- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-08
- Bylos Nr.
- 2K-397/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Sirvydis (pirm.), Vytautas Masiokas, Dalia Bajerčiūtė (pran.)
- Nuteistasis
- O. G.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Vytauto Masioko ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. G. (O. G.) gynėjo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo O. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 17 d. nutartis, kuria nuteistojo O. G. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. G. nuteistas už tai, kad iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, t. y. pagal UAB „A“ išduotą pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) turėdamas teisę vairuoti UAB „Žemės ūkio banko lizingas“ priklausantį 113 000 Lt vertės automobilį BMW 530 (valst. Nr. duomenys neskelbtini) ir 2004 m. liepos 1 d. perėmęs jį naudotis iki pareikalaus E. L., 2004 m. rugpjūčio 19–27 d. laikotarpiu nenustatytomis aplinkybėmis perdavė nenustatytiems asmenims.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistojo O. G. gynėjas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 17 d. nutartį bei sušvelninti paskirtą bausmę.
Kasatorius nurodo, kad įrodymų vertinimas byloje nebuvo pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas), dėl to netinkamai pritaikytos BK 59, 54 ir 41 straipsnių nuostatos.
Kasaciniame skunde pažymima, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, spręsdami skirtinos bausmės klausimą, neatsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą ir jų išsamiai neįvertino. Visų pirma nepakankamai įvertinti nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys, iš kurių galima spręsti apie kaltininko pavojingumą. Šį požymį atskleidžia duomenys apie kaltininką iki nusikaltimo padarymo (ankstesnės nusikalstamos veikos ar kiti teisės pažeidimai, polinkis į girtavimą, narkotinių ar kitokių psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, vertybinė orientacija, požiūris į šeimą, darbą, mokslą ir kt.), elgesys nusikaltimo padarymo metu (ar apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, ar blaivus ir kt.) bei po jo (atvykimas ir prisipažinimas, gailėjimasis, padėjimas išaiškinti nusikaltimą, žalos atlyginimas ir kt.). Kasatoriaus nuomone, teismai atsižvelgė iš esmės tik į neigiamai jį apibūdinančias aplinkybes – kad teistas Estijoje ir kad jo tyčia buvo iš anksto suplanuota. Tačiau visiškai neatsižvelgė į teigiamus asmenybės bruožus, t. y. į tai, kad nuteistasis nelinkęs į girtavimą, narkotinių ar kitokių psichotropinių medžiagų vartojimą, dirba (duomenys neskelbtini) ir darbovietėje apibūdinamas teigiamai, be to, nuo 2005 m. jis yra (duomenys neskelbtini) visuomeninės kovos su korupcija komisijos narys (pirmininko patarėjas), atsakingas už veiklą (duomenys neskelbtini), kur daug nuveikęs, šios organizacijos vertinamas gerai, už tai skatintas padėkos raštais, Lietuvoje neteistas (teistas Estijoje praėjus daugiau kaip dviem metams po šios nusikalstamos veikos padarymo, bandomuoju laikotarpiu įvykdė visus Estijos Respublikos teismo paskirtus įpareigojimus). Šios asmenybę apibūdinančios aplinkybės, kurias patvirtina bylos duomenys, rodo, kad jis linkęs daugiau nenusikalsti, nedaryti naujų teisės pažeidimų.
Šalies argumentai
Kasatoriaus teigimu, taip pat labai svarbi aplinkybė yra ta, kad jis pripažino (pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde), jog nukentėjusysis, su kuriuo jie lygiaverčiai partneriai, patyrė žalą ir sutiko pusę jos atlyginti, taip pat sutinka lygiomis dalimis su nukentėjusiuoju atlyginti likusią nepriteistą žalą (susijusią su įmokomis už automobilį). Kasatoriaus įsitikinimu, vien sutikimo atlyginti dalį žalos faktas turi būti pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes BK 59 straipsnyje nurodytas tokių aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, tačiau teismai to nepadarė, nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, rodančių mažesnį kasatoriaus pavojingumą bei jo padarytos veikos atsitiktinį pobūdį ir leidžiančių švelninti baudžiamąją atsakomybę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo gynėjo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Sergejus Bekišas prašo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepadarė esminių BPK pažeidimų bei tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl jų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.
Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus – įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (sunkus nusikaltimas), kaltės formą (tiesioginė tyčia), kaltininko asmenybę (Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau teistas ir baustas administracine tvarka Estijoje), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Prokuroras pažymi, kad BK 59 straipsnyje nurodytų aplinkybių sąrašas iš tiesų nėra baigtinis, kitų aplinkybių pripažinimas lengvinančiomis yra teismo prerogatyva. Kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes patvirtinantys duomenys yra baudžiamojoje byloje, teismai juos tyrė ir vertino ir, prokuroro nuomone, pagrįstai nepripažino esant nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių BK 59 straipsnio 2 dalies prasme. Kasatoriaus sutikimas atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą negali būti pripažinta kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte kalbama apie realų žalos atlyginimą, o ne apie žodinį sutikimą tai padaryti.
Prokuroro įsitikinimu, teismo paskirta nuteistajam trejų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri artima, bet vis dėl to žemesnė, nei BK 184 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis, yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai, o švelnesnės bausmės paskyrimas nepadėtų įvykdyti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų ir užtikrinti teisingumo principo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo gynėjo kasacinį skundą nukentėjusysis E. L. prašo kasacinio skundo netenkinti.
Nukentėjusiojo nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai įvertino O. G. padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė teisingą bausmę.
Nukentėjusysis pažymi, kad kasaciniame skunde klaidingai teigiama, jog nuteistasis yra (duomenys neskelbtini) visuomeninės kovos su korupcija komisijos narys ir pirmininko patarėjas, nes, susipažinus su interneto portale pateikta informacija, duomenų, kad O. G. yra šios organizacijos pirmininko patarėjas – nėra. Taip pat kelia abejonių skunde nurodyta aplinkybė, kad O. G. dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), nes apklausiamas kaip liudytojas kasatorius nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) tiekėju, o įtariamojo apklausos metu darbovietės nenurodė. Be to, neatitinka tikrovės nuteistojo teiginiai, kad jis nebendrauja su nusikaltėliais – Estijos policijai gerai žinomi O. G. ryšiai su nusikalstamo pasaulio atstovais.
Atsiliepimas
Atsiliepime taip pat nesutinkama su kasatoriaus deklaruojamu noru atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, nes jis yra fiktyvus, nepatvirtintas įrodymais. Priešingai, O. G. vengia kalbėti apie žalos atlyginimą su nukentėjusiojo advokatu, aiškina, jog tai nerealu, nes neturi jokio turto, nebent už jį tai padarytų kiti.
Nukentėjusysis pažymi, kad dėl žalos atlyginimo jis yra kreipęsis į teismą civilinio proceso tvarka, tačiau ieškinys nepradėtas nagrinėti, nes baudžiamoji byla perduota Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl nuteistojo paduoto kasacinio skundo. O. G. dalyvavimas šiame civiliniame procese būtinas, o sušvelninus bausmę, jis (kasatorius) gali pradėti slapstytis, kaip tai darė ikiteisminio tyrimo metu.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bausmės
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad teismai, spręsdami nuteistajam skirtinos bausmės klausimą, nepadarė klaidų ir tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisingumą pagal nuteistojo O. G. apeliacinį skundą, išsamiai jį išnagrinėjo, motyvuotai atsakė į visus skundo argumentus, savo išvadas grindė byloje nustatytomis aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės bausmės skyrimui, tarp jų – nuteistojo asmenį bei jo veiklą apibūdinančiomis aplinkybėmis, kurias nuteistasis pakartojo savo kasaciniame skunde. Nuteistajam O. G. paskirta bausmė, numatyta baudžiamajame įstatyme už jo įvykdytą nusikalstamą veiką (BK 184 straipsnio 2 dalis), ir yra švelnesnė negu jos vidurkis. Ši bausmė nustatyta pagal BK 54 straipsnio nuostatas, atsižvelgus į visas aplinkybes, sudarančias bausmės skyrimo pagrindus. Tokių aplinkybių visuma, o ne išskirtinis prioritetas nuteistojo skunde nurodytoms jį apibūdinančioms aplinkybėms, lėmė konkrečios bausmės, jos dydžio paskyrimą. Teismai nenustatė O. G. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kodėl nuteistojo teiginiai apie pripažinimą jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (kad jis esą sutinkąs atlyginti žalą) yra nepagrįsti; šiuo atveju teismas taip pat teisingai aiškino BK 59 straipsnio prasmę ir tinkamai jį taikė. O. G. paskirta bausmė atitinka jos tikslus ir paskirtį, nepažeidžia teisingumo principo, kaip tai nurodyta BK 41 straipsnio nuostatose. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis skundas iš esmės grindžiamas ne konkrečiais BPK pažeidimais ar netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu (šie teiginiai daugiau deklaratyvūs), o savęs vertinimu, norint, kad jį apibūdinantys duomenys būtų iš naujo įvertinti juos sureikšminant, tačiau tai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal teismų sprendimuose nustatytas aplinkybes O. G. bausmė paskirta tinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą ir keisti teismų sprendimų (švelninti bausmę) nėra BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo O. G. gynėjo kasacinį skundą.