Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-02-07 · Civilinė byla Nr. 2-404/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-07
Bylos Nr.
2-404/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Gailiūnas, Kazys Kailiūnas, Alvydas Poškus
Pareiškėjas
A. J., R. L.
Kategorijos
  • 118.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-404/2013Procesinio sprendimo kategorija 118.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria civilinės bylos dalis dėl bankrutavusios A. J. individualios įmonės 2012 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo nutraukta, likusi skundo dalis palikta nenagrinėta, civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. J. ir R. L. skundus dėl bankrutavusios A. J. individualios įmonės 2012 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2012 m. gegužės 8 d. įvyko bankrutavusios A. J. individualios įmonės kreditorių susirinkimas, kuriame nustatyta įmonės bendrasavininkų turto pardavimo tvarka, bankroto administratoriaus atlyginimo dydis bei panaikinti 2012 m. balandžio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimai.

2012 m. gegužės 21 d. ir 2012 m. gegužės 30 d. Šiaulių apygardos teisme priimti pareiškėjų R. L. ir A. J. skundai dėl bankrutavusios A. J. individualios įmonės 2012 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, kuriais nustatyta įmonės bendrasavininkų turto pardavimo tvarka, panaikinimo. Skundai grindžiami tuo, kad įmonės savininkams priklausančio turto pardavimas neatitinka įmonės, jos kreditorių interesų ir prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. A. J. teismui pateiktame skunde taip pat prašė ne tik panaikinti skundžiamą nutarimą, bet ir nustatyti įmonės savininkų turto pardavimo tvarką bei atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-44-267/2012 dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimą ir atskirti turto dalį, į kurią bus nukreiptas išieškojimas kreditorių reikalavimams dengti.

2012 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdyje bankrutavusios A. J. individualios įmonės administratoriaus UAB „Tytus“ atstovas prašė bylą nutraukti, kadangi 2012 m. rugpjūčio 28 d. įmonės kreditorių susirinkimas 86,22 % balsų dauguma panaikino skundžiamą nutarimą bei nustatė naują įmonės savininkų turto pardavimo tvarką ir minėtas kreditorių susirinkimo nutarimas įsiteisėjo 2012 m. rugsėjo 12 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinės bylos dalį dėl bankrutavusios A. J. individualios įmonės 2012 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo nutraukė, likusią pareiškėjo A. J. skundo dalį paliko nenagrinėtą.

Teismas nurodė, kad 2012 m. gegužės 8 d. įvyko bankrutavusios A. J. individualios įmonės kreditorių susirinkimas. Susirinkimo metu buvo priimti nutarimai pagal šešis susirinkimo darbotvarkės klausimus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai ginčija nutarimus, kurie bylos nagrinėjimo dieną jau negalioja. Minėti nutarimai panaikinti 2012 m. rugpjūčio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 2.1, kuriuo nutarta panaikinti 2012 m. gegužės 8 d. bankrutavusios A. J. individualios įmonės kreditorių susirinkime priimtą nutarimą Nr. 1 dėl įmonės bendrasavininkų turto; pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir pastato – parduotuvės (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarkos nustatymo.

Teismas taip pat nurodė, kad A. J. skunde išdėstyti prašymai, susiję su civilinės bylos Nr. 2-44-267/2012 nagrinėjimu, paliktini nenagrinėti, kadangi jie turi būti reiškiami sustabdytoje civilinėje byloje Nr. 2-44-267/2012.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su įsiteisėjusiu bankrutavusios A. J. individualios įmonės 2012 m. rugpjūčio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, sprendė, kad skundžiamas 2012 m. gegužės 8 d. kreditorių nutarimas yra panaikintas, todėl bylą, kurioje ginčo objektas – negaliojantis kreditorių susirinkimo nutarimas, nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 5 str., 293 str. 1 p.).

Teismas taip pat pažymėjo, kad A. J. skundo reikalavimai, susiję su bendrasavininkų turto pardavimo tvarkos ir eiliškumo nustatymu, taip pat nenagrinėtini teisme, kadangi šis klausimas išspręstas įsiteisėjusiu 2012 m. rugpjūčio 28 d. bankrutavusios A. J. individualios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. J. prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir bylą išnagrinėti iš esmės – atnaujinant civilinės bylos Nr. 2-44-267/2012 dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimą; atskirti turto dalį į kurią bus nukreiptas išieškojimas kreditoriniam reikalavimui dengti, atskiriant turto dalį, kurią gali disponuoti bankroto administratorius; nustatyti bendrasavininkų nekilnojamo turto eiliškumo pardavimo tvarką, nustatant pardavimo nekilnojamo turto eilę; sustabdyti vykdomas A. J. ir R. L. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto visas varžytines; panaikinti 2012 m. gegužės 8 d., 2012 m. gegužės 16 d., 2012 m. rugpjūčio 28 d. kreditorių susirinkimo visus nutarimus ir išsprendžiant teismo proceso tvarka asmeninio turto atskyrimo ir pardavimo varžytinėse tvarką. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas neatsižvelgė į tai, jog bankrutavusios A. J. individualios įmonės kreditorių susirinkimo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas yra apskųstas atskiruoju skundu, todėl remtis neįsiteisėjusiu kreditorių susirinkimo nutarimu šiuo atveju nebuvo galima.Teismas neatliko veiksmų atskirti asmeninį turtą nuo įmonės turto ir taip sudarė sąlygas kriminaliniam nusikaltimui atsirasti, t. y. bankroto administratoriui nusikalstamu būdu užvaldyti įmonės bendrasavininkų turtą. Kreditorius neturi teisės pardavinėti turto už didesnę kainą negu yra patvirtintas jo kreditorinis reikalavimas. Teismas privalėjo įvertinti ar galima pardavinėti visą ar tik dalį nekilnojamojo turto kreditoriniams reikalavimams padengti, taip pat ar laikytasi kreditorinių reikalavimų pagrįstumo ir nutarimų priėmimo tvarkos, tačiau to nepadarė. Pardavinėti visą pareiškėjų asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą negalima, kadangi turto vertė yra gerokai didesnė nei patvirtinta bendra kreditorinių reikalavimų suma bei suma, skirta administravimo išlaidoms apmokėti. Todėl turi būti nustatyta tiksli turto pardavimo tvarka. Teismas byloje privalėjo nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tačiau to nepadarė.

Atsiliepimas

Atsakovas bankrutavusi A. J. individuali įmonė atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį kaip nepagrįstą atmesti. Atsakovas nurodė, kad Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-44-267/2012, kuri yra sustabdyta, todėl visi procesiniai prašymai turi būti teikiami ir sprendžiami joje. Nors bendrasavininkų A. J. bei R. L. turto yra daugiau nei bendra kreditorinių reikalavimų suma ir yra tikslinga nustatyti konkrečią A. J. ir R. L. nuosavybės teise priklausančio turto dalį, kurią pardavus būtų padengti kreditoriniai reikalavimai ir apmokėtos administravimo išlaidos, apelianto prašymai atskirti turto dalį, į kurią bus nukreiptas išieškojimas kreditoriniam reikalavimui dengti ir nustatyti bendrasavininkų nekilnojamojo turto eiliškumo pardavimo tvarką taip pat yra nepagrįsti, kadangi šis klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu bankrutavusios A. J. individualios įmonės kreditorių susirinkimo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu. Minėtu nutarimu buvo panaikintas 2012 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, todėl teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog byloje ginčo objektas – negaliojantis kreditorių susirinkimo nutarimas bei ją nutraukė.

Pareiškėja R. L. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį kaip nepagrįstą atmesti. Taip pat pareiškėja prašė priteisti iš pareiškėjo jos naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėja nurodė, kad bankrutavusios A. J. individualios įmonės 2012 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimai buvo neteisėti bei neatitinkantys tiek kreditorių, tiek pačios įmonės interesų, todėl buvo panaikinti įsiteisėjusiu 2012 m. rugpjūčio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimu. Taip pat už pareiškėjo A. J. piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis prašė taikyti poveikio priemones, numatytas CPK 95 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartis dalyje dėl bankrutavusios A. J. individualios įmonės 2012 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo nutraukimo panaikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kita Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarties dalis paliktina nepakeista.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinės bylos nagrinėjimas pagal pareiškėjo skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, nutrauktas bei pareiškėjo skunde išdėstyti kiti prašymai, palikti nenagrinėti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Šiaulių apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-850-267/2012 pagal pareiškėjų R. L. ir A. J. skundus dėl bankrutavusios A. J. individualios įmonės 2012 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, kuriais nustatyta įmonės bendrasavininkų turto pardavimo tvarka, panaikinimo. Bankrutavusios A. J. individualios įmonės 2012 m. rugpjūčio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimu panaikintas 2012 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 1 bei nustatyta nauja įmonės bendrasavininkų turto pardavimo tvarka bei kaina. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinės bylos dalį dėl bankrutavusios A. J. individualios įmonės 2012 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, nutraukė, likusią pareiškėjo A. J. skundo dalį paliko nenagrinėtą. Apeliantas dėl minėtos teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą.

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog bankrutavusios A. J. individualios įmonės 2012 m. rugpjūčio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimas yra apskųstas atskiruoju skundu, todėl remtis neįsiteisėjusiu kreditorių susirinkimo nutarimu šiuo atveju nebuvo galima. Su tokiais apelianto atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka.

Bylos duomenys patvirtina, kad bankrutavusios A. J. individualios įmonės kreditorių susirinkimo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu panaikintas 2012 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 1 bei nustatyta nauja įmonės bendrasavininkų turto pardavimo tvarka bei kaina. Tuo tarpu minėtą 2012 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimą ginčydamas pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 straipsnio 4 dalis numato, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Iš bankrutavusios A. J. individualios įmonės 2012 m. rugpjūčio 28 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 35 matyti, kad A. J. kreditorių susirinkime nedalyvavo (b. l. 60, 63). Nors Šiaulių apygardos teisme 2012 m. rugsėjo 13 d. vykusiame teismo posėdyje bankrutavusios A. J. individualios įmonės administratorius ir nurodė, kad minėto kreditorių susirinkimo protokolas pareiškėjui buvo išsiųstas (b. l. 64), tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad šis protokolas pareiškėjui buvo įteiktas, todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kada pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokį kreditorių susirinkime priimtą nutarimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog bankrutavusios A. J. individualios įmonės 2012 m. rugpjūčio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimas yra įsiteisėjęs, tačiau nenurodė kada pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie minėto nutarimo priėmimą. Duomenų apie minėto kreditorių susirinkimo įsiteisėjimą nėra ir apeliacinės instancijos teismui pateiktoje byloje. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu nuo minėto kreditorių susirinkimo priėmimo buvo praėjusios tik 16 dienų ir į bylą nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu, t. y. 2012 m. rugsėjo 14 d., minėtas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo įsiteisėjęs. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad pareiškėjas A. J. pateikė skundą dėl bankrutavusios A. J. individualios įmonės 2012 m. rugpjūčio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimų (civilinės bylos Nr. 2-1166-267/2012) ir nors Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartimi šis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, tačiau ši nutartis atskiruoju skundu apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo dėl A. J. individualios įmonės 2012 m. rugpjūčio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo klausimą, nenurodė jokių aplinkybių apie tokio skundo pateikimo terminą bei apie tai, kad jis yra praleistas.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs visų nagrinėjam klausimui svarbių aplinkybių, nepagrįstai nurodė, jog bankrutavusios A. J. individualios įmonės 2012 m. rugpjūčio 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimas yra įsiteisėjęs ir šiuo pagrindu nutraukė civilinę bylą dalyje dėl bankrutavusios A. J. individualios įmonės 2012 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje panaikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Apeliantas atskirąjį skundą taip pat grindžia ir tuo argumentu, jog teismas neatliko veiksmų atskirti asmeninį turtą nuo įmonės turto ir taip sudarė sąlygas kriminaliniam nusikaltimui. Be to, teismas byloje privalėjo nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tačiau to nepadarė. Su tokiais apelianto atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Šiaulių apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškėjo A. J. skundo reikalavimus dėl civilinės bylos Nr. 2-44-267/2012 nagrinėjimo atnaujinimo, įmonės savininkų turto pardavimo tvarkos nustatymo bei turto dalies, į kurią bus nukreiptas išieškojimas kreditorių reikalavimams dengti, atskyrimo, paliko nenagrinėtus. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui paaiškino, jog minėti prašymai, susiję su civilinės bylos Nr. 2-44-267/2012 nagrinėjimu, turi būti reiškiami toje civilinėje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto aukščiau nurodyti prašymai nėra susiję su skundu dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog minėti prašymai nėra nagrinėtini šioje byloje. Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-30-2013 (buvęs civilinės bylos Nr. 2-44-267/2012) dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo yra sustabdyta Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartimi. Teisėjų kolegija paaiškina apeliantui, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo klausimas turi būti sprendžiamas ne kitose, o būtent nurodytoje Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-30-2013 (buvęs civilinės bylos Nr. 2-44-267/2012). Tuo tarpu klausimas dėl įmonės savininkų turto pardavimo tvarkos nustatymo turėtų būti sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje bankrutavusios A. J. individualios įmonės bankroto byloje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas dalyje dėl pareiškėjo skundo reikalavimų dėl civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo prašymas dėl turto dalies, į kurią bus nukreiptas išieškojimas kreditorių reikalavimams dengti ir kiti klausimų palikimo nenagrinėtais priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, skundžiama nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartis dalyje dėl bankrutavusios A. J. individualios įmonės 2012 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo nutraukimo panaikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kita nutarties dalis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pareiškėjai R. L. nepriteistinas (CPK 98 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, pareiškėjui A. J. skirti nuobaudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarties dalį, kuria nutarta nutraukti civilinės bylos dalį dėl bankrutuojančios A. J. individualios įmonės 2012 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Algirdas GailiūnasKazys KailiūnasAlvydas Poškus