- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-10
- Bylos Nr.
- ATP-78-107/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00966-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Valužis
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarimo, kuriuo R. B., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį nubaustas 2400 Lt (tai atitinka 695 eurus) dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems (2) metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-11-28 nutarimu R. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2014-08-03 16.10 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 3,81 promilės girtumo laipsnis), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Apeliaciniame skunde R. B. savo kaltės dėl pažeidimo, už kurį nubaustas skundžiamu nutarimu, nepripažįsta. Apelianto nuomone, aplinkybę, kad jis automobilio nevairavo, patvirtina tai, kad jis, net ir būdamas stipriai neblaivus, protokole savo ranka parašė, kad automobilio nevairavo. Kad jis automobilio nevairavo, parodė ir su juo alkoholį gėręs S. G. bei parduotuvės, kurioje jis pirko gėrimus ir ledus vaikams, pardavėja V. A.. Teismo posėdyje liudytoja V. A. parodė, kad jo (R. B.) automobilis stovėjo prie parduotuvės šalia jos automobilio, o policijos pareigūnai jo nesustabdė, bet sulaikė prie automobilio. R. B. įsitikinimu, jo nekaltumą įrodo ir policijos pareigūnų M. D. ir E. G. parodymai. Teismo posėdyje M. D. parodė, kad automobilio raktelius jis rado po vairuotojo sėdyne, nors E. G. teigė, kad M. D. raktelius iš jo (R. B.) atėmė. Apeliantas mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepatikėjo V. A. parodymais, kad jis palietė R. G. krūtinę, todėl ji įsižeidė ir iškvietė policiją, o patikėjo negerą reputaciją turinčios R. G. parodymais, kuri buvo įžeista ir kuri jo vairuojančio automobilį matyti negalėjo. R. G. pati pripažino, kad jis (R. B.) palietė jos krūtinę, ji buvo tik su maudymosi kostiumėliu. R. B. tvirtinimu, jis laiko tam, kad pajudėtų automobiliu, neturėjo, nes, kai jis išėjo iš parduotuvės ir išdalijo vaikams ledus, tuoj pat privažiavo policijos pareigūnų ekipažas. Šią aplinkybę patvirtino ir V. A. bei S. G. parodymai. Tačiau apylinkės teismas patikėjo R. G. ir jos pažįstamo tariamo anonimo Ž. abstrakčiais parodymais, kad jis (R. B.) vienintelėje (duomenys neskelbtini) gatvėje „piešė saulutes“, nors toje gatvėje ir norėdamas chuliganiškai nepavairuosi, už chuliganišką vairavimą nesurašytas ir administracinio teisės pažeidimo protokolas.
Šalies argumentai
R. B. nurodo, kad jis yra kariškis, todėl nėra melagis. Apylinkės teismas priėmė subjektyvų sprendimą, remdamasis niekuo nepagrįstais ir nelogiškais bei prieštaringais policijos pareigūnų bei įžeistos moters parodymais. Apeliantas prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, o kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
2014-08-03 pasiaiškinime R. B. nurodė, kad automobilio nevairavo (b. l. 6).
Teismo posėdyje automobilio vairavimą R. B. taip pat neigė, parodė, kad jis ėjo prie automobilio tam, kad pasiimtų dokumentus, automobilį norėjo palikti prie parduotuvės ir eiti namo pėsčiomis. Tuo metu privažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė belipantį į automobilį. R. B. manymu, kažkas paskambino į policiją, nes jis kabinėjosi prie merginų (b. l. 32–33).
Tokie R. B. parodymai prieštarauja policijos pareigūnų E. G. ir M. D. tarnybiniuose pranešimuose nurodytoms aplinkybėms, kurias policijos pareigūnai patvirtino ir teismo posėdyje.
2014-08-03 tarnybiniame pranešime Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK VPS Patrulių būrio patrulė E. G. nurodė, kad 2014-08-03, apie 15.34 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) kaime automobilį „Audi 80 Avant“ chuliganiškai vairuoja galbūt neblaivus vairuotojas. Nurodytoje vietoje buvo pastebėtas ir sustabdytas važiuojantis automobilis, kurį vairavo R. B.. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, o veiksmai nekoordinuoti. Patikrinus alkotesteriu R. B. neblaivumą, jam buvo nustatytas 3,81 promilės girtumas (b. l. 10).
2014-08-03 tarnybiniame pranešime Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK VPS Patrulių būrio patrulis M. D. nurodė analogiškas aplinkybes (b. l. 11).
Teismo posėdyje liudytojas M. D. patvirtino, kad iš budėtojo buvo gautas pranešimas dėl to, jog (duomenys neskelbtini) kaime pavojingai automobiliu važinėja neblaivus asmuo. Važiuojant į įvykio vietą, buvo gautas pakartotinis pranešimas apie pavojingai važiuojantį tą patį automobilį. (duomenys neskelbtini) kaime buvo pastebėtas iš už parduotuvės atvažiuojantis automobilis „Audi“, kuris buvo užblokuotas tarnybiniu automobiliu. Automobilyje buvo du asmenys. Už vairo sėdėjo R. B., kuris teigė, jog automobilio nevairavo, kitas asmuo buvo visiškai girtas. Automobilio raktelius liudytojas surado po vairuotojo sėdyne (b. l. 33).
Teismo posėdyje liudytoja E. G. parodė, kad prieš parduotuvę yra stovėjimo aikštelė, kurioje buvo sustabdytas R. B. vairuojamas automobilis, išvažiuojantis iš už parduotuvės. M. D. greitai pribėgo prie sustabdyto automobilio. Iš kur M. D. paėmė R. B. automobilio raktelius, liudytoja nematė (b. l. 33–34).
Kad R. B. automobilis buvo būtent sustabdytas, policijos pareigūnų tvirtinimu, užblokuotas, nepaneigia ir R. B. parodymai, iš kurių matyti, kad policijos automobilis nuo jo automobilio sustojo 10 metrų atstumu (b. l. 33). Akivaizdu, kad jeigu R. B. automobilis būtų stovėjęs vietoje, policijos pareigūnai būtų sustoję šalia R. B. automobilio, stabdyti policijos automobilį 10 metrų atstumu nuo R. B. automobilio, o po to prie to automobilio bėgti nebūtų buvę jokio reikalo.
Įvykio metu R. B. buvo nustatytas 3,81 promilės neblaivumas (b. l. 7). Iš R. B. parodymų matyti, kad jis po įvykio net neprisiminė, kas jį parvežė namo (b. l. 33), todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad R. B., būdamas girtas, gerai neprisiminė ir kitų įvykio aplinkybių.
Duomenų, kad policijos pareigūnai M. D. ir E. G. turėjo pagrindą R. B. apkalbėti, nėra.
Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko pavaduotojo N. Ž. raštas patvirtina, kad 2014-08-03 15.27 val. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje buvo užfiksuotas R. G. pranešimas, o 15.41 val. – dar vienas neprisistačiusio asmens pranešimas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų (duomenys neskelbtini) (b. l. 43).
Teismo posėdyje liudytoja R. G. patvirtino, kad matė, kaip R. B., būdamas neblaivus, automobiliu nuvažiavo nuo parduotuvės. R. B. automobilyje buvo vienas. Ji nuėjo prie upės ir paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą tam, kad praneštų apie neblaivų automobiliu važinėjantį vairuotoją, nes bijojo dėl prie upės buvusių vaikų saugumo. Ji nurodė tik automobilio spalvą. Liudytoja girdėjo, kaip prie upės buvęs asmuo taip pat skambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Vėliau automobilio numerius pasakė vaikai, nes R. B. vėl buvo grįžęs prie parduotuvės. R. G. parodė, kad ji R. B. matė pirmą kartą. Kad R. B. važiuodamas būtų daręs „saulutes“, liudytoja neparodė.
Aptarti liudytojos R. G. parodymai nepaneigia ir tos aplinkybės, kad R. B., būdamas neblaivus, važinėjosi automobiliu ir iki to momento, kai jį, važiuojantį nuo parduotuvės, sustabdė policijos pareigūnai. Apie tai, kad vairuotojas automobiliu važiuoja pavojingai, galėjo pranešti ne tik R. G., bet ir kitas tą matęs asmuo, kuris taip pat paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą.
Liudytoja V. A. įvykio aplinkybių nematė, nes parduotuvėje nėra langų į kiemo pusę. Kas įvyko, ji policijos pareigūnų ir žmonių neklausinėjo. V. A. parodė, kad R. B. pažįsta 20 metų, 2014-08-03 R. B. atėjo į parduotuvę apsipirkti. Kai policija tikrino R. B. girtumą, ji iš jo automobilio paėmė piniginę, telefoną, paskambino R. B. seseriai, kad ji atvažiuotų jį pasiimti, prašė policininkų, kad R. B. neišvežtų. Ir V. A. nuomone, R. B. buvo neblaivus. Ar R. B. vairavo automobilį, V. A. nematė. Iš šios liudytojos parodymų matyti, kad ji R. B. bandė ginti, buvo prieš policijos iškvietimą į įvykio vietą, buvo tos nuomonės, kad automobilio raktelius iš R. B. buvo galima paimti ir be policijos pagalbos (b. l. 55).
Iš liudytojo S. G. parodymų matyti, kad R. B. yra jo kaimynas ir draugas, 2014-08-03, apie 13 val., su juo susitiko (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. R. B. atvažiavo automobiliu. Parduotuvėje nusipirko du butelius degtinės ir per porą valandų ją prie upės išgėrė. Kai degtinės pritrūko, abu sugrįžo prie parduotuvės. R. B. įėjo į parduotuvę, o liudytojas lauke rūkė. Kai pamatė atvykstant policijos automobilį, S. G. pasislėpė už parduotuvės prie malūno, iš ten stebėjo aplinką. Matė, kaip tralas nutempė R. B. automobilį. Iš R. B. sužinojo, kad jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį, todėl automobilį tralas ir nuvežė. S. G. parodymais, R. B., būdamas neblaivus, automobilio nevairavo. Liudytojas parodė, kad, laukdamas R. B. prie parduotuvės, jokių žmonių nematė ir kažkieno elgesiu besipiktinančių kalbų negirdėjo (b. l. 47). Iš liudytojo S. G. parodymų matyti, kad jis su R. B. per trumpą laiką išgėrė pusantro litro degtinės, gėrė daugiau negu R. B.. Manyti, kad po to S. G. galėjo duoti objektyvius parodymus, nėra jokio pagrindo.
Esant aptartoms aplinkybėms, abejoti tuo, kad R. B. 2014-08-03 16.10 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 3,81 promilės girtumo laipsnis), vairavo automobilį „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo tuo automobiliu iki parduotuvės, nėra jokio pagrindo.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-11-28 nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-11-28 nutarimą palikti nepakeistą, R. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.