- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-14
- Bylos Nr.
- e2S-2418-565/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02400-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- G. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
Šalies argumentai
2. Kartu su ieškiniu ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki bylos išnagrinėjimo teisme ir sprendimo įsiteisėjimo: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų G. S. ir S. S. laikiną gyvenamąją vietą kartu su motina – ieškove; 2) priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. S. ir S. S. (kiekvienam vaikui atskirai) po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nevykdo pareigos materialiai prisidėti prie vaikų išlaikymo – išlaikymą teikia nereguliariai ir nepakankamą. Ieškovės gaunamų pajamų neužtenka visiems vaikų poreikiams patenkinti, todėl jai finansiškai padeda jos tėvai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir nutarė iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams – kiekvienam po 250 Eur kas mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena su ieškove (duomenys neskelbtini), kur lanko ugdymo įstaigas ir būrelius. Ieškovė su atsakovu kartu negyvena ir nebendrauja jau daugiau kaip dvejus metus, o tarp vaikų ir tėvo nėra glaudžių santykių – jis retai su jais bendrauja, nesidomi jų kasdienybe ir išlaikymą teikia nereguliariai.
6. Atsižvelgęs į tai, kad vaikai šiuo metu stabiliai gyvena su ieškove, o bendravimas su atsakovu yra minimalus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas laikinai nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove iki teismo sprendimo priėmimo.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodė, jog jos vienintelis pajamų šaltinis yra 900 Eur darbo užmokestis, vertingo turto ji neturi, vaikus išlaiko praktiškai viena, jai padeda tėvai. Byloje duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra.
8. Įvertinęs nepilnamečių vaikų amžių bei jų poreikius, vadovaudamasis šalių interesų pusiausvyros principu, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo kiekvienam iš vaikų po 250 Eur laikino išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ši suma padės užtikrinti būtiniausius vaikų poreikius.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atsakovas atskiruoju skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarties dalį dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio, jį sumažinant iki 200 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. vaikų poreikiai ir jiems patenkinti reikalingos sumos nėra tokios didelės, kaip teigia ieškovė. Ji nurodė tik teiginius apie vaikų poreikius ir reikalingas išlaidas, tačiau nepateikė jokio įrodymų šiems teiginiams pagrįsti. Atsakovas gerai žino vaikų poreikius. Vaikų išlaikymui kiekvieną mėnesį reikia apie 450 – 500 Eur. Po santuokos iširimo ir šalių gyvenimo atskirai atsakovas nuolat pervesdavo kiekvienam vaikui po 200 Eur per mėnesį. Analogiška suma prisidėti turi ir ieškovė;
9.2. anot ieškovės, kiekvieno vaiko poreikiai sudaro 900 Eur per mėnesį, o jos mėnesinis atlyginimas siekia apie 900 Eur. Net jei laikytume, kad vaikų išlaikymo poreikiai sudaro iš viso 1 800 Eur per mėnesį, ieškovė turėtų padengti 1 155 Eur (1 800 Eur atėmus 400 Eur ir 254 Eur, įskaitant 122,50 Eur vaiko pinigus). Kadangi jos darbo užmokestis nepadengia šios sumos, be to, neįvertinti jos asmeniniai poreikiai ir išlaidos, tokie teiginiai dėl vaikų išlaikymo priteistinos sumos yra nelogiški;
9.3. ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis neleidžia teikti didesnio išlaikymo. Ieškovė nurodė, kad jos mėnesinis atlyginimas siekia apie 900 Eur. Atsakovas gauna minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA). Laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. jo vidutinis „į rankas“ gautas atlyginimas buvo 550,15 Eur. Taip pat per šį laikotarpį atsakovas sirgo ir gavo 184,58 Eur bei 115,90 Eur ligos išmokas. Atsakovas neturi jokių kitų pastovių pajamų šaltinių.
Atsiliepimas
10. Ieškovė savo atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo šį skundą atmesti, o Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. nepaisant atsakovo teiginių apie vaikų poreikių žinojimą, nuo tada, kai šalys pradėjo gyventi atskirai, jis nėra įgijęs jokių vaikams būtinų daiktų. Visus vaikų poreikius tenkina vien tik ieškovė;
10.2. atsakovas teigia, kad kas mėnesį kiekvienam vaikui perveda po 200 Eur, tačiau jo pateikti banko sąskaitų išrašai to nepatvirtina. Iš pateiktų išrašų matyti, jog išlaikymas buvo teikiamas nereguliariai ir nepakankamai, todėl prie vaikų išlaikymo nuolat prisideda ieškovės tėvai;
10.3. atsakovas dirba įmonėje, kurios vienintelė akcininkė yra jo motina, tačiau jo, kaip vadovo, gaunamos pajamos yra itin mažos. Nors atsakovas teigia neturįs turto, vaikų pasiimti atvažiuoja automobiliu, kuris taip pat registruotas jo motinos vardu. Tai leidžia daryti prielaidą, kad atsakovo reali turtinė padėtis yra geresnė, nei jis teigia;
10.4. apskųsta nutartimi nustatytas laikinas išlaikymas vaikams sudaro mažiau nei pusę minimalios mėnesinės algos ir gali padengti tik pačius būtiniausius vaikų poreikius, tokius kaip maistas ir apranga. Dar labiau sumažinus priteisto laikino išlaikymo dydį, būtų pažeisti vaikų interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė.
13. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: banko išrašus, patvirtinančius nepilnamečiams vaikams teiktą išlaikymą; darbdavio pažymą apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį; informaciją apie atsakovui išmokėtas socialines išmokas.
14. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas laikinąją apsaugos priemonę taikė nepranešęs atsakovui, taigi, atsakovas objektyviai neturėjo galimybės pareikšti savo pozicijos byloje ir pateikti savo poziciją pagrindžiančius įrodymus. Susipažinęs su į bylą pateiktais naujais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjamu klausimu, jų priėmimas bylos nagrinėjimo neužvilkins. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, atsižvelgtina į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą bei aktyvų teismo vaidmenį (CPK 376 straipsnis), todėl atsakovo pateikti nauji įrodymai priimami.
16. Bylos duomenimis, Panevėžio apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
17. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą kartu su ieškove ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui po 350 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena su ieškove (duomenys neskelbtini), kur lanko ugdymo įstaigas ir būrelius, ir neturi artimo ryšio su atsakovu, nustatė jų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas šios nutarties dalies atskiruoju skundu neskundžia.
19. Taip pat pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nepilnamečių vaikų amžių ir jų poreikius bei vadovaudamasis šalių interesų pusiausvyros principu, priteisė iš atsakovo kiekvienam vaikui po 250 Eur laikiną išlaikymą kas mėnesį.
20. Atsakovas nesutinka su priteistu laikino išlaikymo dydžiu ir teigia, kad žino, jog vaikų išlaikymui kiekvieną mėnesį reikalinga apie 450–500 Eur suma. Ieškovė, prašydama priteisti didesnio dydžio laikiną išlaikymą, nepateikė jokių prašomą priteisti laikino išlaikymo dydį pagrindžiančių dokumentų. Atsakovas kas mėnesį prisideda prie vaikų išlaikymo po 200 Eur kiekvienam vaikui. Šiuo metu atsakovas neturi finansinių galimybių mokėti didesnį išlaikymą.
21. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo pozicija.
22. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.
23. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje. Vaikui turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymas. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu ir užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki jo tėvų ginčo išsprendimo iš esmės yra laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir prioritetas teikiamas vaiko interesų apsaugai.
24. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).
25. Nuo 2025 m. sausio 1 d. minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) atskaičius mokesčius sudaro 777,39 Eur „į rankas“. Įvertinus valstybės teikiamą išmoką (122,50 Eur) vienam nepilnamečiam vaikui ir atitinkamai sumažinus reikalingo išlaikymo dydį, orientacinis kriterijus tik minimalių vaiko poreikių tenkinimui vienam iš tėvų sudaro 327,44 Eur sumą per mėnesį.
26. Įvertinęs šalių turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovės prašomą priteisti 350 Eur sumą iki 250 Eur sumos vienam vaikui. Taigi, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, teismas priteisė laikiną išlaikymą, kuris yra mažesnis nei orientacinis minimalius vaikų poreikius tenkinantis dydis.
27. Sutiktina su ieškovės argumentu, kad iš atsakovo pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, jog faktinis jo teikiamas išlaikymas nesiekė 200 Eur per mėnesį vienam vaikui. Kai kuriais mėnesiais atsakovo pervedamos sumos negalėjo užtikrinti net minimalių vieno vaiko poreikių, nors šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai.
28. Atsakovas nurodė, kad 2025 m. sausio–balandžio mėnesiais jo vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ sudarė 550,15 Eur. Vis dėlto pareiga teikti išlaikymą vaikams yra imperatyvi ir negali būti pateisinama vien tik minimaliomis gaunamomis pajamomis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra įmonės vadovas, o jo motina – akcininkė, taigi, atsakovo darbo užmokesčio nustatymas priklauso šių asmenų diskrecijai, jauno amžiaus, darbingas, byloje nėra duomenų, kad egzistuotų objektyvios aplinkybės, ribojančios atsakovo galimybes gauti didesnes pajamas, darytina išvada, jog atsakovas turi realias galimybes gauti didesnes pajamas ir teikti išlaikymą vaikams, atitinkantį vaikų poreikius.
29. Atsižvelgiant į tai, kas ankščiau nurodyta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
31. Ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė 160 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Šios išlaidos pagrįstos 2025 m. birželio 5 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 45 ir 2025 m. birželio 7 d. mokėjimo nurodymu. Kadangi atsakovo atskirasis skundas atmetamas, ieškovei iš atsakovo priteistina 160 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei G. S. iš atsakovo A. S. 160 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.