Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui R. R. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas asmeniškai, neatvykimo priežastys nežinomos. Ieškinys įteiktas asmeniškai, atsiliepimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Byloje nustatyta, kad 1995 m. lapkričio 18 d. Panevėžio rajono savivaldybės CMS skyriuje buvo įregistruota I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoka, įrašo Nr. 168. Iš VĮ Registrų centras išrašo matyti, kad šalys santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo. Iš VĮ Regitra išrašų matyti, kad šalys santuokos metu įgijo ir įregistravo 3 transporto priemones.

Ieškovė pareiškė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, pirmiausia būtina nustatyti kurio iš sutuoktinių kaltė buvo esminė ir pagrindinė santuokos iširimo priežastis, ta kuri nutraukė šalių santuokinius ryšius ir padarė bendrą sutuoktinių gyvenimą neįmanomu. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. O būtent, CK 3.60 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniai ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos, o pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą kas iš sutuoktinių kaltas dėl santuokos iširimo, yra būtina nustatyti, kieno iš jų konkrečiai netinkamas elgesys buvo esminė santuokos iširimo sąlyga. CK 3.61 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, todėl sutinkamai CK 3.61 straipsnio 2 dalimi teismas yra nesaistomas ieškininių reikalavimų sutuoktinių kaltės klausimu ,o atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kaip matyti, šioje byloje atsakovas atsiliepimo nepateikė, todėl laikytina, kad santuokos nutraukimo pagrindo neginčijo, pripažino tas faktines aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje. Teismas turi diskrecijos teisę tikėti ar netikėti šalių paaiškinimais, todėl įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes ir atsakovo pasyvią poziciją, laikytina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t.y. dėl santuokinių ryšių ir jų reikšmės nesuvokimo, santuokos pagrindų nebuvimo, sutuoktinių pareigų vienas kitą remti, būti lojaliais vienas kitam, savo santykius grįsti lygiateisiškumo ir pagarbos vienas kitam , pasitikėjimo principais nevykdymo (CK 3.26 straipsnis, 3.27 straipsnio 1 dalis, 3.28 straipsnis). Kaip nurodė ieškovė, sutuoktiniai kartu negyvena , santuokinių ryšių nepalaiko ir bendro ūkio neveda nuo 2015 metų, taigi laikytina , kad santuokiniai ryšiai yra visiškai nutrūkę, galimybės išsaugoti šeimą nėra, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Santuokos šalys nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo. Santuokos metu buvo įgyti 3 automobiliai, kuriuos ieškovė prašo padalinti.

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodomas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnių nuostatas turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis ir kitos svarbios aplinkybės. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymų, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties sudarant sutuoktinių turto balansą ir nustatant bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, būtina vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remiantis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis .

- Automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1500 Eur;

- Automobilį „Mercedes Benz E250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1000 Eur;

- Automobilį „Chrysler 300C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 5000 Eur.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad preziumuojama , kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais ( CPK 3.117 straipsnio 2 dalis). Atsakovas neprieštarauja su ieškinyje nurodytu santuokinio turto padalinimo būdu ( natūra), su nurodyta turto verte, todėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas dalintinas ieškinyje nurodytu būdu.

Šalys nepilnamečių vaikų neturi, kreditorių neturi, ieškovė išlaikymo neprašo. Ieškovei paliktina santuokinė pavardė, atsakovo pavardė nekeistina.

Ieškinį tenkinus pilnai iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei ( CPK 88 straipsnis, 92-93 straipsniai, 96 straipsnis, 98 straipsnis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro mažiau nei 3 Eur, todėl valstybei nepriteistinos ( CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir LR CPK 259-260 straipsniais, 270 straipsniu , teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Santuoką , įregistruotą 1995 metų lapkričio 18 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos CMS , akto įrašo Nr. 168, tarp I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo I. R. palikti pavardę – R., R. R.- R..

Padalinti santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą :

- Ieškovei I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį “Citroen C5”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1500 Eur;

- Atsakovui R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti : automobilį “Mercedes Benz E250”, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), kurio vertė 1000 Eur ir automobilį “Chrysler 300 C’, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 5000 Eur. Viso turto bendros 6000 Eur vertės.

Priteisti iš R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 209 Eur ( du šimtus devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.