- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-24
- Bylos Nr.
- A-261-1907-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- R. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Kėdainių rajono policijos komisariato
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas),
dalyvaujant pareiškėjui R. Z., trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Egidijui Šiaudikiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Z. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Kėdainių rajono policijos komisariato, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
R. Z. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau– ir Kėdainių rajono PK), 10 450 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, iš viso 60 450 Lt.
Paaiškino, kad 2004 m. sausio 16 d. apie 23 val. 30 min. Kėdainių rajono PK pareigūnai sustabdė automobilį „NISSAN PRIMERA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. A., prisistatęs pareiškėjo vardu. V. A. jo vardu pasirašė alkotesterio tikrinimo rezultatų kvitą, pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo ir administracinio teisės pažeidimų protokolą. Kėdainių rajono PK pareigūnų parengtos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos pagrindu Panevėžio rajono PK VP VTS viršininko 2004 m. sausio 30 d. nutarimu pareiškėjui pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 2 dalį buvo paskirta 2000 Lt bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemonę 24 mėnesiams. Pareiškėjas apie bylos nagrinėjimą nebuvo informuotas ir jame nedalyvavo, nutarimą gavo paštu 2004 m. vasario 4 d. Tą pačią dieną nuvykęs į Panevėžio rajono PK, pareiškėjas sužinojo, kad kažkoks asmuo, važiavęs neblaivus, pasinaudojo jo pavarde ir apgavo Kėdainių rajojo PK pareigūnus. Pareiškėjas žinojo, kad nuobaudą galima apskųsti per 10 dienų nuo nuobaudos priėmimo dienos, tačiau jį konsultavęs advokatas jam išaiškinęs, kad šis terminas skaičiuojamas nuo nutarimo gavimo paštu dienos. Pareiškėjas skundą pateikė 2004 m. vasario 14 d., tačiau teismas neatnaujino praleisto termino ir atsisakė priimti skundą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartį nepakeistą. Po metų pareiškėjas sužinojo, kad Kėdainių rajono PK pareigūnams jo vardu prisistatė jo pažįstamas V. A.. Pareiškėjas iniciavo ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo, baudžiamoji byla buvo perduota į teismą ir V. A. nuteistas. Pareiškėjas nurodė, kad byloje jis nukentėjusiuoju nebuvo pripažintas, V. A. civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nepareiškė, nurodė, kad ir šiuo metu jis neturi jokių pretenzijų V. A.. Pareiškėjas mano, kad dėl jam atsiradusios žalos labiausiai yra kalti Kėdainių rajono PK pareigūnai, kurie netinkamai vykdė savo pareigas: nenustatė V. A. asmens tapatybės, neblaivaus V. A., nepateikusio jokių dokumentų, nesulaikė, nenušalino jo nuo vairavimo. Pareiškėjas teigia, kad jam padaryta 10 450 Lt turtinė žala, nes per tą laikotarpį, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones jis negalėjo įsidarbinti jam pasiūlytame darbe ir negavo darbo užmokesčio. Jis dirbo pas tėvus ūkyje, o negalėdamas pats vairuoti, turėjo samdytis kitus asmenis, kurie atliktų žemės ūkio darbus. Be to, pareiškėjas nurodo, kad jam padaryta ir 50 000 Lt neturtinė žala. Tokia suma jis vertina neigiamus pergyvenimus, patirtus važinėjant į policijos komisariatą, būnant streso būsenoje, sumažėjusias jo bendravimo galimybes. Be to, 2004 m. rugpjūčio 30 d. jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie nustatę, kad jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, iš jo paėmė vairuotojo pažymėjimą ir išdavė laikiną pažymėjimą, be to, jam buvo paskirta ir 1600 Lt bauda. Paaiškėjus kaltam asmeniui, pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų panaikintas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje.
Lietuvos valstybės atstovas Kėdainių rajono PK su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti teisės normomis ir objektyviais įrodymais, mano, kad R. Z. nori nepagrįstai pasipelnyti. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad ikiteisminio tyrimo institucijos, teismas ar kita įgaliota institucija būtų konstatavę Kėdainių rajono PK policijos pareigūnų tyčinius neteisėtus veiksmus, atliktus administracinio teisės pažeidimo įvykio tyrimo metu. Policijos pareigūnų veiklą 2004 metais reglamentavę teisės aktai nereikalavo privalomai fotografuoti asmens, nepateikusio tapatybę patvirtinančių dokumentų. Jei tikrinamas asmuo neturėdavo tokių dokumentų, o nurodydavo savo vardą, pavardę ir gimimo metus, pareigūnai radijo ryšio priemonėmis nurodytus duomenis patikrindavo duomenų bazėse, tokių duomenų pakakdavo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, galutinai asmens tapatybė būdavo nustatoma sprendimo priėmimo metu. Pareiškėjas nepateikė jokių žalos dydį įrodančių duomenų. Mano, kad R. Z. ketinimai įsidarbinti vairuotoju – vadybininku kelia abejonių, nes pareiškėjas nepateikė vairuotojo specialybės įgijimą patvirtinančio dokumento, pareiškėjas turi tik pagrindinį išsilavinimą, jo pareiškimas įsidarbinti nėra registruotas. Mano, kad atsakovu patraukti netinkami asmenys, nes galutinį sprendimą skirti nuobaudą priėmė Panevėžio rajono PK pareigūnas, žala pareiškėjui atsirado tik dėl V. A. neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas buvo neaktyvus ir negynė savo interesų, paduodamas skundą apygardos administraciniam teismui, praleido skundo padavimo terminą, neskundė pareigūnų veiksmus aukštesniam vadovui, nepareiškė civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, neskundė 2004 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo paskirti jam 1600 Lt administracinę baudą.
Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su skundu nesutiko, pritarė Kėdainių rajono PK atstovo pateiktiems paaiškinimams. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nurodė, kad Kėdainių rajono PK pareigūnai tinkamai atliko jų pareigas ir nepažeidė policijos pareigūnų veiklą reglamentavusių teisės aktų.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjo R. Z. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad 2004 m. sausio 16 d., apie 23 val. 30 min. Kėdainių rajone, Lančiūnavos kaime Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnai sustabdė automobilį „NISSAN PRIMERA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavęs asmuo prisistatė R. Z. vardu. Šiam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o Panevėžio rajono PK VP VTS viršininko 2004 m. sausio 30 d. nutarimu R. Z. už vairavimą esant neblaiviam pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį buvo paskirta 2000 Lt administracinė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams. R. Z. 2004 m. vasario 4 d. paštu gavęs nurodytą nutarimą, Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau 2004 m. vasario 19 d. nutartimi teismas neatnaujino praleisto termino skundui paduoti ir atsisakė R. Z. skundą priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodytą nutartį paliko nepakeistą (b.l. 10-11, 59-60).
Panevėžio rajono PK atliko ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje pagal R. Z. 2005 m. vasario 15 d. pareiškimą dėl nusikalstamos veikos ir perdavė bylą teismui. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu nustatyta, jog V. A. 2004 m. sausio 16 d. apie 23.30 val. Kėdainių rajone, Lančiūnavos kaime policijos pareigūnų automobilyje, po to kai buvo sustabdytas Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnų neblaivus vairuojantis automobilį „NISSAN PRIMERA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) melagingai jiems prisistatė R. Z., suklastojo 2004 m. sausio 16 d. alkotesterio tikrinimo rezultatų kvitą, įrašydamas į jį žinomai melagingas žinias, kad grafoje „parašas“ pasirašė R. Z. ir įrašė žodį „sutinku“, taip pat 2004 m. sausio 16 d. pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, įrašydamas į jį žinomai melagingas žinias, kad grafoje „parašas, vardas, pavardė“ pasirašė R. Z. ir įrašė žodį „Rolandas“, bei 2004 m. sausio 16 d. administracinio teisės pažeidimų protokolą D Nr. 249311, įrašydamas į jį žinomai melagingas žinias, kad grafose „pažeidėjo parašas“ pasirašė R. Z., taip pat, kad eilutėje „tikrinimo rezultatas“ pasirašė R. Z. ir įrašė žodį „sutinku“ bei skiltyje „dėl pažeidimo paaiškinu“ įrašė sakinį „Vairavau automobilį išgėręs alaus teisės namuose“, dėl ko 2004 m. sausio 30 d. nutarimu R. Z., o ne V. A., už vairavimą būnant neblaiviam buvo paskirta 2000 litų administracinė bauda, tokiu būdu jis suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule savo naudai išvengė turtinės prievolės – baudos. Nurodytu nuosprendžiu V. A. buvo pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, jam buvo paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams vienam mėnesiui ir 10 MGL (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų) bauda ( baudž. byla Nr. 1-889-218/05, b.l.193).
Teismas, spręsdamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsniu ir Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis. Remiantis Policijos veiklos įstatymo 5 straipsniu ir 11 straipsnio 6 dalies 3 punktu teismas padarė išvadą, kad Kėdainių rajono policijos komisariatas yra viena iš valstybės valdžios institucijų, atliekanti viešojo administravimo veiklą, tuo pačiu tai ir policijos įstaiga, vykdanti nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų tyrimo veiklą.
Viešojo administravimo įstatymas viešąjį administravimą apibrėžia kaip įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuojamą valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomąją veiklą, skirtą įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti (3 straipsnio 1 dalis), o administracinių teisės pažeidimų tyrimas ir nuobaudos skyrimas yra procesinė veikla, kurią reglamentuoja specialaus įstatymo – LR administracinių teisės pažeidimų kodekso – normos.
Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A4–689–03, yra išaiškinta, kad administracinių pažeidimų bylų teisenos ir viešojo administravimo sampratos, jų turinys ir pagrindiniai elementai leidžia daryti išvadą, kad administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į viešojo administravimo sistemą, todėl administracinių pažeidimų bylų teisenoje atsirandantiems santykiams Viešojo administravimo normų nuostatos netaikytinos.
Byloje nustatyta, kad Kėdainių rajono PK pareigūnai R. K. ir D. B., vykdydami eismo priežiūros funkcijas, sustabdė automobilį „NISSAN PRIMERA“,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį vairavusį asmenį, neturėjusį asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir vairuotojo pažymėjimo, nustatė, remdamiesi jo žodžiu pateiktais duomenimis; patikrino alkotesteriu nurodyto asmens būseną, nustatytus duomenis įrašė į 2004 m. sausio 16 d. administracinio teisės pažeidimų protokolą D Nr. 249311; nušalino asmenį nuo transporto priemonių vairavimo ir surašė apie tai 2004 m. sausio 16 d. pranešimą.
Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad byloje nėra nustatyta duomenų, leidžiančių teigti, jog Kėdainių rajono PK pareigūnai R. K. ir D. B. 2004 m. sausio 16 d., apie 23.30 val. Kėdainių rajone, Lančiūnavos kaime būtų atlikę ir kitų veiksmų, kuriuos būtų galima susieti su kitomis policijos įstaigos vykdomomis funkcijomis, o ne vien tik su aukščiau nurodyto administracinio teisės pažeidimo aplinkybių tyrimu, jų užfiksavimu ATPK normų nustatyta tvarka.
Teismas nurodė, kad CK 6.272 straipsnis numato vienintelį atvejį, kai žala asmeniui gali atsirasti ir administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos metu, t. y., kai yra neteisėtai paskiriama administracinė nuobauda - areštas. Nustatyta, kad R. Z. atžvilgiu ši administracinės nuobaudos rūšis nurodytoje administracinėje byloje dėl ATPK 126 straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo nebuvo taikyta. Nesant specialiųjų teisės normų, numatančių žalos atlyginimą nepagrįsto administracinės nuobaudos paskyrimo (išskyrus administracinį areštą) atveju, teismas konstatavo, kad priteisti tokios žalos atlyginimą nėra teisinio pagrindo.
Teismas pažymėjo, kad nesant bent vienos iš CK 6. 246-6.249 straipsniuose nurodytų Civilinei atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus atsirasti būtinų sąlygų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą negali atsirasti. Vienos iš privalomų sąlygų nebuvimas pašalina civilinės atsakomybės atsiradimą, todėl tokiu atveju teismas nėra įpareigotas pasisakyti dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų, tarp jų, ir dėl turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo ir jos dydžio.
III.
Pareiškėjas R. Z. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą patenkinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas nemotyvavo, kodėl netenkina pareiškėjo skundo dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
2. Panevėžio apygardos administracinis teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bei tinkamai neįvertino byloje pateiktų įrodymų, priėmė nepagrįstą sprendimą.
3. Teismo posėdyje Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos atstovas pripažino, kad įvyko klaida ir kad tuo pareiškėjui buvo sukelta nepatogumų. Tačiau teismas to neįvertino ir sprendime padarė nepagrįstas išvadas, kurios neatitinka skundo esmės.
Šalies argumentai
4. Panevėžio apygardos teismas neįvertino aplinkybės, kad baudžiamojoje byloje 2005 m. lapkričio 30 d. nuosprendyje R. Z. net nebuvo įvardintas kaip nukentėjusysis. Teismas neįvertino ir to fakto, kad pareiškėjas vėliau su ieškiniu kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teismas 2007 m. birželio 12 d. nutartimi nurodė, kad R. Z. reikia kreiptis į apygardos administracinį teismą.
Atsiliepimas
Kėdainių rajono policijos komisariatas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad naujų argumentų ar aplinkybių R. Z. apeliaciniame skunde, dėl ko galėtų būti pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, nepateikė ir nenurodė.
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad neteisėti veiksmai nustatomi procesiniu sprendimu konstatavus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ar Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pažeidimus, t. y. įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar kito kompetentingo pareigūno įstatymo nustatyta tvarka nustatyti BPK, ATPK pažeidimai. Taigi, pareiga atlyginti žalą atsiranda dėl tyčinių neteisėtų veiksmų, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog policijos pareigūnai jo atžvilgiu atliko tyčinius neteisėtus veiksmus - prokuratūros ar teismo nekonstatuota, kad policijos pareigūnai ieškovo atžvilgiu būtų atlikę tyčinius neteisėtus veiksmus. Manome, kad pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės ir vertintini kritiškai - nėra pagrindo teigti, jog tyčiniais neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Atsakovo neteisėti veiksmai turi būti konstatuoti įstatymo nustatyta tvarka. Be to, pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų apie patirtą neturtinę žalą, todėl nėra pagrindo remtis subjektyvia pareiškėjo nuomone apie patirtus išgyvenimus. Todėl teismo sprendimu pagrįstai atmestas moralinės žalos atlyginimo reikalavimas.
Pažymėjo, kad Panevėžio rajono policijos komisariate buvo priimtas procesinis sprendimas dėl R. Z. nubaudimo. Jau 2004 m. vasario mėn. pareiškėjas turėjo galimybę apginti savo pažeistas teises ir išvengti materialinių nuostolių.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantas paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė apeliacinio skundo netenkinti ir paaiškino nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas prašomos priteisti žalos atlyginimą sieja su administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje jis buvo neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu nustatyta, jog V. A. 2004 m. sausio 16 d. apie 23.30 val. Kėdainių rajone, Lančiūnavos kaime policijos pareigūnų automobilyje, po to kai buvo sustabdytas Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnų neblaivus vairuojantis automobilį „NISSAN PRIMERA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) melagingai jiems prisistatė R. Z., suklastojo 2004 m. sausio 16 d. alkotesterio tikrinimo rezultatų kvitą, įrašydamas į jį žinomai melagingas žinias, kad grafoje „parašas“ pasirašė R. Z. ir įrašė žodį „sutinku“, taip pat 2004 m. sausio 16 d. pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, įrašydamas į jį žinomai melagingas žinias, kad grafoje „parašas, vardas, pavardė“ pasirašė R. Z. ir įrašė žodį „Rolandas“, bei 2004 m. sausio 16 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą D Nr. 249311, įrašydamas į jį žinomai melagingas žinias, kad grafose „pažeidėjo parašas“ pasirašė R. Z., taip pat, kad eilutėje „tikrinimo rezultatas“ pasirašė R. Z. ir įrašė žodį „sutinku“ bei skiltyje „dėl pažeidimo paaiškinu“ įrašė sakinį „Vairavau automobilį išgėręs alaus teisės namuose“, dėl ko 2004 m. sausio 30 d. nutarimu R. Z., o ne V. A., už vairavimą būnant neblaiviam buvo paskirta 2000 litų administracinė bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemonę 24 mėnesiams. Nurodytu nuosprendžiu V. A. buvo pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, jam buvo paskirta bausmė (baudž. byla Nr. 1-889-218/05, b.l. 193).
Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu nustatyta kompetencija administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos atlyginimo pagal ABTĮ 6.271 straipsnį. Todėl žalos atlyginimo kitais pareiškėjo skunde nurodytais pagrindais šis teismas nevertina.
CK 6.271 straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Pirmosios instancijos teismas atmesdamas skundą dėl žalos atlyginimo vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje A4-689/2003, kurioje teisėjų plenarinė sesija konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į viešojo administravimo sistemą, tokiu būdu nesant specialiųjų teisės normų, numatančių žalos atlyginimą nepagrįsto administracinės nuobaudos paskyrimo (išskyrus administracinį areštą, kai taikomas Žalos atlyginimo įstatymas) atveju, priteisti neturtinės žalos atlyginimą nėra teisinio pagrindo. Nurodytoje nutartyje buvo vertinamas neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas šias nuostatas taikė ir turtinės žalos atlyginimui.
Pažymėtina, kad praktikoje taikant minėtas nuostatas, suformuota taisyklė, jog eismo priežiūros pareigūnų veikla, vykdant įstatymo jiems suteiktas eismo priežiūros funkcijas, atitinka viešojo administravimo sampratą. Administracinėje byloje Nr. A14-300/2007 teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. A4-689/2003, faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamo ginčo – toje byloje buvo nagrinėjami reikalavimai dėl žalos, padarytos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimo, o nagrinėjamu atveju sprendžiamas eismo priežiūros pareigūnų veiklos, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir šiuo pagrindu paimant vairuotojo pažymėjimą, teisėtumo ir galimai kilusios žalos klausimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl šių priežasčių pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, taikęs Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, nukrypo nuo administracinių bylų praktikos, nėra.
Pareiškėjas R. Z. žalos atlyginimą grindžia tuo, kad policijos pareigūnai nenustatė asmens pažeidusio Kelių eismo taisykles duomenų, tai yra tinkamai nevykdė įstatymo jiems suteiktos eismo priežiūros funkcijos. Eismo priežiūros funkcija priskirtina viešajam administravimui.
ABTĮ 86 straipsniu nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo įrodymų, patvirtinančių turtinės žalos padarymą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu ir tai yra pagrindas panaikinti sprendimą, nes dėl šio procesinio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 straipsnio 1dalis).
Panaikinus sprendimą byla perduotina nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pažymėjo, jog asmuo pagal Konstituciją turi teisę reikalauti neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir tada, kai atitinkamas žalos atlyginimo atvejis jokiame įstatyme nėra nurodytas, o teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys tokias bylas, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. Z. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis neskundžiama.