Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Danske Bank A/S atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarties dalies, kuria paskirtas atsakovo bankroto administratorius, civilinėje byloje Nr. B2-612-661/2010 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Prostinvest“ direktoriaus Chono Leibovičiaus ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Prostinvest“, tretiesiems asmenims tikrajai ūkinei bendrijai „JV projektai“, Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, uždarajai akcinei bendrovei „Versola“, uždarajai akcinei bendrovei „Nemenčinės statyba“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „Prostinvest“ direktorius C. Leibovičius kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė iškelti atsakovui UAB „Prostinvest“ bankroto bylą bei bankroto administratoriumi paskirti Asociaciją „Intekta“. Nurodė, jog įmonė yra nemoki, nepajėgia atsiskaityti su kreditoriais.

Trečiasis asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, sutiko su ieškovo reikalavimu iškelti atsakovui bankroto bylą bei UAB „Prostinvest“ bankroto administratoriumi prašė paskirti UAB „Bankroto valdymas“.

Tretieji asmenys TŪB „JV projektai“, UAB „Versola“ ir UAB „Nemenčinės statyba“ sutiko, jog atsakovui UAB „Prostinvest“ būtų iškelta bankroto bylą bei pritarė ieškovo pateiktai bankroto administratoriaus Asociacijos „Intekta“ kandidatūrai.

Teismas nutartyje nurodė, kad pagal 2009 m. spalio 30 d. balansą UAB „Prostinvest“ turtas įvertintas 8 989 030 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 9 981 870 Lt. Iš UAB „Prostinvest“ kreditorių ir debitorių sąrašų matyti, kad atsakovo pradelsti kreditoriniai įsiskolinimai sudaro 9 982 140 Lt, o debitoriniai – 1 426 000 Lt, tad UAB „Prostinvest“ keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 str., 5 d. 1 p., 10 str. 4 d. 1 p.). Teismas nurodė, kad nors abi administratorių kandidatūros atitinka įstatymų reikalavimus, Asociacija „Intekta“ ir UAB „Bankroto valdymas“ turi panašios patirties, administruojant bankrutuojančias įmones, ir gali tinkamai teikti šias paslaugas, joms pritaria LR Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, tačiau Asociacijos „Intekta“ kandidatūrai pritarė ieškovas bei tretieji asmenys TŪB „JV projektai“, UAB „Versola“ ir UAB „Nemenčinės statyba“. Teismo teigimu, nėra pagrindo abejoti Asociacijos „Intekta“ kompetentingumu bei gebėjimu tinkamai ir efektyviai atlikti įmonės administratoriaus funkcijas, užtikrinti bankrutuojančios bendrovės, jos kreditorių interesų ir įmonės turto apsaugą.

1. Teismo paskirtas administratorius Asociacija ,,Intekta“ turi du bankroto administratorius (fizinius asmenis). Administratorius Zdislavas Juchnevičius vykdo 20 bankroto procedūrų, o Giedrius Česas – 18. Apeliantas abejoja, ar paskirtas administratorius sugebės tinkamai ir laiku atlikti reikalingus procesinius veiksmus ir užtikrinti operatyvią ir sklandžią bankroto proceso eigą. Apelianto teigimu, UAB „Bankroto valdymas“ darbo krūvis yra optimalus: administratorius Jonas Čiginskas vykdo 19 bankroto procedūrų, o Algimantas Mikna – 1, todėl UAB Bankroto valdymas“ turi geresnes galimybes panaudoti mažesnį darbo krūvį turintį administratorių.

2. Ieškovo suinteresuotumas jo vadovaujamose įmonėse (atsakovo įmonė ir UAB „BĄ pilaitė investicijos“) paskirti bankroto administratorius, kuriuose dirba tas pats asmuo (Asociacija „Intekta“, UAB „Bankroto administratorių biuras“), apelianto nuomone, kelia pagrįstų abejonių dėl siūlomo administratoriaus nešališkumo, objektyvumo, sugebėjimo užtikrinti visų kreditorių interesų gynimą bankroto procese.

3. Paskirtas administratorius gali turėti teisinį suinteresuotumą atstovauti ir ginti ne atsakovo ir jos kreditorių interesus, o ieškovo interesus, kas prieštarautų bankroto proceso esmei ir prasmei.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti įmonės administratorių.

Remiantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies nuostata, įmonės administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Juridinio asmens, turinčio teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, vadovas privalo turėti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Administratorius, netekęs teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, negali atlikti įmonių bankroto procedūrų nuo nurodytos teisės netekimo dienos. Taigi, įstatymas nustato imperatyvią nuostatą, kad juridinio asmens, turinčio teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, vadovas privalo turėti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatą bankrutuojančios įmonės administratorių skiria teismas iš bankroto bylos dalyvių ar Vyriausybės įgaliotos institucijos pasiūlytų asmenų tarpo. Teismas gali motyvuotai atmesti teikiamo administratoriaus (administratorių) kandidatūrą ir pareikalauti pateikti kitą administratoriaus kandidatūrą, jei teismui pasiūlyta administratoriaus kandidatūra neatitinka įstatymo reikalavimų. Taigi, teismas turi įgaliojimus spręsti, kurį asmenį skirti bankrutuojančios įmonės administratoriumi. Tai reiškia, kad teismui įstatymas suteikia bankrutuojančios įmonės administratoriaus paskyrimo prerogatyvą, todėl teismo nevaržo nei pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padavusių, nei kitų ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardintų asmenų pasiūlymai dėl administratoriaus kandidatūros. Teismo galios spręsti administratoriaus kandidatūros klausimą užtikrina galimybę priimti racionalų, pagrįstą, protingą bei pateisinantį tuos tikslus, dėl kurių šios galios suteiktos, sprendimą, parenkant nešališką ir pajėgų tinkamai administruoti įmonę administratorių. Administratoriaus paskyrimo klausimu priimtas teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir atitikti įstatymą, todėl teismo teisė spręsti dėl administratoriaus paskyrimo negali būti laikoma absoliučia, ypač tais atvejais, kai yra pasiūlomos kelios administratoriaus kandidatūros. Skirdamas bankroto administratorių, teismas privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatyme aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 str. 4 d.), bet ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną svarbią šiam klausimui aplinkybę. Taigi, teismo įgaliojimų mastas ribojamas teisės aktų nuostatomis, įtvirtinančiomis reikalavimus administratoriaus kandidatūrai, taip pat teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2010 m. vasario 17 d. nutartyje nurodė, kad abi pasiūlytos atsakovo UAB „Prostinvest“ bankroto administratorių kandidatūros, t.y. Asociacija „Intekta“ ir UAB „Bankroto valdymas“, atitinka įstatymų reikalavimus. Tačiau nėra pagrindo sutikti su tokiu teismo argumentu.

Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, atsakydamas į Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 18 d. paklausimą, 2010 m. sausio 26 d. rašte nurodė, kad UAB „Bankroto valdymas“, pretenduojanti administruoti UAB „Prostinvest“, atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo reikalavimus (b.l. 117). Kaip matyti iš byloje esančio UAB „Bankroto valdymas“ bankroto administratoriaus (juridinio asmens) 2009 m. lapkričio 26 d. deklaracijos dėl atitikties teisės aktų reikalavimams nuorašo (b.l. 93), direktorius Jonas Čiginskas patvirtino, kad, be kita ko, bendrovės vadovas turi teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas (5 p.).

Pagal CK 2.66 straipsnio pirmąją dalį, juridinių asmenų registre turi būti nurodyti juridinio asmens organai (5 p.), juridinio asmens valdymo organų nariai (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta) (6 p.). CK 2.66 straipsnio 1 dalies 1–7 ir 11 punktuose išvardytų duomenų, taip pat steigimo dokumentų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre, išskyrus įstatymų numatytas išimtis (CK2.66 str. 5 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio trečiosios dalies nuostatą, apie bendrovės vadovo išrinkimą ar atšaukimą bei sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais jį išrinkusio ar atšaukusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Pagal VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro 2010 m. balandžio 15 d. išplėstinio išrašo duomenis, UAB „Bankroto valdymas“ vadovu nuo 2009 m. spalio 7 d. iki 2009 m. gruodžio 11 d. buvo Jonas Čiginskas, nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2010 m. sausio 19 d. Nerijus Činčikas, o nuo 2010 m. sausio 19 d. Jonas Čiginskas. Tačiau nors Jonas Čiginskas bendrovės vadovu buvo išrinktas 2010 m. sausio 19 d., šis faktas Juridinių asmenų registre buvo įregistruotas tik 2010 m. balandžio 15 d., t.y. po skundžiamos nutarties priėmimo ir atskirojo skundo Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjimo ir nutarties paskelbimo dieną.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu, t.y. 2010 m. vasario 17 d., bankroto administratoriaus UAB „Bankroto valdymas“ vadovu faktiškai, neįregistravus duomenų apie vadovo pasikeitimą, buvo Nerijus Činčikas. Tačiau byloje nėra duomenų, kad Nerijui Činčikui būtų buvusi suteikta teisė teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Į bylą taip pat nėra pateikti duomenys, kad Įmonių bankroto departamentas, 2010 m. sausio 26 d. raštu patvirtinęs, jog UAB „Bankroto valdymas“ atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo reikalavimus, būtų buvęs informuotas apie UAB „Bankroto valdymas“ vadovo pasikeitimą. Atsižvelgiant į tai, kad Įmonių bankroto įstatymas nustato imperatyvią nuostatą, jog juridinio asmens – bankroto administratoriaus – vadovas privalo turėti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, jog nutarties priėmimo dieną UAB „Bankroto valdymas“ vadovu buvo Nerijus Činčikas, neturintis teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, darytina išvada, kad UAB „Bankroto valdymas“ negalėjo būti paskirtas UAB „Prostinvest“ bankroto administratoriumi, nes neatitiko Įmonių bankroto įstatymo keliamų reikalavimų.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, atskirai nepasisako.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad nors pirmosios instancijos teismas klausimą dėl administratoriaus atitikimo įstatymų reikalavimams išsprendė neteisingai, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos teismo nutarties dalies, teismui paskyrus administratorių, atitinkantį keliamus reikalavimus. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties dalies negaliojimo pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarties dalį, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Prostinvest“ administratoriumi paskirta Asociacija „Intekta“, palikti nepakeistą.