Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-1763-1063/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04338-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 11.5.1; 55.1.3

2020 m. balandžio 15 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Gedimino Užubalio,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. R. skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 4-12999 (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Tarnybą pradėti tyrimą pagal pareiškėjo skundą dėl UAB „Kesko Senukai Digital“ (toliau – ir Bendrovė) veiksmų; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, kad Tarnyba Sprendimu atsisakė pradėti pareiškėjo skundo nagrinėjimo procedūrą dėl Bendrovės galimo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas) pažeidimo. Atsisakymo pradėti skundo nagrinėjimo procedūrą priežastys – nėra pagrindo teigti, kad Bendrovė galimai skleidžia klaidinančią reklamą. Tarnyba nurodė, kad pareiškėjo prie prekės nurodoma iššokanti ikona „i“ yra nurodyta tokios pat spalvos ir šriftu, kaip dalis viso teksto prekės aprašymo lange, todėl nėra pagrindo teigti, kad Bendrovė sąmoningai bando neatskleisti informacijos apie prekės reguliarią kainą bei, kur ir kiek laiko tokia prekės kaina buvo skleidžiama. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba nepagrįstai Bendrovei ir toliau leido skleisti klaidinančią reklamą, taip pat, Tarnyba nepagrįstai nevertino pasikartojančio Bendrovės veikimo dėl neteisėto palyginamųjų kainų skelbimo, o Sprendimą motyvavo tik tuo, kad jau yra priimtas sprendimas dėl to paties klausimo.

3. Pažymėjo, kad šiuo atveju Tarnyba nenagrinėjo palyginamosios kainos pateikimo būdo. Konkurencijos tarybos išleistų Rekomendacijų 7, 9 punktuose nurodyta, kad palyginimui turėtų būti nurodoma parduodamų produktų kaina, kuri to paties pardavėjo buvo taikyta toje pačioje prekybos vietoje. Šiuo atveju Bendrovės reklama buvo klaidinanti, nes kaina buvo lyginama ne tik su elektroninėje parduotuvėje www.senukai.lt anksčiau siūlyta kaina bet ir su kito pardavėjo siūlyta kaina fizinės prekybos vietose, o tai prieštarauja Konkurencijos tarybos 2018 m. spalio 16 d. protokoliniu sprendimu Nr. 3S-84(2018) patvirtintose Rekomendacijose dėl kainų palyginimo (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytiems reikalavimams. Bendrovė prekes parduoda tik elektroninėje erdvėje ir neturi fizinės prekybos vietų, todėl kainos lyginimas su prekių kaina, kuri taikyta kito pardavėjo fizinės prekybos vietose, klaidina vartotoją. Dėl šios priežasties nėra galimybės nustatyti, kokią realiai ekonominę naudą gauna vartotojas prekes pirkdamas iš Bendrovės. Tai, kad Bendrovė veikia po tuo pačiu prekės ženklu kaip ir UAB „Senukai“ jų nepadaro tuo pačiu pardavėju.

4. Aplinkybę, kad Bendrovės skleidžiama kainos palyginimo reklama yra vienareikšmiškai klaidinga patvirtina ir tai, kad Tarnyba pareiškėjos atžvilgiu jau buvo priėmusi 2019 m. liepos 11 d. nutarimą, kuriuo Bendrovei už nesąžiningos reklamos skleidimą buvo paskirta sankcija. Vien jau dėl to, kad Bendrovė nepaisė konstatuoto pažeidimo, Tarnybai buvo pagrindas pradėti tyrimą pagal pareiškėjo skundą.

5. Pažymėjo, kad Bendrovė esminę informaciją apie kainą paslėpė po iššokančia ikona „i“, taigi, tam, kad vartotojas sužinotų šią informaciją, jis turi atlikti papildomą veiksmą – užvesti pelę ant ikonos „i“ ir tik tada jam yra pateikiamas tekstas apie palyginamosios kainos taikymo laikotarpį ir aplinkybes. Tai, kad vartotojas yra verčiamas atlikti papildomą veiksmą, kad gautų papildomą informaciją, jau yra laikoma poveikiu ekonominiam vartotojo elgesiui. Taigi, informacijos apie kaina ne laiku pateikimas vertinamas, kaip Nesąžiningos komercinės veiklos draudimo įstatymo (toliau – ir NKVDĮ) 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas. Be to, ikonos „i“ spalva yra blyški, todėl yra kur kas mažiau pastebima.

6. Apibendrindamas nurodė, kad Sprendimas neteisėtas, o Tarnybos veiksmai, kuomet yra toleruojamas pažeidimas, nesuderinami su įstatymų nuostatomis.

7. Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

8. Nurodo, kad siekdama tinkamai ištirti pareiškėjo 2019 m. spalio 17 d. gautą skundą dėl Bendrovės veiksmų ištyrimo, 2019 m. spalio 25 d. raštu Nr. 4-12737 kreipėsi į Bendrovę, prašydama pateikti išsamius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Bendrovė Tarnybai atsakė 2019 m. lapkričio 7 d. raštu, kuriame nurodė, kad apie tai, kokia lyginamoji reklama yra pateikiama, vartotojai informuojami informaciniu pranešimu, pateikiamu prekės puslapyje, nurodant konkrečius prekybos centrus. Bendrovė taip pat nurodė, kad pateikia aiškią ir lengvai pasiekiamą informaciją apie kainų palyginimą iššokančiame informaciniame laukelyje. Bendrovė nurodė, kad tuo atveju, kai prie atskirų prekių pranešimo nesimatė, vartotojai jį galėjo persiskaityti prie kitų prekių su nuolaida, nes ta pati kainų lyginimo politika buvo taikoma visų prekių atžvilgiu.

9. Pažymėjo, kad Tarnyba pareiškėjo prašymo aplinkybes įvertino būtent Reklamos įstatymo nuostatų apimtyje ir nenustatė aplinkybių, leidžiančių įtarti Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą. Tarnyba vertino Bendrovės reklamoje pateikiamą informaciją, tačiau ne Bendrovės veiksmus – taikomą kainodarą vartotojų atžvilgiu. Atkreipė dėmesį, kad Tarnyba 2019 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 12NKV-62 Bendrovei taikė sankcijas už NKVDĮ pažeidimus. Šiuo metu šio nutarimo teisėtumas dar nėra patikrintas apeliacinės instancijos teismo, todėl tik sulaukus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo Tarnyba svarstytų galimybę pakartotinai inicijuoti tyrimą dėl galimo NKVDĮ pažeidimo.

10. Dėl pareiškėjo nurodomų Rekomendacijų pažymėjo, kad jos priimtos ne Tarnybos, o kitos institucijos, be to, jos yra tik rekomendacinio pobūdžio. Tai, kad nesilaikoma Rekomendacijų, savaime nėra laikoma pažeidimu. Verslo subjektas teisės aktais nėra įpareigotas nurodyti informaciją kur ir kiek laiko buvo skelbiama reguliari konkretaus produkto kaina. Nagrinėjamu atveju, Bendrovė interneto parduotuvėje prie prekių kainų paspaudus ikoną „i“ nurodo papildomą informaciją apie reguliarią kainą, tačiau tokia informacija nėra privaloma. Dėl ikonos „i“ spalvos nurodo, kad ji tokios pačios spalvos, kaip ir didžioji teksto dalis, todėl nėra pagrindo teigti, kad Bendrovė sąmoningai siekia neatskleisti dalies informacijos.

11. Apibendrindami nurodo, kad nėra pakankamai duomenų išvadai, kad Bendrovės skleista reklama atitinka Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus klaidinančios reklamos kriterijus. Tuo pagrindu buvo atsisakyta pradėti tyrimą pagal pareiškėjo skundą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

12. Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. 4-12999 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Tarnybą pradėti tyrimą pagal pareiškėjo 2019 m. spalio 8 d. skundą dėl klaidinančios reklamos skleidimo.

13. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas su 2019 m. spalio 8 d. skundu kreipėsi į Tarnybą, kuriuo prašė ištirti, ar Bendrovės svetainėje www.senukai.lt rodoma reklama apie prekių kainas su nuolaidomis ir jų lyginimas su prekių kainomis, galiojančiomis Senukų prekybos centruose, laikoma klaidinančia reklama. Pareiškėjas prašė taikyti įstatyme numatytas sankcijas už nustatytus klaidinančios reklamos skleidimo reikalavimų pažeidimus. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Bendrovės internetinėje svetainėje pateikiamos prekių kainos, tačiau greta kainos – nubraukta kaina ir apačioje pateikiama informacija, kad sutaupote atitinkamą pinigų sumą. Tačiau iš interneto svetainėje pateikiamo kainos palyginimo nėra aišku, kada buvo taikoma nubraukta kaina ir, ar tikrai tokia nubraukta kaina buvo taikyta. Taip pat, nėra aišku, ar nurodyta pasiūlymo nauda yra teisinga ir tiksli. Tik po kiek laiko atsitiktinai užėjus ant blankios ikonos „i“, iššoka papildomas langas, kuriame pateikta informacija, kad nubraukta prekės kaina yra: „ Kaina per pastaruosius 6 mėnesius taikyta elektroninėje parduotuvėje ne trumpesnį nei akcijinis laikotarpis arba bent 7 d. prekybos centruose Vilniuje“. Iššokanti ikona yra sunkiai pastebima, taip pat, iš iššokančio pranešimo nėra aišku, su kokia kaina be nuolaidos yra lyginama prekės kaina su nuolaida, kadangi iššokančiame lange kaina su nuolaida lyginama su prekių kaina be nuolaidos elektroninėje parduotuvėje arba prekės kaina taikyta Senukų prekybos centruose. Be to, ikona „i“ yra tik prie kai kurių prekių. Pareiškėjo teigimu, toks pateikiamas prekių kainų palyginimas nėra aiškus, taip pat skirtingose vietose (internetinėje svetainėje ir prekybos centre) taikytų tų pačių prekių kainų lyginimas klaidina dėl prekių kainos sumažinimo.

14. Tarnyba, siekdama visapusiško pareiškėjo 2019 m. spalio 8 d. skundo išnagrinėjimo, su 2019 m. spalio 25 d. raštu Nr. 4-12737 kreipėsi į Bendrovę, kuri Tarnybai atsakė 2019 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. S-96.

15. Tarnyba, įvertinusi surinktą informaciją, 2019 m. lapkričio sprendimu Nr. 4-12999 atsisakė pradėti pareiškėjo 2019 m. spalio 8 d. skundo nagrinėjimo procedūrą dėl Bendrovės galimo Reklamos įstatymo nuostatų pažeidimo, nes iš surinktos medžiagos nėra pagrindo teigti, kad Bendrovė skleidžia galimai klaidinančią reklamą.

16. Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

17. Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalis apibrėžia, kad reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis <...>. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, klaidinanti reklama – reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis draudžia naudoti klaidinančią reklamą. Remiantis Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus. Pagal šios nuostatos 1 punktą, reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu. Remiantis Reklamos įstatymo 5 straipsnio 7 dalimi, kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, laikoma, kad vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą, reklamos išsamumą ir reklamos pateikimo būdą ar formą ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iš vidutinio vartotojo. Reklamos įstatymo 25 straipsnis reglamentuoja Reklamos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarką. Šio straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyta, kad atitinkama priežiūros institucija (kaip šiuo atveju Tarnyba), motyvuotu sprendimu atsisako pradėti pranešimo nagrinėjimo procedūrą, jeigu nėra faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad šis įstatymas buvo pažeistas.

18. Tarnyboje nagrinėjamų pažeidimų, susijusių su Reklamos įstatymo nuostatų pažeidimu, tvarką reglamentuoja Tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 1-73 „Dėl Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 10 punkte nustatyta, kad Tarnybos komisija per trisdešimt dienų nuo pranešimo (skundo), atitinkančio šių Taisyklių 6–8 punktų reikalavimus, pateikimo Tarnybai dienos priima motyvuotą nutarimą pradėti procedūrą arba per trisdešimt kalendorinių dienų nuo pranešimo (skundo), atitinkančio šių Taisyklių 6–8 punktų reikalavimus, pateikimo Tarnybai dienos Tarnyba priima motyvuotą sprendimą atsisakyti pradėti procedūrą, išskyrus šių Taisyklių 13 punkto 1, 2 ir 3 papunkčiuose nurodytus atvejus. Šių taisyklių 13.5 punkte taip pat įtvirtinta, kad prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūra atsisakoma pradėti, jei nėra faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad Reklamos įstatymas buvo pažeistas, ir pareiškėjas be pateisinamos priežasties per Tarnybos nustatytą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą nepateikia jo pranešimą (skundą) pagrindžiančių dokumentų ir duomenų.

19. Nagrinėjamu atveju Tarnyba atsisakė pradėti tyrimą pagal pareiškėjo 2019 m. spalio 8 d. skundą Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu – nėra faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad Bendrovė savo veiksmais pažeidė Reklamos įstatymo nuostatas. Tokią išvadą Tarnyba padarė atsižvelgdama į pareiškėjo skundo argumentus, taip pat į Bendrovės pateiktą atsakymą bei kitą surinktą medžiagą.

20. Pareiškėjas skunde teismui prieštarauja, kad Tarnyba nepagrįstai nenagrinėjo palyginamosios kainos pateikimo būdo. Bendrovės reklamoje nurodoma kaina lyginama ne tik su elektroninėje parduotuvėje www.senukai.lt anksčiau siūlyta kaina, bet ir su kito pardavėjo kaina fizinės prekybos vietose. Toks reklamos pateikimas, kai elektroninėje parduotuvėje parduodamų prekių kainos lyginamos su tokių pačių prekių kainomis fizinės prekybos vietose, pareiškėjo nuomone, prieštarauja Rekomendacijose įtvirtintoms nuostatoms. Pareiškėjas konkrečiai remiasi Rekomendacijų 9 punktu, kuriame nurodyta, kad kai yra pateikiamas prekių kainų palyginimas, turėtų būti naudojama kaina, kuri taikyta toje pačioje prekybos vietoje, t. y. kaina kuri taikyta tuo pačiu būdu parduodamai prekei (kaip šiuo atveju elektroninėje parduotuvėje).

21. Kaip nustatyta Rekomendacijų 6 punkte, Konkurencijos tarybos parengtos rekomendacijos nėra privalomos ir jose pateikiamos tik pagrindinės kainų nurodymų gairės, kurios, Konkurencijos tarybos manymu, gali padėti sumažinti riziką, kad reklama neatitiks Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimų. Šių rekomendacijų laikymasis savaime neužtikrina, kad bus išvengta Reklamos įstatymo pažeidimų, kadangi kiekvienas atvejis yra skirtingas ir reikalauja visų konkrečios bylos aplinkybių vertinimo. Kita vertus, jeigu reklaminės veiklos subjektas nesilaiko rekomendacijų, tai taip pat savaime nereiškia, kad jis savaime pažeidžia galiojančius teisės aktus ir klaidina vartotojus. Taigi, Tarnyba Spendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo skunde minimų Rekomendacijų nuostatos yra tik rekomendacinio pobūdžio ir jų nesilaikymas savaime nereiškia, kad yra pažeidžiamos Reklamos įstatymo nuostatos ir klaidinami vartotojai. Todėl tai, kad paspaudus ikoną „i“ pateikiama informacija ir apie tų pačių prekių kainas, kokios yra fizinės prekybos vietose, ši aplinkybė nesudaro pagrindo vertinti, kad tokiais veiksmais pažeidžiamos Reklamos įstatymo nuostatos. Kaip teisingai atsiliepime nurodė Tarnyba, teisės aktai iš viso neįpareigoja verslo subjekto nurodyti informaciją, kur ir kiek laiko buvo skelbiama reguliari konkretaus produkto kana, todėl nesant tokio imperatyvo, o ūkio subjektui vien tik savo nuožiūra pateikus papildomą informaciją apie jo parduodamos prekės kainas kitose parduotuvėse (tiek elektroninėse, tiek fizinės prekybos vietose), tokie ūkio subjekto (kaip šiuo atveju Bendrovės) veiksmai negali būti vertinami kaip pažeidžiantys Reklamos įstatymo nuostatas. Kita vertus, kaip nurodyta Bendrovės 2019 m. lapkričio 6 d. rašte (į Tarnybos užduotus klausimus), Bendrove, informuodama elektroninės parduotuvės pirkėjus apie taikomas nuolaidas, atsižvelgia ir į Rekomendacijų nuostatomis. Elektroninėje parduotuvėje nurodydama konkrečios prekės kainą su nuolaidą, kartu pateikia informaciją apie tokios prekės kainą per pastaruosius 6 mėnesius, kuri (kaina, nuolaida) buvo taikyta tą pačią prekę parduodant elektroninėje parduotuvėje ne trumpesnį nei akcijinis laikotarpis arba per 7 d. prekybos centruose Vilniuje, nurodydama konkrečius prekybos centrus. Kaip matyti, Bendrovė pateikia pakankamai išsamią papildomą informaciją apie konkrečios prekės kainą (kokia tokios prekės kaina atitinkamu laikotarpiu buvo tiek elektroninėje parduotuvėje, tiek fizinės prekybos vietose), kurią pateikti teisės aktai net neįpareigoja.

22. Pareiškėjo teigimu, ikona „i“ pateikiama blankesnės spalvos, o tai reiškia, kad taip siekiama neatskleisti papildomos informacijos apie palyginamąją kaina. Minėta, kad papildomos informacijos apie tai, kur ir kiek laiko buvo skelbiama reguliari konkrečios prekės kaina, teisės aktai skelbti neįpareigoja, todėl vien tai, kad ikonos „i“ spalva blankesnė (pilkos spalvos), kurią paspaudus vartotojui pateikiama papildoma informacija apie prekę ir kuri (informacija), kaip minėta, nėra privaloma pateikti, niekaip neįrodo Bendrovės tikslo sąmoningai nuslėpti informaciją apie prekę. Kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių, prie prekės aprašymo nurodyta ikona „i“ aiškiai matoma, o tai, kad jos spalva, kaip teigia pareiškėjas, blanki, nepateikus kitų argumentų, Bendrovės tikslo nuslėpti esminę informaciją apie prekę niekaip neįrodo. Priešingai, Bendrovė skelbia papildomą informaciją, kurios skelbti net nėra įpareigota.

23. Pareiškėjo argumentai dėl sistemingai daromo Bendrovės pažeidimo taip pat vertintini kaip šiuo konkrečiu atveju neįrodantys Bendrovės veiksmų ydingumo Reklamos įstatymo nuostatų prasme. Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad Bendrovė už analogiškus pažeidimus jau yra nubausta už NKVDĮ nuostatų pažeidimą, tačiau daugiau šiuo aspektu nedetalizavo, t. y. dėl anksčiau ir galimai dėl dabar naujai padarytų pažeidimų tapatumo plačiau nepasisakė. Šiuo atveju, kaip matyti iš skundo, pareiškėjas į Tarnybą kreipėsi būtent dėl Reklamos įstatymo, o ne dėl NKVDĮ nuostatų pažeidimo, todėl, kaip nurodė Tarnyba, pareiškėjo skundo argumentai pagrįstai buvo vertinami išimtinai Reklamos įstatymo nuostatų apimtyje.

24. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjas nenurodė teisinių pagrindų, kuriais būtų galima paneigti Tarnybos Sprendime išdėstytus argumentus, kad, nagrinėjamu atveju, Bendrovė savo veiksmais pažeidė Reklamos įstatymo nuostatas, dėl ko Bendrovės atžvilgiu, pagal pareiškėjo skundą, turėtų būti pradėta atitinkama procedūra. Pareiškėjas Bendrovės veiksmų neteisėtumą įrodinėjo vien tik Rekomendacijų nuostatomis, kurios, kaip jau nustatyta, nėra privalomos. Pareiškėjas nenurodė, kokias konkrečiai Reklamos įstatymo nuostatas Bendrovė pažeidė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas Bendrovės veiksmų neteisėtumo, skelbiant papildomą informaciją apie kainų palyginimą, neįrodė. Minėta, kad teisės aktai neįpareigoja Bendrovės skelbti papildomą informaciją apie tai, kur ir kiek laiko buvo skelbiama reguliari konkrečios prekės kaina, todėl tokie Bendrovės veiksmai, kaip papildomos informacijos apie prekės kainą pateikimas paspaudus ikoną „i“, negali būti pripažinti kaip pažeidžiantys ir NKVDĮ 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Nesant įstatyme įtvirtinto imperatyvo teikti papildomą informaciją apie kainų palyginimus, atitinkamai nėra teisinio pagrindo papildomai pateiktos informacijos (paspaudus ikoną „i“) vertinti NKVDĮ 6 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriose įtvirtinti reikalavimai esminės informacijos pateikimui, kontekste. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėją dominančios prekės (prekių) kaina (esminė informacija) buvo nurodyta ne laiku.

25. Nagrinėjamu atveju Tarnyba tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus. Ginčijamo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Skundžiamą Tarnybos sprendimą pripažinus teisėtu, reikalavimas įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. spalio 8 d. skundą negali būti tenkinamas.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo L. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.