- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-11-27
- Bylos Nr.
- A2.2.-4472-997/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03911-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Skaistė Bystriakovienė
- Pažeidėjas
- R. P.
- Kategorijos
- 2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis, teistas, baustas administracine tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015-10-12, apie 10.47 val., Neringoje, įėjęs pro neužrakintas duris, radęs, pasiėmė viršutinės durų spynos raktą. Minėtais veiksmais R. P. yra kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje.
R. P. į teismo posėdį atvyko. Teismo posėdžio metu su jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu nesutiko, savo kaltės nepripažino, pažeidimo esmė jam neaiški. Parodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole klaidingai nurodytas įvykio adresas, kadangi įvykio vieta yra žinoma, t.y. (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra butas, valdomas bendros nuosavybės teise jo sutuoktinės E. P. kartu su J. V.. Parodė, kad su žmona E. P. į šį butą atvyksta tik poilsiauti. Paaiškino, kad visas veiksmas vyko 2015 m. rugpjūčio mėnesį. Atvykę į butą, pamatė, kad J. V. įstatė šarvo duris, dėl ko jie su žmona negalėjo patekti į vidų. Susisiekus su J. V. paaiškėjo, kad jis rakto neduos, dėl ko su žmona kreipėsi į policiją. Po to, J. V. buvo pranešęs E. P., kad raktą paliks. Atėję su žmona į butą, rado duris neuždarytas, o ant spintelės – kaip ir buvo kalbėta,– rado raktą, kurį jie pasiėmė, tačiau juo tų durų atrakinti neišeina. Parodė, jog raktą paėmė jo sutuoktinė E. P., turėdama J. V. sutikimą. Tikslios datos neprisimenantis, tačiau tai buvo po 2015-08-11. Pažymėjo, kad J. V. visą vasarą rašė pareiškimus apie R. P. ir E. P. sugadintas duris, suskaldytą langą. Parodė, kad (duomenys neskelbtini), yra butas, kurį sudaro bendras koridorius, bendra pereinama virtuvė, iš kurios patenkama į du atskirus kambarius: kairėje pusėje yra J. V. priklausantis kambarys, dešinėje – R. P. ir E. P.. Šių patalpų nuosavybės teisė priklauso R. P. žmonai E. P.. Vasarą J. V. bute negyvena, nuomoja patalpas poilsiautojams, įleisdamas nuomininkus į bendro naudojimo patalpas. Duris į virtuvę J. V. įstatė savarankiškai, be jokio E. P. leidimo, apie tokius veiksmus neinformavo. Pažymėjo, jog galimybės patekti į butą neturi iki šiol. Prašo jo netraukti administracinėn atsakomybėn, kadangi neteisėtos veikos neįvykdęs.
Liudytoja E. P. teismo posėdžio metu parodė, kad aptariamas patalpas Nidoje bendrosios nuosavybės teise su J. V. turi jau apie 20 metų. Pažymėjo, kad J. V. pakeitė patalpų duris, dėl ko ji negalėjo patekti į jai priklausančias patalpas. Parodė, kad ji informavo J. V. apie ketinamą atlikti remontą, nes iš dušo pusės pelija siena. Už savaitės atvykusi į Nidą, rado pakeistas duris. Parodė, jog kvietusi policiją, kadangi su J. V. susistumdė ir pastarasis ją sužalojo. Po šio įvykio J. V. jai prižadėjo palikti raktą nuo durų. Parodė, kad vieną dieną – tikslios datos neprisimena,- su R. P. atvykę į patalpas rado duris neužrakintas ir ant spintelės padėtą raktą, kurį ji paėmė. Parodė, kad aptariamas patalpas E. P. padovanojo mama. Patalpos nėra atskirtos, ar kitaip atidalintos.
Liudytojas J. V. teismo posėdžio metu parodė turintis patentą ir minimas patalpas nuomojantis apie 18 metų. Bendrasavininkė E. P. apie tai žinojo, jokių ginčų nebuvo. Bendro naudojimo patalpose, jokių E. P. daiktų nėra. Paaiškino, kad į kambarį iš virtuvės įdėjo šarvuotas duris. Kadangi virtuvė yra bendro naudojimo patalpa, nurodė turįs gauti bendrasavininkės sutikimą. Paaiškino, kad išvažiuodama E. P. jam paskambino ir pasakė, kad reikia pakeisti langą ir reikia sutvarkyti duris, kurių spyna strigo, ji buvo sena, tarybinė, klibėjo. Teigia iš E. P. tokiu būdu gavęs žodinį sutikimą. Pažymėjo, kad su ja nederino sąmatos, neaptarinėjo įmontuotinų durų, kurias užsakė jis. Duris pakeitė apie rugpjūčio 8-9 d. Kadangi E. P. žadėjo atvykti, jis bendrasavininkės neinformavo apie durų pakeitimą, o jai atvykus 2015-08-11, jis telefoninio pokalbio su E. P. metu ją informavo apie pakeistas duris. Pažymėjo, kad raktų tuo metu nebuvo davęs. Teigia norėjęs pateikti E. P. sąskaitą jai atvykus, bet nuo 2015-08-11 įvykio jis jos nematė. Pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole minimas raktas buvo paimtas ne 2015-08-20. Parodė, jog iki tos datos durų spyna buvo keista du kartus, nes R. P. spyną prikišo. Pabrėžė, kad jo pareiškimas buvo parašytas 2015-08-18. Pakeitęs duris, J. V. raktų bendrasavininkei E. P. nedavė. Nesutinka su R. P. ir E. P. teiginiais, kad jie neva rado raktą. Pabrėžė, kad raktą paėmė R. P., to rakto jam negrąžino. Teigia durų spynoje palikęs raktą tam, kad R. P. neužkištų spynos. Akcentavo, kad R. P. aptariamą raktą rado paliktą duryse, o tam, kad jį paimtų R. P. turėjo pro langą patekti į virtuvės patalpas. Atkreipė dėmesį, kad su tuo raktu duris galima atrakinti tik iš vidaus, o iš lauko negalima. Pripažino, kad asmeniškai nematė, kad R. P. paimtų raktą. J. V. apie tai pasakė kaimynė.
Šalies argumentai
R. P. 2015-08-21 paaiškinime nurodyta (b.l. 6), kad 2015-08-11 norint patekti į patalpas, valdomas bendrosios nuosavybės teise, tarp J. V. ir E. P. įvyko susistumdymas, kurio metu J. V. trenkė E. P. per galvą alkūne ir raktais. 2015-08-15 R. P. pasibeldė į buto duris ir nuomininkams pranešė apie ketinamą daryti vonios kambario remontą, aptarė galimą remonto pradžią. Paaiškino, kad 2015-08-15 ir 2015-08-18 durų spynos bei lango negadino. Pažymėjo, kad viršutinės durų spynos raktą turi E. P., tačiau apatinės spynos rakto jie neturi ir patekti į patalpas negali.
J. V. 2015-08-20 pareiškime nurodyta (b.l. 5), kad 2015-08-20 vakare jam kaimynės M. V., J. G., S. T., pranešė prie jo koridoriaus durų mačiusios R. P., kurioms jis pasakė turintis viršutinės durų spynos raktą. Nurodoma, kad raktą R. P. pavogė įlindęs pro langą.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 50 straipsnyje įtvirtinta, kad administracinę atsakomybę užtraukia smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių.
Pažymėtina, jog ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Atsižvelgiant į tai galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Kaip matyti administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo padarymo data, vieta ir laikas nurodyta: 2015-10-12, 10.47 min., Neringos sav. Šios datos nurodymas, teismo vertinimu, laikytina rašymo apsirikimo klaida, atsižvelgiant į tai, kad protokolas surašytas tą pačią dieną 2015-10-12. Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek liudytojai teismo posėdžio metu parodė, kad įvykis vyko tikrai ne šią dieną, o 2015 m. rugpjūčio mėn. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. P. savo kaltės nepripažįsta. Neigia paėmęs raktą. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 22-23) matyti, kad ½ dalis buto asmeninės nuosavybės teise priklauso E. P., kita ½ – J. V.. Butas yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau šių dalių naudojimosi tvarka nėra nustatyta rašytiniu susitarimu: apie tai į bylą nėra nepateikta jokių duomenų, taip pat šis faktas nėra įregistruotas viešame registre (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.81 str.),– nepaisant to, teismo posėdžių metu tiek R. P., tiek liudytojai parodė, kad bute yra du atskiri kambariai, kurių vienu naudojasi J. V., kitu – E. P.. Teismo posėdžio metu liudytoja E. P. parodė, jog raktą iš minėto buto paėmė ji.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje yra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalima (ATPK 250 str.). Pagal ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nesant bet vieno administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, veika negali būti pripažinta administraciniu teisės pažeidimu.
Administracinio teisės pažeidimo byloje privalo būti surinkti pakankami įrodymai, neginčijamai pagrindžiantys administracinio teisės pažeidimo įvykį ir asmens kaltę jo padarymu. Atsižvelgiant į bylos duomenis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojos parodymus, konstatuotina, jog raktą iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugpjūčio mėn. nuo šio buto durų paėmė buto bendrasavininkė E. P.. Kadangi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai (b.l. 3-6) nepagrindžia nei įvykio fakto, nei R. P. kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, todėl, vadovaujantis principu in dubio pro reo, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. P. atžvilgiu nutrauktina nenustačius jo veikoje ATPK 50 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis,
nutaria:
administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.2.-4472-997/2015 R. P. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.