Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-10 · Administracinė byla Nr. I-9998-821/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-10
Bylos Nr.
I-9998-821/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02067-2014-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Iveta Pelienė
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 1.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.9.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-9998-821/2015Proceso Nr. 3-61-3-02067-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 1.9.1;1.9.1.4; 3.21; (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, dalyvaujant pareiškėjui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. S. skunde (b.l.1-11) teismo prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK prie LRV) 2014-02-28 sprendimą Nr. S-51(7-261/2013); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM, Inspekcija) 2013-11-25 sprendimą Nr.68-178 (skunde nurodoma 2013-11-26 Nr. 68; 3) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2013-01-23 patikrinimo aktą Nr. AU16-2; 4) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-04-04 sprendimą Nr. (04.5)-K3-83; 5) įpareigoti atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą. Nurodo, kad MGK prie LRV 2014-02-28 sprendimu netenkino pareiškėjo skundo dėl VMI prie FM 2013-11-26 sprendimo, kuriuo patvirtintas Kauno AVMI 2013-04-04 sprendimas, kuriame pareiškėjui apskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis (toliau – ir GPM), GPM bauda ir delspinigiai. Nesutinka su ginčijamais sprendimais. Apie tai, kad jo atžvilgiu buvo atliekamas mokestinis patikrinimas, pareiškėjui tapo žinoma tik tuomet, kai jo atžvilgiu buvo pradėtas priverstinis išieškojimas.

Kauno AVMI, vykdydama 2011-12-29 pavedimą, atliko mokestinį patikrinimą laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2007-12-31 ir 2013-04-04 priėmė sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Pareiškėjui susipažinus su Kauno AVMI patikrinimo aktu paaiškėjo, kad Kauno AVMI prieš pradėdama mokesčių mokėtojo mokestinį patikrinimą neatliko mokestinio tyrimo, nors buvo pagrindas jį atlikti. Kauno AVMI, nustačiusi trūkumus ar prieštaravimus dėl mokesčių mokėjimo ir apskaičiavimo, privalėjo pareiškėjui pateikti pasiūlymą šiuos trūkumus ar prieštaravimus pašalinti, tačiau to nepadarė, tokiu būdu užkirsdama kelią pačiam pareiškėjui pateikti informaciją ir ištaisyti galimus trūkumus. Pareiškėjas taip pat nebuvo informuotas apie pavedimą atlikti mokestinį patikrinimą, tokiu būdu jam nebuvo suteikta galimybė dalyvauti mokestinio patikrinimo eigoje, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi teikiant paaiškinimus ir informaciją. Atlikus patikrinimą ir surašius patikrinimo aktą nebuvo sudarytos galimybės pateikti pastabas dėl patikrinimo akte nustatytų neteisingų ir nepagrįstų aplinkybių bei išvadų. Taip pat nurodo, kad Kauno AVMI dokumentus pareiškėjui siuntė netinkamu adresu, t.y. ne deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Jis nuo 2011 m. gruodžio mėnesio buvo išvykęs iš Lietuvos į Ukrainą darbo reikalais, ir į Lietuvą grįždavo tik epizodiškai. Mokestinis patikrinimas yra atliktas nesilaikant Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatų, patikrinimo akte padarytos išvados yra nepagrįstos.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde centriniam mokesčių administratoriui nurodė, kad žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padovanojo motinai jos paprašytas, nes abu tėvai buvo ūkininkai ir ketino gauti išmokas pagal vykdomas programas. Sklypas buvo įvertintas 1 200 000 Lt. Pareiškėjas šiuo sandoriu nesiekė sau naudos, juo labiau išvengti GPM mokėjimo. Pareiškėjo motina N. S. savo paaiškinimuose išsamiai nurodė, kodėl ji vėliau pardavė šį sklypą, tačiau mokesčių administratorius jos paaiškinimą vertino kritiškai, kaip gynybinę poziciją. Mokesčių administratorius nurodė, kad (duomenys neskelbtini) k. pareiškėjui dovanoti sklypai nesiekė 365 000 Lt, be to pareiškėjo tėvai neturėjo 100 000 Lt santaupų grynaisiais. Nei patikrinimo akte, nei sprendime nenurodyta, kuo remiantis mokesčių administratorius nustatė sklypų vertes. Pareiškėjo tėvai yra senyvo amžiaus, dirbo ir ūkininkavo, todėl turėjo santaupų, kurias jam padovanojo. Pažymėjo, kad mokesčių administratorius be pagrindo nesivadovavo N. S. paaiškinimu, be to, darydamas nepagrįstas išvadas dėl šio sandorio, neapklausė G. M., P. L., V. T.. Nurodo, kad G. M. buvo verslininkas, užsiimantis nekilnojamojo turto vystymu ir tuo laikotarpiu jis turėjo sklypų šalia N. S. sklypo, todėl pasiūlė N. S. parduoti šį sklypą, o pareiškėjas jo nepažinojo ir su juo dėl sklypo pardavimo nesiderėjo. Pažymėjo, kad jeigu mokesčių administratorius ir būtų įrodęs, jog iš (duomenys neskelbtini) sklypo pardavimo pareiškėjas gavo ekonominę naudą, tai GPM turėjo būti paskaičiuotas ne nuo 1 200 000 Lt, bet nuo 715 500 Lt, t.y. nuo sumos faktiškai gautos iš N. S., nes tik ši suma po dovanojimo sandorio buvo pervesta į pareiškėjo sąskaitą. Taip pat nurodo, kad N. S. teiginiai, jog ji ruošėsi išvykti į JAV pas dukrą gyventi, yra visiškai pagrįsti ir teisingi, nes toks susitarimas šeimoje egzistavo, todėl pinigai ir buvo padovanoti pareiškėjui. Nesutinka su mokesčių administratoriaus teiginiais, kad pareiškėjas veikė teritoriniu principu, t.y. dažnai keitė gyvenamąją vietą ir tokiu būdu siekė išvengti mokesčių mokėjimo, nebendravo su mokesčių administratoriumi. Tik dėl šeimyninių aplinkybių (nesutarimų) įvyko gyvenamosios vietos pasikeitimas, neturint jokio tikslo slėpti ar nebendrauti su mokesčių administratoriumi.

Nesutinka su mokesčių administratoriaus teiginiais, kad jis 2006-2007 metais vykdė veiklą, nedeklaravo piniginių lėšų, gautų iš JAV ir nesumokėjo GPM. Pareiškėjui nebuvo sudarytos galimybės paaiškinti ir pateikti įrodymus dėl gautų piniginių perlaidų iš JAV. Pareiškėjas iš JAV gyvenančių artimųjų 2006 m. gavo beprocentinę 43 851 Lt paskolą, todėl šios pajamos jokiu būdu negalėjo būti apmokestinamos. Mokesčių administratorius 2007 m. V. F. pareiškėjui pervestus 129 627 Lt nepagrįstai priskyrė apmokestinamoms pajamoms ir priskaičiavo 34 999 Lt GPM, kadangi šiuo atveju mokesčių administratorius, apskaičiuodamas GPM mokesčius, rėmėsi tik neaiškaus turinio paaiškinimais. Mokesčių administratorius savo sprendime taip pat nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas vykdė individualią veiklą jos neįregistravęs. Nors mokestinis patikrinimas buvo atliekamas už 2006- 2007 m., tačiau mokesčių administratorius neteisėtai rėmėsi ir 2005 m. duomenimis apie pareiškėjo atliktus nekilnojamojo turto sandorius. Pareiškėjas individualios veiklos nevykdė, o pardavė tik kelis atsitiktinius nekilnojamojo turto objektus, todėl Kauno AVMI išvada, kad jis vykdė individualią veiklą jos neįregistravęs, nepagrįsta.

Pažymėjo, kad patikrinimo aktas surašytas netiksliai, neatlikus išsamios analizės, neapklausus minėtų asmenų, paremtas tik paties mokesčių administratoriaus šališka nuomone. Pareiškėjui apskaičiuoti mokesčiai bei paskirtos baudos yra netikslūs ir nepagrįsti. Mokesčių administratorius objektyvių duomenų, kad pareiškėjas iš ginčo sandorio būtų gavęs 1 212 750 Lt nepateikė, todėl nepagrįstai paskaičiavo GPM nuo šios sumos. Pareiškėjui piniginės lėšos buvo padovanotos tik dėl to, kad tėvai ruošėsi išvykti gyventi į JAV pas dukrą, ir tik vėliau, pablogėjus tėvo sveikatai, liko gyventi Lietuvoje, taip pat atsisakė ūkininkauti.

Taip pat nurodo, kad mokestinio patikrinimo metu pareiškėjui nebuvo užtikrintos jo, kaip mokesčio mokėtojo, teisės teikti paaiškinimus, pateikti įrodymus, nesudaryta galimybė dalyvauti mokestiniame patikrinime. Tiek teritorinis, tiek centrinis mokesčių administratoriai netinkamai taikė MAĮ nuostatas, todėl mokestinis patikrinimas atliktas neišsamiai, priimti sprendimai nepagrįsti, dėl to turėtų būti panaikinti (b. l. 1-11).

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą prašė tenkinti palaikydamas skunde išdėstytus argumentus.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime (b.l. 103-106) atsakovė VMI prie FM su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Inspekcija patikrinimo metu nustatė, jog pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu įsigijo ir pardavė įvairius žemės sklypus.Taip pat nustatė, kad tarpusavyje giminystės ryšiais susiję asmenys, sudarydami nekilnojamojo turto dovanojimo sandorį, siekė padidinti turto įsigijimo kainą ir tuo išvengti GPM mokėjimo bei gauti mokestinę naudą. N. S. laikinojoje metinėje pajamų deklaracijoje už 2006 m. deklaravo 1212750 Lt gautų pajamų už parduotą sklypą. Inspekcijos surinkti įrodymai paneigia N. S. 2010-09-07 paaiškinime pateiktus teiginius, kad ji su sutuoktiniu R.V. S. savo sūnui A. S. anksčiau padovanojo 465 000 Lt: 100 000 Lt pinigais ir žemės bei miško, kurių vertė 365 000 Lt. Inspekcija atlikusi N. S. mokestinį tyrimą nustatė, kad R.V. S. sklypus (duomenys neskelbtini) k. sūnui dovanojo daug anksčiau nei buvo sudarytas N. S. 2006-05-24 dovanojimo sandoris, t.y. 2005-08-03, ir visų trijų padovanotų sklypų vidutinė rinkos vertė yra 58624 Lt, nors paaiškinime N. S. nurodė žemės bei miško vertę 365000 Lt. Inspekcija taip pat nustatė, kad N. S. ir R.V. S. žemės ūkio bendrovėje dirbo 1993-1996 metais, daugiau dokumentais pagrįstų duomenų apie jų gautas pajamas nėra, notariškai patvirtintų nekilnojamojo turto pardavimų sandorių N. S. ir R.V. S. taip pat nevykdė. R. V. S. ūkininku buvo nuo 1997-04-15 iki 2009-02-12, N. S. ūkininko partnere buvo nuo 2001-01-15 iki 2009-02-12. N. S. ir R. V. S. 2003-2005 m. nedeklaravo pajamų iš ūkininko ūkio ar tiesioginių, kompensacinių išmokų. Dėl šių byloje nustatytų aplinkybių pagrįstos yra Inspekcijos išvados, kad N. S. ir R.V. S. negavo didesnių pajamų iš ūkininko ūkio, dėl to ir nedeklaravo jų metinėse pajamų mokesčio deklaracijose ir neturėjo dokumentais pagrįstų pajamų šaltinių, kurių pagrindu galėtų A. S. iki 2006 m. dovanoti 100000 Lt. Inspekcija pagrįstai N. S. paaiškinimus vertino kaip gynybinę poziciją ir pagal SEB banko pateiktus duomenis nustatė, kad N. S. 2006-05-16 pervedė pareiškėjui į atsiskaitomąją sąskaitą SEB banke 735000 Lt, kurias pareiškėjas panaudojo savo reikmėms. Taip pat pareiškėjas paėmė grynais pinigais: 2006-05-17 - 400 Lt, 2006-05-18 – 50000 Lt, o 2006-05-19 pervedė A. G. 50000 Lt, E. V. - 30001 Lt, D. S. 2006-06-02 pervedė 4000 Lt, 2006-05-19 į terminuotų indėlių sąskaitą pervedė 600000 Lt. Inspekcija iš N. S. banko sąskaitos išrašų nustatė, kad ji 2006-05-15 pervedė 55000 Lt A. G. (kuris kartu su A. S. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, bendrovė 2010-02-02 išregistruota iš mokesčių mokėtojų registro), 2006-05-18 po 50000 Lt pervedė P. L. (2006-2008 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“), G. M. ir V. T.. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas pažinojo G. M., kadangi abu užsiėmė nekilnojamojo turto pirkimu - pardavimu. G. M., kuris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir vienintelis akcininkas, jau turėjo įsigijęs žemės sklypų greta N. S. parduoto sklypo (duomenys neskelbtini) k. Šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) k. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 85 žemės sklypus (duomenys neskelbtini) k., iš kurių 25-iuose buvo pastatyti mažaaukščiai gyvenamieji namai pardavimui, bendrovė taip pat turėjo 9,68 ha žemės sklypą. Kaip fizinis asmuo G. M. turėjo 4 sklypus (duomenys neskelbtini) k.

Taip pat nurodo, kad nepagrįsti yra N. S. teiginiai, jog ji su sutuoktiniu norėjo gauti paramą, dėl to paprašė sūnaus padovanoti žemės. Inspekcija nustatė, kad R. V. S. 2005-08-03 padovanojo pareiškėjui 3 ha sklypą (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., o be turimos žemės nebuvo galimybės gauti paramos. R.V. S. 2006 metais iš žemės ūkio veiklos nepasitraukė, nes 2008 m. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gavo kompensacines išmokas 10669,15 Lt ir tik 2009-02-12 abu su sutuoktine įregistravo ūkininkų veiklos nutraukimą. R.V. S. ūkininku buvo nuo 1997-04-15 iki 2009-02-12, o N. S. ūkininko partnerė buvo nuo 2001-01-15 iki 2009-02-12. Inspekcija negalėjo apklausti žemės sklypo pirkėjo G. M., kadangi jis buvo kviečiamas, bet į Inspekciją neatvyko. Pareiškėjas ir jo motina, sudarydami dovanojimo sandorį, siekė išvengti GPM, todėl šis sandoris prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintam sąžiningumo principui. Patikrinimo metu surinkta medžiaga patvirtina, kad sandorio aplinkybės yra iškreiptos ir juo siekta mokestinės naudos, todėl Inspekcija šiuo atveju pagrįstai vadovavosi MAĮ 69 str. 1 d. nuostatomis. Inspekcija pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas su savo motina N. S. sudarė minėto žemės sklypo dovanojimo sutartį tam, kad įteisintų didesnę turto įsigijimo kainą (1200000 Lt) ir išvengtų kainų skirtumo tarp turto įsigijimo ir pardavimo, nuo kurio skaičiuojamas GPM, tokiu būdu siekė išvengti didelio pajamų mokesčio mokėjimo. Jeigu pareiškėjas nebūtų sudaręs žemės sklypo dovanojimo sutarties su savo motina N. S., o šį nekilnojamąjį turtą būtų pardavęs pats tiesiogiai G. M., vadovaujantis GPMĮ 6 ir 19 straipsnių nuostatomis, jo gautos pajamos būtų apmokestintos 177075 Lt pajamų mokesčiu, kai tuo tarpu N. S., pateikdama metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2006 m., deklaravo ir sumokėjo tik 1385 Lt GPM. Tokiu būdu pareiškėjas, sudarydamas žemės sklypo dovanojimo sutartį, siekė padidinti turto kainą ir turėjo vieną tikslą - išvengti GPM mokėjimo bei turėti mokestinę naudą. Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad tikrasis 1212750 Lt pajamų gavėjas yra pareiškėjas. Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo 2006-2007 metais vykdyta nekilnojamojo turto pardavimo veikla atitinka individualios veiklos sąvoką, pateiktą GPMĮ 2 str. 7 d. Inspekcija patikrinimo metu pagal turimas duomenų bazes, VĮ „Registrų centras“ duomenis, notarų pateiktas sutartis nustatė, kad tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjas įsigijo 1 butą ir 3 žemės sklypus, vieną iš jų padalino į 3 sklypus ir vienam pakeitė žemės paskirtį bei pagal 2007-02-05 sutartį Nr. 2-1239 gavo teisę tiesti komunikacijas. GPM deklaracijose 2006-2007 m. pareiškėjo turto pardavimas deklaruotas kaip atsitiktinio turto pardavimo pajamos. Tikrinamuoju laikotarpiu su 10 nekilnojamojo turto objektų buvo atlikti pirkimo-pardavimo sandoriai. Nustatyta, kad A. S. nekilnojamojo turto pirkimą-pardavimą vykdė ir ankstesniais metais: 2005 m. buvo nupirkti 7 nekilnojamojo turto objektai, pareiškėjas nekilnojamąjį turtą pardavinėjo fiziniams ir juridiniams asmenims, t.y. vykdė veiklą savarankiškai, tęstiniu laikotarpiu. Minėti sandoriai nebuvo atsitiktiniai, jie buvo pastovūs ir jų tikslas buvo gauti ekonominę naudą. Pareiškėjas sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartis, veikė savo valia ir sąskaita, nepriklausomai nuo kitų asmenų, nebuvo darbo ar kitų teisinių (faktinių) pavaldumo ryšių su sutarčių šalimis.

Pažymėjo, kad pareiškėjo vykdytiems sandoriams būdingas tęstinumas. Pareiškėjas 2005 m. pirko 7 nekilnojamojo turto objektus, 2006-2007 metais – 4, o pardavė 2006-2007 metais – 5 objektus. Būtent toks nevienkartinis ir pasikartojantis pirkimo-pardavimo sandorių sudarymas per tęstinį laikotarpį patvirtina, kad minėti sandoriai nebuvo atsitiktiniai. Pareiškėjas 2006 metais gavo 1 262 000 Lt pajamų, 2007 metais – 185 000 Lt ir šios pajamos buvo pagrindinės mokėtojo pajamos tikrinamuoju laikotarpiu, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas, atlikdamas aktyvius turto pirkimo-pardavimo veiksmus, turėjo tikslą gauti pajamų, kurios buvo pagrindinis jo pajamų šaltinis. Tikrinamu laikotarpiu pareiškėjas darbinių pajamų, be gautų UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2006-10-20, negavo. Todėl daro išvadą, kad pareiškėjo vykdytai veiklai būdingas versliškumas, t. y. vykdyta veikla tęstinį laikotarpį buvo siekiama gauti pelno. Pareiškėjo vykdyta veikla atitiko individualios veiklos požymius, todėl Inspekcija patikrinimo akte ir sprendime pagrįstai konstatavo ir apskaičiavo, kad pareiškėjas 2006-2007 metais iš viso gavo 1 447 750 Lt nekilnojamojo turto pardavimo individualios veiklos pajamų.

Taip pat nurodo, kad pagrįstai pareiškėjo 2006-2007 metais gyventojų pajamų mokesčio bazę nustatė ir pagal mokesčių administratoriaus atliktą įvertinimą, pritaikęs lėšų banko sąskaitoje metodą. Pareiškėjas iš užsienio (JAV) pavedimais gavo pajamų. Nustačius, kad pareiškėjas 2006-2007 metais nedeklaravo pagal bankų išrašus nustatytų kitų pajamų gautų iš užsienio ir iš Lietuvos, kviečiamas patikrinimo metu neatvyko pas mokesčių administratorių ir nepateikė visų dokumentų, tokiu būdu slėpė savo tikrąsias pajamas, todėl Inspekcija pagrįstai pareiškėjui nuo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taikant lėšų banko sąskaitose metodą apskaičiuotos pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio bazės (115 627+14 000) apskaičiavo 34 999 Lt GPM.

Taip pat nurodo, kad pareiškėjas 2006-2007 metais vykdė individualią veiklą ir jo pajamos iš individualios veiklos viršijo 12 MMA, todėl Inspekcija patikrinimo metu pagrįstai pareiškėjui už 2006 ir 2007 metus priskaičiavo 4541 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų bei paskyrė 2271 Lt VSD įmokų baudą. Pažymėjo, kad nepagrįsti skundo argumentai, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos galimybės patikrinimo metu teikti įrodymus, informaciją ir pan. Pareiškėjas nei jo atstovas 2013-09-12 skunde nepateikė jokių savo nesutikimą su Inspekcijos 2013-04-04 sprendimu pagrindžiančių dokumentų ar kitokio pobūdžio įrodymų. Mokesčių mokėtojui nesutinkant su mokesčių administratoriaus išvadomis, pareiškėjui kyla pareiga jas paneigti. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė Inspekcijos išvadas paneigiančių įrodymų, o vien skundo teiginiai negali paneigti mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų(b. l. 103-106).

Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai, neatvyko.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI atsiliepimo į skundą nepateikė, atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Pareiškėjas tikrinamuoju 2006 m. – 2007 m. laikotarpiu įsigijo ir pardavė įvairius žemės sklypus, taip pat įsigijo butą (MGK byla, I t. b.l. 23).

Pagal 2006-05-05 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas ir E. V. už 182000 Lt įsigijo 1,0075 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) k., Kauno r. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), už kurį 150000 Lt sumokėjo Pareiškėjas, įsigydamas 0,9228 ha sklypo, o 32000 Lt sumokėjo E. V., įsigydamas 0,0847 ha sklypo. 2006-12-15 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-13876 šis sklypas buvo padalintas į tris sklypus ir pakeista žemės paskirtis. Padalinta į sklypus: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Kauno r. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,1141 ha (pakeista žemės paskirtis į – kita, gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)k., Kauno r. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,1681 ha (pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio) ir trečias sklypas (duomenys neskelbtini)k., Kauno r. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,6396 ha (pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio). E. V. nuosavybės teise priklausančiam sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) minėtu įsakymu buvo pakeista žemės paskirtis į – kita, gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (MGK byla, I t. b.l. 23, II t. b.l. 87-88).

Pagal 2006-07-31 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už 300 Lt Pareiškėjas įsigijo 0,58 ha žemės sklypą (paskirtis: miškų ūkio), esantį (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. sav. Vidutinė šio sklypo rinkos vertė 348 Lt (MGK byla, I t. b.l. 23).

Pagal 2007-01-29 pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas iš N. L. už 50000 Lt (buto vidutinė rinkos vertė - 26154 Lt) įsigijo 31,07 m² ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune (MGK byla, II t. b.l. 73-77).

Pagal 2007-03-15 žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas iš A. D. ir G. D. už 20000 Lt įsigijo 0,0628 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kauno r. Sklypo vidutinė rinkos vertė - 10331 Lt (MGK byla, II t. b.l. 28-29).

Pagal 2006-01-27 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas pardavė 0,15 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., Kauno r., A. J. už 50000 Lt (vidutinė rinkos vertė - 40891 Lt). Sklypas įsigytas 2005-12-08 už 42000 Lt (MGK byla, II t. b.l. 86).

Pagal 2007-04-19 sutartį Nr. 2714 Pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 30000 Lt (vidutinė rinkos vertė - 33800 Lt) pardavė 0,1691 ha žemės sklypą (paskirtis: žemės ūkio) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)k., Kauno r. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo įsigytas 2006-05-05 ir gautas padalinus sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (MGK byla, II t. b.l. 90-94).

Pareiškėjas pagal 2007-07-19 sutartį Nr. 2025 O. M. ir R. M. už 95000 Lt (vidutinė rinkos vertė - 83718 Lt) pardavė 0,1141 ha žemės sklypą (paskirtis: kita, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)k., Kauno r. ((unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo įsigytas 2006-05-05 ir gautas padalinus sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (MGK byla, II t. b.l. 37-43).

Pagal 2007-11-13 sutartį Nr. IR-10087 Pareiškėjas A. S. už 60000 Lt (vidutinė rinkos vertė - 92361 Lt) pardavė 1,78 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kauno r.. Sklypas buvo įsigytas 2005-09-06 už 10000 Lt (MGK byla, I t. b.l. 23, II t. b.l. 32-35, 142-144).

Byloje taip pat nustatyta, kad 2005-10-14 sutartimi Nr. 8520 už 19500 Lt iš sutuoktinių E. V. ir I. V. Pareiškėjas įsigijo 7,5513 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) Kauno r. (MGK byla, I t. b.l. 127-132). Šį sklypą 2006-02-07 dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas padovanojo savo motinai N. S. (MGK byla, III t. b.l. 34-36). Dovanojimo sutarties 3 p. nustatyta, jog sudarymo metu indeksuota žemės sklypo vertė sudarė 19130 Lt, vidutinė rinkos vertė - 15278 Lt, sutarties šalys dovanojamą žemės sklypą įvertino 1200000 Lt. 2006-04-14 pirkimo-pardavimo sutartimi šį 7,5513 ha žemės sklypą N. S. pardavė G. M. už 1212750 Lt (MGK byla, III t. b.l. 34-36).

Byloje ginčas kilęs dėl MGK, VMI ir Kauno AVMI sprendimų, kuriais Pareiškėjui apskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis (toliau – ir GPM), GPM bauda ir delspinigiai bei valstybinio socialinio draudimo įmokos (toliau ir – VSDĮ) ir bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Kauno AVMI, atlikusi pareiškėjo kompleksinį mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d., 2013 m. balandžio 4 d. surašė patikrinimo aktą Nr.AU16-2 (toliau – ir Patikrinimo aktas) (MGK byla, t. I, b.l.22-60). Patikrinimo metu nustatyta, kad šiuo laikotarpiu pareiškėjas įgydamas ir parduodamas įvairius žemės sklypus vykdė nekilnojamojo turto pardavimo veiklą, taip pat gavo kitų nesusijusių su darbo santykiais ir ne individualios veiklos pajamų. Remiantis šiais duomenimis, pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio bazė už 2006-2007 m. mokestinį laikotarpį nustatyta vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 69 str. 1 d. bei 70 str.

Kauno AVMI Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija 2013-04-04 sprendimu Nr. (04.5)-K3-83 (MGK byla, t. I, b.l. 86-103) patvirtino Patikrinimo aktą, kuriame papildomai apskaičiuota 255 722 Lt GPM, 194089 Lt GPM delspinigių, skirta 76732 Lt GPM bauda, 4541 Lt VSDĮ, 2271 Lt VSDĮ bauda, iš viso - 533405 Lt.

Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Kauno AVMI sprendimu, pateikė VMI skundą ir prašymą atnaujinti jo padavimo terminą (MGK byla, t.I, b.l. 62-65,104-109). VMI 2013-11-25 sprendimu Nr.68-178 (MGK byla, t. I, b.l. 16-21) nusprendė atnaujinti Pareiškėjo skundo nagrinėjimą iš esmės ir patvirtinti Kauno AVMI 2013-04-04 sprendimą Nr. (04.5)-K3-83.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu VMI sprendimu, pateikė skundą MGK (MGK byla, t.I, b.l. 2–9), kuri 2014-02-28 sprendimu Nr. S-51(7-261/2013) (MGK byla, t. III, b.l. 133-148) konstatavo, jog Pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir patvirtino VMI 2013-11-25 sprendimą Nr. 68-178.

Pagrindiniai argumentai, kuriais Pareiškėjas grindžia savo skundą yra tai, kad mokesčių administratoriai netinkamai taikė MAĮ nuostatas, todėl mokestinis patikrinimas atliktas neišsamiai, priimti sprendimai nepagrįsti; žemės sklypą motinai padovanojo jos paprašytas ir šiuo sandorius nesiekė sau naudos ir juo labiau išvengti GPM mokėjimo; mokesčių administratorius be pagrindo nesivadovavo N. S. paaiškinimu; taip pat nepagrįstai konstatavo, kad Pareiškėjas vykdė individualią veiklą jos neįregistravęs; apskaičiuoti mokesčiai bei paskirtos baudos yra netikslūs ir nepagrįsti; nebuvo užtikrintos jo, kaip mokesčio mokėtojo, teisės teikti paaiškinimus, įrodymus.

Dėl Pareiškėjo 2006-02-07 sudaryto žemės sklypo dovanojimo sandorio

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ), kurio 10 str. nustatyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas (MAĮ 69 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant šią teisės normą, nurodoma, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio, kuris gali būti tiriamas šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiškia, kad taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio sudarymo, t. y. taikant šią teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Taikant nurodytą normą, yra būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą). Tai reiškia, kad ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtą mokestinę naudą. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-719/2007; 2008 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-250/2008).

Kauno AVMI mokestinio patikrinimo metu surinktais duomenimis nustatyta, jog Pareiškėjas 2005-10-14 už 19500 Lt įsigijo 7,5513 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. 2006-02-07 dovanojimo sutartimi šį sklypą Pareiškėjas padovanojo savo motinai N. S. (sutarties sudarymo metu indeksuota žemės sklypo vertė buvo - 19 130 Lt, vidutinė rinkos vertė – 15 278 Lt, dovanojamą žemės sklypą šalys įvertino - 1200000 Lt suma), kuri 2006-04-14 pirkimo-pardavimo sutartimi už 1212750 Lt jį pardavė G. M.. Minėtos sutarties 2.2.1 p. nurodama, jog 242000 Lt N. S. iš G. M. gavo iki jos pasirašymo, o 970 000 Lt sumą G. M. įsipareigoja sumokėti iki 2006-05-14 (Sutarties 2.2.2 p.). 2006-05-16 N. S. į Pareiškėjo sąskaitą perveda 735 000 Lt pavedimo paskirtyje nurodydama „sąskaitos papildymas, dovanojimas“ (MGK byla, II t. b.l. 53). 2006-05-24 sudaroma dovanojimo sutartis, kuria N. S. Pareiškėjui padovanoja 1 200 000 Lt (MGK byla, III t. b.l. 44-45).

Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius konstatavo, jog Pareiškėjas, sudarydamas 2006-02-07 žemės sklypo dovanojimo motinai sandorį, siekė sau mokestinės naudos, t.y. turėjo tikslą išvengti GPM mokėjimo, kurį būtų tekę sumokėti, jei nekilnojamąjį turtą Pareiškėjas būtų tiesiogiai pardavęs G. M.. Mokesčių administratorius, apskaičiuodamas GPM taikė turinio viršenybės prieš formą principą, pripažino, jog mokestinės naudos gavėjas buvo Pareiškėjas, kuriam priklauso apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčius nuo pajamų gautų pardavus minėtą turtą.

Taigi vienas iš pagrindinių byloje keliamų klausimų yra susijęs su tuo, ar Pareiškėjo 2006-02-07 sandorio vienintelis tikslas buvo gauti mokestinę naudą. Pasak Pareiškėjo, žemės sklypą motinai padovanojo jos paprašytas, nes abu tėvai buvo ūkininkai ir ketino gauti išmokas pagal vykdomas programas. Pinigai jam buvo padovanoti, kadangi N. S. ruošėsi išvykti į JAV gyventi pas dukrą. Mano, jog mokesčių administratorius nagrinėjamu atveju neturėjo pagrindo taikyti MAĮ 69 str. nuostatų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, mokesčių administratorius pagrįstai pritaikė MAĮ 69 str. Nagrinėjamu atveju, vertinant turinio viršenybės prieš formą principo taikymą, yra reikšmingos šios aplinkybės. Visų pirma nekilnojamojo turto perleidimo (dovanojimo) sandoris sudarytas tarp artimais giminystės ryšiais susijusių asmenų. Visi minėto turto perleidimo sandoriai vyko itin sparčiu tempu, t.y. 2006-02-07 sudaromas dovanojimo sandoris, po dviejų mėnesių (2006-04-14) turtas parduodamas, o pirkėjui su N. S. atsiskaičius (2006-05-14) po dviejų dienų, t.y. 2006-05-16, pinigai pervedami į Pareiškėjo sąskaitą ir sudaroma dovanojimo sutartis. Be to, palyginus įsigyto ir parduoto žemės sklypo kainą matyti, kad sudarant 2006-02-07 dovanojimo sandorį, taip pat ir parduodant nekilnojamąjį turtą jo kaina buvo 60 kartų didesnė už Pareiškėjo 2005-10-14 įsigyto turto vertę. Nuo Pareiškėjo turto įsigijimo iki dovanojimo motinai praėjo trumpas laiko tarpas (4 mėnesiai). Nuo nekilnojamojo turto dovanojimo iki pardavimo praėjo du mėnesiai. To paties nekilnojamo turto perleidimas iš vieno asmens kitam, po to trečiam asmeniui, įvyko greitai. Įvertinus su ginčo sklypu atliktų veiksmų seka, atsižvelgus į minėto žemės sklypo dovanojimo ir pardavimo sandoriuose kintančią turto vertę, darytina išvada, kad mokesčių administratorius pagrįstai nustatė, jog tokiu būdu buvo siekta mokestinės naudos. Įvertinęs mokesčių administratoriaus surinktus įrodymus, darytina išvada, kad mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog sklypo pirkėjas buvo rastas dar iki dovanojimo sandorio sudarymo, Pareiškėjas, sudarydamas 2006-02-07 dovanojimo sutartį, padidino parduodamos žemės sklypo įsigijimo kainą siekdamas išvengti GPM. Kaip jau buvo minėta Pareiškėjas yra N. S. sūnus, t.y. pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 4 punktą – susiję asmenys, todėl galimybė sudaryti tarpinius sandorius, turint tikslą gauti mokestinę naudą yra reali. Mokesčių administratorius nustatė, jog tuo atveju, jeigu Pareiškėjas nebūtų sudaręs žemės sklypo dovanojimo sutarties su savo motina, o šį turtą būtų pardavęs pats tiesiogiai, vadovaujantis GPMĮ 6 ir 19 straipsnių nuostatomis, jo gautos pajamos būtų apmokestintos 177075 Lt pajamų mokesčiu, kai tuo tarpu sudarius dovanojimo sandorį N. S. pateikdama metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2006 m. deklaravo ir sumokėjo tik 1385 Lt GPM.

Pareiškėjas nurodo, jog mokesčių administratorius be pagrindo nesivadovavo N. S. paaiškinimu dėl dovanojimo sandorio sudarymo tikslo, kuriame teigiama, jog sūnaus paprašė padovanoti žemės norėdama gauti SAPARD paramą, tačiau sutuoktinis persigalvojo, atsisakė pieno kvotos (20 tonų) ir tais pačiais metais susitvarkė dokumentus dėl pasitraukimo iš žemės ūkio veiklos bei padovanojo pinigus sūnui. Su šiai Pareiškėjo argumentais teismas nesutinka. Mokesčių administratorius nustatė aplinkybes, paneigiančias N. S. paaiškinime nurodytus teiginius. Byloje nustatyta, jog R. V. S. 2005-08-03 Pareiškėjui padovanojo 3 ha sklypą (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini)sen., kas leidžia abejoti paaiškinime deklaruojamais ketinimais gauti paramą. Mokesčių administratorius taip pat nustatė, jog nei 2006, nei 2007 metais Pareiškėjo tėvas iš žemės ūkio veiklos nepasitraukė, kadangi 2008 m. gavo 10669,15 Lt kompensacines išmokas. Pareiškėjo tėvai ūkininkų veiklos nutraukimą įregistravo tik 2009 m. (MGK byla, III t. b.l. 60-62). Be to, mokesčių administratorius pagrįstai pažymėjo, jog Pareiškėjas turėjo ir daugiau žemės ūkio paskirties sklypų, tačiau padovanojo tik vieną iš jų, t.y. tą, kuris po kelių mėnesių buvo parduotas ir kurio įsigijimo ir pardavimo kaina skyrėsi 60 kartų.

Taip pat Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad jo tėvai neturėjo galimybės padovanoti jam 100 000 Lt grynaisiais pinigais, nurodydamas, kad tėvai yra senyvo amžiaus žmonės, visą gyvenimą dirbę, ūkininkavę, todėl turėjo santaupų, kurias ir padovanojo sūnui. Taip pat nurodo, jog nėra aišku kokiu būdu mokesčių administratorius nustatė, jog Pareiškėjui R.V. S. anksčiau padovanotų sklypų vertė yra 58624 Lt. Bylos medžiaga nustatyta, jog mokesčių administratorius atliko priešpriešinį N. S. mokestinį tyrimą (2010-05-12 pažyma Nr.AU12-133, MGK byla, III t. b.l. 64-65), kurio metu nustatė, jog sklypai Pareiškėjui buvo padovanoti anksčiau. Pažymėtina, jog paaiškinime N. S. nurodė žemės bei miško vertę - 365000 Lt, tačiau mokesčių administratorius nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatė, jog 2005-08-03 ir visų trijų Pareiškėjui padovanotų sklypų vidutinė rinkos vertė yra 58624 Lt (45680+6056+6888, MGK byla, III t. b.l. 53), todėl pareiškėjo argumentai dėl to, jog nėra aišku kaip buvo nustatyta padovanotų sklypų vertė yra nepagrįsti. Mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad Pareiškėjo tėvai nėra sudarę notariškai patvirtintų nekilnojamojo turto pardavimų sandorių. R.V. S. ūkininku buvo nuo 1997-04-15 iki 2009-02-12 (ūkyje naudojo nuosavybės teise priklausančius sklypus (duomenys neskelbtini) k.), N. S. ūkininko partnere buvo nuo 2001-01-15 iki 2009-02-12. Pareiškėjo argumentai, kad tėvai padovanotus pinigus galimai buvo susitaupę iš anksčiau vertintini kritiškai. Jei R.V. S. ir N. S. iš tiesų būtų turėję iš anksčiau sutaupytas pinigų sumas, kurias pasak Pareiškėjo, jam dovanojo, tokias sumas minėti asmenys būtų turėję deklaruoti Metinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma FR0462), tačiau tokių sumą minėti asmenys nedeklaravo.

Pareiškėjas pažymi, jog mokesčių administratorius, neigdamas N. S. paaiškinimus dėl ginčo sandorio, neapklausė sklypo pirkėjo G. M., o taip pat P. L. ir V. T.. Iš bylos medžiagos matyti, kad mokesčių administratorius siekė apklausti G. M., siuntė jam kvietimą, tačiau šis į Inspekciją neatvyko. Patikrinimo metu nustatyta, jog kad G. M. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ši įmonė nuo 2011-11-17 turi bankrutuojančios statusą, bendrovės bankroto administratorius Inspekcijai nurodė, jog G. M. slapstosi, nepateikia BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog mokesčių administratorius dėjo visas įmanomas pastangas siekdamas apklausti G. M., tačiau to nepadarė dėl objektyvių priežasčių.

Skunde taip pat nurodoma, jog GPM mokesti turėtų būti paskaičiuojamas ne nuo 1 212 750 Lt, o nuo 735 000 Lt sumos (faktiškai gautos iš N. S.) iš jos atėmus 19 500 Lt (ginčo sklypo įsigijimo kainą). Pažymėtina, jog mokesčių administratorius apskaičiuodamas GPM taikė turinio viršenybės prieš formą principą ir pripažino, jog mokestinės naudos gavėjas buvo Pareiškėjas, kuriam priklauso apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčius nuo pajamų gautų pardavus minėtą turtą. Šio turto pardavimo pajamos nustatytos 2006-04-14 pirkimo-pardavimo sutartimi ir yra 1 212 750 Lt. Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad pajamoms, gautoms iš individualios veiklos, jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų neatimti nustatyti leidžiami atskaitymai, taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas. Jei gyventojo sprendimu iš gautų pajamų atimami leidžiami atskaitymai, likusi pajamų suma apmokestinama: nuo 2006-01-01 iki 2006-06-30 33 procentų, nuo 2006-07-01 iki 2007-12-31 27 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifu. Mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius taikė pareiškėjui palankesnį mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo būdą, t.y. 15 proc. pajamų mokesčio tarifą nuo individualios veiklos pajamų (iš kurių nėra atimti nustatyti leidžiami atskaitymai).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog mokesčių administratorius pilnai, visapusiškai ir objektyviai išaiškino reikšmingas aplinkybes, susijusias su Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymu, bei priėjo pagrįstą išvadą, kad tikrasis ginčo žemės pardavėjas buvo Pareiškėjas.

Dėl individualios veiklos

Individualios veiklos sąvoka pateikiama LR gyventojų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje individuali veikla apibūdinama kaip savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl individualios veiklos yra nurodęs, jog vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veiklos rūšims <...>. Vienas iš gyventojo individualios veiklos požymių yra jos versliškumas arba komerciškumas. Tai reiškia, kad visa veikla nuo pat jos vykdymo pradžios (nagrinėjamu atveju jau įsigyjant nekilnojamąjį turtą) turi turėti tikslą gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-902/2006). Siekiant konstatuoti individualios veiklos egzistavimą būtina požymių visuma, t.y. savarankiškumas, versliškumas, tęstinumas, ekonominės naudos siekimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-256/2011).

Pareiškėjo skunde teigiama, jog jis individualios veiklos nevykdė, o pardavė tik kelis atsitiktinius nekilnojamojo turto objektus, todėl Kauno AVMI išvada, kad jis vykdė individualią veiklą jos neįregistravęs, nepagrįsta. Su šiais pareiškėjo argumentais nėra pagrindo sutikti. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius konstatuodamas Pareiškėjo individualios veiklos buvimą nustatė visus jai būdingus požymius.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme savarankiška veikla laikytina tokia veikla, kai fizinis asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats investuoja (savo nuosavomis ar skolintomis lėšomis (turtu)), dengia su veiklos vykdymu susijusias išlaidas, paskirsto ir naudoja gautas pajamas (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-693/2007). Pareiškėjas 2006 -2007 m. sudarydamas nekilnojamojo turto įsigijimo ir pardavimo sandorius veikė savo vardu, nebuvo priklausomas nuo kitų asmenų, nebuvo saistomas darbo ar pavaldumo ryšiais. Pareiškėjas galėjo pasirinkti kada, su kuo ir kokios vertės turto įsigijimo ar pardavimo sandorį sudaryti. Byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, jog pareiškėjas veikė ne savo valia ir nuožiūra, todėl mokesčių administratorius pagrįstai nusprendė, jog Pareiškėjas veikė savarankiškai.

Teismų praktikoje nurodoma, jog sprendžiant, ar atitinkamais veiksmais (sandoriais) gyventojas siekia gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, gali būti atsižvelgiama ir į tokias aplinkybės, kaip su naudos gavimu susijusios sąnaudos, kokią gyventojo pajamų dalį sudaro pajamos iš tokios veiklos ir panašiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-66/2009). Individualios veiklos versliškumui konstatuoti gali pakakti ir kelių analogiškų sandorių sudarymo per tam tikrą laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kokiai konkrečiai veiklai vykdyti atitinkamas turtas buvo įgytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442 – 1669/2010). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo vykdytos veiklos versliškumas bei ekonominės naudos siekimas yra pakankamai akivaizdus. Šią išvadą patvirtina tai, jog 2006 metais Pareiškėjas gavo 1 262 750 Lt nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, 2007 metais – 185 000 Lt, ir šios gautos turto pardavimo pajamos buvo pagrindinės Pareiškėjo pajamos tikrinamuoju laikotarpiu. 2006 m. deklaracijoje Pareiškėjas deklaravo 22735,69 Lt su darbo santykiais susijusių apmokestinamųjų pajamų. Pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tik iki 2006-10-20, kitų darbinių pajamų negavo. Pareiškėjo gautos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos sudarė didžiąją dalį Pareiškėjo pajamų ir buvo pagrindinis jo pajamų šaltinis. Taigi dėl vykdytos veiklos versliškumo bei ekonominės naudos siekimo abejonių nekyla.

Teismų praktikoje nurodoma, jog tokios veiklos vykdymo aplinkybės kaip nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojimas) sudaro pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-902/2006). Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius turėjo pagrindą pareiškėjo veiklą pripažinti tęstine. Pareiškėjas 2005 m. pirko 7 nekilnojamojo turto objektus, 2006-2007 m. laikotarpį pirko 4, o pardavė 5 objektus. Būtent šios faktinės aplinkybės, t.y. nevienkartinis ir pasikartojantis pirkimo - pardavimo sandorių sudarymas (9 nekilnojamojo turto objektų) per tęstinį laikotarpį leidžia teigti, jog minėti sandoriai nebuvo atsitiktiniai. Konstatuotina, kad mokesčių administratorius turėjo pagrindą vykdytą veiklą pripažinti tęstine.

Dėl pareiškėjo argumento, jog mokesčių administratorius neteisėtai rėmėsi ir 2005 m. duomenimis apie pareiškėjo atliktus nekilnojamojo turto sandorius, pažymėtina, jog teismų praktika nenumato draudimo vertinti mokesčių mokėtojo vykdytų sandorių laikotarpiais, nepatenkančiais į oficialų patikrinimo laikotarpį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1073/2010; nutartis administracinėje byloje Nr. A556-934/2013). Į šiuos laikotarpius buvo atsižvelgta tik vertinant Pareiškėjo sandorius laike, tačiau mokesčių sumos už 2005 m. nebuvo skaičiuojamos.

Mokesčių administratorius nustatęs išvardytus požymius pagrįstai Pareiškėjo vykdytą veiklą įsigyjant ir parduodant nekilnojamąjį turtą priskyrė individualiai veiklai GPMĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme ir iš šios veiklos 2006–2007 metais gautas pajamas apmokestino GPM kaip pajamas, gautas iš individualios veiklos.

Dėl Pareiškėjo gautų kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiktos pajamų

Kauno AVMI atlikto mokestinio patikrinimo metu pagal Pareiškėjo AB SEB banko atsiskaitomosios sąskaitų banko išrašus nustatė, kad Pareiškėjas iš užsienio (JAV) 2006-02-24 pavedimu iš J. C M. R. NY 11901-66 gavo 22949 Lt pajamų, 2006-12-18 pavedimu iš J. C. M. O. M. M. R., NY gavo 20902 Lt pajamų, 2007-02-21 ir 2007-09-21 pavedimais iš B. L. K. or Ford S K. W. V. gavo 39360 Lt ir 22157 Lt pajamų, 2007-09-26 pavedimu iš J. C M. O. M. M. R., NY gavo 22085 Lt pajamų. Taip pat nustatė, jog L. B. (gyvenanti JAV) 2007-01-08 Pareiškėjui pervedė 32025 Lt, o V. F. (gyvenantis Lietuvoje) 2007-01-24, 2007-01-25, 2007-01-29 į Pareiškėjo AB SEB banko sąskaitą pervedė 14000 Lt.

GPMĮ 3 straipsnyje nurodyta, jog pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas. Pagal GPMĮ 5 straipsnio 1 dalį pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. Pagal GPMĮ 6 straipsnio 1 dalį (2005-06-07 įstatymo Nr. X-235 redakcija) pajamų mokesčio tarifai yra 15 ir 33 procentai, laikotarpiu nuo 2006-07-01 iki 2007-12-31 pajamų mokesčio tarifai atitinkamai - 15 ir 27 procentai. GPMĮ 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nenurodytoms pajamoms taikomas 33 proc. pajamų mokesčio tarifas, o nuo 2006-07-01 iki 2007-12-31 – 27 proc. pajamų mokesčio tarifas. GPMĮ 22 straipsnio 2 dalyje (2003-11-25 įstatymo Nr. IX-1848 redakcija) nurodyta, kad gyventojo pajamos, gautos iš užsienio vieneto, nepriskiriamos A klasės pajamoms. Pagal 22 straipsnio 3 dalį B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos. Pagal GPMĮ 25 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, GPMĮ nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas, vadovaudamasis šio įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pagal minėtas įstatymo nuostatas prievolė mokėti GPM kyla nuolatiniam Lietuvos gyventojui, gavusiam pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje. Pažymėtina, jog pareiškėjo gautos piniginės lėšos, GPM būtų neapmokestinamos tik pateikus įrodymų, jog šios lėšos nėra Pareiškėjo pajamos arba jeigu jos būtų pripažintos neapmokestinamosiomis pajamomis.

Pareiškėjas pateiktame skunde nurodo, jog iš JAV ir V. F. gautos sumos nėra apmokestinamosios pajamos, nes tai buvo suteiktos beprocentės paskolos, todėl jos negalėjo būti apmokestinamos. Pažymėtina, jog Pareiškėjas jokių argumentų dėl piniginių lėšų, gautų iš L. B., J. C. M., O. M. M. nepateikė. Pareiškėjas nurodo, jog jo teiginius dėl paskolinių santykių pagrindžia Komisijai pateiktas V. F. paaiškinimas (MGK byla, III t., b.l. 110) bei teismui pareikti F.S. K. bei pareiškėjos sesers V. S. rašytiniai paaiškinimai apie tai, jog paskolintus broliui pinigus į Pareiškėjo sąskaitą ji pervedė per savo draugo F.S. K. sąskaitą (b.l. 120-127). Su šiais Pareiškėjo argumentais teismas nesutinka, kadangi Pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad tarp Pareiškėjo ir jo minimų asmenų realiai buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai.

Mokestinio patikrinimo metu Kauno AVMI susisiekė su V. F. (el. paštu: (duomenys neskelbtini)) bei paprašė paaiškinti, kokiu tikslu į Pareiškėjo banko sąskaitą buvo pervestos piniginės lėšos (14000 Lt). Jei tai buvo paskola, V. F. buvo prašoma paaiškinti, kada ji buvo suteikta, kada grąžinta, taip pat paprašyta pateikti tai patvirtinančių dokumentų kopijas. Į šį paklausimą gavo atsakymą - „neatsimenu“ (MGK byla, III t. b.l. 66). Patikrinimo akte nurodoma, jog 2012-11-05 pakartotinai telefonu susisiekus su V. F., gautas tas pats atsakymas – „neatsimenu, nes tai buvo seniai“. Pareiškėjas su skundu Komisijai pateikė 2013-12-16 V. F. rašytą paaiškinimą, kuriame šis nurodo, jog 2007 m. sausio 24 d., 2007 m. sausio 25 d. bei 2007 m. sausio 29 d. pervedė į A. S. sąskaitą 14000 Lt, kuriuos anksčiau iš jo buvo pasiskolinęs be procentų ir palūkanų (tikslios datos neprisimena). Teismas sprendžia, jog Pareiškėjo pateiktas 2013-12-16 V. F. paaiškinimas sudaro pagrindą abejoti paaiškinime išdėstytais teiginiais, kadangi prieš metus (2012 m. lapkričio mėn.) V. F. nurodė, jog nepamena jokių su lėšų pervedimu susijusių aplinkybių, nes tai buvo seniai, kai tuo tarpu, praėjus dar ilgesniam laiko tarpui, ne tik viską prisimena, bet ir tiksliai nurodo datas, kada pareiškėjui pervedė pinigines lėšas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog Pareiškėjas nepagrindė fakto, kad jį ir V. F. siejo paskolos santykiai. Pareiškėjo argumentai dėl 14 000 Lt paskolos grąžinimo laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog F.S. K. pervestos lėšos, tai JAV gyvenančios jo sesers V. S. jam suteikta beprocentė paskola. Šiems teiginiams pagrįsti Pareiškėjas teismui pateikė F.S. K. paaiškinimą, kuriame nurodoma, kad iš jo banko sąskaitos į V. S. brolio sąskaitą lėšos buvo pervestos jo draugės V. prašymu - 8000 JAV dolerių apie 2006 m. vasario mėnesį bei 9000 JAV dolerių ir 15000 JAV dolerių 2007 m. rugsėjį ir lapkritį. Pažymėtina, jog teismui pateiktame V. S. 2014-05-30 paaiškinime (b.l. 126) nėra jokių duomenų apie tai, jog 2006 m. ir 2007 m. jos prašymu F. K. į Pareiškėjo banko sąskaitą pervestos lėšos, tai V. S. pareiškėjui suteikta beprocentė paskola. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad Pareiškėjui nepateikus įrodymų, jog jo iš JAV gautos piniginės lėšos yra Pareiškėjui suteiktos paskolos, mokesčių administratorius pagrįstai į Pareiškėjo sąskaitą pervestą 173 478 Lt sumą priskyrė Pareiškėjo apmokestinamosioms pajamoms, nesusijusioms su darbo santykiais, nuo kurių apskaičiavo bei nurodė sumokėti GPM.

Nesutikdamas su mokesčių administratoriaus priimtais sprendimais Pareiškėjas nurodo, jog mokestinio patikrinimo metu nebuvo užtikrintos jo, kaip mokesčio mokėtojo, teisės teikti paaiškinimus, įrodymus, nesudaryta galimybė dalyvauti mokestiniame patikrinime. Pažymėtina, jog atlikusi Pareiškėjo kompleksinį mokestinį patikrinimą Kauno AVMI surašė patikrinimo aktą ir jį patvirtino 2013 m. balandžio 4 d. Pareiškėjui 2013-09-16 pateikus prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, jis buvo patenkintas, o skundas priimtas ir išnagrinėtas. Pažymėtina, jog įrodymus ir paaiškinimus Pareiškėjas galėjo teikti viso mokestinio ginčo nagrinėjimo metu. Kaip matyti iš bylos duomenų šia teise jis aktyviai naudojosi teikdamas dokumentus ir papildomus įrodymus tiek Komisijai, tiek ir teismui. Teismo posėdžio metu Pareiškėjas paaiškino, jog į bylą pateikė visus turimus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Pareiškėjo argumentai dėl mokesčių administratoriaus priimtų sprendimų panaikinimo tuo pagrindu, jog jis neturėjo galimybės teikti dokumentų ir įrodymų teritoriniam mokesčių administratoriui, nėra teisiškai pagrįsta, nes šią teisę Pareiškėjas galėjo ir gali realizuoti viso mokestinio ginčo nagrinėjimo metu.

Pareiškėjo skunde taip pat nurodoma, jog apskaičiuoti mokesčiai bei paskirtos baudos yra netikslūs ir nepagrįsti. Pagal MAĮ 67 str. 1 dalį mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė. Pažymėtina, jog mokesčių mokėtojui siekiant paneigti apskaičiuotas sumas bei nuginčyti mokesčių administratoriaus sprendimą, nepakanka apsiriboti įrodymais nepagrįstų paaiškinimų, kontrargumentų teikimu, mokesčių mokėtojas turėtų pateikti tokius įrodymus, kurie suponuotų priešingą išvadą nei daro mokesčių administratorius. Teismas jau anksčiau šiame sprendime konstatavo, kad mokesčių administratorius surinko pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog sudarydamas 2006-02-07 žemės sklypo dovanojimo motinai sandorį, Pareiškėjas turėjo tikslą išvengti GPM mokėjimo bei pagrįstai taikė turinio viršenybės prieš formą principą, taip pat pagrįstai Pareiškėjo 2006–2007 metais vykdytą nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo veiklą pripažintino individualia veikla, o į banko sąskaitą Pareiškėjo gautas pinigines lėšas pagrįstai priskyrė kitoms su darbo santykiais nesusijusioms bei ne individualios veiklos apmokestinamosioms pajamoms. Pareiškėjas nepateikė įtikinamų paaiškinimų ir dokumentų, paneigiančių tokias mokesčių administratoriaus išvadas. Komisija visapusiškai išnagrinėjo kilusį mokestinį ginčą ir argumentuotai atsakė į Pareiškėjo skunde išdėstytus nesutikimo su mokesčių administratoriumi motyvus.

Mokesčių administratorius pagrįstai Pareiškėjui apskaičiavo GPM ir su juos susijusias mokėtinas sumas, taip pat VASDĮ ir su jomis susijusias mokėtinas sumas. Teismas, ištyręs visas bylos aplinkybes ir nenukrypdamas nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, daro išvadą, kad teritorinis, centrinis mokesčių administratorius ir Komisija teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstus sprendimus, kurių keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Iveta Pelienė