Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios V. B. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 198¹ str. 1 d. ir jam paskirta 3 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, viso 120 valandų. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., ši bausmė subendrinta su 2014 m. spalio 28 d. baudžiamuoju teismo įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė šeši mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Į bausmės laiką įskaičiuota bausmės dalis pagal 2014 m. spalio 28 d. baudžiamąjį teismo įsakymą. D. D. pagal BK 182 str. 1 d., 233 str. 1 d. išteisintas. Baudžiamoji byla D. D. pagal BK 182 str. 3 d. nutraukta. Iš D. D. priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ 72,41 Eur. V. B. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. 2014 m. kovo 12 d., antroje dienos pusėje, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) A. T. bute išgertuvių metu D. D., apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas apgaule V. B. vardu paimti vartojimo kreditą ir pasisavinti šio kredito lėšas, susitarė su neblaivia V. B., kad ši už 500 Lt atlygį leistų pasinaudoti savo banko sąskaita, neva, jam priklausančių ir į V. B. sąskaitą pravestų pinigų išgryninimui. Šiuo tikslu gavęs iš V. B. jos asmens dokumentus ir mokėjimo kortelę, D. D. (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „Iki“, padedant G. M., sukčiavimo veikoje veikusiai be kaltės, užpildė paraišką vartojimo kreditui UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauti, nurodė joje savo telefono numerį (duomenys neskelbtini), kaip paraiškos teikėjos kontaktinį telefoną, pateikė paraišką pasirašyti neblaiviai V. B., neatskleisdamas tikrojo paraiškos turinio, ir tą patį vakarą šią paraišką pateikė UAB „Perlo kreditai“ terminalo darbuotojui minėtoje parduotuvėje „Iki“. 2014 m. kovo 13 d., 8 val. 45 min., UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai A. O. paskambinus paraiškoje nurodytu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) D. D. prisistatė šiai darbuotojai kaip V. B., patvirtino, kad sutinka su siūlomomis vartojimo kredito sąlygomis, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą paraišką patenkinus (duomenys neskelbtini) parduotuvėje „Iki“ pateikė V. B. pasirašyti parengtą vartojimo kredito sutartį ir perdavė ją terminalo darbuotojai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pravedus 750 Lt į V. B. AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) D. D., naudodamasis V. B. mokėjimo kortele, 2014 m. kovo 13 d., 9 val. 29-30 min., bankomate (duomenys neskelbtini) minėtus pinigus išgrynino ir pasisavino, tokiu būdu apgaule įgydamas svetimą turtą.

D. D. kaltinamas tuo, kad neteisėtai prisijungęs prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos, apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. 2014 m. kovo 13 d., antroje dienos pusėje tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) sugyventinės I. M. bute D. D., apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas apgaule V. B. vardu paimti ir pasisavinti papildomą kreditą prie V. B. vardu jau išduoto 750 Lt vartojimo kredito, iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacijos tarnybą numeriu (duomenys neskelbtini), ir, prisistatęs kaip V. B., gavo laikiną slaptažodį prisijungimui prie V. B. paskyros „vivus.lt“ sistemoje. Tęsdamas nusikalstamą veiką D. D. 2014 m. kovo 13 d., 15 val. 19 min., naudodamasis sugyventinės dukters G. M. nešiojamuoju kompiuteriu su interneto prieiga, neteisėtai prisijungė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacinės sistemos - V. B. profilio internetinėje svetainėje www.vivus.lt. – ir, apgaule šiai sistemai save pristatydamas kaip V. B., pateikė paraišką 250 Lt kreditui gauti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tą pačią dieną gautą paraišką patenkinus ir pravedus 250 Lt į V. B. AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) D. D., naudodamasis V. B. mokėjimo kortele, 2014 m. kovo 13 d., 15 val. 57-58 min., minėtus pinigus išgrynino ir pasisavino, tokiu būdu apgaule įgydamas nedidelės vertės svetimą turtą.

D. D. kaltinamas tuo, kad grasinimais siekė paveikti liudytoją, pripažintą nukentėjusiuoju, kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, t. y. 2014 m. liepos 28 d., apie 18 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), D. D., apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas, kad ikiteisminio tyrimo byloje dėl V. B. kredito lėšų užvaldymo apgaule liudytoja ir nukentėjusioji V. B. melagingai liudytų, kad jokia nusikalstama veika prieš ją nebuvo padaryta, grasino V. B. užmušti ir į mišką nuvežęs pakasti, jei V. B. neatsiims policijai parašyto pareiškimo.

Nuteistojo gynėjas advokatas ir prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti teismui, nes bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

BPK 7 straipsnyje numatyta, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisė, kad jo bylą lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Bylos nagrinėjimo procesas pirmosios instancijos teisme vyko iš esmės pažeidžiant šias baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad pirmosios instancijos teisme D. D. gynėjo neturėjo ir baigiamosiose kalbose jam nebuvo suteikta teisė apsiginti (2 t. b. l. 130). Kaltinamojo teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą įgyvendinimas neįmanomas, jeigu nebuvo leista jam apsiginti (BPK 44 str. 5 d., 293 str. ). Teisėjų kolegija, įvertinusi visas minėtas aplinkybes, laiko tai esminiu BPK reikalavimų pažeidimu, sukliudžiusiu pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Nustačius, jog bylą išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, kuris objektyviąja prasme buvo šališkas, t. y. neužtikrino teisės kaltinamajam apsiginti, nesuteikė pakankamų garantijų, pašalinančių bet kokias abejones savo, kaip institucijos, nešališkumu, nuosprendis naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Be to byloje priimtas procesinis dokumentas – nuosprendis – neatitinka BPK 302–307 straipsniuose numatytų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas BPK 305 str. nuostatų, įrodymų neanalizavo, nuosprendyje išsamaus jų vertinimo nepateikė, nedėstė įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas, ir motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog šiuo atveju nurodytos ne teismo nustatytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, o perrašyta kaltinamojo akto dalis, kurioje išdėstyta kuo kaltinamas D. D.. Nors iš rezoliucinės nuosprendžio dalies galima suprasti, jog pirmosios instancijos teismas D. D. pripažino kaltu tik pagal BK 198¹ str. 1 d., o pagal BK 182 str. 1 d. 233 str. 1 d. išteisino, bet išteisinimo pagrindo nenurodė. D. D. pagal BK 182 str. 3 d. bylą nutraukė, nors nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nutraukimo pagrindo nenurodė, bet iš aprašomosios dalies galima spręsti, kad teismas nustatė, jog nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tačiau nagrinėjimo teisme metu toks bylos nutraukimo pagrindas nenumatytas (BPK 254 str. 4 d.), nustačius, kad nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, priimamas išteisinamasis nuosprendis (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Kadangi teismas nenurodė faktinių aplinkybių, kurias nustatė, o nuosprendžio aprašomojoje dalyje tik nurašė D. D. pareikštą kaltinimą nuo kaltinamojo akto, todėl lieka neaišku už ką pirmosios instancijos teismas D. D. nuteisė, už ką išteisino. Apylinkės teismas visiškai teisine prasme neįvertinęs nuteistojo veiksmų, nenurodęs išteisinimo pagrindo, suvaržė nukentėjusiosios teises į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas priklausomai nuo išteisinimo pagrindo išsprendžia civilinio ieškinio klausimą. Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktą teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, pagal 2 punktą palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Bylos nutraukimo atvejais (BPK 235, 254 straipsniai) įstatymas nenumato reikalavimo (ir galimybės) tenkinti civilinį ieškinį. Nors pirmosios instancijos teismas D. D. pagal BK 182 str. 3 d. bylą nutraukė, bet iš D. D. priteisė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 72,41 Eur. Nukentėjusiosios V. B. civilinį ieškinį atmetė, bet jokių tokio sprendimo motyvų nenurodė.

Atkreiptinas dėmesys, kad visos byloje nustatytos aplinkybės turi būti nurodytos teismo priimto nuosprendžio aprašomojoje dalyje. BPK 305 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies turinį, nurodyta, kad šioje nuosprendžio dalyje išdėstomos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jų padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados; bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti išteisinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies reikalavimai, nurodyta, kad šioje nuosprendžio dalyje išdėstoma kaltinimo, dėl kurio byla perduota nagrinėti teisme esmė, teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų įvertinimo motyvai, teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo.

Apylinkės teismas visiškai šių reikalavimų nesilaikė, teisine prasme neįvertino D. D. veiksmų. Kolegijos nuomone, tai parodo, kad bylą nagrinėjo šališkas teismas, kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra išdėstyta principinė bylą pirmojoje instancijoje nagrinėjusio teismo pozicija dėl pareikštų kaltinimų, tokiu būdu buvo suvaržytos ne tik įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės į gynybą, bet ir nukentėjusiosios teisės į nešališką teismą. Skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje nesant bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymo ir motyvuoto jų įvertinimo, patikrinti apylinkės teismo išvadų pagrįstumą yra neįmanoma, toks BPK reikalavimų neatitinkantis sprendimas vienareikšmiškai laikytinas neteisėtu, nepagrįstu ir pažeidžiančiu nuteistojo ir nukentėjusiosios teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Iš šių duomenų visumos kolegija daro išvadą, jog šią baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas, neobjektyvus ir turintis išankstinę nuomonę teismas – baudžiamąją bylą, pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus, nagrinėjo paviršutiniškai, apkaltinamąjį nuosprendį priėmė išsamiai netyręs ir neanalizavęs bylos įrodymų. Šie pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumai, kolegijos nuomone, negali būti pašalinti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pagal nukentėjusiosios skundą, kadangi apylinkės teismas visiškai teisine prasme neįvertino nuteistojo veiksmų ir šių pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ištaisyti nėra galimybių. Šį klausimą iš esmės išsprendus apeliacinės instancijos teismui, proceso dalyviai nebetektų galimybės šio teismo sprendimą skųsti apeliaciniu skundu, taigi negalėtų tikėtis, kad bus apeliacine tvarka patikrintos nustatytos bylos faktinės aplinkybės, paliekant jiems galimybę savo teises ginti tik kasacinės instancijos teisme ir tik teisės taikymo aspektu BPK 369 straipsnyje numatytais pagrindais.

Kadangi bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nuosprendis naikinamas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nustačiusi besąlyginį pagrindą nuosprendžiui panaikinti teisėjų kolegija, vengdama iš anksto nustatyti išvadas, kurias gali padaryti bylą iš naujo nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas, atskirai nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamos teismo padarytos išvados nuteistojo kaltės, civilinio ieškinio klausimais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Kretingos rajono apylinkės teismui.