Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Algirdo Jaliniausko ir Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimą dėl nuteistajam R. A. (toliau – R. A.) paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Kauno apygardos teisme gautas (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam R. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teikime nurodoma, kad nuteistasis R. A. atvykęs į (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių adaptavosi tinkamai, prisitaikė prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Bendraudamas su administracijos darbuotojais nuteistasis yra mandagus, taktiškas bei komunikabilus. Jo bendravimo įgūdžiai geri, valios savybės išugdytos gerai, savivertės jausmas vidutinis. Tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais normalūs, tarp nuteistųjų autoriteto neturi. Tikina, kad kriminalinės subkultūros apraiškų netoleruoja ir jų nesilaiko. Socialiniai ryšiai su artimaisiais nutrūkę. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo vedęs antrą kartą su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atlikinėjusia nuteistąja (šiuo metu išsiskyręs). R. A. apie 10 metų bendrauja su pastoriumi B. F., pas kurį planuoja vykti gyventi adresu - (duomenys neskelbtini). Ateityje tikisi sukurti šeimą bei atkurti ryšius su vaikais. Buityje nuteistasis tvarkingas. Laisvalaikiu mėgsta skaityti knygas bei periodinę spaudą. Stebi visuomenėje vykstančius procesus, aktyviai sportuoja. Išsilavinimas specialus vidurinis su įgyta elektriko profesija. Nuo (duomenys neskelbtini) metų iki pat perkeliant į (duomenys neskelbtini) pataisos namus - atvirąją koloniją dirbo. Perkėlus į (duomenys neskelbtini) pataisos namus – atvirąją koloniją buvo įdarbintas VĮ "M.A." darbininko pareigose. Bausmės atlikimo laikotarpiu vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nėra pažeidęs. Dvidešimt vieną kartą paskatintas už nepriekaištingą elgesį, darbą bei dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Turto valdymo skyriaus duomenimis pataisos įstaiga nuteistojo R. A. vardu vykdomųjų dokumentų nėra gavusi. Bylos duomenimis, nuteistajam buvo priteistas civilinis ieškinys. Nuteistojo teigimu jis žalą dengė pagal vykdomuosius dokumentus iš gaunamo atlyginimo, tačiau vėliau vykdomieji raštai buvo atšaukti ir išskaitymai vykdomi nebuvo. Individualus socialinės reabilitacijos planas buvo sudarytas 2016 m. spalio 14 d., per plano vykdymo laikotarpį nuteistasis nustatytos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidęs nebuvo, keturis kartus paskatintas. R. A. nuolat dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką nustatyta (54 balai) vidutinė rizika (iš jų 20 balų statinių). Nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistojo rizika yra sumažėjusi nuo 76 balų iki 54 balų. Po atlikto pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, pagal OASys metodiką išryškėjo kriminogeniniai veiksniai: socialiniai ryšiai su artimaisiais (su artimaisiais socialiniai ryšiai nutrūkę) bei mąstymas ir elgesys. Nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai: problemų dėl gyvenamosios vietos nebuvimas, išsilavinimas bei turima profesija ir galimybė įsidarbinti bei kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas.

3. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teikimo netenkinti. Nuteistasis ir jo gynėja prašė teikimą tenkinti.

4. (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

5. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Kaip matyti iš šios įstatymo nuostatos, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis. Teisėjų kolegija, įvertinusi pataisos namų teikimui nagrinėti pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad R. A. atitinka šias sąlygas, todėl jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė keistina į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. A. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Šiuo metu R. A. yra atlikęs 22 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia 1997 m. lapkričio 4 d. Teisėjų kolegija mano, kad nuteistajam atliekant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę ir neturint galimybės laisvai daryti nusikaltimų, didelę reikšmę turi jo elgesys bausmės atlikimo vietoje ir joje padaryti pažeidimai. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis R. A. vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidęs nebuvo, kas reiškia, kad nuteistasis laikosi nustatytų bausmės atlikimo taisyklių ir tai rodo jo teigiamą požiūrį į nustatytų ir priimtinų elgesio taisyklių laikymąsi.

7. Kaip jau minėta aukščiau, įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai realiai užtikrinami tik atliekant bausmę, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

8. Nustatydama nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką teisėjų kolegija visų pirma remiasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys programą. Pagal ją nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 54 balai, kuri pagal nustatytą lentelę yra vidutinė (skalėje nuo 41 iki 99 balų). Teisėjų kolegija vertina, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, siekianti 54 balus, yra kiek žemiau nei vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos vidurkis. Iš 54 balų 20 balų sudaro statiniai veiksniai, kurių nuteistasis negali sumažinti.

9. Teisėjų kolegija sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismui pateikti duomenys patvirtina, kad yra teigiamų R. A. pataisos aspektų. Nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu teigiamai charakterizuoja jam skirtas net 21 paskatinimas. Paskutinis paskatinimas buvo paskirtas 2018 m. lapkričio 23 d. nutarimu už sporto inventoriaus, skirto pareigūnų bei nuteistųjų sporto salėms, pagaminimą, taip pat pagalbą remontuojant ir paleidžiant įstaigos dyzelinį generatorių bei kitus kultūros sąlygų gerinimo darbus (asmens byla 2 t. 172 l.). Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad R. A. yra eilę kartų skatintas už stropų darbą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Be to, iš asmens bylos matyti, kad nuteistasis būdamas (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje – kalėjime darbo neatsisakė ir darbą tęsė perkeltas į (duomenys neskelbtini) pataisos namus – atvirąją koloniją. Teisėjų kolegija teigiamai vertina nuteistojo teigiamą darbinę motyvaciją. Iki nuteisimo nuteistasis buvo įgijęs vidurinį išsilavinimą bei elektriko specialybę.

10. Iki bausmės pradžios nuteistasis R. A. gyveno su sugyventine, tačiau prasidėjus teisiniams procesams santykiai nutrūko. Turi du suaugusius sūnus, su kuriais santykiai taip pat nutrūkę. Bausmės atlikimo metu R. A. buvo susituokęs antrą kartą su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atlikinėjusia moterimi, tačiau šiuo metu yra išsiskyręs. Nuteistojo teigimu jis ateityje planuoja sukurti šeimą bei atkurti santykius su vaikais. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, sugeba tinkamai bendrauti su asmenimis, turi draugų, pažįstamų ir kolegų, yra pakankamai patenkintas savo asmenybe, sugeba įvardinti tas savo savybes, kurios jam nepatinka (asmens byla 2 t., 207-208 b.l.). Nors R. A. nuteistas ir atliko nusikaltimus su bendrininkais, tačiau yra tvirto charakterio ir nepasiduoda manipuliacijoms bei kitų spaudimui. Šiuo metu nuteistasis sugeba atpažinti socialinius veiksnius, dėl kurių gali atsirasti nusikalstama veika. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistąjį R. A. nuo (duomenys neskelbtini) metų lanko L. K. A. K. pastorius B. F., kuris jam vykdė dvasinę sielovadą ir ateityje žada priimti R. A. gyventi.

11. Nagrinėjant galimybę laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme klausimą svarbi yra nuteistojo charakteristika. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistojo tarpasmeninių įgūdžių lygis atitinka jo amžių, išsilavinimą ir aplinkybes. R. A. šiuo metu sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau praeityje kartojo tas pačias klaidas, nes priimdamas sprendimus neįvertindavo ankstesnio patyrimo. Gyvenimo stiliuje nėra nuolatinės agresijos naudojimo pavydžių, tačiau nuteistasis yra naudojęs smurtą, siekdamas kito žmogaus paklusnumo (plėšimų metu). Šiuo metu asmuo jaučiasi pakankamai atsparus neigiamų emocijų įtakai bei gebantis kontroliuoti savo elgesį. Teigia, kad nepalaiko smurtinio elgesio naudojimo, vertina gebėjimą susitvardyti ir išspręsti iškilusias problemas socialiai priimtinais būdais. Nors šiuo metu yra išskiriami du kriminogeniniai veiksniai – socialiniai ryšiai su artimaisiais (su artimaisiais socialiniai ryšiai nutrūkę), mąstymas ir elgesys, tačiau be kita ko, yra išskiriami net keturi nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai - gyvenimo sąlygos (teismo posėdžio metu buvo pateiktas raštiškas L. K. A. K. pastoriaus B. F. įsipareigojimas suteikti gyvenamąją vietą nuteistajam (34 b.l.)), kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas, išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti (nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą bei elektriko specialybę, taip pat prie bylos pridėta pažyma, jog būtų priimtas dirbti V. J. I. K. K. A. C. (35 b.l.)). Be to, iš asmens bylos duomenų matyti, kad nuteistajam R. A. buvo priteista 150 000 Lt neturtinė žala, kurią nuteistojo teigimu dengė pagal vykdomuosius dokumentus iš gaunamo atlyginimo, o vėliau vykdomieji dokumentai buvo atšaukti ir išskaitymai vykdomi nebuvo.

12. Nuteistasis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltę pripažino iš dalies (prisipažino dėl dokumentų klastojimo, tačiau dėl kitų jam inkriminuotų nusikaltimų kaltu neprisipažino). Šiuo metu prisiima atsakomybę už padarytus veiksmus, nemažina savo vaidmens ir neteisina, suvokia pasekmes aukoms ir visuomenei bei dėl to nuoširdžiai gailisi. Kauno apygardos teismo posėdžio metu nuteistasis R. A. nurodė, kad labai gailisi, nebuvo nė dienos, jog nesigailėtų dėl padarytų nusikalstamų veikų, dirba ir laikosi nustatytų taisyklių.

13. Teisėjų kolegija teigiamai vertina aplinkybes, kad nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, sėkmingai užbaigė dalyvavimą adaptacijos programoje, dalyvauja Kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programoje, nuteistojo požiūris į kriminalinę subkultūrą neigiamas, dalyvauja vykdant pozityvaus užimtumo programas, laisvalaikiu sportuoja, skaito knygas, domisi žiniasklaida, dalyvavo Meno terapijoje „R.A.K.T.A.S“. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistasis (duomenys neskelbtini) dailės akademijos dėstytojo, profesoriaus, kino režisieriaus A. M. atminimui sukūrė automobilį „vėjas“, kuris buvo eksponuojamas akademijos parodų erdvėje „T.“ (36 b.l.). Taip pat R. A. bausmės atlikimo laikotarpiu bendradarbiavo su UAB „E. F.“ kūrybine grupe. (duomenys neskelbtini) metais buvo pradėtas filmuoti filmas „P.E.“, prie kurio kūrimo prisidėjo ir nuteistasis bei tapo vienu iš filmo personažų. Be to, R. A. sukūrė motociklo Harley Davison kelis medinius ir metalinius modelius, kurie buvo naudojami filmuojant aukščiau paminėtą filmą (39-40 b.l.).

14. Nuteistojo teigiamas požiūris į nustatytas bausmės atlikimo vietos taisykles, teigiamas požiūris į darbą, jo užimtumas, darbinė patirtis, jo teigiama charakteristika, akivaizdūs pasiekimai keičiant savo požiūrį į smurtą, pyktį, nusikaltimų darymą, gebėjimas analizuoti priežastis ir numatyti pasekmes rodo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra pakankamai žema. Šios aplinkybės, taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės ir paties nuteistojo teismo posėdyje atskleistas požiūris į padarytas nusikalstamas veikas, savo elgesį, bausmę, ateities planus leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad yra visos sąlygos R. A. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

15. Pakeisti laisvės atėmimo bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme yra teismo teisė, bet ne pareiga. Minėta teise yra pasinaudojama tik išsamiai ištyrus duomenis ir nustačius, kad asmuo atitinka visas numatytas sąlygas. Teisėjų kolegijos vertinimu, asmuo pagal apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu galiojusius įstatymus buvo nubaustas teisingai ir jam buvo paskirta bausmė proporcinga jo padarytoms nusikalstamoms veikoms. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistajam buvo atimta (apribota) galimybė atlikti kitas nusikalstamas veikas, o bausmės atlikimo metu jis nesuteikė pagrindo manyti apie jo ketinimą nusikalsti bausmės atlikimo vietoje. Be to, ta aplinkybė, kad atlikdamas bausmę jis drausmine tvarka nebuvo baustas, kas rodo, jog viso bausmės atlikimo laikotarpiu jis laikėsi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, patekęs į įkalinimo įstaigą sutiko dirbti, yra skatintas 21 kartą, (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus – kalėjimo ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos yra charakterizuojamas tik teigiamai, R. A. nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti, įskaitas, nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra sustiprinta, sąrašą, kriminalinės subkultūros netoleruoja, nėra duomenų, kad būtų vartojęs alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas bausmės atlikimo metu, iki nuteisimo yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, elektriko specialybę, kas leidžia manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir labiau tikėtina, kad jis laikysis įstatymų, nei kad vėl nusikals.

16. Kaip jau aukščiau paminėta, BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Apsvarsčiusi terminuoto laisvės atėmimo terminą atsižvelgiant į aukščiau aptarus motyvus teisėjų kolegija mano, kad R. A. turi būti paskirtas artimas vidurkiui terminas.

17. Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę ir jo taisymosi progresą, nuteistojo tikslus ir pasiryžimą jų siekti, darytina išvada, kad R. A. pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bus įgyvendinti nuosprendžiu paskirtos individualizuotos bausmės tikslai, pasiekta nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

tenkinti (duomenys neskelbtini) pataisos namų teikimą dėl nuteistajam R. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

R. A. Vilniaus apygardos teismo 1999 m. birželio 3 d. nuosprendžiu (perkvalifikuotu Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. spalio 20 d. nutartimi) paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme, nustatant 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmės terminą, bausmę atliekant pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės terminą skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.