Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-06-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-3183-1058/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-06-12
Bylos Nr.
A15.-3183-1058/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Pažeidėjas
M. B.
Advokatai
Svetlana Radionova
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-3183-1058/2019
Teisminio proceso 4-68-3-02500-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 16.9.4; 16.9.7.1; 16.9.8 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. birželio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. B. (M. B.) ir jo atstovei advokatei Svetlanai Radionovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį, 420 straipsnio 4 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. 2019 m. gegužės 17 d., apie 19.06 val., Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, vairavo automobilį „BMV320i“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,49 promilių girtumas), kai teisė vairuoti yra atimta. Esant intensyviam eismui, tyčia iš chuliganiškų paskatų, keldamas pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, manevravo tarp važiuojančių automobilių, iš trečios eismo juostos į pirmąją ir atvirkščiai, taip juos apvažiuodamas, bei priversdamas kitus eismo dalyvius staiga keisti važiavimo kryptį. Tęsdamas judėjimą, važiuodamas trečiąja eismo juosta ir rikiuodamasis į antrąją eismo juostą buvo neatsargus ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi gretima (antra) eismo juosta važiavusį automobilį „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo ko nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į kelio atitvarus. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės ir atitvaras. Šiais veiksmais M. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 5, 6, 9, 14, 101, 110, 126 ir 127 punktus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje.

M. B. teisme savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės teisingos. Jam jau buvo atimta teisė vairuoti 2,5 m., visą tą laiką nevažinėjo ir jau ruošėsi laikyti vairavimo egzaminą, bet susipyko su žmona ir būdamas neblaivus važiavo. Mašina priklauso jam, specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu jos nevairavo.

M. B. atstovė advokatė S. Radionova prašė jos atstovaujamajam skirti kuo švelnesnes administracinio poveikio priemones, kadangi nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsakomybę lengvita tai, kad jis savo kaltę pripažįsta ir gailisi, taip pat ketina atlyginti žalą. Prašė įvertinti tai, kad M. B. augina ir išlaiko tris vaikus, todėl administracinių poveikio priemonių taikymas atsilieps ir visai šeimai.

Administracinio nusižengimo protokole prie asmens paaiškinimo atsakomybėn traukiamas M. B. nurodė, kad su nusižengimais sutinka, labai gailisi (b. l. 1).

Be M. B. prisipažinimo, jo kaltę padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus patvirtina ir byloje esantys įrodymai: M. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1); iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. gegužės 17 d., apie 19.02 val. Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, jog Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, ties Karoliniškėmis link Viršuliškių į pranešėjo automobilį „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai apsvaigęs ir dar kliudė automobilį „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „BMW“ po smūgio atsitrenkė į kelio atitvarus (b. l. 8); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio S. B. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad patruliuojant 2019 m. gegužės 17 d., apie 19.06 val., važiuojant Vilniuje, Vakariniu aplinkkeliu pastebėjo eismo įvykį. Privažiavus prie eismo įvykio vietos rado apgadintus kelio atitvarus ir du apgadintus automobilius „BMW”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio liudytojai paaiškino, kad automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Vilniuje, Vakariniu aplinkkeliu nuo Karoliniškių link Pilaitės, esant intensyviam eismui, dideliu greičiu keisdamas eismo juostas bei keldamas pavojų eismo saugumui apvažinėjo automobilius, bei rikiuodamasis atsitrenkė į antra eismo juosta važiavusį automobilį „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuo jo atšokęs trenkėsi į kelio atitvarus. Automobilio „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui D. G. bei kitiems eismo įvykio liudytojams automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. B. pasirodė neblaivus. M. B. po pirmo patikrinimo nustatytas 1,59 promilių girtumas, po antro patikrinimo 1,52 promilių girtumas (įvertinus alkotesterio paklaidą 1,49 promilių girtumas). Išklausius eismo įvykio liudytojų paaiškinimus bei išsiaiškinus eismo įvykio aplinkybes galima spręsti, kad M. B. vairavo automobilį „BMW320i“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,49 promilių girtumas) kai teisė vairuoti jam yra atimta, esant intensyviam eismui tyčia iš chuliganiškų paskatų keldamas pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui, nepasirinkdamas saugaus važiavimo greičio, manevravo tarp važiuojančių automobilių, iš trečios eismo juostos į pirmąją ir atvirkščiai, taip juos apvažiuodamas, bei priversdamas kitus eismo dalyvius staiga keisti važiavimo greitį ir kryptį, važiuodamas trečia eismo juosta, rikiuodamasis į antrą eismo juostą buvo neatidus, atsitrenkė į ta pačia kryptimi gretima (antra) eismo juosta važiavusį automobilį „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo ko nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į kelio atitvarus. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti kelio atitvarai bei abu automobiliai (b. l. 7); nukentėjusiojo D. G. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. gegužės 17 d., apie 19.10 val. automobiliu „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nuo Lazdynų mikrorajono Vakarų aplinkkeliu Pilaitės link. Važiavo leistinu greičiu, su šeima vyko į sodybą. Jam važiuojant antra eismo juosta pamatė trečia eismo juosta dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį „BMW“, kuris pradėjo per dešinę pusę lenkti prieš jį važiavusį automobilį. Sukdamas į dešinę „BMW“ vairuotojas trenkėsi į jo (D. G.) automobilio kairį šoną, tada staigiai suko atgal į kairę juostą ir nesuvaldęs trenkėsi į kairį kelio atitvarą. Iš automobilio „BMW“ išlipęs vairuotojas atrodė pastebimai girtas. Jo kolega irgi buvo girtas. Eismo įvykį matė keli liudytojai, vienas jų vos išvengė labai pavojingo susidūrimo. Eismo įvykio metu žmonės nebuvo sužaloti tik dėl laimingo atsitiktinumo, nes „BMW“ važiavo minimaliai 130 km/h greičiu. Jo automobilis draustas (b. l. 14); liudytojo A. M. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. gegužės 17 d., apie 19 val. važiavo Vakariniu aplinkkeliu nuo Lazdynų link Pilaitės. Veidrodėlyje pamatė gale atlekiant raudonos spalvos automobilį „BMW“. Pasitraukė į vidurinę eismo juostą. Lenkdamas jo vairuojamą automobilį iš kairės pusės „BMW“ staiga priartėjo prie jo. Įvykio pavyko išvengti. Toliau „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Pilaitės link akivaizdžiai viršydamas greitį. Manevravo per visas tris aplinkkelio juostas iš kairės į dešinę ir atgal. Kėlė didelį nesaugumą kitiems eismo dalyviams. Už Karoliniškių viaduko „BMW“ bandė aplenkti vieną iš eismo dalyvių „VW Sharan“, kliudė jį, metėsi į viduryje esančius kelio atitvarus bei sulamdytas sustojo kelio viduryje. Įvykio metu priešais važiavo greitoji medicinos pagalba. Iš „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išlipę du vyrai iš pirmo žvilgsnio atrodė akivaizdžiai neblaivūs. Vienas iš jų puolė aiškintis su juo (A. M.), įžeidinėti, įvyko grumtinės. Atvykusi policija vairuotojui nustatė 1,59 promilių girtumą (b. l. 13); liudytojo D. L. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad jis važiavo Oslo g. pirma eismo juosta, nuo Lazdynų pusės link Vakarinio aplinkkelio. Įvykio kaltininko „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pavojingai manevravo tarp automobilių, apvažinėjo automobilius per kelio punktyrus, įvažiavęs į Vakarinį aplinkkelį viršijo greitį. Toliau nesilaikė atstumo, manevravo tarp automobilių, pastoviai keitė eismo juostas, stipriai viršijo greitį (b. l. 12); eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotos įvykio, kurio metu apgadintas automobilis „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) aplinkybės (b. l. 10); alkotesterio rodmenys, iš kurių matyti, kad M. B. 2019 m. gegužės 17 d., 19:12:35 val. buvo nustatytas 1,59 promilių girtumas, o 19.33 val. buvo nustatytas 1,52 promilių girtumas (b. l. 16, 17); fotonuotraukos, kuriuose užfiksuota eismo įvykio vieta ir automobilio apgadinimai (24-29); papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose nurodyta, kad automobiliui „BMV320i“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta – priekinis bamperis, priekiniai dešinės ir kairės pusės ratai, priekiniai dešinės ir kairės pusės sparnai, variklio dangtis, priekiniai dešinės ir kairės pusės žibintai, priekiniai dešinės ir kairės pusės posūkio žibintai, radiatoriaus grotelės, o automobiliui „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta – priekinis bamperis, priekinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės sparnas (b. l. 11); VĮ „Regitra“ duomenų išrašas, kuriame nurodyta, kad automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku yra M. B. bei kita rašytinė bylos medžiaga.

KET 14 punktas draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Taigi KET 4 ir 9 punktai įtvirtina bendro pobūdžio pareigą būti pakankamai atidiems ir rūpestingiems. KET 101 punktas numato vairuotojams pareigą prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Jeigu eismas labai intensyvus ir visos eismo juostos užimtos, keisti eismo juostą leidžiama tik prireikus pasukti, apsisukti ar sustoti (KET 110 punktas). KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (KET 127 punktas).

Administracinė atsakomybė už neblaivaus asmens (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ar kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą) įtvirtinta ANK 423 straipsnio 3 dalyje. ANK 424 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, numatyta atsakomybė tam, kas neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones arba kai tokia teisė yra atimta, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Administracinė atsakomybė už chuliganišką, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, numatyta ANK 420 straipsnio 2 dalyje. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, kai tai padaro neblaivus asmuo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad M. B. vairavo automobilį „BMV320i“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Iš alkotesterio parodymų matyti, kad M. B. nustatytas 1,52 promilių girtumas, įvertinus alkotesterio paklaidą atsakomybėn traukiamo asmens naudai, jam nustatytas girtumas – 1,49 promilių, kas atitinka administracinės atsakomybės ribas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje M. B. už vairavimą esant neblaiviam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams ir 6 mėnesiams. Taigi 2019 m. gegužės 17 d. M. B. vairavo automobilį, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta. M. B. vairavo automobilį esant intensyviam eismui, jis nepasirinko saugaus važiavimo greičio, manevravo tarp važiuojančių automobilių, chaotiškai keitė eismo juostas apvažiuodamas kitas transporto priemones, priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai keisti važiavimo kryptį. Aplinkybę, kad M. B. esant intensyviam eismui vairavo ypač neatsargiai, važiavo dideliu greičiu, tyčia, chaotiškai ir be jokios aiškios priežasties keitė eismo juostas, keldamas avarines situacijas ir trikdydamas eismo saugumą, patvirtina liudytojų D. L., A. M. ir nukentėjusiojo D. G. paaiškinimai, iš kurių nustatyta, jog sunkūs padariniai nagrinėjamu atveju nekilo tik dėl laimingo atsitiktinumo. Kaip nurodė liudytojas A. M. jam vos pavyko išvengti labai pavojingo susidūrimo, tą patvirtino ir nukentėjusysis D. G.. Toks M. B. elgesys yra visiškai nepriimtinas KET požiūriu, keliantis ypatingai didelį pavojų eismo saugumui ir kitų žmonių sveikatai, gyvybei bei turtui, kas leidžia spręsti, jog nagrinėjamu atveju M. B. taip elgėsi iš chuliganiškų paskatų ir tai visiškai atitinka chuliganiško vairavimo sudėtį, įtvirtintą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Be to, vairuodamas automobilį „BMV320i“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn traukiamas M. B. sukėlė ir eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė bei kelio atitvaras. M. B. vairuojant automobilį ir rikiuojantis į kitą eismo juostą, jis buvo neatsargus ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi gretima eismo juosta važiavusį automobilį „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo ko nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į kelio atitvarus. Šias faktines aplinkybes patvirtina įvykį mačiusio liudytojo A. M. bei nukentėjusiojo D. G. paaiškinimai. Automobilio „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų faktą patvirtina ir papildomi duomenys apie eismo įvykį bei fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti automobiliams padaryti apgadinimai.

Taigi byloje neginčytinai nustatyta, jog M. B. vairavo būdamas neblaivus, kai teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta, toks jo vairavimas laikytinas chuliganišku, be to, vairuodamas M. B. sukėlė eismo įvykį. Įvertinus tai, kad būdamas neblaivus ir vairuodamas automobilį M. B. sukėlė eismo įvykį, jo veiksmai pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį kvalifikuoti pagrįstai. Administracinio nusižengimo protokole atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai papildomai buvo kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 4 dalį ir 424 straipsnio 4 dalį. Teismo įsitikinimu, toks M. B. veiksmų kvalifikavimas yra visiškai nepagrįstas, kadangi tas pats teisiškai reikšmingas kvalifikuojantis požymis – asmens girtumas buvo įvertintas trys kartus, taip apsunkinant atsakomybėn traukiamo asmens padėtį.

ANK 635 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad tuo atveju, kai administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Todėl vadovaujantis minėta nuostata, M. B. padarytas administracinis nusižengimas iš ANK 420 straipsnio 4 dalies perkvalifikuotinas į ANK 420 straipsnio 2 dalį, o iš ANK 424 straipsnio 4 dalies – į ANK 424 straipsnio 3 dalį.

M. B. administracinio nusižengimo protokole taip pat pareikštas kaltinimas ir pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, kuriame numatyta atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytus. Kadangi M. B. pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 3 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį, kuriuose taip pat numatyta atsakomybė už KET pažeidimus, jam inkriminuota ANK 417 straipsnio 8 dalis laikytina pertekline, kadangi KET pažeidimus ir atsakomybę pagal šį straipsnį apima ANK 420 straipsnio 2 dalis, 423 straipsnio 3 dalis ir 424 straipsnio 3 dalis. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, požymių ir administracinė byla šioje dalyje nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti trys administraciniai nusižengimai transporto srityje, kurie laikytini ypač šiurkščiais), jų padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad M. B. prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama M. B. asmenybė – baustas administracine tvarka, įskaitant ir už KET pažeidimus, tarp jų ir už vairavimą esant neblaiviam, turi galiojančių nuobaudų. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti M. B. paskyrus baudas, kurių dydis nustatytinas artimas ANK 420 straipsnio 2 dalies, 423 straipsnio 3 dalies ir 424 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytų baudų vidurkiams. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo atveju yra numatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 5 metų (ANK 423 straipsnio 4 dalis), o už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 2 metų. Nors, kaip minėta, M. B. teisė vairuoti transporto priemones yra atimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutarimu, vis tik, pagal formuojamą teismų praktiką bei atsižvelgiant į ANK 28 straipsnio 3 dalies nuostatas, tai neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl šios poveikio priemonės taikymo. Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu. M. B. padarė net tris administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, visi padaryti nusižengimai yra ypač šiurkštūs, keliantys pavojų ne tik eismo saugumui bet ir aplinkinių sveikatai, gyvybei bei turtui, padarytais nusižengimais sukeltos realios pasekmės – apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė bei kelio atitvaras. Kaip minėta, M. B. jau yra baustas už vairavimą esant neblaiviam, vis tik akivaizdu, jog jis teigiamų išvadų nedaro, savo elgesio nekeičia, net nesibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, šio nepaisydamas, vairuoja transporto priemonę. Nusižengimų darymo metu jo nesustabdė nei trys vaikai, nei suvokiama pareiga jais rūpintis ar išlaikyti, dėl to ši aplinkybė administracinio poveikio priemonės skyrimui įtakos neturi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, M. B. skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 metų laikotarpiui.

Už ANK 423 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto nusižengimo padarymą yra numatyta galimybė skirti administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą (ANK 423 straipsnio 5 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „BMV320i“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso atsakomybėn traukiamam M. B.. Atsižvelgiant į tai, kad M. B. padarė tris šiurkščius administracinius nusižengimus, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai tokia teisė yra atimta (teisė atimta už vairavimą esant neblaiviam), jam nustatytas girtumo laipsnis yra artimas ribai, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, vairuojama buvo esant intensyviam eismui, grubiai pažeidžiant KET, sąmoningai keliant avarines situacijas, trikdant eismo saugumą, keliant pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei, jo veiksmais sukelti realūs padariniai – apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė bei kelio atitvaras, teismas sprendžia, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas, siekiant užkirsti kelią naujų KET pažeidimų padarymui, yra neišvengiamai būtinas ir proporcingas padarytiems nusižengimams, todėl M. B. priklausantis automobilis „BMV320i“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, 417 straipsnio 8 dalimi, 420 straipsnio 2 dalimi, 423 straipsnio 3 dalimi, 424 straipsnio 3 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 636 straipsniu,

nutaria:

nutraukti M. B. administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį nesant administracinio nusižengimo požymių.

M. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 875 EUR dydžio baudą.

M. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 1 300 EUR dydžio baudą su transporto priemonės – automobilio „BMV320i“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

M. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 575 EUR dydžio baudą.

M. B. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje numatytų nusižengimų padarymą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 metų laikotarpiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir M. B. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1 300 EUR dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams ir su transporto priemonės – automobilio „BMV320i“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –19101245447.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Giedrė Telksnienė