- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-26
- Bylos Nr.
- II-552-917/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00900-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- H. N.
- Institucija
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.8.1Teisė apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ANK 621 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. N. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. liepos 5 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-11889-2022 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-11889-2022 (toliau – Nutarimas) H. N. nubaustas už tai, kad 2022 m. gegužės 22 d., 15.00 val. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, padarė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokiais veiksmais H. N. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą (toliau – KET) ir padarė nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, už ką asmeniui paskirta galutinė 850 Eur bauda (administracinio nusižengimo bylos ROIK 22168914996 medžiagos 2–3 lapai).
2022 m. liepos 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjo H. N. skundas, kuriuo prašo panaikinti 2022 m. liepos 5 d. nutarimą.
Skunde nurodyta, kad pareiškėjas visus jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus šioje byloje jis padarė siekdamas išvengti gresiančio pavojaus savo vaiko sveikatai dėl staiga kilusios ūminės kvėpavimo takų infekcijos. 2022 m. gegužės 22 d. jo su sugyventine E. Š. kartu auginamai, tuo metu 11 mėnesių amžiaus, dukrelei D. N. pasireiškė ūmus sveikatos būklės pablogėjimas, kūno temperatūra pakilo kone iki 39 laipsnių, vaikas karščiavo ir siekiant sumažinti temperatūrą yra reikalingi vaistai. Kad pavojus vaikelio sveikatai buvo realus ir neišgalvotas ir vaikas tikrai sirgo įrodo E-Sveikata išrašai su šeimos gydytojo nurodyta diagnoze ir gydymo būdais. Tai, jog H. N. pirko vaikui skirtus vaistus prieš įvykstant eismo įvykiui patvirtina ,,G. V.“ vaistų pirkimo čekis, kurio data ir laikas patvirtina pareiškėjo versiją. Pavojus vaikelio sveikatai negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, kadangi pareiškėjas su šeima gyvena (duomenys neskelbtini), tai yra riboto pasiekiamumo teritorijoje, į kurią išsikviesti ,,Taxi” ar pavežėją būtų užtrukę akivaizdžiai ilgiau nei, kad pačiam automobiliu nuvykti į už kelių kilometrų esančią vaistinę (duomenys neskelbtini) kaime ir užtikrinti, jog vaikeliui kuo skubiau būtų suteikti šeimos gydytojo nurodyti medikamentai. Be to, iškvietus greitąją medicinos pagalbą, pavojus vaikelio sveikatai nebūtų pašalintas greičiau nei pareiškėjas truko nuvykti į vaistinę būtinų vaistų savo automobiliu, kadangi jų adresu (duomenys neskelbtini), GMP dažniausiai užtrunka atvykti apie 40 minučių, be to GMP ekipažai niekada su savimi neturi tokių specifinių vaistų, kuriuos galima suduoti tokio amžiaus vaikui nuo temperatūros, jie būtų tik padėję greičiau nugabenti į gydymo įstaigą, kur įvertinus vaiko būklę būtų skirti medikamentai, kas būtų akivaizdžiai prailginę svarbių medikamentų suteikimo laiką. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas pasitarė su sugyventine ir priėmė sprendimą sėsti už automobilio vairo ir važiuoti. H. N. dėl neatsargumo sukėlęs eismo įvykį, akivaizdžiai siekė išvengti didesnės žalos nei, kad ta, kuri buvo padaryta nukentėjusios automobiliui. Pareiškėjas mano, kad bet kokios priemonės panaudotos vaiko sveikatai kilusiam pavojui pašalinti yra daug svarbiau nei, kad padaryta turtinė, šiuo atveju menkavertė (poros šimtų eurų) materialinė žala. Remiantis visa pateikta informacija ir įstatymais bei atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo materialinė padėtis yra sunki, jis šiuo metu yra nedirbantis, visos šeimos dabartinės oficialios pajamos yra apie 400 Eur per mėnesį, kurias gauna sugyventinė iš darbo biržos, prašo panaikinti Institucijos priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir nutraukti administracinę teiseną jo atžvilgiu. Nenutraukus bylos, prašo skirti mažesnę nei įstatymų nustatytą administracinę individualizuotą nuobaudą, atsižvelgus į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir materialinę pareiškėjo padėtį.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į minėtą skundą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad esminio ginčo dėl to, kad H. N. padarė jam inkriminuotus administracinį nusižengimus nėra, nes ir skunde pareiškėjas neneigia nei vairavimo fakto nei pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, tačiau, jo nuomone, numatytą nusižengimą jis padarė veikdamas numatytoms būtinojo reikalingumo sąlygoms. H. N. skunde nurodo, kad tuo metu jo 11 mėnesių dukrytei pasireiškė ūmus sveikatos būklės pablogėjimas, pakilo kūno temperatūra iki 39 laipsnių, vaikelis karščiavo, temperatūrai numušti skubiai buvo reikalingi vaistai. Teigia, kad pavojus vaiko sveikatai buvo realus ir neišgalvotas, kad vaikelis sirgo įrodo ir išrašas iš E-sveikata, o kad buvo pirkti vaistai ,,G. V.“ vaistų pirkimo čekis. Institucija sutinka, kad pareiškėjo dukros susirgimas kvėpavimo takų liga yra pareiškėjui svarbi aplinkybė, bet tokia aplinkybė negali būti prilyginama būtinajam reikalingumui. Kaip matyti, mergaitė karščiavo ir sirgo, tai patvirtina ir medicininė išvada, bet tai nesudaro pagrindo sėsti už automobilio vairo, neturint teisės vairuoti ir padarius eismo įvykį iš jo pasišalinti. Taip pat nesutinkama, kad nebuvo alternatyvų, nes vaiko būklė nebuvo kritiška, nes jei vaiko būklė būtų buvusi pavojinga, grėstų pavojus gyvybei, asmuo būtų kvietęs greitąją pagalbą arba vaiką gabentų į gydymo įstaigą. Šiuo atveju vaistų nuo karščiavimo pirkimas nėra ta aplinkybė, kuri gali būti pripažįstama kaip būtinasis reikalingumas. Taip pat, pats asmuo savo pirminiame paaiškinime, nurodo, kad grįžęs namo po įvykio buvo susinervinęs dukros būkle, nenorėjo vairuoti, tad sugyventinė nuėjo iki įvykio vietos, pranešti, jog galima susitarti ir atlyginti patirtus nuostolius. Tai akivaizdu, kad iki vaistinės buvo galimybė, neatvykus taksi ar greitajai nueiti pėsčiomis ar paprašyti pavežti kaimynų. Būtinasis reikalingumas, numatytas ANK 16 straipsnio 1 dalyje, reiškia, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė, siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims, ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams, gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Vadovaujantis ANK 16 straipsnio nuostatomis bei teismų suformuota praktika, tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas: 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji. Nagrinėjamu atveju, remiantis bylos medžiaga ir skundo argumentais galima daryti išvadą, kad nėra minėtų sąlygų, reikalingų būtinojo reikalingumo situacijos nustatymui. Galimybę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Institucijos nuomone pareiškėjui minėta nuostata negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjimu atveju administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. H. N. padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą: jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, padarė eismo įvyki, padarydamas žalą kitų asmenų turtui ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Asmuo suvokė ir žinojo, kad padarė eismo įvykį, žinojo, kad privaloma pildyti eismo įvykio deklaraciją, arba į eismo įvykio vietą kviesti policiją, tačiau eismo įvykio vietoje jis nepasiliko, nepalaukė policijos, kad būtų išaiškintos šio eismo įvykio aplinkybės ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė bei pristatęs vaistus dukrai į įvykio vietą negrįžo. Taip pat vertinant ar gali būti taikytas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos turėtų būti įvertinta informacija apie asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn praeityje už administracinius teisės pažeidimus/administracinius nusižengimus. Kaip matyti, per pastaruosius 5 metus administracine tvarka buvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tokius kaip leistino greičio viršijimas, chuliganiškas vairavimas. Šis ir anksčiau padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai rodo H. N. neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias, privalomas elgesio taisykles. Administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai surinkta įrodymų ir pateikta faktų apie pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, o apskųsdamas nutarimą ir teikdamas, kad jis nusižengimą įvykdė esant būtinojo reikalingumo sąlygoms, siekia išvengti numatytos administracinės atsakomybės.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo H. N. posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą žinoma. 2022 m. rugsėjo 14 d. pateiktas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą žinoma. Pateiktas prašymas nagrinėti bylą Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Kaip matyti šiuo atveju, administracinėn atsakomybė patrauktas asmuo H. N. teismui pateiktu skundu nesutinka su Institucijos priimtu nutarimu. Skundas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas nepadarė administracinius nusižengimus, veikiant išimtinai esant būtinojo reikalingumo sąlygoms, kadangi jo dukrai buvo pakilusi temperatūrą. Be to, pareiškėjo mėnesis pajamos yra mažos, todėl prašoma paskirtą baudą sumažinti.
Pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.
Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.
Kelių eismo taisyklių 14 punkte įtvirtinta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.
Pažymėtina, kad administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą skundą ir prie jo pridėtus rašytinius įrodomus, Institucijos atsiliepimą bei ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patraukto H. N. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta, o protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje jo atžvilgiu buvo surašytas Institucijai surinkus pakankamai įrodymų, susijusių su padarytu pažeidimu.
ANK 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.
Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala.
Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-689/2020).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad H. N. 2022 m. gegužės 22 d., 15.00 val. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, padarė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pareiškėjas pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, pažeidė visuomenės interesą. H. N. suprasdamas, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonės, vis tiek ją vairavo, sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, kas rodo, jog asmuo administracinius pažeidimus padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir pasišalino iš eismo įvykio, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog 2022 m. gegužės 22 d. jo dukrai D. N. pasireiškė ūmus sveikatos būklės pablogėjimas, kūno temperatūra pakilo iki 39 laipsnių, vaikas karščiavo, todėl buvo reikalingi vaistai. Tai, jog vaikas sirgo, patvirtina e-sveikata išrašas su šeimos gydytojo nurodyta diagnoze ir gydymo būdais (b. l. 7–11). Nors pareiškėjas skunde teigė, kad vyko į vaistinę, jog kuo skubiau būtų suteikti šeimos gydytojo tokioje situacijoje nurodyti medikamentai, nepatvirtina to fakto, kad pareiškėjo dukrai diagnozė buvo padaryta 2022 m. gegužės 23 d., kai atvyko į gydymo įstaigą, o ne 2022 m. gegužės 22 d. Medicininiuose duomenyse nurodyta, jog telefonu kreipėsi mama, mergaitė karščiavo iki 39 laipsnių vieną parą, po to iki 38 laipsnių. Sloguoja, sekretas serozinis. Mergaitė guvi, skysčius geria noriai. Šlapinasi, tuštinasi normaliai. Serga nuo 2022 m. gegužės 22 d. (b. l. 8). Sutinkama, kad H. N. vairavimo tikslas buvo nupirkti vaistų savo dukrai, ką patvirtina byloje pateiktas ,,G. V.“ vaistų pirkimo čekis, tačiau tai nepaneigia fakto, jog asmuo tokios teisės neturėjo. Pareiškėjas nurodė, jog gyvena Kauno rajone, riboto pasiekiamumo teritorijoje, į kurią išsikviesti ,,Taxi” ar pavežėją būtų užtrukę ilgiau nei pačiam automobiliu nuvykti į vaistinę Ramučių kaime. Be to, iškvietus greitąją medicinos pagalbą, pavojus vaikelio sveikatai nebūtų pašalintas greičiau nei pareiškėjas truko nuvykti į vaistinę būtinų vaistų, kadangi jų adresu Kauno rajone, GMP dažniausiai užtrunka atvykti apie 40 minučių, be to, GMP ekipažai niekada su savimi neturi tokių specifinių vaistų, kuriuos galima suduoti tokio amžiaus vaikui nuo temperatūros, jie būtų tik padėję greičiau nugabenti į gydymo įstaigą, kur įvertinus vaiko būklę būtų skirti medikamentai. Pažymėtina, kad tokie pareiškėjo teiginiai vertinami kritiškai ir tai yra tik H. N. subjektyvi nuomonė, kuri nėra pagrįsta jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai yra kompetentingi asmenys atliekantys pareigą bei suteikiantys būtinąją reikalingą medicininę pagalbą, todėl subjektyvūs asmens svarstymai apie greitosios medicinos pagalbos darbuotojų veiksmus, laikytini nepagrįstais. Taip pat pažymėtina, jog H. N. skunde nurodė, kad iškvietus greitąją medicinos pagalbą, pavojus vaikelio sveikatai nebūtų pašalintas greičiau nei pareiškėjas truko nuvykti į vaistinę, kadangi jų adresu Kauno rajone, GMP dažniausiai užtrunka atvykti apie 40 minučių. Teismui priimtina logiška Institucijos nuomonė, jog nesutinkama, kad nebuvo alternatyvų, nes vaiko būklė nebuvo kritiška, nes jei vaiko būklė būtų buvusi pavojinga, grėstų pavojus gyvybei, asmuo būtų kvietęs greitąją pagalbą arba vaiką gabentų į gydymo įstaigą. Šiuo atveju vaistų nuo karščiavimo pirkimas nėra ta aplinkybė, kuri gali būti pripažįstama kaip būtinasis reikalingumas. Pažymėtina, jog H. N. teigimu, jis gyvena (duomenys neskelbtini), tai yra riboto pasiekiamumo teritorijoje, į kurią išsikviesti ,,Taxi” ar pavežėją būtų užtrukę akivaizdžiai ilgiau nei, kad pačiam automobiliu nuvykti į už kelių kilometrų esančią vaistinę Ramučių kaime, tačiau pagal internetinį žemėlapį ,,Google maps“ matyti, jog nuo pareiškėjo namų iki ,,Gintarinės vaistinės“, ar ,,Camelia“ ,,Benu“ vaistinių su automobiliu yra kelių minučių kelias, kas reiškia, jog pėsčiomis nueiti neužtruktų pernelyg ilgai, be to, nėra byloje duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjo sugyventinė neturi teisės vairuoti transporto priemones, nėra nurodyta priežasčių, kodėl būtent ji negalėjo nuvažiuoti iki vaistinės. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. gegužės 22 d. policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareiškėjas grįžęs namo po įvykio buvo susinervinęs dėl dukros būklės, todėl sugyventinė nuėjo iki įvykio vietos, iš kurios pasišalino H. N., su tikslu pranešti, jog galima susitarti ir atlyginti patirtus nuostolius (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 22168914996, medžiagos 6 lapas). Tai akivaizdu, kad iki vaistinės buvo galimybė, neatvykus taksi ar greitajai nueiti pėsčiomis ar paprašyti pavežti kaimynų. Iš aptartų aplinkybių visumos, konstatuotina, jog H. N. padarytas administracinis nusižengimas yra siejamas išimtinai, kaip būtinasis reikalingumas.
Pareiškėjas suvokė, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau veikdamas tyčia, sėdo už automobilio vairo ir vairavo automobilį. Aptartų aplinkybių kontekste matyti, kad pareiškėjas nesiekė pasinaudoti kitomis alternatyvomis, iškėlė savo asmeninius tikslus aukščiau visuomenės moralės normų. Tai, jog H. N. dukra sirgo ir jai reikėjo vaistų, laikytina, kaip pareiškėjui svarbi aplinkybė, bet tai negali būti prilyginama būtinajam reikalingumui.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas
Pareiškėjui H. N. už ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, padarytus pažeidimus, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, buvo paskirta galutinė 850 Eur bauda. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismui pateiktu skundu prašė sumažinti jam paskirtą administracinę nuobaudą. Pareiškėjas savo prašymą grindė tuo, kad jo materialinė padėtis yra sunki, jis šiuo metu nedirba, visos šeimos dabartinės oficialios pajamos yra apie 400 Eur per mėnesį, kurias gauna sugyventinė iš darbo biržos. Atkreiptinas dėmesys, jog nors pareiškėjas prašo sumažinti jam paskirtą baudą, tačiau savo pateiktame skunde pareiškėjas ne tik, kad savo veiksmų nevertina kritiškai, bet dar ir nurodo, kad bet kokios priemonės panaudotos vaiko sveikatai kilusiam pavojui pašalinti yra daug svarbiau nei, kad padaryta turtinė, šiuo atveju menkavertė (poros šimtų eurų) materialinė žala. Pareiškėjas gaunamas 400 Eur pajamas įvardina kaip mažas, tačiau kitam asmeniui padarytą 200 Eur žalą, vertina kaip menkavertę. Tai tik patvirtina, kad tokie H. N. teiginiai yra gynybinio pobūdžio, o ne neigiamas vertinimas savo neteisėtų veiksmų. Iš Teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ išrašo apie asmens darbovietę, gautas iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos matyti, kad pareiškėjas tiek birželio, tiek liepos mėnesiais dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ už ką turėjo būti gaunamas darbo užmokestis. Byloje nėra jokių duomenų, kad asmuo būtų bandęs sumokėti baudą, padaręs bent įmoką, ar dėl baudos išdėstymo, su prašymu dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis, būtų kreipęsis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. H. N. neginčija, kad padarė administracinius nusižengimus, prašo panaikinti nutarimą ar paskirtą baudą sumažinti, tačiau nėra jokių pagrindžiančių įrodymų, jog asmuo iš esmės savo veiksmus vertintų neigiamai, ar dėtų pastangas už padarytus pažeidimus atsakyti. Administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimus, todėl padaręs juos privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius.
H. N. padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą: jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, padarė eismo įvykį, padarydamas žalą kitų asmenų turtui, kurį įvertina kaip menkavertį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Asmuo suvokė ir žinojo, kad padarė eismo įvykį, žinojo, kad privaloma pildyti eismo įvykio deklaraciją, arba į eismo įvykio vietą kviesti policiją, tačiau eismo įvykio vietoje jis nepasiliko, nepalaukė policijos, kad būtų išaiškintos šio eismo įvykio aplinkybės ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė bei pristatęs vaistus dukrai, jis į įvykio vietą negrįžo. Taip įvertinama ir tai, kad pareiškėjas anksčiau administracine tvarka baustas, jis buvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tokius kaip leistino greičio viršijimas, chuliganiškas vairavimas (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 22168914996, medžiagos 38–43 lapas). Minėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja H. N., rodo jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias, privalomas elgesio taisykles. Asmuo anksčiau būdamas nubaustas už padarytus pažeidimus ir toliau juos darė, paskirtos baudos jo neatgrasė nuo administracinių nusižengimų darymo. Paskiriant sankcijas už aptartus pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Šiuo atveju privataus asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą.
Teismas pabrėžia, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda sukelia teisės pažeidėjui neigiamų pasekmių. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas (Vilniaus apygardos teismo nutartis, bylos Nr. ATP-451-843/2016), apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kaip ir buvo nurodyta, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Teismas konstatuoja, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 5 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-11889-2022 už ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą surašytas teisėtai bei pagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, kad H. N. buvo skirta 850 eurų dydžio bauda, kai ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bauda gali būti nuo 300 eurų iki 560 eurų, o ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bauda gali būti 850 eurų iki 2 000 eurų. Tai rodo, kad pareiškėjui buvo paskirta minimali bauda.
Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
H. N. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 5 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-11889-2022 palikti nepakeistą.
Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK 22168914996 medžiagą grąžinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.