- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-08-07
- Bylos Nr.
- 2-568/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Konstantinas Gurinas, Donatas Šernas
- Ieškovas
- A. L., S. L., V. L.
- Atsakovas
- E. K., Lietuvos Respublikai
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-1267-39/2008 pagal ieškovų S. L. , V. L. , A. L. ieškinį atsakovams E. K. , Lietuvos Respublikai dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai A. L. , S. L. , V. L. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė pripažinti galiojančia sutartį, kuria ieškovai įsipareigojo išlaikyti T. K. iki gyvos galvos, o pastarasis perdavė A. L. nuosavybės teises į savo nekilnojamąjį turtą, pripažinti A. L. nuosavybės teises į ginčijama sutartimi perduotą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 22 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti ir iš ieškovės A. L. į valstybės pajamas priteisti 4 108,38 Lt žyminio mokesčio ir 45,10 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso – 4 153,48 Lt.
Ieškovai A. L. , S. L. , V. L. pateikė dėl šio teismo sprendimo apeliacinį skundą.
Šalies argumentai
Ieškovė A. L. taip pat pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė ją atleisti nuo dalies, t.y. 4 108,38 Lt, žyminio mokesčio mokėjimo. Prašyme nurodė, kad sumokėjo 200 Lt žyminį mokestį ir kad tik ji prašo pripažinti jai teisę į ginčo nekilnojamąjį turtą, tad tik ji turi mokėti žyminį mokestį. Pasak ieškovės, jos turtinė padėtis sunki, nes ji gauna nedidelę pensiją, vertingo turto neturi. Vieninteliu ieškovei priklausančiu 2 kambarių butu su žemės sklypu naudojasi ji ir ieškovų šeima su trimis nepilnamečiais vaikais. Apeliantės padėtį sunkina pirmosios instancijos teismo sprendimu iš jos priteistas 4 108,38 Lt dydžio žyminis mokestis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 30 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino ir atidėjo likusios žyminio mokesčio dalies – 4 108,38 Lt – sumokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo.
Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovės sumokėtas 200 Lt dydžio žyminis mokestis už 160 418,89 Lt dydžio ieškinį yra neproporcingas pareikštiems reikalavimams. Ieškovei priklauso 419/1603 žemės sklypo ir 3/24 gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgęs į asmens turtinę padėtį, taikė CPK 84 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias žyminio mokesčio atidėjimą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė A. L. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartį ir atidėti 738,94 Lt žyminio mokesčio mokėjimą iki Lietuvos apeliacinio teismo nutarties (sprendimo), kuriais baigiama byla, priėmimo ir atleisti ieškovę nuo likusios 3 369,44 Lt žyminio mokesčio dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio dalies ir šio mokesčio atidėjimą. Asmuo laikytinas negalinčiu sumokėti viso žyminio mokesčio, kai jis neturi jokio vertingesnio turto, ar kai asmuo neturi kito turto, išskyrus daiktus, užtikrinančius minimalių poreikių tenkinimą. Apeliantė gauna 756,49 Lt senatvės pensiją, neturi kito turto, išskyrus 16,24 kv. m. butą, kuriame gyvena apeliantų šeima su 3 nepilnamečiais vaikais, ir 4,19 arų sklypą. Apeliantė neturi turto ir pajamų sumokėti visą žyminį mokestį.
2. Atsižvelgiant į apeliantės turtinę padėtį, į tai, kad ji negalės sumokėti viso žyminio mokesčio išnagrinėjus apeliacinį skundą, remiantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas negalėjo atidėti žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas gali nustatyti didesnę mokėtiną sumą, atitinkančią faktines asmens galimybes. Kadangi byla apeliacinėje instancijoje galėtų būti išnagrinėta per 6 mėnesius, ieškovei galėtų būti atidėtas 738,94 Lt žyminio mokesčio mokėjimas (956,49 Lt (pensija) - 800 Lt (minimali alga)*6 mėn. – 200 Lt (sumokėtas žym. mokestis), o nuo likusios dalies ji turėtų būti atleista.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė E. K. prašo ieškovės A. L. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Remiantis CPK 83 straipsnio trečiąja dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tokiu būdu įstatymas suteikia galimybę asmenims pasinaudoti savo pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų teismine gynyba ir tuo atveju, jeigu jų turtinė padėtis neleidžia sumokėti viso įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Tokią galimybę įstatymas suteikia tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį. CPK 83 straipsnio trečiosios dalies tikslas - užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kuomet dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju pagal prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo pateikusio asmens nurodytus motyvus bei jo pateiktus įrodymus būtina spręsti, ar jis gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį ar tik jo dalį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas.
Remiantis CPK 84 straipsniu, teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį bei motyvuotame prašyme išdėstytus argumentus, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Šios nuostatos tikslas - prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris yra tikslingas tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančias aplinkybes yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį. Viena tokių priežasčių gali būti ir žyminio mokesčio dydis. Tokiu būdu ieškovui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo sukaupti reikiamą sumokėti sumą. Iš to darytina išvada, kad, atidedant žyminio mokesčio sumokėjimą, turi būti vertinama turtinė asmens padėtis, esanti jo kreipimosi į teismą momentu.
Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, padaręs išvadą, kad sumokėtas 200 Lt dydžio žyminis mokestis už 160 418,89 Lt dydžio ieškinį yra neproporcingas pareikštiems reikalavimams.
Ieškovė, prašydama atleisti ją iš dalies nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, nurodė, kad ji gauna nedidelę pensiją, vertingo turto neturi, o jos turtinę padėtį sunkina pirmosios instancijos teismo sprendimu iš jos priteistas 4 108,38 Lt dydžio žyminis mokestis. Prie prašymo ieškovė teismui pateikė VSDFV Vilniaus skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus 2008 m. gegužės 21 d. pažymą apie 2008 m. kovo 1 d.-2008 m. gegužės 31 d. ieškovės gautas išmokas (b.l. 160), VĮ „Regitra“ 2008 m. gegužės 21 d. pažymą (b.l. 161), VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus (b.l. 163, 164-165).
Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys įrodymai atskleidžia realią ieškovės materialinę padėtį: ieškovė gauna 956,49 Lt dydžio pensiją per mėnesį, neturi jos vardu įregistruotų kelių transporto priemonių, jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas - 419/1603 dalis žemės sklypo ir 3/24 dalis gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), reikalingi apeliantei ir ieškovų šeimai naudotis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pagrindo abejoti apeliantės teiginiais, kad jos turtinė padėtis yra bloga ir ji negali sumokėti viso už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio, nėra.
Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad per ilgesnį laiko tarpą, t.y. 6 mėnesius, kol galėtų būti nagrinėjama civilinė byla apeliacine tvarka, ji bus pajėgi sumokėti 738,94 Lt dydžio žyminį mokestį. Dėl šios priežasties, esant byloje duomenų, kad, atidėjus žyminio mokesčio mokėjimą, ieškovė A. L. vėliau galės susimokėti žyminio mokesčio dalį, yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą ir atidėti 738,94 Lt dydžio žyminio mokesčio mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismas išspręs bylą ir priims sprendimą ar nutartį. Kadangi byloje nėra duomenų, kad ieškovės A. L. turtinė padėtis pasikeis ir ji galėtų sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį, laikytina, kad ji neturi realios galimybės sumokėti likusią 3 369,44 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį. Tad atsižvelgiant į žyminio mokesčio tikslus bei paskirtį, yra pagrindas atleisti ieškovę nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir atidėti 738,94 Lt dydžio žyminio mokesčio mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismas išspręs bylą ir priims sprendimą ar nutartį (CPK 83 str. 3 d., 84 str.).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino faktinių šiam klausimui išspręsti svarbių aplinkybių ir netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimą, tad skundžiama nutartis keistina (CPK 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartį pakeisti ir išdėstyti taip:
„Ieškovės A. L. prašymą tenkinti iš dalies.
Atleisti ieškovę A. L. nuo 3 369,44 Lt dydžio žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą mokėjimo, o 738,94 Lt (septyni šimtai trisdešimt aštuoni litai 94 ct) dydžio žyminio mokesčio mokėjimą atidėti, iki apeliacinės instancijos teismas išspręs bylą ir priims sprendimą ar nutartį.“