Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2017-05-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-179-470/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-05-03
Bylos Nr.
1-179-470/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19955-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Snaigė Juknevičienė
Nukentėjusysis
D. Š.
Kaltinamasis
R. Š.
Baudžiamoji byla Nr. 1-179-470/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19955-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.2.6.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.;1.2.4.8.3.
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 3 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė,sekretoriaujant R. N.,dalyvaujant prokurorei R. K.,nukentėjusiajai D. Š.,gynėjui advokatui A. V. P.,nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovei A. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, pradinio išsilavinimo, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2015-12-11 Alytaus r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje 3 MGL dydžio bauda, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) ir 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Š. 2017 m. vasario 28 d. apie 20.00 valandą namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto pasekoje smurtavo prieš savo šeimos narius –dukras G. Š., kuriai delnu trenkė į dešinės rankos dilbį ir suėmęs abiejomis rankomis už plaukų tampė, taip G. Š. sukėlė fizinį skausmą, po to suėmęs viena ranka savo mažametei dukrai L. Š. už plaukų, juos tampė, taip L. Š. sukėlė fizinį skausmą, tada kartą kumščiu sudavė mažametei dukrai R. Š. į dešinės kojos kelienį ir suėmęs plaukus viršugalvyje tampė, taip smurtaudamas nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje. Be to, jis tuo pačiu metu sudavė kartą kumščiu sutuoktinei D. Š. per dešinės rankos žąstą, kartą delnu į krūtinės sritį, kai ji bandė atitraukti jį nuo dukros G. Š., taip smurtaudamas nukentėjusiajai D. Š. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, jis 2017 m. kovo 1 d. apie 12.00 valandą (duomenys neskelbtini) teritorijoje smurtavo prieš savo šeimos narį dukrą G. Š., į kurią tyčia metė pagalius ir vienu iš jų pataikė nukentėjusiajai į sprandą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. Š. kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies. Jis parodė, kad naudojo fizinį smurtą prieš dukras ir prieš žmoną D. Š. 2017 m. vasario 28 d. Dėl to, kad 2017 m. kovo 1 d. metė pagalį į dukrą G. Š. ir taip jai sukėlė fizinį skausmą, kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad 2017 m. vasario 28 d. vakare apie 20 valandą po girtavimo išsimiegojęs pasigedo 10 eurų. Buvo įsitikinęs, kad pinigus iš jo paėmė sutuoktinė, todėl ją užsipuolė. Kadangi sutuoktinė neprisipažino, kilo konfliktas. Į konfliktą įsikišo dukros G., L. ir R.. Jis neprisimena, kaip naudojo fizinį smurtą prieš dukras, tačiau iš dukrų parodymų jis sprendžia, kad toks faktas galėjo. Nė vieno konkretaus veiksmo dukrų atžvilgiu neprisimena, nes tą vakarą buvo visiškai girtas. Taip pat neprisimena, ar smurtavo prieš savo sutuoktinę D. Š., tačiau taip pat pripažįsta, kad taip galėjo būti. Dėl savo poelgių labai gailisi, sutinka atlyginti civilinį ieškinį. 2017 m. kovo 1 d. apie 10 valandą pas juos į namus patikrinti situacijos šeimoje atvyko D. seniūnas V. R. ir socialinė darbuotoja L. B.. Jo sutuoktinė D. Š. kalbėjosi su L. B. ir jis išgirdo, kaip L. B. telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Tai išgirdęs, jis pabėgo iš namų. Prabuvęs apie 3 valandas, nusprendė grįžti atgal į namus, tačiau jį pamačiusi dukra G. pradėjo jį gaudyti. Jis suprato, kad jeigu ji pagaus, tai iškvies policijos pareigūnus, todėl bėgo takeliu priešais namus link pušyno, o ji vijosi. Bėgdamas nerinko jokių pagalių ir į dukrą nemėtė.

Analogiškus parodymus kaltinamasis davė ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 130-131, 135-136).

Nukentėjusioji D. Š. parodė, kad gyvena su sutuoktiniu R. Š. ir penkiais vaikais: G. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., J. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., L. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., R. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., ir M. Š., gim. (duomenys neskelbtini).. Sutuoktinis niekur nedirba, vartoja alkoholį. 2017 m. vasario 28 d. jis namuose su draugu girtavo, vėliau jį išlydėjo namo, o pats grįžo apie 20.00 valandą ir nuėjo miegoti. Po kurio laiko nubudęs ėmė ieškoti 10 eurų, o jų neradęs, apkaltino dukrą L pinigų vagyste. Dėl to įvyko konfliktas. Išgirdusi triukšmą, ji atėjo į kambarį ir pamatė kaip R. Š. gulinčiai lovoje G. trenkė ranka per ranką. Ji bandė R. Š. atitraukti nuo G., bet jis nepasidavė. Tada trenkė dukrai R. į koją, pagriebė L. už palaidų plaukų ir pradėjo tampyti. Mergaitės L. su R. ėmė verkti. Ji norėjo paskambinti į policiją, bet sutuoktinis iš jos ir vaikų atėmė telefonus, jai bandant atitraukti nuo G., sutuoktinis kartą kumščiu trenkė jai per dešinės rankos žastą ir kartą delnu į krūtinę, dėl ko ji juto stiprų skausmą. Paskui prasidėjo psichologinis smurtas, o būtent, maždaug po 23 valandos sutuoktinis toliau koneveikė dukras necenzūriniais žodžiais, neleido joms miegoti, kilnojo jų antklodes, junginėjo šviesą. Ryte dukros neišėjo į mokyklą, į jų šeimą atvyko socialinė darbuotoja, kuri dėl išvakarėse buvusio įvykio pasiūlė iškviesti policijos darbuotojus, kurie buvo reikalingi dar ir nustatyti R. Š. girtumą. Išgirdęs, kad kviečiama policija, R. Š. per langą iš namų pabėgo. Socialinę darbuotoją buvo iškvietusi R. Š. sesuo I. Š., nes jai paskambino G.. Į medikus dėl įvykio ji pagalbos nesikreipė nei dėl savęs, nei dėl mušamų dukterų, nes jos patyrė nežymius sužalojimus, o kai kurios sužalojimų visai nepatyrė, tačiau visos skundėsi fiziniu skausmu. 2017 m. kovo 1 d., kai R. Š. išbėgo iš namų, jį nusivijo duktė G., kuri vėliau grįžo verkdama ir jai paaiškino, kad tėvas į ją mėtė pagalius, vienu jų pataikė jai į sprandą. Ji apžiūrėjo dukters sprandą, matėsi paraudimas.

Nepilnametė nukentėjusioji G. Š. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad po Užgavėnių šventės vakare tėvas namuose buvo girtas ir kabinėjosi prie mamos, kaltino sesę, kad pavogė jo 10 eurų. Tėtis žodžiu kaltino L., kad ji pavogė 10 eurų. L. tampė už plaukų, L. verkė. Ji stojo ginti sesės, tačiau tėvas jai trenkė pagalve per veidą, bet nepataikė, nes pataikė į ranką, o taip pat delnu trenkė į jos dešinės rankos dilbį. Jai skaudėjo, buvo raudona. Tą dieną tėvas buvo labai girtas. Smūgiai pagalve skausmo nesukėlė, tačiau tėvas, kai ji gulėjo lovoje, abiem rankomis suėmė viršugalvyje ją už plaukų ir tampė, dėl ko jai stipriai skaudėjo, vėliau dar kurį laiką jautė skausmingą gavos odą. Ją stojo ginti motina, tačiau tėvas trenkė motinai per krūtinę ir ranką. Tėvas L. tampė plaukus, R. trenkė kumščiu į dešinį kelienį. R. verkė ir sakė, kad jai skauda. Kad R. tėvas tampė už plaukų, ji nematė, tačiau apie tai vėliau jai pasakė sesės. Kitą dieną, kai ji su J. sekė tėtį, R. Š. vieną kartą pagaliu jai pataikė į sprandą. Pagalys nebuvo ilgas ir nestoras (b.l.36-38).

Savo parodymus nukentėjusioji G. Š. patvirtino, kas užfiksuota parodymų patikrinimo vietoje protokolu. G. Š. parodė, kaip ji 2017-03-01 išėjo iš namų ir takeliu nuo namų link miško vijosi tėvą R. Š.. Parodė vietą ir atstumą, kuris buvo tarp jos ir tėčio, kai jis į ją metė pagalį (1 t., b. l. 40-48).

Nepilnametė nukentėjusioji L. Š. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad 2017-02-28 vakare su sese R. grįžo į namus apie 17. 30 val. Vakare tėtis savo slėptuvėje nerado 10 eurų, todėl apkaltino ją pinigų vagyste. Ji pasiskundė sesei G., kad tėtis ją apkaltino. G. su tėčiu susipyko ir tėtis pradėjo muštis. Kai G. nuėjo į savo kambarį, tada tėtis pradėjo jai tampyti už plaukų, dėl ko jai skaudėjo galvą, ji verkė. Mama paėmė tėtei už rankos ir tada jis plaukus paleido, bet trenkė mamai žemiau kaklo ir į nugarą po vieną smūgį. Po to įsikišo G.. Ją tėtis taip pat tampė už plaukų, G. truputį verkė ir sakė, kad jai skauda. Kai tėtis trenkė mamai, jos kaklas buvo raudonas, mama sakė, kad labai skaudėjo. Per kaklą trenkė taip pat vieną kartą. Mamai byrėjo ašaros. Kai G. ir R. gulėjo, tėtis norėjo trenkti G., bet pataikė R. į dešinės kojos kelienį. G. sakė, kad R. liko mėlynė. R. koją skaudėjo. Apie mėlynę pasakojo G.. Tėtis atėmė visus telefonus, kad jos negalėtų iškviesti policijos. Kitą dieną atvyko soc. darbuotoja ir iškvietė policiją, bet tėtis pabėgo. Ji matė, kaip G. su J. sekė tėtį, o tėtis į juos mėtė pagalius, bet nematė, kad kam nors būtų pataikęs. Po kelių dienų tėtis grįžo į namus, bet mama jo neįleido, vėliau tėtis jai grąsino pasikarsiąs. Tėvo ji bijo, nes būdamas girtas kabinėjasi, gali pakelti ranką. Anksčiau nėra buvę, kad tėtis tampytų ją už plaukų. Ji patvirtino mačiusi, kaip tėtis G. mušė pagalve. Tuo metu G. su R. gulėjo ant lovos ir žiūrėjo televizorių. Jai atrodė, kad su pagalve mušė stipriai. Vieną kartą lyg G. pataikė į dešinę ranką, kitą kartą gal į koją. Tėtis pagalve trenkė gal du ar tris kartus. Tėtis G.dar norėjo trenkti kumščiu, bet pataikė R. (1 t., b. l. 58-60).

Nepilnametė nukentėjusioji R. Š. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad G., L.ir ji vakare gulėjo ir žiūrėjo televizorių, o atėjęs tėtis atiminėjo antkoldes ir pradėjo jas daužyti. Tėtis norėjo kumščiu trenkti G., bet pataikė jai į dešinės kojos kelienį, dėl ko ji verkė. Po to tėtis jai pešiojo už plaukų. Nuo plaukų tampymo jai skaudėjo. Mama jai norėjo padėti, bet tėtis mamą stumdė ir trenkė ranka po kaklu. Mamai liko jo delno žymės. Mamai skaudėjo, nes ji verkė. Tėtis L. pešiojo už plaukų suėmęs juos abiem rankomis, G. trenkė į ranką ir pešiojo už plaukų. Kai L. pešiojo, ji pradėjo verkti, nes jai skaudėjo. Matė, kai G. apgynė ją ir L., ji atstatė dešinę ranką, o tėtis jai pataikė delnu. Jai trenkė vieną kartą. Paaiškino, kad tėčio bijo, nes jis gali muštis (t. 1, b. l. 73-74).

Liudytoja L. B. parodė, kad ji dirba D. seniūnijoje socialine darbuotoja, dirbančia su socialinės rizikos šeimomis. Paaiškino, kad su Š. šeima dirba nuo 2011m. 2017-03-01 iš Alytaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus gavo pranešimą, kad R. Š. girtauja ir vaikai nėra išleisti į mokyklą. Kartu su seniūnu V. R. apie 10 val. nuvyko į šeimą. Įėjus į butą, rado R. Š. sėdintį virtuvėje, matėsi, kad yra neblaivus. Visi vaikai buvo namuose. Vaikai paaiškino, kad 2017 m. vasario 28 d. tėtis triukšmavo, girtavo ir naudojo fizinį smurtą. Tampė už plaukų G., R. ir L.. R. su ranka sudavė per koją. G. sudavė pagalve per ranką. D. Š. patvirtino vaikų žodžius. R. Š. per langą pabėgo. Ji iškvietė policijos pareigūnus (t. 1, b. l. 98-99)

Liudytoja A. D. parodė, kad ji yra Š. kaimynė. Gyvena virš Š. buto, todėl labai dažnai girdi iš jų buto sklindantį triukšmą. Dažniausiai girdi kaip R. Š. pykstasi su dukra G.. 2017-02-28 antroje dienos pusėje ji girdėjo triukšmą, riksmus, G., D. ir R. balsus. Per triukšmą konkrečių žodžių negirdėjo. Policijos nekvietė, nes vakare triukšmas nurimo. 2017-03-01 apie 10 val. pamatė kaip atvyko seniūnas su socialine darbuotoja, su jais kalbėjosi, kad kažką darytų dėl kaimynų triukšmo. Su jais kartu nuėjo pas Š. į butą. R. Š. buvo neblaivus, matė kaip jis iššoko per langą. Pati nematė kaip R. Š. naudojo fizinį smurtą prieš savo vaikus. Iš girdimo triukšmo supranta, kad tuose namuose yra naudojamas smurtas (t. 1, b. l. 102-103).

Šalies argumentai

Protokolu – pareiškimu D. Š. nurodė, kad 2017-02-28 apie 20 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini) neblaivus sutuoktinis R. Š. smurtavo prieš dukras G., L. ir R. Š., suduodamas kumščiais į įvairias kūno vietas (t. 1, b. l. 1).

Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta, kuri yra butas (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 7-13).

Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodoma, kad budėtojas gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) bute smurtauja tėvas prieš mažamečius vaikus. Įvykio vietoje laukia socialinė darbuotoja. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2017-02-28 tėvas R. Š. smurtavo prieš tris savo vaikus. Nukentėjusioji G. Š. paaiškino, kad smurtas pasireiškė plaukų tampymų ir tėvo smūgiu iš pagalvės į dešiniąją ranką. Akivaizdžių smurto požymių nesimatė (t. 1, b. l. 27-30).

Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodoma, kad budėtojas gavo pranešimą jog (duomenys neskelbtini) bute smurtauja tėvas prieš mažamečius vaikus. Įvykio vietoje laukia socialinė darbuotoja. Nukentėjusioji L. Š. paaiškino, kad smurtas pasireiškė tampymu už plaukų (1 t., b. l. 52-55).

Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto smurtą patyrusi R. Š. paaiškino, kad smurtas pasireiškė tuo, kad tėvas R. Š. sudavė jai ranka į dešinę koją ir tampė už plaukų (1 t., b. l. 66-69).

Specialisto išvada konstatuojama, kad G. Š. kūno paviršiuje, apžiūrint 2017-03-01, objektyvių trauminio poveikio žymių nėra (t. 1, b. l. 51).

Specialisto išvada konstatuojama, kad L. Š. kūno paviršiuje, apžiūrint 2017-03-01, objektyvių trauminio poveikio žymių nėra (1 t., b. l. 64)

Specialisto išvada konstatuojama, kad R. Š. yra poodinė kraujosruva dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 78).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikų kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 140 straipsnio 3 dalis numato, kad jei tokie patys veiksmai arba kankinimas padarytas mažamečiui, asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kaltinamasis R. Š. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad vieną iš kaltinime nurodytų dienų 2017-02-28 buvo girtas, kabinėjosi prie savo vaikų – nepilnamečių dukterų G., L. ir R., smurtavo prieš jas fiziškai, dėl ko atsirado padariniai, t. y. nukentėjusiosios patyrė fizinį skausmą, o R. Š. dar ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors visų aplinkybių dėl smurto nepamena dėl girtumo, tačiau smurto prieš šeimos narius, tame tarpe mažamečius, faktai įrodyti nukentėjusiųjų parodymais, kurie yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampa. Nukentėjusios jautė fizinį skausmą, kas patvirtinama jų parodymais, be to nukentėjusiajai R. Š. kaltinamojo vieksmais padarytas nežymus sveikatos sutikdymas dėl kraujosrūvos dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, kas objektyviai patvirtinta specialisto išvada. Nors kaltinamasis savo kaltės dėl 2017-03-01 padaryto smurto dukters G. Š. atžvilgiu nepripažino, tačiau jo kaltė grindžiama nukentėjusiosios parodymais, be to, kaip išvestinis įrodymas vertinamas D. Š. liudijimas, kad megaitė verkė, skundėsi gavusi per sprandą pagaliu. Kaltinamojo veikos atitinka BK 140 straipsio 2 dalies ir 3 dalies dispoziciją. Nukentėjusiąja pripažinta L. Š. yra 11 metų amžiaus, R. Š. 8 metų amžiaus, taigi, jos atitinka mažamečių sąvoką pagal nusistovėjusią tiek teisės doktriną, tiek teismų praktiką, nes mažamečiu laikomas asmuo, kuriam veikos padarymo metu nebuvo suėję 14 metų. Nukentėjusioji D. Š. yra kaltinamojo sutuoktinė, nukentėjusioji G. Š. yra keturiolikos metų amžiaus kaltinamojo duktė, jos atitinka šeimos nario sąvoką (BK 248 straipsnio 2 dalis). Kaltinamojo veiksmai susiję su fizinio smurto panaudojimu prieš savo šeimos narius, iš kurių du mažamečiai, taigi veikos kvalifikuojamos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 3 dalį.

Iš kaltinimo R. Š. šalintina aplinkybė dėl dviejų smūgių sudavimo G. Š. pagalve, kadangi akivaizdu, jog šie smūgiai nors ir buvo suduoti, kas patvirtinama liudytojų parodymais, tačiau negalėjo padaryti nukentėjusiajai tokį fizinį poveikį, kuris sukėlė fizinį skausmą, vertinamą pagal savo lygį kaip užtraukiantį baudžiamąją atsakomybę.

Dėl civilinio ieškinio

Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, gindama nepilnamečių nukentėjusiųjų interesus, pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 24-26), prašydama priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiosioms nepilnametėms po 100 eurų neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys tenkintinas pilnai. Neturtinė žala LR CK 6.250 straipsnyje yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (LR CK 2.250 st. 1d. ). Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi ta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ir asmens sveikatai. R. Š. nusikaltimus padarė prieš savo šeimos narius- nepilnametes dukteris, mergaitės dėl kaltinamojo veiksmų jautė skausmą, patyrė pažeminimą, išgyveno. Prašomos neturtinės žalos dydis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Kaltinamasis sutiko su civiliniu ieškiniu, jo dydžio neginčijo.

Dėl bausmės

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė 3 tyčinius nusikaltimus, kurie pagal pavojingumo laipsnį priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimai baigti. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad abiem atvejais jis buvo neblaivus, o tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 9 punktas). Atsakomybę lengvina tai, kad dėl veikų jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis teisiamas antrą kartą, jo atžvilgiu priimtas apkaltinamsis nuosprendis dėl analogiškos veikos, be to, kaltinamsis yra baustas dėl administracinių nusižengimų. Kaltinamasis yra sveikas, darbingas, tačiau kurį laiką nedirba, ilgą laiką nuolatos vartoja alkoholį, vaikais mažai rūpinasi. Šeima pragyvena iš socialinių išmokų. Pats kaltinamasis pripažino, kad netinkamą jo elgesį, vaikų nepriežiūrą, konfliktines situacijas sąlygoja jo polinkis vartoti alkoholį. Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė esantis pasiryžęs keisti gyvenimo būdą, spręsti alkoholio vartojimo problemą.

Parenkant bausmės rūšį, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis jau anksčiau už analogiškos veikos padarymą prieš savo šeimos narį buvo baustas bauda, baudą sumokėjo, tačiau jo elgesiui tai įtakos neturėjo, kas sudaro pagrindą parinkti griežtesnę nuobaudos rūšį. Sprendžiama, kad bausmės tiklus labiausiai atitiks arešto bausmė, nes trumpalaikis laisvės atėmimas sąlygos tai, kad kaltinamasis trumpam periodui bus atitrauktas iš savo gyvenamos aplinkos, kas suteiks realią galimybę išanalizuoti ir įvertinti savo veiksmus bei geriausiai jį paveiks laikytis įstatymų, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

Į bausmės laiką įskaitytina jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017-03-01 iki 2017-03-03 ir nuo 2017-03-13 iki nuosprendžio pasklebimo dienos, iš viso 54 paros. Bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 5 dalies 1 punkto pagrindais (idealios nusikaltimų sutapties atveju dėl 2017-03-28 veikos).

Dėl teismo išlaidų

Dėl privalomo gynėjo paskyrimo baudžiamojoje byloje susidarė 81,06 Eur teismo išlaidos. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas tiriant ar nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog siekiant užtikrinti rungimosi principo, taip pat teisės į gynybą principo įgyvendinimą, dalyvauja ne tik kaltinimo, bet ir gynybos pusė. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek kaltinimo, tiek gynybos, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas, dalyvavimas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo būtų nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš R. Š. už gynėjo privalomą dalyvavimą šioje byloje, kai R. Š., kaip kaltinamasis, buvo suimtas, nepriklausomai kokiais procesiniais pagrindais jis buvo suimtas, neturi būti priteistos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 3 dalyje, ir nuteisti:

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį dėl 2017-02-28 veikos 30 parų arešto;

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį dėl 2017-03-01 veikos 24 parų arešto;

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį dėl 2017-02-28 veikos 30 parų arešto.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti visiško sudėjimo ir apėmimo būdu ir nustatyti galutinę bausmę 54 paras arešto.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017-03-01 iki 2017-03-03 ir nuo 2017-03-13 iki nuosprendžio pasklebimo dienos, iš viso 54 paras.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo R. Š. po 100 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosioms G. Š., L. Š., R. Š. nustatant, kad gautomis lėšomis uzufrukto teise disponuos jų motina D. Š..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, – 3 laikmenas su nepilnamečių nukentėjusiųjų apklausų duomenimis, saugoti su baudžiamąja byla.

Kardomąją priemonę suėmimą panaikinti, kaltinamąjį R. Š. paleisti iš suėmimo teismo salėje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja (parašas) Snaigė JuknevičienėNuorašas tikrasTeisėjaSnaigė Juknevičienė2017-05-03