Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A.Š. ir atsakovo A.Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A.Š. ieškinį atsakovui A.Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir atsakovo A.Š. priešieškinį ieškovei A.Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija, duodanti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V.Š., AB „Rytų skirstomieji tinklai“, AB „Lietuvos dujos“, ir pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus UAB „Šnipiškių ūkis“ ieškovei A.Š. ir atsakovui A.Š. dėl įsiskolinimo už komunalines paslaugas ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl atsakovo kaltės (jo fizinio ir psichologinio smurto) bei atsakovo neištikimybės pablogėjo ieškovės sveikata, paaštrėjo opaligė, neurologas nustatė depresiją, todėl prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovas A.Š. sutiko, kad santuoka būtų nutraukta, tačiau ne dėl jo, o dėl ieškovės kaltės. Ieškovė nuolatos naudoja psichologinį bei fizinį smurtą atsakovo ir nepilnamečių vaikų atžvilgiu, sūnui Remigijui yra nagais apdraskiusi veidą. Atsakovas rūpinasi vaikais (daro jiems valgyti, tvarko namus ir atlieka kitas pareigas). Pati ieškovė yra neištikima. Jis visada rūpinosi šeima ir prisidėjo prie šeimos išlaikymo, atliko dalį buto remonto darbų, kiekvienais metais aprūpindavo šeimą malkomis, mokėjo komunalinius mokesčius. Tuo tikslu 2006-01-27 pasiskolino iš savo brolio Vytauto Šeduikio 10 020 Lt, kurie buvo skirti buitinės technikos šeimai pirkimui ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymui. Atsakovas nepripažino, kad šeima turėjo sutapiusi 50 000 Lt. Taip pat nepripažino, kad jis išnešė iš namų ieškovės kailinius, kurių vertė 5 500 Lt. Sūnūs E.Š. ir Remigijus Šeduikis pareiškė norą gyventi su atsakovu, todėl jų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakovu, o dukters Evelinos su ieškove. Santuokoje įgytas turtas turėtų būti padalintas lygiomis dalimis.

Tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, UAB „Šnipiškių ūkis“ pareiškė ieškinį ieškovei ir atsakovui, kuriuo prašė priteisti solidariai iš ieškovės ir atsakovo 238,60 Lt (tame skaičiuje delspinigius už šešis mėnesius – 5,92 Lt) įsiskolinimą už komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2006-07-01 iki 2007-11-01 ir bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, sudarytą A.Š.ir A.Š., įregistruotą 1988-11-05 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr.5014, nutraukė. Pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalims po santuokos nutraukimo paliko pavardes Š. ir Š. Nustatė nepilnametės E.Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove A.Š. Nustatė nepilnamečio E.Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakovu Algimantu Šeduikiu. Priteisė iš atsakovo A.Š. nepilnametės dukters E.Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Paskyrė A.Š. tvarkyti vaikui E.Š. išlaikyti skirtas pinigines lėšas. Priteisė iš ieškovės A.Š. nepilnamečio sūnaus E.Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Paskyrė A.Š. tvarkyti vaikui E.Š. išlaikyti skirtas pinigines lėšas. Ieškovei A.Š. asmeninėn nuosavybėn paskyrė dviejų kambarių, 30,70 kv.m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 1094-0142-8018:0013, 198000 Lt rinkos vertės, kilnojamuosius daiktus: mikrobangų krosnelę, 100 Lt vertės, šaldytuvą, 100 Lt vertės, sekciją, 1000 Lt vertės, sofą-lovą, 200 Lt vertės, vieną kilimą (naują) – 200 Lt vertės, televizorių „Sony“, 500 Lt vertės, virtuvės baldus 500 Lt vertės; atsakovui Algimantui Šeduikiui asmeninėn nuosavybėn paskyrė kilnojamuosius daiktus: automobilį VW Golf, v/n DVD 889, 1985 m. gamybos automobilį, 1000 Lt vertės, mažą televizorių, 100 Lt vertės, minkštų baldų komplektą, 300 Lt vertės, 2 dalių spintą, 1000 Lt vertės, skalbimo mašiną „Erikson“, 700 Lt vertės, kilimą (seną), 200 Lt vertės, kompiuterį ir kompiuterinę įrangą, 2000 Lt vertės. Priteisė iš ieškovės atsakovui 94 531,05 Lt piniginę kompensaciją. Atsakovui pripažino kreditorinį įsipareigojimą pagal 2006-01-27 paskolos sutartį, sudarytą tarp atsakovo A.Š. ir kreditoriaus V.Š., dėl 10 020 Lt paskolos. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Šnipiškių ūkis“ ieškinį atmetė.

Teismas laikė, kad vaikų gyvenamosios vietos, atsižvelgus į jų norą, nustatymas, vieno su tėvu, kito su motina, nepakenks vaikų – dvynukų - tarpusavio bendravimui, neprieštaraus jų interesams, nes tėvų, gyvenančių skyrium, pareiga užtikrinti skyrium gyvenančių vaikų bendravimą, todėl E. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, o E. gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu. Teismas atmetė šalių reikalavimus dėl jų sūnaus R. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, nes bylos nagrinėjimo metu jis tapo pilnametis.

Teismas laikė įrodyta aplinkybę, jog ginčo buto rinkos vertė yra 198 000 Lt, nes ieškovė pateikė naujausią įrodymą apie ginčo buto rinkos vertę, be to, atsakovas sutiko su šia buto verte. Teismas laikė atsakovo nurodytą aplinkybę dėl kompiuterio priklausomybės sūnui R. neįrodyta ir įtraukė kompiuterinę įrangą, 2 000 Lt vertės, į dalintino turto balansą. Teismas pripažino ieškovės nurodytus karakulio kailinius, 5500 Lt vertės, ieškovės asmeniniu turtu, ir į dalintino turto balansą neįtraukė. Atsakovas neįrodė, kad į turto balansą turi būti įtauktos piniginės lėšos – 3 000 Lt už realizuotą transporto priemonę - Audi, 80, v/n (duomenys neskelbtini), 1990 m. gamybos įregistruotą ieškovės vardu, kuris 2006-04-20 išregistruotas, o byloje nėra ir atsakovas nepateikė duomenų apie minėto automobilio vertę, nepateikė įrodymų, kad ieškovė minėtą automobilį realizavo (pardavė ar kt.), o gautas pinigines lėšas panaudojo savo asmeninių, o ne šeimos poreikių tenkinimui. Teismas laikė neįrodytomis aplinkybes, kad sutuoktiniai buvo susitaupę 50000 Lt, tačiau atsakovas juos išnešė iš namų. Teismas nustatė, jog viso dalintinino turto vertė yra – 205 900 Lt, pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, dalijant santuokoje įgytą turtą, taip pat ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, pripažindamas, jog santuokoje įgytas turtas dalintinas sutuoktiniams lygiomis dalimis, nepagrįstai paskyrė ieškovei asmeninėn nuosavybėn ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini), o iš atsakovo ieškovei – 94 531 Lt piniginę kompensaciją. Ieškovė ketina šį butą parduoti, palikdama nepilnametę dukrą E. be būsto, tuo tarpu atsakovas, kuris kartu su nepilnamečiu sūnumi E. ir pilnamečiu sūnumi R., kuris yra moksleivis ir neturi pragyvenimo šaltinio ir yra išlaikomas atsakovo, yra išmesti į gatvę, tokiu būdu teismas pažeidė materialinės teisės normas.

Teismas nepagrįstai, ieškovės suklaidintas sumažino ieškovui priteistinos kompensacijos dydį, nes atsakovas neturi įsiskolinimo už vaikų išlaikymą nuo 2007-10-24.

Teismas nepagrįstai pripažino 10 020 Lt skolą V.Š. vien atsakovo asmeniniu įsipareigojimu, nors šie pinigai buvo panaudoti bendroms šeimos reikmėms, - buitinei technikai pirkti ir įsiskolinimui už komunalines paslaugas padengti.

Teismo padaryta išvada, jog vaikai išsakė nuomonę dėl noro gyventi su vienu iš tėvų, dvynukų interesai nenukentės, nes tėvai lygiai vykdė savo pareigas, yra nepagrįsta objektyviais įrodymais, nes vaikais materialiai rūpinosi tik ieškovė, o atsakovas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, sūnus Evaldas nebelanko muzikos mokyklos, pradėjo blogai mokytis, E. nuomonė yra suformuota jo vyresniam broliui darant spaudimą.

Teismo išvada, jog vaikai ir toliau bendraus, prieštaringa, nes E. gyvens su tėvu nelankys tos pačios mokyklos, nes neaišku, kur atsakovas įsigis būstą. Teismas neanalizavo Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialisto išvados, jog vaikams geriau gyventi su ieškove.

Iš atsakovo priteistina 5 500 Lt už kailinius, kuriuos jis pagrobė iš ieškovės.

Ieškovei vietoje virtuvės baldų komplekto ir kilimo priteistina skalbimo mašina, nes kilimo bute nėra, o virtuvės baldų komplektas yra jai nereikalingas.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo A.Š. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Ieškovės A.Š.apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, byloje esančią medžiagą, surinktus įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus spręsdamas klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo būdo, tokiu būdu pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalis), todėl tokie pažeidimai sudaro pagrindą pakeisti teismo sprendimą. Kolegija, nenustačiusi pagrindų išeiti už pareikštų apeliacinių skundų reikalavimų ribų, nes viešo intereso nagrinėjamu atveju nenustatyta, pasisako tik dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies.

Nustatyta, jog ieškovės A.Š.ir atsakovo A.Š. santuoka sudaryta 1988-11-05, įregistruota Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 5014 (t. 1, b.l. 8). Santuokoje gimė trys vaikai: (duomenys neskelbtini) sūnus R., kuris šiuo metu yra pilnametis, (duomenys neskelbtini) – dvyniai duktė E. ir sūnus E. (t. 1, b.l. 9-10). Šalys santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą – 30,70 kv. m. dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), 1992-06-02 pirkimo – pardavimo sutartimi (t. 1, b.l. 15, 16). Šio buto vertė pagal 2008-04-11 Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 76, kurią pateikė ieškovė, ir su kuria sutiko atsakovas, yra 198 000 Lt (bylos priedas Nr. 1).

Atsakovas ginčija teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė ieškovei ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini), natūra, o atsakovui iš ieškovės priteisė 94 531 Lt piniginę kompensaciją.

Pirmos instancijos teismas spręsdamas ginčą teisingai taikė Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją ir pagrįstai šalims nustatė po ½ dalį nuosavybės bendrame turte. Dalijant turtą, reikšmingas ne tik turto dalies nustatymas, bet ir turto padalijimo konkretaus būdo parinkimas. Sutuoktinių bendras turtas dalijamas natūra, jeigu galima taip padalyti. Pagal Civilinio kodekso 3.127 straipsnio 3 dalį parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, turi būti atsižvelgiama į tokias svarbias aplinkybes kaip nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ginčo butas, kuris yra 30,70 kv. m. bendro ploto, dviejų pereinamų kambarių, ir į juos patenkama per virtuvę, nesant šalių pateiktų įrodymų apie tai, jog yra galimybė rekonstruoti patalpas ir turėti bute izoliuotas gyvenamąsias patalpas, yra nedalus, todėl jis padalijamas vienam sutuoktiniui priteisiant butą natūra, o kitam – pinigine kompensacija. Tačiau kolegija nesutinka su teismo motyvais, jog ginčo butas natūra priskirtinas ieškovei, o atsakovui – piniginė kompensacija. Kolegija nurodo, jog teismas, spręsdamas, kuriam sutuoktiniui ginčo butas turėtų būti priteistas natūra, neatsižvelgė į tokias reikšmingas bylai aplinkybes kaip tai, jog abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši, jų gaunamos pajamos nedidelės, sutuoktiniai santuokoje nėra įgiję kokio nors kito nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą ginčo butą, tačiau su atsakovu lieka gyventi ne tik nepilnametis sūnus E., bet ir šios bylos nagrinėjimo metu pilnamečiu tapęs šalių sūnus R. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, jog atsakovui tenka didesnė atsakomybė tinkamai užtikrinti tinkamas vaikams gyvenimo sąlygas, kadangi jis lieka gyventi su dviem vaikais, o ieškovė – su vienu vaiku – dukra E., ginčo butas natūra priskirtinas atsakovo asmeninėn nuosavybėn. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad ieškovė neneigė apeliacinės instancijos teisme atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ji turi kitą vyrą, pas kurį yra galimybė gyventi.

Keičiant teismo sprendimą šioje dalyje, ieškovei priteistina 101 652,45 Lt dydžio piniginė kompensacija [99 000 Lt (ginčo buto ½ dalies vertė) + 1 150 Lt (kompensacija už atsakovui tenkančius kilnojamuosius daiktus, kurių vertė – 5 100 Lt) + 1 502,45 Lt (½ dalis ieškovės turėtų išlaidų, susijusių su bendro būsto išlaikymu)]. Kolegija, atsižvelgdama į tai, jog ginčo butas priskirtinas atsakovui, keičia teismo sprendimo dalį, kuria atsakovui priteista skalbimo mašina „Erikson“ 700 Lt vertės, o ieškovei – virtuvės baldai 500 Lt vertės, ir ieškovės asmeninėn nuosavybėn priteisia nurodytą skalbimo mašiną, o atsakovui – virtuvės baldus.

Kolegija nurodo, jog nei vienai iš šalių neskundžia teismo sprendimo dalies, kuria sumažinta atsakovo dalis bendrojoje nuosavybėje 1 502,45 Lt – ½ dalimi ieškovės turėtų išlaidų, susijusių su bendro būsto išlaikymu, ir nesant pagrindo išeiti už apeliacinių skundų ribų, ši teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Tuo pačiu kolegija naikina teismo sprendimo dalį, kuria teismas pripažino, kad atsakovo dalis bendrojoje nuosavybėje mažinama įsiskolinimo, susidariusio dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-09-13 išduotą vykdomąjį dokumentą, dydžiu – 1 616,50 Lt, kadangi šis atsakovo susidaręs įsiskolinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir negali būti pagrindu sumažinti jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Siekiant, kad atsakovas tinkamai vykdytų teismo nutartį dėl šios laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, antstolis, vadovaudamasis vykdymo procesą reglamentuojančiomis procesinės teisės normomis, imasi priemonių, kad šis vykdomasis dokumentas būtų tinkamai įvykdytas. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog byloje esantys duomenys patvirtina tą faktą, jog tokio įsiskolinimo nebeliko, nes atsakovas jį padengė.

Taip pat nėra pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinio skundo reikalavimo priteisti ieškovei didesnę turto dalį vadovaujantis Civilinio kodekso 3.123 straipsnio 1 dalimi, kadangi nenustatyta pagrindų, numatytų šioje teisės normoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kartu su ieškove lieka gyventi dukra Evelina, o su atsakovu – nepilnametis sūnus Evaldas, be to, su juo kartu gyvena ir bylos nagrinėjimo metu pilnamečiu tapęs, tačiau paramos vis dar reikalingas sūnus Remigijus.

Apeliantė A.Š. ginčija teismo sprendimo dalį, kuria teismas nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodydama, jog santuoka turėtų būti nutraukta dėl atsakovo kaltės.

Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. Civilinio kodekso 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino.

Apeliantė nurodo, jog teismas neįvertino to, jog ieškovė buvo nuolat mušama atsakovo, tačiau sutikti su tokiu argumentu kolegija neturi pagrindo. Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nurodo, jog iš byloje esančių duomenų nebuvo galima daryti vienareikšmiškos išvados apie tai, jog dėl santuokos iširimo kaltas tik vienas sutuoktinis. Byloje esantys duomenys teismui pagrįstai nesudarė pakankamo pagrindo laikyti, jog santuoka nutrauktina dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Ieškovės į bylą pateiktos specialisto išvados dėl jos patirtų sveikatos sutrikdymų nepatvirtina, kad būtent atsakovas jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Priešingai, iš byloje pateiktų Vilniaus apygardos teismo 2007-12-20 ir 2008-11-26 nuosprendžių matyti, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria atsakovas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas), panaikinta ir atsakovas išteisintas (t. 2, b.l. 48). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog byloje esanti įrodymų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytą faktą, jog šalių santykiai vienas kito atžvilgiu yra itin konfliktiški, abi šalys įžeidinėja viena kitą, tarp jų tvyro psichologinė įtampa, taigi apylinkės teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog abiems sutuoktiniams nevykdant pagrindinių sutuoktinių pareigų, numatytų Civilinio kodekso 3.27 straipsnyje ir kt., santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės pagal Civilinio kodekso 3.61 straipsnio nuostatas.

Kadangi paliktina teismo sprendimo dalis, kuria santuoka tarp šalių nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vadovaujantis Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 3 dalimi, netenkintinas ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas priteisti jai neturtinę žalą, kadangi nutraukiant santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, netaikoma Civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalies nuostata dėl neturtinės žalos, patirtos dėl santuokos nutraukimo, priteisimo.

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (Civilinio kodekso 3.156 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jų lyties, rasės, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Kilęs tėvų ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. (Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis). Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Kolegija nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovas daro neigiamą įtaką Evaldo ugdymui, nes, pasak jos, Evaldas, įkalbėtas tėvo, metė muzikos mokyklą, pradėjo blogiau mokytis, jam reikalinga psichologo pagalba, nes bijo brolio Remigijaus, dėl to vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja – motina, niekuo nepagrįsti, apeliantė nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, todėl atsižvelgti į juos nėra pagrindo. Byloje esantys duomenys apie vaikų Evaldo ir Evelinos nuomonę dėl to, su kuriuo iš tėvų jie norėtų gyventi, kurią išsiaiškino Vaiko teisių apsaugos tarnyba, patvirtina, jog Evaldas norėtų pasilikti gyventi su tėvu, kadangi su juo geriau sutaria, gali atvirai pasišnekėti, tuo tarpu Evelina norėtų pasilikti gyventi su mama (t. 1, 29-30, 32-33). Nors tokia išvada teismui nėra privaloma, tačiau ji vertinama kitų įrodymų kontekste, ir kolegija daro išvadą, jog toks vaikų noras, byloje nesant įrodymų, kad vaikų buvimas pas vieną i tėvų yra žalingas jų teisėms ir teisėtiems interesams, vystimuisi ar sveikatai, jų išskyrimo šiuo atveju negalima laikyti vaikų teisių pažeidimu, nes jie, šiuo metu būdami beveik 14 metų, galėdami aiškiai išreikšti savo nuomonę, gali patys savarankiškai priimti sprendimą, su kuriuo iš tėvų nori gyventi. Tokiu būdu kolegija sprendžia, jog teismo sprendimo dalis, kuria Evaldo gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, o Evelinos – su ieškove, paliktina nepakeista.

Civilinio kodekso 3.196 straipsnyje numatyta, jog teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma, priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo priteisti iš jo išlaikymą vaikams turto dalimi. Išlaikymo formą teismas turi parinkti tokią, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį (Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalis). Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, apeliacinio skundo reikalavimą priteisti išlaikymą turto dalimi atmeta kaip niekuo nepagrįstą, kadangi išlaikymas periodinėmis išmokomis geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus nagrinėjamu atveju. Kaip matyti iš bylos medžiagos, įrodymų, patvirtinančių apeliantės nurodomą aplinkybę, jog ieškovas neteikia vaikui išlaikymo, nėra.

Kolegija nesutinka su apelianto A.Š. argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 10 020 Lt kreditorinį įsipareigojimą pagal 2006-01-27 paskolos sutartį trečiajam asmeniui V.Š.(t. 1, b.l. 44) pripažino atsakovo asmeniniu įsipareigojimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad pasiskolintos lėšos buvo naudojamos šeimos poreikių tenkinimui, tokiu būdu jam neįrodžius tokio paskolos naudojimo tikslo, ir esant byloje duomenų patvirtinančių tai, kad ieškovė nežinojo apie tokios paskolos paėmimo faktą, šis kreditorinis įsipareigojimas pagrįstai pripažintas asmenine, bet ne solidaria sutuoktinių prievole, kaip tai numato Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 3 dalis.

Kolegija nurodo, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinio skundo reikalavimo priteisti jai iš atsakovo 5 500 Lt kompensaciją už kailinius, nes ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad šiuos kailinius paėmė atsakovas.

Pažymėtina, kad, pasikeitus aplinkybėms, susijusioms su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, ar aplinkybėms, reikšmingoms nustatant išlaikymo vaikams dydį (pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms ir kt.), šalys turi teisę pareikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 3 dalis) ar dėl išlaikymo priteisimo (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė ne visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka iš dalies su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Todėl apeliacinių skundų motyvais yra pagrindas keisti apylinkės teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kadangi teismo sprendimas yra keistinas, atitinkamai turi būti pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas remiantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalimi, numatančia, jog ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų perskirstyti nėra pagrindo, kadangi ieškiniu ir priešieškiniu patenkintų reikalavimų dydis iš esmės nepasikeitė, keitėsi tik turto padalinimo būdas.

Apeliacinės instancijos teisme šalys turėjo tokių išlaidų: atsakovas A.Š. už apeliacinį skundą sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio, nuo likusios dalies sumokėjimo atleistas, ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio, nuo likusios dalies sumokėjimo atleista. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą iš dalies jam iš ieškovės priteistina 100 Lt žyminio mokesčio (Civilinio proceso kodekso 93 str.). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas iš esmės atmestas, todėl jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimą pakeisti:

sprendimo dalį, kuria ieškovei A.Š. asmeninėn nuosavybėn paskirtas dviejų kambarių butas, esantis Kalvarijų g. 10-21, 198 000 Lt vertės, o atsakovui iš ieškovės priteista 94 531,05 Lt piniginė kompensacija, pakeisti - šį butą paskirti atsakovo A.Š. asmeninėn nuosavybėn, o iš atsakovo A.Š. ieškovės A.Š.naudai priteisti 101 652,45 Lt piniginę kompensaciją;

sprendimo dalį, kuria ieškovei A.Š. paskirti virtuvės baldai 500 Lt vertės pakeisti, šiuos baldus paskirti atsakovui A.Š.;

sprendimo dalį, kuria atsakovui A.Š. paskirta skalbimo mašina „Erikson“ 700 Lt vertės pakeisti, šią skalbimo mašiną paskirti ieškovei A.Š..

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A.Š.atsakovo A.Š. naudai 100 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.