- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-09
- Bylos Nr.
- I2-1963-631/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02795-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- I. S.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl vilkinimo pateikti informaciją.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį pateikti informaciją dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini)., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (0,2288 ha), projekto formavimo, servitutų nustatymo/patvirtinimo, jų lokalizaciją, teisinį pagrįstumą.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad jam nuosavybes teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), žemes sklypo plotas 0,2288 ha. Nurodo, jog su atsakove Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovė, Administracija, VMSA) 2023 m. gruodžio 14 d. buvo sudaryta sutartis dėl dalies pareiškėjo žemės sklypo neatlygintino perleidimo. Pareiškėjas, kaip paramos teikėjas, įsipareigojo teikti paramos gavėjui (Administracijai) paramą perduodant dalį savo žemės sklypo. Buvo paruošta projektinė dokumentacija dėl žemės sklypo atidalijimo į du atskirus žemės sklypus.
Pareiškėjas teigia, kad dėl aiškumo, kreipęsis į Administraciją, jog būtų pateikta informacija, kur ir kokiame žemės sklype projektuojami/suprojektuoti servitutai. Pažymi, kad jokio atsakymo nėra gavęs. Todėl pareiškėjui kelia didelių abejonių, kodėl atsakovas vilkina, vengia pateikti informaciją dėl servitutų suprojektavimo, nustatyto ar jau patvirtinimo, nors nuo kreipimosi dėl informacijos pateikimo praėjo jau daugiau kaip mėnesis laiko.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundo reikalavimus skunde nurodytais argumentais, pažymėdamas, kad nors pareiškėjas gavo iš Administracijos atsakymą, advokatas jam jį paaiškino, tačiau pareiškėjui vis tiek lieka neramumo dėl galimai jam priklausančioje žemės sklypo dalyje formuojamo servituto, kadangi jam kyla neaiškumų dėl turimų brėžinių ir esamų juose žymėjimų.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka, teigdama, kad atsakymas pareiškėjui buvo duotas, todėl nebelikę ginčo dalyko ir byla turėtų būti nutraukta arba skundas atmestas kaip nepagrįstas.
Atsakovė nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2024 m. balandžio 29 d. gautas I. S. prašymas „Dėl žemės sklypo formavimo ir projektavimo projekto“ (toliau – ir Prašymas), kuriuo buvo prašoma informuoti dėl servitutų suprojektavimo/projektuojamų, atliekant žemės sklypo formavimo ir projektavimo darbus. Prašymas buvo išnagrinėtas ir į jį atsakyta Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2024 m. birželio 11 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – Atsakymas, Raštas).
Atsakovė pažymi, kad Atsakyme pareiškėjui buvo suteikta aktuali informacija dėl servitutų suprojektavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), taip pat ir pagal sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius. Atsakovė mano, kad esant pateiktam Atsakymui, nagrinėjimas administracinėje byloje yra tapęs netikslingu, nes pareiškėjo prašymas išnagrinėtas ir pareiškėjo reikalavimas yra įvykdytas.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, prašydamas bylą nutraukti arba atmesti skundą. Atstovas akcentavo, kad jokie nauji servitutai nėra planuojami pareiškėjo žemės sklype, o dėl neaiškumų žemės sklypo planuose detalesnės informacijos neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neveikimo, vilkinimo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą bei įpareigojimo atsakyti į pareiškėjo prašymą pateikti informaciją.
Iš šalių procesinių dokumentų ir paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas 2024-04-29 pareiškimu dėl žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektuotų servitutų kreipėsi į Administraciją, prašydamas informuoti jį dėl servitutų suprojektavimo (projektuojamų servitutų), atliekant žemės sklypo formavimo ir projektavimo darbus.
Prašymas Administracijoje išnagrinėtas ir pareiškėjui duotas 2024 m. birželio 11 d. atsakymas Raštu Nr. A51-87706/24(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl informacijos pateikimo“. Rašte atsakovė informavo pareiškėją apie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą. Kaip nustatyta, Projekto sprendiniais žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pertvarkytas į du atskirus žemės sklypus - 0,2257 ha ploto kitos pagrindinės naudojimo paskirties vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini)ir 0,0031 ha ploto kitos pagrindinės naudojimo paskirties susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini).
Kaip Rašte pareiškėjui nurodė Administracija, Projekto sprendiniuose sklype Nr. 1189-2 suprojektuoti du servitutai: kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, kurio plotas 0,0031 ha, ir tokio paties ploto servitutas - teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas.
Atsakovė taip pat atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad servitutai buvo suplanuoti tik tame žemės sklype, kurį Preliminariąja paramos sutartimi numatyta perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, ir jokie kiti servitutai žemės sklype(duomenys neskelbtini), kuriame yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir neregistruotas laikinas statinys, nebuvo suplanuoti.
Atsakovė rašte taip pat nurodė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo teisinį reglamentavimą.
Patikslindama pareiškėjo prašymo turinį, atsakovė rašte taip pat atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad nebuvo pateiktas jame minėtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109 E), dėl ko negalėjo įvertinti jo turinio. Iš prašyme pateiktos informacijos nustatyta, jog minimas sprendimas siejamas su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pertvarkymu padalijimo būdu, todėl atsakovė nurodė mananti, kad vadovaujantis Taisyklių 81 punktu, Sprendimas buvo priimtas siekiant įgyvendinti patvirtinto Projekto sprendinius, ir kad Sprendime buvo pasiūlyta nustatyti ne naujus servitutus, bet tuos servitutus, kurie buvo numatyti Projekto sprendiniuose.
Pareiškėjas 2024 m. birželio 6 d. rašyto skundo reikalavimus grindžia tuo, kad atsakovė vilkino, vengė jam pateikti informaciją.
Kaip matyti iš Administracijos parengto ir teikto pareiškėjui Atsakymo, jis parengtas 2024 m. birželio 11 d., t. y., po pareiškėjo kreipimosi su skundu į teismą dienos. Kartu skunde teismui pareiškėjas nurodė, kad gavęs pilną informaciją dėl servitutų nustatymo, teiks patikslintą skundą. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas, duodamas paaiškinimus, nurodė, kad pareiškėjas yra gavęs atsakovės Raštą, advokatas supažindino pareiškėją su Atsakymo turiniu, tačiau pareiškėjui lieka neaišku, ar neformuojami nauji servitutai jo sklype, todėl Atsakymas jo netenkina.
Teismas, išanalizavęs teisinį reglamentavimą ir bylos medžiagą, vertina, kad Administracija pagal savo kompetenciją tinkamai, išsamiai, pagrįstai ir motyvuotai atsakė į pareiškėjo Prašymą, bei detalizavo Rašte aplinkybes, susijusias su servitutų sklypuose nustatymu, t. y. kaip minėta, pareiškėjui buvo atsakyta, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype jokie servitutai nenustatyti ir nebuvo suplanuoti. Be to, atsakovė pareiškėjui atsakė ir dėl jo prašyme paminėto Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. sprendimo (kurio pareiškėjas su prašymu Administracijai neteikė), kad ir šis sprendimas priimtas siekiant įgyvendinti patvirtinto Projekto sprendinius, ir kad sprendime buvo pasiūlyta nustatyti ne naujus servitutus, bet tuos servitutus, kurie buvo numatyti Projekto sprendiniuose.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) nustato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 straipsnio 10 dalis), o asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti, – skundu (VAĮ 2 straipsnio 12 dalis). Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012, 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012, 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012, 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014).
Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostata, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė, yra įgyvendinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis. Atsakymas į prašymą rengiamas atsižvelgiant į prašymo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodant atsisakymo tai padaryti priežastis; į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodant atsisakymo tai padaryti priežastis; į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodant atsisakymo tai padaryti priežastis; į kitus prašymus atsakoma laisva forma arba nurodant atsisakymo tai padaryti priežastis (Taisyklių 45.4 p.). Į skundus atsakoma laikantis VAĮ nustatytos tvarkos (Taisyklių 45.3 punktas).
Sistemiškai aiškinant VAĮ, Taisyklių nuostatas, ginčas dėl atsakymo į prašymą pateikti informaciją, kuriuo teikiama tik informacija, nėra teisės taikymo aktas ir neturi atitikti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies (analogiškos aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) turinio reikalavimų, administraciniame teisme gali būti nagrinėjamas ginčas tik dėl atsakymo į prašyme pateiktus klausimus pakankamumo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2002/2012, 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-921/2014), bet ne jo (atsakymo) teisėtumo ir pagrįstumo aspektais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3145-624/2021, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3113-629/2021, 2022 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1263-624/2022).
LVAT praktikoje konstatuota, jog skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (LVAT 2012-09-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012). LVAT yra nurodęs, jog minėtais teisės principais būtina vadovautis, nustatant, ar pateikta informacija yra pakankama.
Teismas pažymi, kad pareiškėjo prašymo turinys ir jame nurodytos aplinkybės nustato pareiškėjui teiktinos informacijos kiekį ir pobūdį. Spręsdamas dėl informacijos išsamumo principo, LVAT yra konstatavęs, kad išsamumą apsprendžia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį (LVAT 2012-02-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-97/2012).
Pažymėtina, kad LVAT, kartu aiškindamas informacijos išsamumo ir tikslumo principus, nustatytus Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 6 straipsnyje, taip pat yra nurodęs, jog institucijos ir įstaigos, atsakydamos į asmens prašymą pateikti informaciją, turi pateikti visą teiktiną jų disponuojamą informaciją. Įstatymas nustato institucijos ar įstaigos pareigą prašančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti, turinio informaciją (taip pat ir informacijos kiekio prasme) (žr. 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015).
Aptarto teisinio reglamentavimo pagrindu įvertinusi pareiškėjo kreipimosi į atsakovę turinį bei atsakovės atsakymą į jį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo pateiktas prašymas atitinka kriterijus, apibūdinančius VAĮ 2 straipsnio 10 punkte įtvirtintą kreipimosi formą – prašymą, bei yra laikytinas prašymu suteikti informaciją. Todėl, vadovaudamasi paminėta aktualia nagrinėjamam ginčui LVAT praktika, teisėjų kolegija vertina atsakovės Rašte dėstomos informacijos pakankamumą.
Teisėjų kolegija ginčo atveju neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo išvadai, kad priimant skundžiamą raštą (Atsakymą) buvo pažeistas aktualus reglamentavimas ar VAĮ, prašymo nagrinėjimo procedūros ar jame būtų pateiktas nepakankamas ar neišsamus atsakymas.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė atliko visus veiksmus, kurie privalomi nagrinėjant pareiškėjo prašymą, o būtent – Raštu yra pateikta visa reikalinga informacija, nuoseklus, motyvuotas ir išsamus atsakymas į prašymą, išdėstytos faktinės aplinkybės, cituojamas teisinis reguliavimas. Vertinama, kad atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, saistoma gero administravimo principo imperatyvų, išnagrinėjo pareiškėjo prašymą pagal aptartuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus ir priėmė sprendimą (Atsakymą į pareiškimą), atitinkantį VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.
Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą, neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-173-438/2016).
Teismas pažymi, jog atsakovės veiksmais, kai pareiškėjo prašymą, gautą 2024 m. balandžio 29 d., ji išnagrinėjo ir atsakymą pareiškėjui davė tik 2024 m. birželio 11 d., pareiškėjo teisės, susijusios su jo prašyme keliamais klausimais dėl informacijos apie servitutus sklype, pažeistos nebuvo. Pareiškėjui į jo prašymą buvo atsakyta, nors ir ne laiku, tačiau atsakovė, kaip nustatyta iš Rašto turinio, atsiprašė pareiškėjo, kad dėl įprastinę darbo veiklą viršijančio krūvio nepateikė atsakymo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytu terminu.
Taigi, nenustačius atsakovės neveikimo, bei konstatavus, kad nesavalaikis atsakymo pateikimas buvo sąlygotas darbo krūvio, iš esmės nesusijęs su vilkinimu, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kadangi Atsakymą į pareiškimą pareiškėjas gavo. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako ir jų nevertina. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo I. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.