- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-30
- Bylos Nr.
- 2S-759-302/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Virginija Volskienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- R. R.
- Ieškovas
- D. R.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 28 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, civilinėje byloje pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovei R. R. , tretysis asmuo Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl vaiko auklėjimo tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. R. , prašydamas patvirtinti nepilnamečio vaiko V. R. auklėjimo tvarką. Taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bylos išnagrinėjimo pabaigos taikyti ieškinyje prašomą patvirtinti nepilnamečio sūnaus auklėjimo tvarką, nustatant, kad su tėvu D. R. sūnus praleidžia kas antrą savaitgalį pradedant pirmuoju savaitgaliu nuo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašymą motyvavo tuo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų ir toliau grubiai pažeidžiamos tėvo teisės bendrauti su sūnumi ir jį auklėti. Kadangi šeima yra ypatinga vertybė, tai nepritaikius šių priemonių būtų pažeidžiamas viešas interesas, todėl siekiant kuo mažiau traumuoti vaiką, būtina užtikrinti nepilnamečio bendravimą su abiem tėvais.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. birželio 28 d. nutartimi prašymą patenkino ir iki teismo sprendimo byloje priėmimo nustatė laikiną ieškovo D. R. bendravimo su vaiku V. R. tvarką:
a. Tėvas D. R. turi teisę pasiimti sūnų kas antrą savaitgalį pradedant pirmuoju savaitgaliu nuo nutarties, kuriuo patvirtinama ši auklėjimo tvarka.
b. Esant dviejų dienų savaitgaliui tėvas D. R. sūnų pasiima penktadienio vakare tarp 17.00 val. iki 18.00 val., o į gyvenamąją vietą (nustatyta kartu su motina) grąžina sekmadienį vakare nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Jei savaitgalis yra ilgesnis sūnų pasiima paskutinės darbo dienos vakare tarp 17.00 val. iki 18.00 val., o grąžina paskutinės poilsio dienos vakare nuo 19.00 val. iki 20.00 val., nebent šalys susitaria kitaip.
c. Tėvas D. R. su sūnumi V. R. turi teisę praleisti atostogas, kurių trukmė dvi savaitės per metus. Apie sūnaus pasiėmimą atostogoms D. R. informuoja R. R. prieš vieną mėnesį iki atostogų. Atostogos gali būti imamos dalimis - po savaitę ar mažesniais tarpais. Tačiau bet kuriuo atveju atostogos turi sutapti su sūnaus V. R. mokymosi atostogomis.
d. Bet kuriuo metu kai sūnus yra su vienu iš tėvų, kitas tėvas/motina turi turėti galimybę pabendrauti mobiliu telefonu su sūnumi, o su sūnumi esantis tėvas/motina užtikrina tokią galimybę.
e. Vienas iš tėvų išsiveždamas sūnų savaitgaliui ar atostogoms, privalo informuoti su sūnumi neesantį tėvą/motiną apie kelionės tikslą ir sūnaus buvimo vietą.
Teismas tenkino prašymą motyvuodamas tuo, kad ieškovas prašo nustatyti laikiną nepilnamečio sūnaus auklėjimo tvarką, taigi tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Kadangi vaikas turi neginčijamą teisę matytis ir bendrauti su abiem tėvais, todėl tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1–3 d.), ir siekiant užtikrinti nepilnamečio V. R. teises ir interesus.
Šalies argumentai
Atsakovė Remigija Račylienė atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, o būtent, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismo nutartis yra neteisinga, neteisėta ir nepagrįsta. Teismas, priimdamas nutartį, atsižvelgė tik į tėvo interesus. Tai, kad teismo nutartis priimta nepranešus byloje dalyvaujantiems asmenims, negina mažamečio vaiko interesų. Vykdant laikinąsias apsaugos priemones, vaikui, kuris yra stovykloje, būtų sukeltas nepagrįstas nerimas, jis būtų atitrauktas nuo draugų ir pan., tokios laikinosios apsaugos priemonės yra nereikalingos ir žalingos vaiko sveikatai ir savijautai.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad ieškovas darbo pajamų neturi, neišlaiko sūnaus, yra įtariamas padaręs finansinius nusikaltimus, savo būsto neturi, tokiu būdu jo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones paremtas melagingais ir pramanytais motyvais.
Ieškovas D. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovės atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės nėra nagrinėtinos taikant laikinąsias apsaugos priemones. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tik užtikrina skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko tarpusavio bendravimo, auklėjimo teises ir interesus. Nurodo, jog ieškovas ne mažiau nei atsakovė nenori sukelti sūnui streso, sugadinti atostogų ar atitraukti nuo bendraamžių draugų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktą medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, jog skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl nėra pagrindo jos naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais.
Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas ir kt. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, o taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų, interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko teises ir interesus, nes, kaip matyti iš pareikšto ieškinio turinio, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ieškovo (tėvo) bendravimo su nepilnamečiu vaiku (sūnumi), kurio gyvenamoji vieta teismo sprendimu buvo nustatyta su jo atsakove – jo motina R. R. , tvarkos nustatymo. Todėl, kolegijos vertinimu, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka jų paskirtį, numatytą tiek Civilinio proceso kodekse, tiek Civiliniame kodekse, nes jomis laikinai, iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, užtikrinta ne tik tėvo teisė bendrauti su sūnumi, bet ir vaiko teisė bendrauti su tėvu, kuri yra įtvirtinta Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 4 dalyje. Tuo pačiu kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog teismas, priimdamas nutartį, atsižvelgė tik į tėvo interesus. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad laikinosios apsaugos priemonės kaip nors pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Atskirojo skundo argumentai, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones, vaikui bus sukeliamas nepagrįstas nerimas, jis atitraukiamas nuo bendraamžių, sugadintos vasaros atostogos, atmestini kaip neturintys jokios reikšmės, kadangi atskirasis skundas yra nagrinėjamas jau pasibaigus vasaros atostogoms. Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikina bendravimo su vaiku tvarka apskritai nėra kaip nors ypatingai varžanti nepilnamečio vaiko teises ir interesus ar juos pažeidžianti, kaip nurodo atsakovė.
Pažymėtina, jog teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturi teisinio pagrindo analizuoti tokių aplinkybių kaip gebėjimo užtikrinti nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu kokybė, nes jos tiriamos nagrinėjant bylą iš esmės kitų įrodymų ir aplinkybių kontekste, todėl su tuo susiję atskirojo skundo argumentai yra atmestini kaip neįtakojantys skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovei, neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi teisė spręsti ar nagrinėti tokį prašymą nepranešus atsakovui priklauso teismo diskrecijai (Civilinio proceso kodekso 148 straipsnio 1 dalis).
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų, todėl paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismas 2008 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.