Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nukentėjusiam R. D., kaltinamojo gynėjai advokatei Jurgitai Mačiulskienei, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, studijuojantis LSMU 1 kurse, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Š., kaltinamas tuo, kad jis 2015-09-10 apie 18.20 val. Kaune, Taikos pr. ir Savanorių pr. sankryžoje, važiuodamas Savanorių prospektu, kryptimi nuo Utenos gatvės link Birželio 23-osios gatvės, vairuodamas automobilį Opel Corsa, valst. nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 165 punkto reikalavimus tuo, kad nesustojo prieš šviesoforą, kertamą jo važiuojamąją dalį degant draudžiamam šviesoforo signalui, įvažiavo į sankryžą ir susidūrė su automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo padarydamas automobilio VW Passat vairuotojui R. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d.

Kaltinamasis K. Š. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad jam bevažiuojant Savanorių pr. saulė švietė teisiai į šviesoforą ir jam pasirodė, kad dega žalia spalva, todėl nepristabdęs važiavo tiesiai. Gailisi padaręs nusikaltimą. Susitaikė su nukentėjusiuoju, nukentėjusysis jam atleido. Prašo bylą nutraukti susitaikius.

Nukentėjusysis R. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad susitaikė su kaltinamuoju, jam atleido, civilinio ieškinio nereiškia. Sutinka, kad byla būtų nutraukta.

Kaltinamojo K. Š. padaryta nusikalstama veika be jo visiško prisipažinimo taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:

- K. Š., 2015-12-14 apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad 2015-09-10 vairavo savo mamai J. Š. priklausantį automobilį Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Savanorių prospektu link PC „Savas“. Kauno beveik nepažįsta, gyveno tuo metu tik kelias dienas. Jo tikslas buvo nuvažiuoti iki Landsbergio Žemkalnio gatvės. Važiavo vienas. Savanorių prospektu važiavo antra eismo juosta, eismas buvo ne itin intensyvus. Privažiuojant didelę sankryžą, su kuria gatve ji buvo pasakyti negali, šiuo metu taip pat nepamena jos pavadinimo, saulė švietė jam iš nugaros ir apšvietė šviesoforą, jis nebuvo ryškiai degantis, todėl pamanė, kad dega žalias šviesoforo signalas ir važiavo toliau į sankryžą. Ar buvo pristabdęs jis nepamena. Jau pačioje sankryžoje pamatė, kad jam iš dešinės artėja automobilis, kokio modelio pastebėti nespėjo, ir tą pačią akimirką pajuto smūgį, o vėliau antrą smūgį. Kaip vėliau paaiškėjo, tai sankryžoje su kitu automobiliu jo vairuojamas automobilis susidūrė dešiniuoju priekiniu kampu, o vėliau dar trenkėsi priekine dalimi į atitvarą. Po smūgių sąmonės praradęs nebuvo, iš karto išlipo iš automobilio, buvo šokas. Netrukus įvykio vietoje pasirodė GMP automobilis, medikai tiek jį, tiek kitą vairuotoją apžiūrėjo. Jau įvykus įvykiui pamatė, kad automobilis su kuriuo susidūrė yra VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali. Dėl eismo įvykio labai gailisi (b.l. 67);

- nukentėjusysis R. D., 2015-12-11 apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad 2015-09-10 apie 18.00 - 18.20 val., tikslaus laiko neatsimena, važiavo (duomenys neskelbtini) priklausančiu automobiliu VW Passat, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį tą dieną buvo paėmęs testiniam vairavimui ir jį vairavo. Važiavo Taikos prospektu link Tvirtovės alėjos. Važiavo antra eismo juosta, jo tikslu buvo iš Taikos prospekto važiuoti tiesiai, į Tvirtovės alėją. Jo vairuojamas automobilis sankryžoje stovėjo pirmas. Degė raudonas šviesoforo signalas, važiavo automobiliai kitomis kryptimis. Po kelių akimirkų važiuojant jo kryptimi, t.y. iš Taikos prospekto važiuojant tiesiai link Tvirtovės alėjos, užsidegė žalias šviesoforo signalas, tuo buvo tikras. Tuo metu R. D. neskubėdamas įjungė bėgį ir pradėjo važiuoti. Jam iš kairės pusės, trečioje eismo juostoje taip pat buvo automobilis, kuris pajudėjo kartu su jo vairuojamu automobiliu, tad dalinai vaizdą iš kairės pusės jis užstojo. Tada viskas vyko akimirksniu, pajuto labai stiprų smūgį, po kurio tą pačią akimirką pradėjo skleistis oro pagalvės. Tuo metu nesuprato kas nutiko, kas į jį trenkėsi taip pat nematė. Pajuto skausmą krūtinėje. Sąmonės turbūt praradęs nebuvo. Pamena vėliau tik tai, kad pašaliniai žmonės padėjo jam išlipti iš automobilio. Išlipus pamatė, kad jo vairuojamas automobilis susidūrė su kitu automobiliu, Opel Corsa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jaunuolis, tyrimo metu sužinojo kad tai K. Š.. Ant K. Š. vairuojamo automobilio buvo lipdukas „Žalias lapas“, tad manė kad tai pradedantis vairuotojas ir dėl eismo įvykio kaltas jo neatidumas. Pats susidūrimas buvo į jo automobilio priekinį kairės pusės sparną, iš ten pajautė ir smūgio bangą. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali. Jam buvo suteikta pagalba, GMP automobiliu buvo nuvežtas į LSMUL KK, kur nustatė krūtinkaulio lūžimą bei įtarė šonkaulių lūžimus. Šiuo metu gydymą baigė. Pretenzijų dėl eismo įvykio ir sužalojimo K. Š. neturi, kreipsis į draudimo bendrovę dėl išmokos. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (b.l. 55);

- teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G2211/15(02) nurodyta, kad R. D. sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 49).

BK 281 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 str. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta tiek K. Š. padarytas KET 165 punkto pažeidimas, kurio padariniai – nukentėjusiojo nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvada, tiek ir priežastinis ryšys tarp K. Š. KET 165 punkto pažeidimo ir kilusių pasekmių. Kaltinamojo neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, taigi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir kvalifikuota tinkamai.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad susitaikė su kaltinamuoju, jam atleido, sutiko, kad byla būtų nutraukta, tam prokurorė neprieštaravo.

Kaltinamasis K. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiuoju susitaikė, jis jam atleido, civilinio ieškinio nereiškė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis nebaustas administracinėmis nuobaudomis (b.l. 60), neteistas (b.l. 62), psichikos sveikatos centre neregistruotas (b.l. 64), dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė, jis pretenzijų neturi. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiuoju R. D., baudžiamąją bylą nutraukiant.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Dėl advokato darbo apmokėjimo.

Byloje 2015-12-14 dieną buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-4906, kurioje nurodyta, kad advokatė Jurgita Mačiulskienė teikė antrinę teisinę pagalbą K. Š. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 23,16 eurų.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto K. Š.. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju R. D. ir baudžiamąją bylą Nr. 1-2881-919/2015 nutraukti.

Išaiškinti K. Š., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu K. Š. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš K. Š. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.