Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjas A.Švedavičius, sekretoriaujant D. Šiliauskienei, dalyvaujant ieškovei L. G., ieškovės atstovei advokatei N. Pulokienei, atsakovui S. G., atsakovo atstovui advokatui Z. Klapatauskui, Pasvalio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ž. S. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui S. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys AB „(duomenys neskelbtini)“, AB (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“, išvadą teikianti institucija Pasvalio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Liudytojas K. S. parodė, kad jo manymu santuoka tarp šalių iširo dėl jų abiejų kaltės, t.y. jų abiejų neūkiškumo, besaikio skolinimosi ir pan. Kol neturėjo skolų sutuoktiniai gyveno gerai, tačiau atsiradus skolų jie pradėjo ginčytis, imti kitas skolas ankstesnių skolų grąžinimui ir pan.

Liudytoja S. G. parodė, kad dėl santuokos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai. Nesutarimai tarp šalių prasidėjo po to, kai šalys įgijo skolas.

Liudytojas J. G. parodė, kad dėl santuokos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai.

Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko.

Pasvalio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė ieškinį dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo prašo tenkinti, kadangi nepilnamečio E. G. gyvenamosios vietos nustatymas pas ieškovę ir išlaikymo priteisimas atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrina jo teises.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies – Lietuvos Respublikos CK 3.61 str., 3.67, 3.92, 3.109, 3.116, 3.192, 3.194, 3.196, 3.200, 3.208 str.

Byloje šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais yra nustatyta, kad santuoka tarp šalių yra iširusi. Šalys pakankamai ilgą laiką kartu nebegyvena kartu ir bendro ūkio nebeveda nuo 2009 m. liepos mėn. 18d. Sutuoktiniai taikytis ir išsaugoti santuoką nepageidauja, todėl teismas turi pakankamą pagrindą manyti, kad šalims susitaikyti, toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą yra nebeįmanoma Todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes santuoka tarp šalių nutrauktina.

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, kadangi santuoka iširo dėl jo girtavimo, nesirūpinimo ja ir šeima ir pan. Atsakovas prašo teismą nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, kadangi jo nuomone pati ieškovė yra kalta dėl santuokos iširimo. CK 3.60 str. 3d. yra numatyta prezumcija, kada santuoka yra iširusi dėl sutuoktinio kaltės, tačiau CK 60str. 3d. numatytų aplinkybių byloje nenustatyta. Ieškovė prašo teismą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės vadovaujantis CK 3.60 str. 2d. Pagal LR CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. LR CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 str. ir kt. santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumas, tarpusavio pagarba ir moralinė bei materialinė parama, visapusiškas rūpinimasis šeima ir pan. Šių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginti su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Ieškovė be savo pačios paaiškinimo jokių įrodymų apie atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo teismui nepateikė, tokių įrodymų buvimo nenurodė. Atsakovas kaltina ieškovę dėl santuokos iširimo, tačiau įrodymų dėl ieškovės kaltės taip pat nepateikė. Byloje apklausti liudytojai vienodai parodė, kad dėl santuokos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai, kadangi jie abu nesugebėjo spręsti šeimos finansinių problemų, įsiskolinų bankams ir kitiems kreditoriams, nebesugebėjo grąžinti skolų ir dėl to kilo tarp sutuoktinių nesutarimai, privedę iki santuokos iširimo. Teismas vertindamas visumą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų turi pakankamą pagrindą manyti, kad dėl santuokos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai, todėl santuoka tarp šalių nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovė po santuokos nutraukimo prašo palikti jai santuokinę pavardę, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė.

Ieškovė prašo teismą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečio sūnaus E. G. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt. kas mėnesį. Atsakovas pripažįsta, kad išlaikymo sūnui neteikia nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios ir sutinka, kad iš jo būtų priteistas išlaikymas sūnui, tačiau nesutinka su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu ir prašo priteisti mažesnio dydžio išlaikymą. Įstatymas numato, kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo tvarka ir forma nustatoma tėvų bendru susitarimu. Šalys dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo nesusitaria, todėl ieškovė prašo teismą priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui. Šalių paaiškinmais byloje nustatyta, kad atsakovas nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios išlaikymo sūnui neteikia, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Byloje ieškovės paaiškinimu nustatyta, kad ieškovės vieno mėnesio išlaidos sūnaus išlaikymui sudaro apie 600 Lt. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė jo priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Atsakovas turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ne mažesne dalimi nei ieškovė, kuriai ir taip tenka visa sūnaus priežiūra ir auklėjimas.

Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, išlaikymas turi atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingas vaikui visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugę vaikai taptų visaverte asmenybe, išlaikymo

dydis negali būti ribojamas vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl konkretus kiekvieno jų išlaikymui skirtinų lėšų dydis priklauso nuo byloje nustatytų turtinių galimybių: turimo turto, pajamų, būtinų išlaidų ir kt. Sprendžiant vaiko išlaikymui būtino išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama ir į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą ir nurodė, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi sukurtų precedentų tų kategorijų bylose. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bylose dėl išlaikymo priteisimo išlaikymo orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą ( MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta byloje V. S. v. M. S., Nr. 3K-3-259/2004, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta byloje A. S. V.. R. S., Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.). Nuo šio orientacinio išlaikymo dydžio gali būti nukrypta tik nustačius aplinkybes, dėl kurių tėvai objektyviai negali teikti tokio dydžio išlaikymo. Ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydis yra mažesnis negu ½ MMA, todėl nelaikytinas akivaizdžiai per dideliu. Atsakovas yra darbingas, todėl laikytina, kad aplinkybių, dėl kurių jis objektyviai negali teikti tokio dydžio išlaikymo nėra nustatyta. Tai, kad atsakovo šiuo metu gaunamos pajamos nėra didelės nėra pakankamas pagrindas mažinti prašomo priteisti išlaikymo dydį. Atsižvelgiant įpaminėtas aplinkybes ieškinys dalyje dėl išlaikymo nepilnamečio sūnaus išlaikymui tenkintinas pilnai ir iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistinas prašomo priteisti dydžio išlaikymas.

Byloje surinktais iš išitirtais įrodymais nustatyta, kad atsakovas išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui neteikia nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, t.y. nuo 2009-07-18. Įstatymas numato, kad išlaikymas yra priteisimaas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau negali būti priteistas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Kadangi atsakovas išlaikymo sūnui neteikia nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, t.y. nuo 2009-07-18, laikytina, kad teisė į išlaikymo priteisimą sūnui atsirado nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios. Nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui yra priteistas laikinas išlaikymas, todėl iš atsakovo priteistinas ieškovės prašomo priteisti dydžio išlaikymo sūnaus išlaikymui įsiskolinimas nuo teisės į išlaikymo priteisimą atsiradimo dienos iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

Santuokoje įgyto dalintino turto sutuoktiniai neturi, todėl turtas tarp šalių nedalintinas.

Byloje nustatyta, kad šalys turi įsipareigojimus tretiesiems asmenims, t.y. įvairioms kredito įstaigoms, todėl sprendimu spręstinas šalių atsakomybės kreditoriams klausimas.

Šalys pagal 2008-04-30 su (duomenys neskelbtini) sudarytą kreditavimo sutartį, 2008-08-14 su AB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) yra įgiję turtinius įsipareigojimus paminėtiems tretiesiems asmenims, kurių pilnai nėra įvykdę. Paminėtus sandorius dėl kredito gavimo sutuoktiniai yra sudarę gyvendami registruotoje santuokoje, santuokoje gyvendami kartu ir kartu vesdami bendrą ūkį. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais yra nustatyta, kad kreditus sutuoktiniai gyvendami santuokoje bendrai naudojo šeimos interesų tenkinimui, anksčiau paimtų kreditų grąžinimui ir pan. Už santuokoje įgyta prievoles solidariai atsakingi abu sutuoktiniai, todėl sutuoktinių įsipareigojimai tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažintini solidariąja sutuoktinių skola. Pripažinti paminėtų sutuoktinių prievolių tretiesiems asmenims dalinėmis ar asmeninėmis nėra pakankamo pagrindo.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad atsakovas S. G. 2009-05-08 su trečiuoju asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudaręs išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią išperkamosios nuomos būdu yra įsigijęs mobilaus ryšio telefoną ( b.l. 33 ). Be to išperkamosios nuomos būdu su trečiuoju asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovo S. G. vardu sudaryta išperkamosios nuomos sutartimi yra įgytas televizorius ( b.l. 35 ). Atsakovas pripažįsta, kad išperkamosios nuomos būdu įsigytu turtu naudojasi asmeniškai ir sutinka pats asmeniškai sumokėti skolą tretiesiems asmenims už išperkamosios nuomos būdu įgytą turtą. Išperkamosios nuomos sutarties pagrindu įgytas turtas nuosavybės teise priklauso lizingo davėjui ir asmeniui iki pilno skolos sumokėjimo nuosavybės teise turtas nepriklauso, todėl paminėtas turtas tarp šalių nedalintinas, tik spręstinas šalių turtinių įsipareigojimų kreditoriams klausimas.

Kadangi byloje ištirtais įrodymais yra nustatyta, kad išperkamosios nuomos pagrindu įgytu turtu naudojasi tik atsakovas, kuris sutinka pats vienas sumokėti kreditoriams už išperkamosios nuomos pagrindu įgytą turtą, skola tretiesiems asmenims UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ už išperkamosios nuomos pagrindu įgytą turtą pripažintina asmenine atsakovo S. G. skola.

Be to byloje ištirtais įrodymais yra nustatyta, kad 2008-02-15 su trečiuoju asmeniu AB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovės L. G. vardu sudaryta pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. G. vardu 2008-11-29 su trečiuoju asmeniu AB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta kreditinės mokėjimo kortelės sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai yra įsigiję kreditorinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Paminėtomis sutartimis šalys yra įsigiję kreditines mokėjimo korteles ir kiekvienas iš jų paminėtas mokėjimo korteles gali panaudoti bet kada savo nuožiūra asmeniškai. Kadangi byloje išitrtais įrodymais nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2009-07-18 laikytina, kad šalių iki paminėtos dienos įgyti turtiniai įsipareigojimai kreditoriams, t.y. panaudota kredito suma, laikytina solidariąja sutuoktinių skola, o po šalių gyvenimo skyrium pradžios panaudoto kredito suma pripažintina asmenine šalių skola.

Kadangi ieškovės ieškinys yra tenkintinas tik iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina tik dalis išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, proporcongai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

Iki teismui išeinant priimti sprendimą duomenys apie išlaidas atsakovo atstovo teisinės pagalbos apmokėjimui teismui nepateikti, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Atsakovas S. G. yra atleistas nuo 50% teismo išlaidų, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina tik 50% žyminio mokesčio iš pašto išlaidų.

Nuo šio sprendimo paskelbimo dienos panaikintina teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t.y. laikino išlaikymo sūnaus išlaikymui priteisimo.

Todėl ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 87, 259, 260, 263, 270 str. teismas

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką tarp S. G. (a/k (duomenys neskelbtini)) ir L. G. (a/k (duomenys neskelbtini)), įregistruotą (duomenys neskelbtini) ( akto įrašo Nr. 28 ) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. G. palikti santuokinę pavardę.

Priteisti iš atsakovo S. G. (a/k (duomenys neskelbtini)) išlaikymą nepilnamečio sūnaus E. G. (a/k (duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300, 00 Lt. kas mėnesį, kasmet indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, t.y. nuo 2010m. vasario mėn. 22d. iki E. G. pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo S. G. (a/k (duomenys neskelbtini)) išlaikymo nepilnamečio sūnaus E. G. (a/k (duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui įsiskolinimą nuo teisės į išlaikymo priteisimą atsiradimo dienos, t.y. 2009-07-18 ( šalių gyvenimo skyrium pradžios ) iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2009m. rugsėjo mėn. 18d., sumoje 600, 00 Lt.

Nepilnamečio E. G. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti E. G. motiną, t.y. L. G. (a/k (duomenys neskelbtini)).

Skolą AB (duomenys neskelbtini) pagal 2008m. balandžio mėn. 30d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti solidariaja sutuoktinių S. G. ir L. G. skola.

Skolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal atsakovo S. G. vardu sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (2008m. lapkričio mėn. 25d. sandoris Nr. 9, 2009m. vasario mėn. 13d. sandoris Nr. 10, 2009m. kovo mėn. 04d. sandoris Nr. 11, 2009m. kovo mėn. 24d. sandoris Nr. 12 ir 2009m. balandžio mėn. 22d. sandoris Nr. 13 ) pripažinti solidariąja sutuoktinių S. G. ir L. G. skola.

Skolą AB „(duomenys neskelbtini)“, pagal 2008m. vasario mėn. 15d. ieškovės L. G. vardu sudarytą pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) t.y. kreditą panaudotą iki 2009-07-18 ( šalių gyvenimo skyrium pradžios ) pripažinti solidariąja sutuoktinių S. G. ir L. G. skola, o skolą dėl kredito, panaudoto po 2009-07-18 ( šalių gyvenimo skyrium pradžios ), pripažinti asmenine ieškovės L. G. skola.

Skolą AB „(duomenys neskelbtini)“, pagal 2008m. lapkričio mėn. 29d. atsakovo S. G. vardu sudarytą kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) t.y. kreditą panaudotą iki 2009-07-18 ( šalių gyvenimo skyrium pradžios ) pripažinti solidariąja sutuoktinių S. G. ir L. G. skola, o skolą dėl kredito, panaudoto po 2009-07-18 ( šalių gyvenimo skyrium pradžios ), pripažinti asmenine atsakovo S. G. skola.

Skolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2009-05-08 atsakovo S. G. vardu sudarytą išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine atsakovo S. G. skola.

Skolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2008-09-22 atsakovo S. G. vardu sudarytą išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine atsakovo S. G. skola.

Priteisti iš atsakovo S. G. ieškovės L. G. naudai 25, 00 Lt. žyminio mokesčio ir 100, 00 Lt. išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo S. G. valstybės naudai 65 Lt. žyminio mokesčio ir 31, 50 Lt. pašto išlaidų (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM).

Nuo šio sprendimo paskelbimo dienos panaikinti 2009m. rugsėjo mėn. 28d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartį, kuria iš atsakovo S. G. yra priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečio sūnaus E. G. išlaikymui.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.