- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-04
- Bylos Nr.
- e2YT-5379-956/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02594-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Sigita Kulbienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- S. I., Valstybės įmonės „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
dalyvaujant pareiškėjai V. K. ir jos atstovui advokato padėjėjui O. J., suinteresuotam asmeniui S. I., jos įstatyminei atstovei D. T., institucijos, teikiančios išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. V.,
nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybės įmonės „Turto bankas“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, S. I., atstovaujamai įstatyminės atstovės D. T., institucija, teikiantį išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo brolio N. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
2. Pareiškime nurodo, teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos brolis N. S. Po brolio mirties, butą adresu (duomenys neskelbtini), nuolatos prižiūri, moka mokesčius. Mirus broliui, į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, manė, kad po jo mirties butas savaime priklauso jai, kadangi mama ir tėtis yra mirę. Daugiau paveldėtojų nėra. N. S. palaidojo savo lėšomis šeimos kape.
3. Pareiškėjos atstovas prašo pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
4. Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo N. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių, ar paneigiančių faktinį N. S. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos pareiškimo tenkinimui.
5. Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, atsiliepimu į pareiškimą prašo procesinį sprendimą priimti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis, bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo S. I. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos tėtis T. I. buvo N. S. sūnus. Tėtis T. I. mirė (duomenys neskelbtini). Senelis N. S. mirė (duomenys neskelbtini). Visą laiką tėtis su seneliu gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Abu juos lankė. Prašo pareiškimą tenkinti.
7. Suinteresuoto asmens S. I. įstatyminė atstovė D. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad S. I. tėtis yra T. I., senelis – N. S. T. I. giminystės ryšys su N. S. nenustatytas. Jie visą laiką kartu gyveno. Prašo pareiškimą tenkinti.
8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Skyrius) atstovė teismo posėdžio metu teigė, jog neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
9. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad ji priėmė palikimą po savo brolio mirties faktiškai pradėdama jį valdyti. Kitokia tvarka ji negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti N. S. turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).
10. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1-2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
11. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėja yra palikėjo N. S. sesuo, t. y. ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymą. N. S., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo išsituokęs, vaikų neturėjo. Suinteresuotas asmuo S. I. ir jos įstatyminė atstovė D. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad S. I. yra T. I. dukra, palikėjo N. S. vaikaitė. Iš Panevėžio miesto 2-iojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) pažymos nustatytas, kad po palikėjo N. S. mirties palikimą pagal įstatymą su turto apyrašu priėmė suinteresuotas asmuo S. I., tačiau giminystės faktas su mirusiuoju nenustatytas ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. T. I., mirusio (duomenys neskelbtini), ir palikėjo N. S. giminystės ryšys nenustatytas. Po palikėjo N. S. mirties liko nekilnojamas turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
12. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėja po palikėjo mirties butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi, naudojo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Šias aplinkybes, duodami paaiškinimus, nurodė pareiškėja ir jos atstovas, bei patvirtino byloje esantys rašytiniai įrodymai (komunalinių mokesčių sąskaitos ir kt.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) giminystės ryšys su palikėju (duomenys neskelbtini) nenustatytas, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja po savo brolio N. S. mirties faktiškai pradėjo paliktą turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį naudojo, prižiūrėjo. Duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų atsisakiusi palikimo, neįgyvendinusi savo teisės gauti palikimą, byloje nėra. Todėl minėti teismo posėdyje ištirti įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja aptartu būdu priėmė po savo brolio N. S. mirties atsiradusį palikimą.
13. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusio N. S. palikimo sudėties.
14. Iš pareiškėjos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi ji yra 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė savo brolio N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.