Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. A2.6.-2238-1028/2016

2016 m. liepos 13 d.

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. A., jo atstovei advokatei D. L.-M.,

išnagrinėjęs D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio specialias Ž. S. 2016 m. gegužės 21 d. D. A. atžvilgiu surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad D. A. 2016 m. gegužės 21 d., 0.10 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, stabdomas tikrinančiojo pareigūno nesustabdė transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr (duomenys neskelbtini).

D. A. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir paaiškino, kad važinėjosi su draugais. Automobilyje buvo trise. Jam paskambino draugas A. S. ir pasiūlė susitikti „(duomenys neskelbtini) „ kieme (duomenys neskelbtini)gatvėje. Iš pradžių važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, pasisuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Iš (duomenys neskelbtini) gatvės suko į (duomenys neskelbtini) gatvę. (duomenys neskelbtini) sankryžoje pasisuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir leistinu greičiu nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ kiemą, kuriame susitiko su savo draugais. Po kelių minučių privažiavo policijos pareigūnų automobilis be jokių įspėjamųjų ženklų, be jokių signalų. Išlipęs policijos pareigūnas jam pateikė kaltinimus, kad jis nesustabdė transporto priemonės. Jis nematė policijos automobilio su įjungtais gabaritais, nei paties pareigūno. Jo automobilis buvo apdraustas, su technine apžiūra, jis buvo blaivus. Jam nebuvo priežasties bėgti. Automobilis priklauso jo tėčiui, tačiau jis juo naudojasi. Su juo automobilyje buvo L. J. ir A. U.. Pareigūnai jam teigė, kad jie stovėjo valgyklos, esančios priešais pieno barą, kieme. Ten yra nuošaliau nuo gatvės, ten nelabai matosi įsisukus iš (duomenys neskelbtini)gatvės į (duomenys neskelbtini)gatvę. Į (duomenys neskelbtini)g. jis įvažiavo iš (duomenys neskelbtini)gatvės. Nei (duomenys neskelbtini) gatvėje, nei (duomenys neskelbtini) gatvėje policijos pareigūnų nematė. Važiavo leistinu greičiu. Ten yra perėja, už perėjos iš karto posūkis, todėl nėra kur įsibėgėti. Tas automobilio pristabdymas yra kaip sutapimas, nes įsukus į (duomenys neskelbtini) gatvę, priešais pieno barą iš karto yra kalniukas. Leidžiantis nuo kalniuko, ypatingai tamsiu paros metu, visada pristabdo automobilį. Atleidus stabdžius automobilis pariedėjo apie 20 metrų ir įsuko į „(duomenys neskelbtini)“ kiemą. Nuo (duomenys neskelbtini) gatvės matėsi jo automobilis. Niekur nebandė slėptis.

Liudytojas L. J. teisme parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) gatvės važiavo į „(duomenys neskelbtini)“ kiemą. Važiavo su draugais. Buvo susitarę su kitais draugais susitikti. Iš (duomenys neskelbtini) gatvės įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, iš ten į „(duomenys neskelbtini)“ kiemą. Tik išlipus iš automobilio pastebėjo, kad atvažiavo policijos pareigūnų automobilis. Jie priėjo prie D. ir paprašė vairuotojo pažymėjimo. Jis paklausė kas vyksta. Pareigūnai pasakė, kad jie nuo jų bėgo. Jis pareigūnų paklausė, kur jie stovėjo, nes jie trise važiavo automobiliu ir nei vienas iš jų nematė policijos pareigūnų. Į (duomenys neskelbtini)gatvę įsuko iš (duomenys neskelbtini) gatvės, važiavo pro vandentiekį. Pareigūnų nematė. Pareigūnai prie jų atvažiavo be švyturėlių. Išgirdo, kaip per raciją pasakė, kad sulaikė bėglius. Kai įvažiavo į kiemą ir sustojo, pareigūnai atvažiavo iš karto, gal po kokių 10 sekundžių, nes jis nespėjo išlipti iš mašinos ir prieiti prie draugų. Jokių garsinių signalų jis negirdėjo. Automobilio salone muzika grojo, bet tyliai. „(duomenys neskelbtini)“ kieme sustojo apie 10 metrų nuo gatvės. Į sankryžą įvažiavo 30-40 km/h greičiu. Tik įvažiavus į Trakų gatvę, yra pėsčiųjų perėja, gal todėl ir buvo pristabdytas automobilis.

Liudytoja A. U. teisme parodė, kad tą dieną važiavo iš miesto centro į „(duomenys neskelbtini)“ kiemą susitikti su draugu A.. „(duomenys neskelbtini)“ yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Į (duomenys neskelbtini)gatvę įvažiavo iš (duomenys neskelbtini), o į ją įvažiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Policijos pareigūnų nematė. Kai sustojo, išlipo iš automobilio, pasisveikino su draugais, iš karto atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai atvažiavo po kelių minučių kai jie ten sustojo. Policininkai paklausė, kodėl nestojo, tačiau jie pareigūnų net nematė. Įsukus į (duomenys neskelbtini) gatvę, vairuotojas pristabdė automobilį leidžiantis nuo kalno. Pareigūnų nematė, švyturėlių taip pat nematė. Automobilio stiklai netamsinti. Klausėsi muzikos. Garsas buvo vidutiniškas. Automobilį vairavo D..

Liudytojas A. S. teisme parodė, kad jis kartu su D nevažiavo, bet jam paskambino ir jie susitarė susitikti. Laukė „(duomenys neskelbtini)“ kieme. Jis atvažiavo ir iš karto jam iš paskos atvažiavo policija, be jokių garso signalų, be šviesų. Policija atvažiavo labai greitai, gal po minutės, vos spėjo pasisveikinti. Jis draugų laukė „(duomenys neskelbtini)“ kieme. Iš (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) sankryžos nesimato. Automobilį vairavo D.. Keleiviai buvo tie asmenys, kurie šiandien yra liudytojai. Pareigūnai atvažiavo lėtai, neskubėdami, be garsinių signalų, be švyturėlių. Pareigūnai klausė D., kodėl jis bėgo, nestojo. Visi buvo blaivūs. Oro sąlygos buvo normalios, nelijo.

Liudytojas Ž. S. teisme parodė, kad 2016-05-21 (duomenys neskelbtini) gatvėje vykdė priemonę „Neblaivių vairuotojų kontrolė“. Stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie gatvės. Pastebėjo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į dešinę dideliu greičiu sukančią transporto priemonę. Stabdė su šviečiančiu stabdymo įrankiu. Automobilis nestojo. Jo stabdymo metu automobilis greičio nei didino, nei mažino. Automobiliui pravažiavus lazdelę, pamatė, kaip užsidegė stabdžių žibintai. Automobilis sulėtino greitį. Po to į „(duomenys neskelbtini)“ kiemą nuvažiavo tolygiu greičiu. Privažiavus prie minėto automobilio, matė stovinčius asmenis. Negali pasakyti, kas vairavo automobilį ir kiek žmonių buvo automobilyje. Kai sustojo „(duomenys neskelbtini)“ kieme ir jis, priėjęs prie sustojusios transporto priemonės paklausė, kas vairavo automobilį, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pasakė, kad tai jis vairavo minėtą automobilį, pateikė vairuotojo pažymėjimą, buvo blaivus. Supažindino su atsakomybe dėl nesustojimo ir tikrai paklausė, ar būtent jis vairavo, ir ar nevairavo šalia esantys asmenys. Jis pasakė, kad būtent jis vairavo minėtą automobilį ir paaiškino, kad nematė, kad jis būtų stabdomas. Surašė protokolą. Jis stovėjo prie tarnybinio automobilio priekio, galėjo būti du žingsniai iki gatvės. Šis asmuo kiek įmanoma dideliu greičiu įsisuko iš posūkio ir važiavo tiesiai. Greitis ant posūkio galėjo būti 40-50 km/h. Tai nėra pasyvus važiavimo būdas, bet ir ne agresyvus. Įsuko į posūkį sąlyginai be chuliganiško vairavimo. Jis stovėjo stabdomo automobilio keleivio pusėje. Nematė nei vairuotojo, nei kiek keleivių buvo automobilyje. Viskas vyko greitai. Jo stabdymo įrenginys yra ne šviesą atspindintis, bet šviečiantis raudonai. Jie vykdė akciją prie valgyklos „(duomenys neskelbtini)“. Matymo sąlygos buvo geros, tačiau gal dėl automobilio greičio nematė, nei kas vairavo automobilį, nei kiek žmonių ten buvo. Visi trys pareigūnai sulipo į tarnybinį automobilį ir iš karto nuvažiavo iš paskos į aikštelę. Matė, kur įsuko tas automobilis. Tai buvo 300 ar 400 metrų atstumas. Nebuvo persekiojimo. Važiavo be garsų, švyturėliai buvo įjungti ir degė, bet jie nežybčiojo. Vykdant priemonę, tam tikros transporto priemonės turi funkciją, kad švyturėliai dega kaip paprasti žibintai. Tuo momentu, kai stabdė automobilį, švyturėliai degė. Kai privažiavo, automobilis buvo tuščias, aplinkui stovėjo grupelė asmenų. Kiekvienas vairuotojas gatvėje privalo pamatyti degantį raudoną signalą. Keista, kai patikrinus vairuotoją nustatoma, kad jis blaivus, turi vairuotojo pažymėjimą, mano, tačiau nenori interpretuoti, kodėl nestojo, ką jis galėjo su savimi gabentis ir panašiai. Mano, kad vairuotojas tikrai jį matė, priešingu atveju nebūtų stabdęs. Tačiau vėliau kelionę tęsė. (duomenys neskelbtini)gatvėje yra perėja prie pat įvažiavimo į tą kiemą, kuriame sustojo pažeidėjo automobilis. Jei jis deklaruoja, kad stabdė prieš pėsčiųjų perėją, tai neatitiktų tos vietos, kur jis stabdė. Jis stabdė gerokai ankščiau prieš pėsčiųjų perėją. Pravažiavęs tarnybinio automobilio stovėjimo vietą per du automobilius, gal 80 metrų atstumu, jis stabdė. Kitų pažeidimų nebuvo. Tarnybinis automobilis buvo stovėjimo aikštelėje, užpakaline dalimi galėjo būti kažkiek įvažiavęs į stovėjimo aikštelę ir per pusę automobilio išlindęs. Tarnybinis automobilis galėjo stovėti ir ant pėsčiųjų tako. Švyturėliai degė. Toje vietoje yra įrengtas apšvietimas, degė ne vienas žibintas. Į eterį yra paleidžiama informacija, kad nestojo stabdomas automobilis. Vaizdo įraše aiškiai matosi jų stovėjimo vieta. Jie stovėjo vidury aikštelės. Dalį automobilio blokavo pastato siena. Atstumu per du automobilius nuo tarnybinio automobilio matėsi, kad automobilis stabdė. Jis buvo matymo lauke, automobilis važiuoja, jis pasižiūri, stabdo, tikisi kad sustos, tačiau kelionė vis tiek tęsiama. Vairuotojas turėjo ir privalėjo pamatyti, kad jis yra stabdomas. Jis stabdė prieš pažeidėjo akis. Jis pats visu kūnu ir visu stabdymo įrenginiu žinoma nestovėjo prieš atvažiuojantį automobilį, tačiau stabdymas buvo jei ne nuo gatvės, tačiau nuo šaligatvio buvo parodytas stabdymo įrenginys.

Liudytoja D. P. teisme parodė, kad atsimena įvykį. Stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Buvo ji ir du kolegos. Stabdė automobilius, tikrino neblaivumą. Iš (duomenys neskelbtini) gatvės įsuko automobilis (duomenys neskelbtini). Kolega Ž. S. stabdė automobilį, automobilis nesustojo. Kažkiek pavažiavus matėsi, kad įsijungė galiniai „stopai“, tačiau automobilis nuvažiavo toliau. Sėdo į tarnybinį automobilį ir važiavo iš paskos. Pažeidėjo automobilis įsuko į „(duomenys neskelbtini)“ kiemą. Kai jie privažiavo, pamatė, kad visi asmenys jau buvo išlipę iš automobilio. Paklausė, kas vairuotojas. Vairuotojas prisistatė, pateikė dokumentus. Paaiškino situaciją, vairuotojas teigė kad nematė policijos pareigūnų. Buvo surašytas protokolas už nestojimą. Stabdymo metu buvo prie pat gatvės. Ten yra įvažiavimas į valgyklą. Jie buvo prie pat gatvės, nebuvo pasislėpę ar panašiai. Automobilis važiavo gana greitai. Kai jie tik išsisuko iš (duomenys neskelbtini) gatvės, nieko nesimatė, kas sėdi mašinoje. Tačiau tikrai matėsi, kad automobilis stabtelėjo, sušvietė „stop“ signalai. Tarnybiniame automobilyje buvo įjungtos šviesos, tačiau jos nežybčiojo. Kolegos stabdymo įrankis buvo šviečianti lazdelė, kuri šviečia naktį ir tikrai vairuotojas turėjo ją matyti. Visi buvo su tarnybinėmis uniformomis ir liemenėmis. Kai stabdomas automobilis nesustojo, gana greitai susėdo į tarnybinį automobilį ir išvažiavo. Kai nuvyko prie automobilio, ten buvo gal 4-5 asmenys, tiksliai nepamena. Įvykio metu jis stovėjo prie automobilio. Jie negali išlysti į kelią. (Duomenys neskelbtini) gatvėje yra valgykla. Tarnybinis automobilis stovėjo aikštelėje tarp pastatų. Jų automobilis stovėjo tiesiai ties gatve. Važiuojant iš (duomenys neskelbtini) gatvės tarnybinis automobilis buvo matomas. Ten yra šaligatvis. Automobilis stovėjo prie gatvės, gal koks metras iki gatvės. Švyturėliai yra per mašinos vidurį. Jokių medžių ten nėra. Yra tik pastatas ir šaligatvis. Pastatas nėra prie pat gatvės, kad būtų užstojęs tarnybinį automobilį. Kolega Ž. S. stovėjo prie pat gatvės, gal kažkiek gatvėje. Ir kai pamatė, kad iš (duomenys neskelbtini) gatvės tik įsisuka automobilis į (duomenys neskelbtini) gatvę, jis iš karto įjungė lazdelę ir stabdė. Budėtojų daliai buvo pranešta, kad stabdomas nestojo automobilis. Toje vietoje yra pakalnė, matėsi kaip automobilis važiuoja. Matė kad degė „stop“ žibintai. Jos nuomone tai nebuvo tipinis bėgimas. Atsižvelgiant į žmogišką faktorių, kad automobilyje sėdėjo keliese, gal užsikalbėjo, gal nematė. Yra įsitikinusi, kad kolegos stabdymo lazdelė buvo įjungta, nes pati matė. Net neįjungta lazdelė atspindi šviesą.

Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje yra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną D. A. atžvilgiu dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo negalima (ATPK 250 str.).

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 str. 1 d. kyla už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad uniformuotam policijos pareigūnui reikalaujant sustabdyti transporto priemonę, jis nepakluso tyčia, t. y. asmuo, matė, kad yra stabdomas, tai suprato ir tikslingai nesustabdė transporto priemonės.

Nagrinėjamoje byloje esantys bei teismo surinkti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, Šiaulių apskrities VPK pareigūnų tarnybiniai pranešimai, išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, vaizdinė bylos medžiaga, teismo nuomone, patikimai nepatvirtina D. A. kaltės dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo.

D. A. teisme nepripažino savo kaltės ir teigė, kad automobilį stabdančio pareigūno nematė. Įsuko iš (duomenys neskelbtini)gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę ir po to į „(duomenys neskelbtini)“ kiemą. Įsukus į kiemą tuojau pat atvyko policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad jis nestojo stabdomas. Kartu su A. A. automobilyje važiavę asmenys patvirtino jo versiją ir nurodė, kad nematė automobilį stabdančio pareigūno. Policijos pareigūnas Ž. S., duodamas parodymus teisme nurodė, kad stabdomas automobilis stabdymo metu greičio nei didino, nei mažino. Pareigūnas taip pat nematė, kas sėdėjo automobilyje, nes viskas vyko labai greitai. D. A. vairavo apdraustą, techniškai tvarkingą automobilį, buvo blaivus, sustojo aikštelėje už 300-400 metrų nuo stabdymo vietos, kas pagal nustatytas aplinkybes duoda pagrindo išvadai, kad D. A. neturėjo priežasčių nesustoti stabdomas. Teismo posėdžiu metu buvo peržiūrėta vaizdinė bylos medžiaga. Peržiūros metu matyti, kad policijos pareigūnas buvo atsirėmęs į tarnybinį automobilį (vaizdo įrašas 20160521_001013_PF, laikas 00:10:56-00:11:00). Po to pareigūnas priėjo prie gatvės ir pakėlė ranką, kurioje turėjo automobilių stabdymui skirtą įrankį (vaizdo įrašas 20160521_001013_PF, laikas 00:11:02-00:11:04), po to pro pareigūną pravažiavo D. A. vairuotas automobilis (vaizdo įrašas 20160521_001013_PF, laikas 00:11:04). Pagal vaizdinės medžiagos duomenis nuo stabdymo pradžios iki momento, kuomet automobilis pravažiavo pareigūną praėjo apie dvi sekundes. Pareigūnas į kelią išėjo pakankamai greitai, prieš tai kelkraštyje nestovėjo, pareigūnai teisme parodė, jog dalį tarnybinio automobilio nuo matymo iš gatvės užstojo namo siena. Stabdymo žibintai užsidegti galėjo dėl to, kad D. A. netoli pavažiavęs įsuko į kiemą, esantį dešinėje, prieš įvažiavimą į kiemą taip pat yra pėsčiųjų perėja (vaizdo įrašas 20160521_001013_PF, laikas 00:11:33-00:11:44). Policijos pareigūnė D. P. paaiškino, kad tai nebuvo tipinis bėgimas nuo policijos pareigūnų, su kokiais jie susiduria. Iš vaizdo medžiagos taip pat negalima kategoriškai daryti išvadą, kad policijos pareigūno stabdymo įrankis švietė. D. A. galėjo teismui pateikti išgalvotą versiją apie tai, kad policijos pareigūnų nematė dėl to, kad vairuodamas užsiėmė pašaliniais veiksmais, pvz. reguliavo automagnetolą, naudojosi telefonu ir pan., dėl ko buvo nukreipęs žvilgsnį nuo kelio, tačiau net tokių teiginių nereiškė, tiesiog nuosekliai tvirtino, kad jį stabdančio policijos pareigūno nematė.

Nurodytos bylos aplinkybės patvirtina D. A. paaiškinimą, jog jis galėjo nematyti jį stabdančio policijos pareigūno. Galbūt tai galima paaiškinti vairuotojo patirties stoka, apšvietimo gatvėje sąlygomis (apšvietimo stulpas stovi priešingoje gatvės pusėje, pareigūnų pusėje tamsoka), didesniu važiavimo greičiu, asmens regėjimo ir reakcijos ypatumais ar kažkokiais kitais subjektyviais ar objektyviais faktoriais. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės kelia pakankamai abejonių, kurios turi būti aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Be to, ir pats formalaus pažeidimo pobūdis yra per lengvas, kad asmeniui kiltų sunki teisinė atsakomybė – yra akivaizdus skirtumas tarp nagrinėjamo atvejo ir tikrai pavojingo ir piktybinio bėgimo nuo policijos pareigūnų, kai pažeidėjas yra persekiojamas ilgą laiką, intensyviai, didelėmis policijos pajėgomis, bėgdamas kelia didelį pavojų kitiems asmenims ir jų turtui ir dažniausiai sulaikytas būna apsvaigęs.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų pažeidimo požymių. Objektyviųjų pažeidimo požymių nėra todėl, kad D. A. veiksmų negalima konstatuoti kaip bėgimo, sprukimo, tikslingo nenustojimo ar kitokio nepaklusimo policijos pareigūnui. D. A., jo teigimu nepastebėjęs stabdančio pareigūno, tiesiog nekeisdamas važiavimo greičio nuvažiavo toliau ir įsuko į netoliese esančią aikštelę. Surinkti įrodymai neduoda pagrindo konstatuoti ir to, kad D. A. nesustojo tyčia. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis nesustoja stabdomas ir suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Nagrinėjamu atveju D. A. paaiškino, jog nematė jo automobilį stabdančio pareigūno, tokios galimybės pagal nustatytas aplinkybes paneigti nėra įmanoma, todėl nėra pagrindo konstatuoti D. A. tyčinių veiksmų. Motyvų, dėl kurių D. A. galėjo nestoti stabdomas, byloje nenustatyta. Byloje kylančių abejonių objektyviai neįmanoma pašalinti, todėl jos taip pat aiškintinos traukiamo atsakomybėn asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į ištirtas aplinkybės administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 130 str. 1 d. D. A. atžvilgiu nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302²-302⁶ straipsniais, teismas,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-2238-1028/2016 dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo D. A. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.