Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto V. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gruodžio 17 d. V. I. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, 2016 m. gruodžio 17 d. 1 val. 26 min. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 p., vairavo transporto priemonę „Mercedes Benz“, valst. Nr. FLII44, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 0,7 promilių neblaivumo laipsnis.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. I. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad advokatas pateikė USB atmintinę, kurioje girdisi pareigūnų prieš patikrinimą išsakyta mintis „paerzinsime“ ir tai duoda pagrindą abejoti pareigūnų objektyvumu. Standartinis, vieno lapo administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo rašomas 1 val. 36 min., taip atimta galimybė, nesutinkant su patikros rezultatais per valandą kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą. Teismas tiki niekuos nepagrįstu pareigūno M. U. aiškinimu, kad jis, V. I., po 40 min. pats prašė atlikti pakartotinį patikrinimą, tačiau garso įraše tokio teiginio nėra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, jog V. I. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutarimu nubaustas už vairavimą neblaiviam.

Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). ATPK 257 straipsnio nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylos rašytinę medžiagą, susipažinęs su vaizdo bei garso įrašais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Apylinkės teismas, nagrinėdamas V. I. administracinio teisės pažeidimo bylą, nepažeisdamas proceso reikalavimų tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. I. buvo surašytas už vairavimą neblaiviam. Apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde savo kaltę neigia, abejoja neblaivumo patikros objektyvumu, pareigūnų nešališkumu, teigia į alkoholio matuoklį pūtęs daugiau kartų, nei pateikta kvitų. Tačiau byloje ištirti įrodymai vis dėlto leidžia daryti priešingą išvadą, o apelianto dėstomos abejonės vertinamos kaip pasirinkta gynybinė pozicija.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl policijos pareigūnų nešališkumo, išankstinio neigiamo nusistatymo. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais, kurie iš esmės motyvuotai paneigti ir skundžiamame nutarime. Pagal byloje nustatytas aplinkybes (pareigūno M. U., surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, tarnybinis pranešimas, apylinkės teismo posėdyje apklaustų pareigūnų parodymai), policijos pareigūnai vietoje, kurioje sustabdytas ir V. I., vykdė policijos prevencinę priemonę. Apie tai, kad įvykio vietoje buvo keli pareigūnai, netgi su tarnybiniu šunimi, patvirtina tiek teisme apklausti liudytojai O. T., M. B., tiek pastarojo telefonu darytas ir į bylą USB laikmenoje pateiktas įvykio vaizdo įrašas. Taigi nekyla abejonių, jog V. I. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas visiškai atsitiktinai, pareigūnams vykdant prevencinę priemonę. Apylinkės teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, jog teismas aiškinosi, ar pareigūnų elgesys galėjo būti netinkamas, tačiau apklausti gynybos liudytojai, su V. I. važiavę bendradarbiai O. T. bei M. B., nurodė jokių pareigūnų replikų negirdėję, o M. B. užsiminė filmuoti pradėjęs ne todėl, kad pareigūnų veiksmų teisėtumas būtų kėlęs abejonių, o tiesiog savo iniciatyva. Pats apeliantas taip pat nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, verčiančių abejoti policijos pareigūnų suinteresuotumu bylos baigtimi, todėl nėra jokio svaraus pagrindo abejoti pareigūnų, kurie, vertinant bylos duomenis, asmeniškai apelianto nepažįsta, nešališkumu. Vien tai, jog V. I. nesutiko su jam nustatytu neblaivumu, administracinio teisės pažeidimo protokolo rašymu, nereiškia, jog pareigūnai turėjo išankstinį nusistatymą.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas V. I. laikosi pozicijos, jog už vairavimą neblaiviam nubaustas nepagrįstai, ginčija neblaivumo patikros rezultatus, abejodamas prietaiso tinkamumu naudoti, taip pat nurodydamas, kad neblaivumas tikrintas daugiau kartų nei byloje yra kvitų, kurių numeracija eina ne iš eilės. Visus šiuos klausimus, kaip užfiksuota teismo posėdžio garso įraše, V. I. kėlė ir pirmosios instancijos teisme, kuris savo ruožtu aiškinosi šiuos klausimus. Pareigūnas M. U. posėdyje detalizavo, kokiomis aplinkybėmis yra naudojamas alkoholio matuoklis: prietaisas išduodamas prieš prevencinės priemonės vykdymą, įsitikinama jo įkrovimu, tinkamumu naudoti, jei matuoklio patikra pasibaigusi, ekrane būna užrašas. Byloje esantis alkoholio matuoklio, kuriuo V. I. buvo tikrintas neblaivumas, patikros sertifikatas patvirtina, kad įrenginys įvykio metu buvo tinkamas naudoti. Užfiksuotas V. I. neblaivumo laipsnis taip pat neduoda pagrindo abejoti tuo, jog prietaisas galėjo parodyti netikslius duomenis, kadangi V. I. apylinkės teisme pripažino, jog įvykio dieną buvo vartojęs alkoholio – bokalą vyno, tačiau, kadangi, kaip teigė, tai buvo pietų metu, jautėsi visiškai blaivus. Be to, analogišką paaiškinimą (apie vartotą taurę vyno), priešingai nei teigia apeliaciniame skunde, jis buvo nurodęs ir administracinį teisės pažeidimo protokolą rašiusiam pareigūnui, kuris tokį paaiškinimą ir užfiksavo dokumente. Kaip matyti, apeliantui nustatytas neblaivumas nebuvo didelis ir atitiko lengvą neblaivumą. Be kita ko, byloje pateikti V. I. apsvaigimo nuo alkoholio matavimo kvitai rodo, jog pirmesnio matavimo metu fiksuotas 0,71 promilių neblaivumas, o vėlesnio matavimo, vykusio po maždaug pusvalandžio, metu fiksuotas kiek mažesnis 0,69 promilių neblaivumas. Dėl natūralių žmogaus organizmo procesų alkoholio kiekis atitinkamose žmogaus organizmo terpėse bėgant laikui mažėja, todėl natūralu, jog apelianto neblaivumo laipsnis praėjus kiek daugiau nei pusvalandžiui po ankstesnio patikrinimo alkoholio matuokliu, nuosekliai sumažėjo. Nors, kaip minėta, byloje yra du apsvaigimo nuo alkoholio patikros kvitai, rodantys, kad neblaivumas apeliantui tikrintas du kartus, tačiau V. I. kategoriškai nurodo, jog į alkoholio matuoklį pūtė daugiau – tris kartus lauke, o vėliau ir tarnybiniame automobilyje; apylinkės teismo posėdyje teigė, jog buvo šeši kartai. Vis dėlto tokių apelianto teiginių bylos duomenys nepatvirtina. Priešingai, apylinkės teismo posėdyje pareigūnas M. U. apklausos metu, atsakydamas į teisėjo klausimus bei replikuodamas į V. I. teiginius dėl trijų pūtimų, patvirtino, jog asmuo į alkotesterį pūtė du kartus. Netikėti pareigūnu nėra jokio pagrindo, jis davė parodymus būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir prisiekė sakyti tiesą, pareigūno paaiškinimai atitinka ir jo tarnybinį pranešimą. Liudytojai O. T. ir M. B. pasakyti, kiek kartų tiksliai į alkotesterį pūtė V. I., negalėjo, tik teigė jog kelis kartus, nors O. T. užsiminė, jog gerai nematė, o taip pat negalėjo prisiminti aplinkybės, ar neblaivumas V. I. tikrintas automobilyje, ar jau išlipus iš jo. Taigi kartu su apeliantu vykusių liudytojų parodymai dėl neblaivumo matavimo aplinkybių nekonkretūs, patys liudytojai nurodo ne viską prisimenantys ar tiksliai negalintys pasakyti, todėl apelianto gynybinių argumentų apie neva buvusius šešis tikrinimus nepatvirtina. Bylos medžiaga leidžia spręsti, jog ir pats apeliantas nėra nuoseklus dėl to, kiek kartų buvo matuotas jo neblaivumas. Apylinkės teismo posėdyje jis kategoriškai teigė, kad matuota šešis kartus, tačiau apeliaciniame skunde, 2017 m. vasario 8 d. pateiktame dėl ankstesnio 2017 m. vasario 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimo (b. l. 39-40), apeliantas pažymėjo, jog neblaivumas alkotesteriu jam tikrintas tris kartus. Tokia nenuosekli, kitais bylos duomenimis neparemta V. I. pozicija verčia abejoti jos teisingumu.

Pareigūno M. U. parodymais apylinkės teisme, jo tarnybinio pranešimo duomenimis dėl dviejų neblaivumo matavimų neduoda pagrindo abejoti ir į bylą iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pateiktas garso įrašas, darytas policijos tarnybiniame automobilyje pareigūnų diktofonu (b. l. 66-67). Iš įraše girdimo pokalbio, vykusio rašant administracinio teisės pažeidimo protokolą V. I., eigos, galima suprasti, jog minimi ne daugiau nei du apelianto neblaivumo tikrinimai, kurių rezultatai dėl neblaivumo laipsnio būtent tokie, kaip ir byloje pateikti kvitai (b. l. 8). Šio garso įrašo darymo aplinkybės buvo tiriamos apylinkės teismo posėdyje, kuriame liudytojas pareigūnas M. U., atsakydamas į gynybos klausimus, detalizavo garso įrašo darymo, tolimesnio jo perdavimo ir saugojimo aplinkybes. V. I. neturėjo pastabų dėl to, jog įraše būtų užfiksuotas ne jo balsas arba ne tas įvykis. Į bylą pateikto garso įrašo kopija išduota ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui (b. l. 70), kuris, kaip sprendžiama iš apylinkės teismo posėdžio garso įrašų, su duomenimis buvo detaliai susipažinęs, gynyba jais rėmėsi ir kai kuriais atvejais nurodydama konkrečias minutes, įrodymų tyrimo metu uždavinėjo klausimus liudytojams. Teisėjas įrodymų tyrimo metu garsindamas bylos medžiagą, be kita ko nurodė apie į bylą pateiktus vaizdo ir garso įrašus, dėl kurių gynyba prašymų nebepareiškė.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas V. I. tiek apylinkės teisme, tiek apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į daugiau nei valandą laiko užtrukusį administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą, tačiau bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad šis procesinis veiksmas užtruko ir dėl paties apelianto veiksmų. Administracinio teisės pažeidimo protokolą V. I. rašęs M. U. apylinkės teisme nurodė, kad asmuo klausė, domėjosi situacija. Paties V. I. paaiškinimai teisme leidžia spręsti, jog jis nesutiko su protokolo jam rašymu, kaip teigė, „protestavo“ pasirašydamas ne savo parašu. Be kita ko, kaip matyti iš bylos duomenų, tuo pačiu metu buvo surašytas ne tik administracinio teisės pažeidimo protokolas, tačiau ir pranešimas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b. l. 6), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7), todėl visas pažeidimo forminimas, vykęs nakties metu, objektyviai negalėjo būti labai trumpas. Be kita ko, pareigūno teiginius apie asmens klausimus, domėjimąsi atitinka ir tarnybiniame automobilyje darytas garso įrašas. Taigi aptartų aplinkybių visuma neduoda pagrindo manyti, jog įvykio forminimas užtruko dėl piktybiškų pareigūnų veiksmų, o apeliantas turėjo galimybę po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo nedelsdamas vykti į gydymo įstaigą dėl pakartotinio patikrinimo, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo.

Apeliaciniame skunde abejones dėl neblaivumo patikros objektyvumo apeliantas grindžia ir tuo, kad byloje esančių kvitų numeracija eina ne iš eilės, todėl daroma išvada, jog į bylą pateikti tik pirmas ir trečias kvitai, o antrasis yra dingęs. Anksčiau yra išdėstyti argumentai, kodėl apygardos teismas neturi pagrindo manyti, kad V. I. buvo atlikta daugiau neblaivumo matavimų nei yra kvitų. Apylinkės teismo posėdyje pareigūnui M. U. buvo užduoti klausimai dėl kvitų numeracijos eiliškumo, liudytojas nurodė visiškai logiškas priežastis, kodėl taip galėjo atsitikti (prietaiso perdavimo kolegoms tolimesniam prevencinės priemonės vykdymui, kol asmeniui bus rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas). Nors apeliaciniame skunde pažymima, jog šiuos M. U. teiginius paneigė jo kolega taip pat liudytoju apklaustas S. B., tačiau tokie argumentai netikslūs, kadangi apklausiamas apylinkės teisme pareigūnas S. B. didžiosios dalies įvykio detalių išvis negalėjo prisiminti.

Apeliaciniame skunde kaip dar vienas argumentas, pagrindžiantis neblaivumo matavimo neobjektyvumą, nurodomos oro sąlygos, kurios, remiantis pateikta alkoholio matuoklio „Drager 7510“ naudojimo instrukcija, buvo netinkamos (oro temperatūra žemesnė nei 5 laipsniai šalčio). Vis dėlto, kaip matyti iš įvykio vietoje rašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, kvitų, patikros sertifikato, V. I. neblaivumas tikrintas ne „Drager 7510“, o „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini). Tiesa, apklausiamas apylinkės teisme pareigūnas M. U. užsiminė apie matuoklį „Drager 7510“, tačiau nurodydamas prietaiso pavadinimą pareigūnas galėjo klysti, kadangi šiuo atveju pats įvykis buvo prieš pusmetį ir natūralu, jog pareigūnas gali neprisiminti, kokį matuoklį naudojo kiekvienu atveju, juolab, jog apylinkės teisme M. U. teigė, kad neblaivumo patikrų atlieka daug. Todėl apygardos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti tuo, jog apsvaigimo nuo alkoholio patikra galėjo būti atlikta kitu prietaisu nei nurodoma įvykio vietoje rašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, tuo pat metu atspausdintuose kvituose bei pateiktame patikros sertifikate. Be to, nėra pagrindo manyti, jog šiuo konkrečiu atveju oro sąlygos galėjo būti netinkamos neblaivumo patikrai. Apelianto teismui pateikta 2016 m. gruodžio mėnesio orų apžvalga yra bendro pobūdžio, apžvelgianti viso mėnesio žemiausias ir aukščiausias oro temperatūras, neskirstant jų konkrečiomis dienomis. Apie oro temperatūrą tikrinant neblaivumą gynyba uždavė klausimų liudytojui M. U. ir apylinkės teisme. Atsakydamas liudytojas paaiškino, jog esant žemai temperatūrai, prietaisas yra laikomas šiltai. Šiuo atveju, kaip matyti skirtingu laiku ir vietose matuotas V. I. neblaivumo laipsnis natūraliai nuosekliai mažėjo, todėl nėra pagrindo manyti, jog prietaiso rodmenys iškreipti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. I. apeliaciniame skunde taip pat užsimena, jog ant administracinio teisės pažeidimo protokolo yra ne jo parašas. Tokie argumentai nekelia abejonių dėl dokumentą pasirašiusio asmens tapatybės, kadangi pats apeliantas apylinkės teisme patvirtino, jog jis administracinio teisės pažeidimo protokolą pasirašė, tačiau ne savo parašu taip protestuodamas su įvykio įforminimu. Taigi V. I. nuo pat administracinio teisės pažeidimo teisenos pradžios buvo neabejotinai aišku, kuo jis buvo kaltinamas ir turėjo galimybę nuo to gintis. Pakartotinai nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme V. I. buvo užtikrintas naudojimasis ATPK 272 straipsnyje numatytomis teisėmis. Jis naudojosi įgalioto atstovo – advokato pagalba, pats tiesiogiai ar per įgaliotą atstovą susipažino su bylos medžiaga, viešame teismo posėdyje davė teismui paaiškinimus, teikė įrodymus, kurie buvo ištirti, reiškė prašymus, dėl kurių priimti atitinkami sprendimai, apklausti jo pakviesti liudytojai.

Taigi bylos duomenų visuma leidžia sudaryti aiškią ir logiškai pagrįstą įvykio seką, nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes bei apelianto veiksmus, dėl kurių jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutarimo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. I. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.