegužės 24 ir 29 dienomis, todėl užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 884,80 Eur. Pirmosios instancijos teismo priteista advokato atstovavimo išlaidų suma 1600 Eur neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, nes vien už ieškinio surašymą maksimalus dydis yra 2212 Eur. Nagrinėjamu atveju, ieškovui teikiamos teisinės paslaugos apima ir ikiteisminį ginčo sprendimą, kai atsakovei buvo pasiūlyta skolą ieškovui grąžinti gera valia, tačiau atsakovei su pretenzija nesutikus ir su ieškovu nebendradarbiavus, ieškovui neliko kitos išeities kaip kreiptis su ieškiniu į teismą.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo elgesys, siekiant apginti savo pažeistas teises buvo tinkamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnyje įtvirtintos asmens galimybės savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, pasirinkti savo teisių gynimo būdą. Paminėtina, kad asmeniui tenka atitinkami pasirinkto teisių gynimo būdo (taip pat ir teisme) padariniai – tiek teigiami, tiek ir neigiami (pvz., teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos). Minėta, kad atsakovė gera valia skolos ieškovui iki teismo negrąžino, ji ieškinį pripažino tik pateikusi atsiliepimą į ieškinį ir teismui nusprendus ieškinį patenkinti visiškai, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

26. Rekomendacijų 2 punkte išvardyti priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio kriterijai – bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos ir kt. svarbios aplinkybės.

27. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į atsakovės elgesį iki ieškinio padavimo, nėra pagrindo išvadai, kad teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kaip tai numatyta CPK 93 straipsnio 4 dalyje. Teisėjų kolegijos nuomone, nors byla nėra sudėtinga, tačiau ieškinio suma yra pakankami didelė, advokato darbo laiko sąnaudos susidarė dar 2018 m. balandžio – gegužės mėnesiais ir papildomai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos jos nebuvo didinamos. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, priteistos išlaidos neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.