Vilniaus apygardos teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-243-957/2023 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19

2023 m. rugpjūčio 21 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. Š. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. RV-25-2024, kuriuo nuspręsta netaikyti nuteistajam V. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. V. Š. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 157 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu septyneriems metams devyniems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2017 m. birželio 8 d.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu nuteistojo V. Š. apeliacinis skundas atmestas.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi V. Š. kasacinis skundas atmestas.

4. Nuteistajam V. Š. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. birželio 21 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. kovo 19 d., 1/2 dalį laisvės atėmimo bausmės V. Š. atliko 2022 m. gegužės 4 d., neatliktos bausmės dalis 2023 m. birželio 14 d. – 2 metai 9 mėnesiai 5 dienos.

6. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartimi nuteistojo V. Š. skundas dėl Komisijos 2023 m. balandžio 18 d. nutarimo atmestas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

7. Skundu nuteistasis V. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Nuteistasis skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

7.1. Teismas, išdėstęs Komisijos nutarime nurodytus faktus, nepateikė jokios šių faktų analizės, jokių argumentų, t. y. tik antrą kartą juos pakartojo, o sprendimo netaikyti lygtinio paleidimo niekuo nepagrindė ir nemotyvavo.

7.2. Teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnyje išdėstyto teisinio reglamentavimo, nes nesivadovavo teismų precedentais analogiškose bylose, kuriose nuteistiesiems buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Pasak nuteistojo, teismas pažeidė non bis in idem principą, nes rėmėsi tuo, kad nuteistasis yra 8 kartus teistas, nors jis bausmes už šiuo nusikaltimus jau yra atlikęs. Apeliantas pažymi, kad Kauno apygardos teismas nutartimi Nr. 1S-854-133/2012 yra taikęs lygtinį paleidimą ir 6 kartus teistam asmeniui. Skunde apeliantas cituoja daug Kauno ir Vilniaus apygardos teismų sprendimų ir teigia, kad remiantis tokia praktika, nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis nėra laikomi veiksniais, įtakojančiais lygtinio paleidimo taikymą. Kartu atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimo netaikyti lygtinį paleidimą negali nulemti galiojanti nuobauda, nes pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, tai yra socialinės reabilitacijos forma ir negali būti vertinama kaip nuteistąjį neigiamai apibūdinanti aplinkybė. Pasak apelianto, visi paminėti precedentai galiojantys, todėl teismas jais turėjo vadovautis. Kartu nuteistasis nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog lygtinis paleidimas neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, kadangi bausmės tikslai jau yra pasiekti, jis atlikęs įstatyme nustatytą bausmės dalį, atlikta bausmės dalis padarė jam poveikį, jis padarė iš to išvadas ir nusprendė ateityje nenusikalsti ir tai įrodė savo dabartiniu teigiamu elgesiu. Nuteistasis teigia, kad bausmę atliekant švelnesnėmis sąlygomis bus pasiekti bausmės tikslai, nes jis bus stebimas, valstybė sutaupys lėšų.

7.3. Teismas atsižvelgė į nuteistojo teigiamas charakteristikas, tačiau dėl neaiškių priežasčių priėmė sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo, pateikdamas subjektyvius ir neteisinius motyvus, rėmėsi tik nuteistojo praeities įvykiais, tačiau neatsižvelgė į dabartinius pokyčius. Teismas nepaneigė faktų, kad jis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikęs prašymą Komisijai paleisti jį lygtinai bei nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, patvirtinančios teismo išvadą, jog nėra galimybių jį toliau taisyti neizoliuotą. Priimtoje nutartyje neigiama įstatymo leidėjo nuomonė, tačiau nepateikiama jokių kontrargumentų.

7.4. Teismas be jokio teisinio pagrindo neskyrė dėmesio reabilitacijos pažangai ir nuteistojo elgesiui paskutiniu metu, jo charakterio dominuojantiems bruožams, taip pat tam, kad jis turi gana aiškiai suformuotus tikslus ir siekius. Nuteistasis pažymi, kad nustatyta, jog jis priklauso vidutinės rizikos grupei, o įvairių programų poveikis, kurias taiko probacijos tarnyba, būtų žymiai efektyvesnis.

7.5. Nuteistasis, skunde remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo Orchowski prieš Lenkiją, Nr. 17885/04, paragrafu 53, teigia, kad pataisos įstaigose sąlygos yra nepriimtinos, todėl lygtinio paleidimo liberalizavimas yra neišvengiama būtinybė. Cituodamas Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Rec(2003)22 nuostatas, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 4, 7, 9 straipsnių nuostatas, apeliantas teigia, kad teismo sprendimas jų neatitinka, minėtomis rekomendacijomis dėl lygtinio paleidimo taikymo būtinumo teismas nesivadovavo. Pasak nuteistojo, pagal šias rekomendacijas lygtinis paleidimas yra norma, o ne išimtis, tačiau teismas vertino priešingai, todėl teismo nutartis visiškai neargumentuota ir iš jos visiškai neaišku, kokius kriterijus turi atitikti kaliniai, kad būtų paleisti lygtinai.

8. Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. Š. skundas atmetamas.

9. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi bei skundui nagrinėti pateikta medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai, detaliai ir išsamiai išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus, BVK nuostatas pritaikydamas tinkamai.

10. Pažymėtina, kad skunde gausiai cituojami teisės aktai ir kitų teismų priimtos nutartys, tačiau iš esmės nurodomi tik pavieniai faktai (socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įvykdymas, vidutinė nusikalstamo elgesio rizika), kurie, nuteistojo manymu, sudaro pagrindą jam taikyti lygtinį paleidimą, kartu skunde teigiama, kad teismas, netaikydamas jam lygtinio paleidimo, nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Rec(2003)22 nuostatų bei teismų precedentų, atsižvelgdamas į jo ankstesnius teistumus bei bausmės atlikimo metu gautas nuobaudas. Būtent taip nuteistasis savo skundu apibrėžia skundo nagrinėjimo ribas, todėl skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, pritardamas skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams, jų detaliai nebekartoja, o tik juos papildo, atsakydamas į esminius nuteistojo skundo argumentus.

11. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 82 straipsnio 4 dalis nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis, be kita ko, šio straipsnio 1 dalimi, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šioje dalyje.

12. Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. Š. pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2022 m. gegužės 4 d. 2023 m. gegužės 31 d. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, nuteistojo V. Š. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o ne vien tik jo pastangos šią riziką mažinti, t. y. vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę.

13. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija (BVK 85 straipsnio 1, 2 dalys). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat vertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kt. Būtent pagal šiuos duomenis yra sprendžiama, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

14. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas atmeta kaip nepagrįstą nuteistojo skundo argumentą, kuriuo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti jo skundą ir taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, rėmėsi tik nuomone, prielaidomis ir savo sprendimo nemotyvavo. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek apylinkės teismas savo sprendimus grindė ne prielaidomis, o tinkamai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl nuteistojo lygtinis paleidimas nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Vien tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, negali būti pagrindas konstatuoti, jog Komisija ir apylinkės teismas neobjektyviai įvertino V. Š. asmenybės charakteristiką ir jo elgesio korekciją.

15. Iš nuteistojo skundo turinio matyti, jog nuteistasis V. Š. savo akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sieja tik su tam tikrų pozityvių veiksmų atlikimu – socialinės reabilitacijos programos įvykdymu, nustatyta vidutine nusikalstamo elgesio rizika. Visgi, aukštesnysis teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę. Nagrinėjamu atveju tokie akivaizdūs nuteistojo skunde akcentuojamų veiksmų pozityvūs rezultatai, atitinkantys minėtus kriterijus, nenustatyti. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekli, tačiau pastaruoju metu jo elgesys keičiasi labiau teigiama linkme, ką pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad 2018 metais atlikus pirminį V. Š. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, jam nustatyta aukšta nusikalstamo elgesio rizika, kuri išliko ilgą laiką, kadangi tokia pati rizika nustatyta 2022 m. kovo 3 d., 2022 m. gegužės 12 d., 2022 m. lapkričio 22 d. ir tik paskutinio vertinimo metu 2023 m. gegužės 31 d. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, todėl spręsti, kad šis pokytis tvarus, aukštesnysis teismas šiuo metu dar neturi pagrindo. Skunde nurodyti faktai apie dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose teigiamai apibūdina V. Š. ir rodo jo pažangą, tačiau, aukštesniojo teismo įsitikinimu, jie nėra pakankami tam, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog ši pažanga akivaizdi mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, kad jam jau gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šias nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes įvertino ir žemesnysis teismas, kuris padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama ir stabili net ir esant teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių. Aukštesniojo teismo vertinimu, aplinkybė, jog pastaruoju metu V. Š. elgesys keičiasi labiau teigiama linkme, patvirtina tik realių prielaidų nuteistojo elgesio korekcijai formavimąsi, tačiau ne akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pozityvūs elgesio pokyčiai šiuo metu nevertinti nei kaip ilgai besitęsiantys, nei kaip nuoseklūs, todėl jie neleidžia manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kurį toliau būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistojo skundo argumentai, kuriais teigiama, kad nustatyta jo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, atmetami kaip nepagrįsti.

16. Nors nuteistasis ir siekia įsitraukti į resocializacijos procesą, vykdydamas jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, tačiau pataisos įstaigoje nedirba ir iš esmės neieško galimybių įsidarbinti, pateikdamas mažareikšmius pasiteisinimus, neturi įgijęs profesinės kvalifikacijos, oficialios darbo patirties, taip pat nėra duomenų, kad ieškotų galimybių ją įgyti, taigi struktūrizuotoje aplinkoje turi neigiamą nuostatą į darbinę veiklą, nepaisant to, kad pateikė dokumentus, patvirtinančius galimybę dirbti laisvėje. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai pakankamai reikšmingos aplinkybės, galinčios daryti įtaką rizikai nusikalsti pakartotinai. Maža to, tiek iš skundžiamos nutarties, tiek iš asmens bylos matyti, kad tęstinių nuteistojo veiksmų reikalauja tokie kriminogeniniai veiksniai kaip išsilavinimo stoka, lėšų valdymo įgūdžių stiprinimas, psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas, elgesys ir nuostatos. Taigi, nuteistojo skundo argumentai, kuriais jis teigia, kad teismo nutartis visiškai neargumentuota ir iš jos visiškai neaišku, kokius kriterijus turi atitikti kaliniai, kad būtų paleisti lygtinai, nepagrįsti, nes tiek teismo sprendimas, tiek bylos medžiaga rodo aiškią kryptį, kuria nuteistasis turi nukreipti savo pastangas mažindamas dinaminius kriminogeninius veiksnius, kurių, beje, nustatytas reikšmingas skaičius (šeši statiniai ir net dvylika dinaminių). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Nuteistasis jam išskiriamus dinaminius kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti. O šiuo atveju esantis gana didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo resocializacijos procesas vis dar nėra baigtas.

17. Pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. Š. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas šešis kartus, paskutinį kartą buvo baustas 2019 m. liepos 25 d., o skatintas tik vieną kartą (2021 m. birželio 9 d.), taigi nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pavyzdingumu nepasižymėjo. Šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad net įvertinus faktą, jog pastaruoju metu yra stebima labiau teigiama nuteistojo elgesio dinamika, nuteistajam paskirtų paskatinimų ir drausminių poveikio priemonių skaičius, jų santykis rodo nepakankamą ir nestabilią nuteistojo elgesio korekciją bei sudaro prielaidas vertinti, kad tai labiau ne nuoširdus pokytis, o sąmoningas elgesys, suvokiant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, ką iš esmės teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas. Nors nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, visgi, nors ši aplinkybė ir vertintina teigiamai, tačiau ji nėra išskirtinė, kadangi toks nuteistojo elgesys tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas kaip paskatinamoji priemonė, skiriama už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad probacija valstybei kainuotų mažiau nei jo išlaikymas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, be to, būdamas laisvėje jis turėtų didesnes finansines galimybes atlyginti padarytą žalą, vertintinos kaip deklaratyvios ir pačios savaime nesudaro pagrindo jo paleisti lygtinai.

18. Aukštesnysis teismas nesutinka su skundo teiginiu, kad žemesnysis teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, sureikšmino jo praeitį – anksčiau padarytą nusikaltimą ir teistumų skaičių. Pažymėtina, kad nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą V. Š. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, kiek kartų jis teistas, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Būtent nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas, o pasikartojantis nusikalstamas elgesys rodo, kad jam pakeisti reikia didesnių pastangų. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, vertindamas nuteistojo V. Š. lygtinio paleidimo galimybę, pagrįstai ir tinkamai įvertino nuteistojo asmens byloje esančią informaciją apie ankstesnius nuteistojo teistumus ir jo padarytas nusikalstamas veikas.

19. Atsakant į skundo argumentą dėl Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Rec (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“, aukštesnysis teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad minimomis rekomendacijomis tik rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą, tačiau tokios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, neturi privalomojo pobūdžio. Minėtos Ministrų Komiteto rekomendacijos apibrėžia tik valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Pažymėtina, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose, kurių nuostatomis įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai. Skundžiamoje nutartyje, priešingai, negu tvirtinama skunde, apylinkės teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius tokio vertinimo motyvus.

20. Be kita ko, svarbia aplinkybe, sprendžiant dėl nuteistojo V. Š. skundo pagrįstumo, laikytina ir tai, kad Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai. Tokia aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, jog tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis gali laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis sąlygomis ir juo labiau, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Aukštesniojo teismo vertinimu, minėtos abejonės bei nuostata, kad V. Š. turi dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jog įgytų teismo pasitikėjimą, yra visiškai pagrįstos ir adekvačios.

21. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangų pakanka lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.