Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. išteisintas:

(dėl dokumento – 2004-03-09 įgaliojimo suklastojimo ir realizavimo) kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., požymių;(dėl dokumento – 2004-04-24 pažymos suklastojimo ir panaudojimo) kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., požymių;(dėl dokumento – UAB draudimo kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ draudimo liudijimo (poliso) suklastojimo ir jo panaudojimo) kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., požymių;(dėl dokumento – 2004-04-26 muitinės deklaracijos C IMO (duomenys neskelbtini) suklastojimo ir jos panaudojimo) kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., požymių;(dėl dokumento – 2004-05-05 pažymos-sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) serija 23F suklastojimo, realizavimo, panaudojimo) kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., požymių;(dėl dokumento – 2004-05-05 PVM sąskaitos faktūros serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimo, realizavimo, panaudojimo) kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., požymių;(dėl dokumento – 2004-05-05 muitinės deklaracijos BE KO (duomenys neskelbtini) suklastojimo, panaudojimo) kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. buvo kaltinamas tuo, kad tiksliai nenustatytu laiku R. Š. įmonės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ant blanko su minėtos įmonės rekvizitais surašė 2004-03-09 įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad jis, A. D., R. Š. įmonės direktorius, įgalioja L. A. a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nupirkti užsienyje ir pargabenti į Lietuvą lengvuosius ir krovininius automobilius R. Š. įmonės vardu, atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus, tokį dokumentą patvirtino įmonės savininko R. Š. parašo atspaudu bei R. Š. įmonės antspaudu ir taip sąmoningai, t.y. tyčia, pagamino netikrą dokumentą, nes žinojo, kad nurodo tikrovės neatitinkančius duomenis, nes toks asmuo dėl tokio įgaliojimą nei į R. Š. įmonę, nei asmeniškai į A. D. nesikreipė, po ko realizavo minėtą žinomai netikrą dokumentą atiduodamas jį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kurie tokį įgaliojimą 2004-04-24 pateikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos sargybų būrio pasieniečiui E. S.;

be to, jis, buvo kaltinamas tuo, kad tiksliai nenustatytu laiku R. Š. įmonės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ant blanko su minėtos įmonės rekvizitais surašė 2004.04.24 pažymą, kurioje nurodė „Automobilio VW PASSAT (duomenys neskelbtini), parvykusio 2004.04.24 iš Vokietijos iki Šiaulių kelionės išlaidos sudaro 200 Lt (du šimtai lt.). R. Š. įmonės direktorius A. D.", tokį dokumentą patvirtino savo parašu, R. Š. įmonės antspaudu ir taip sąmoningai, t.y. tyčia, pagamino netikrą dokumentą, nes žinojo, kad nurodo tikrovės neatitinkančius duomenis, nes toks automobilis R. Š. įmonės vardu į Lietuvos Respubliką nebuvo įvežtas ir nebuvo su jo atvežimu susijusių kokių nors išlaidų, po ko minėtą žinomai netikrą dokumentą panaudojo 2004.04.26 pateikdamas Šiaulių teritorinės muitinės, esančios (duomenys neskelbtini), inspektorei S. A.;

be to, jis, buvo kaltinamas tuo, kad R. Š. įmonės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2004-04-26 užpildė UAB draudimo kompanijos „(duomenys neskelbtini)" draudimo liudijimą (polisą) - vienkartinę garantiją serija LD Nr. (duomenys neskelbtini), apdraudžiant atsakomybę, susijusią su neva į Lietuvos Respubliką laikinai įvežtu perdirbti lengvuoju automobiliu VW PASSAT kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino ją įrašydamas savo duomenis „A. D. (duomenys neskelbtini) bei pasirašydamas ir taip sąmoningai, t.y. tyčia, suklastojo tikrą dokumentą, nes žinojo, kad nurodo tikrovės neatitinkančius duomenis, nes toks automobilis R. Š. įmonės vardu į Lietuvos Respubliką nebuvo įvežtas, po ko minėtą žinomai suklastotą dokumentą panaudojo 2004.04.26 pateikdamas Šiaulių teritorinės muitinės, esančios (duomenys neskelbtini), inspektorei S. A.;

be to, jis, buvo kaltinamas tuo, kad R. Š. įmonės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2004-04-26 deklaruodamas neva atliktą automobilio VW PASSAT, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) įvežimą į Lietuvos Respubliką užpildė muitinės deklaraciją C IMO (duomenys neskelbtini), kurios I-ame langelyje „DEKLARACIJA" įrašė „EU S", 2-ame langelyje „Siuntėjas/Eksportuotojas" įrašė „M. B. (duomenys neskelbtini)", 7-ame langelyje „Registracijos numeris" įrašė „(duomenys neskelbtini)", 8-ame langelyje „Gavėjas" įrašė „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) IND. ĮMONĖ (duomenys neskelbtini)", 12-ame langelyje „Vertės detalizacija" įrašė „+250", 14-ame langelyje „Deklarantas/atstovas" įrašė „IMPORTUOTOJAS", 15-ame langelyje „"Šalis siuntėja/eksportuotoja" įrašė „VOKIETIJA", 16-ame langelyje „Kilmės šalis" įrašė „VOKIETIJA", 20-ame langelyje „Pristatymo sąlygos" įrašė „EXW BERLIN", 21-ame langelyje „Aktyvioji transporto priemonė ir jos priklausomybė vykstant per sieną" įrašė „VW PASSAT (duomenys neskelbtini) DE", 22-ame langelyje „Valiuta ir bendroji faktūrinė vertė" įrašė „EUR 5000", 23-iame langelyje „Kursas" įrašė „0/3.4528", 24-ame langelyje „Sandorio rūšis" įrašė „1 1", 25 langelyje „Transporto rūšis pasienyje" įrašė „90", 26-ame langelyje „Vidaus transporto rūšis" įrašė „90", 27-ame langelyje „Iškrovimo vieta" įrašė „(duomenys neskelbtini)", 28-ame langelyje „Finansiniai ir banko duomenys" įrašė „A/S (duomenys neskelbtini) AB (duomenys neskelbtini). KODAS (duomenys neskelbtini)", 29-ame langelyje „Atvykimo per sieną įstaiga" įrašė „KAKALVAR KK40", 3I-ame langelyje „Krovinio vietos ir prekės aprašymas" įrašė „1. NE 2. L/A VW PASSAT, PGM / MT 2001.05.27, PILKA, K / NR (duomenys neskelbtini), 125 KW 3. 2324 CMQ", 32-ame langelyje „Prekė Nr" įrašė „1", 33-iame langelyje "prekės kodas" įrašė „87032390 2", 34-ame langelyje „"Kilmės šalies kodas" įrašė „DE", 35-ame langelyje „Masė bruto (kg)" įrašė „1493", 37-ame langelyje „PROCEDŪRA" įrašė 5100 000", 38-ame langelyje „Masė neto (kg)" įrašė „1493", 41-ame langelyje „Papildomas mato vienetas" įrašė „NMB", 42-ame langelyje „Prekės vertė" įrašė „5000", 43-iame langelyje „VNMK" įrašė „A", 44-ame langelyje „Papildoma informacija/pateikiami dokumentai/sertifikatai ir leidimai" įrašė „3-MLD 3SML51177, 2003.12.09 04-INV B/N, 2004.04.14 10-TSM B/N, 2004.04.26 10-TTP FW557676", 45-ame langelyje „Patikslinimas" įrašė „+250", 46-ame langelyje „Statistinė vertė" įrašė „17514", 47-ame langelyje „Mokesčių apskaičiavimas" grafoje „Tipas" įrašė „822 858", grafoje „mokesčio pagrindas įrašė „17514 17514", grafoje „Norma" įrašė „0 18", grafoje „Suma" įrašė „0 3153", grafoje „MB" įrašė „N S", eilutėje „Iš viso:" įrašė „3153", 48-ame langelyje „Mokėjimo atidėjimas" įrašė „2004.04.26 2 D46V0000630286", 54-ame langelyje „Vieta ir data: Deklaranto/atstovo pavadinimas (vardas, pavardė) ir parašas" įrašė „ŠIAULIAI 2004.04.26 A. D.", tame pačiame langelyje pasirašė, patvirtino R. Š. įmonės antspaudu ir taip sąmoningai, t.y. tyčia, suklastojo tikrą dokumentą, nes žinojo, kad nurodo tikrovės neatitinkančius duomenis, nes toks automobilis R. Š. įmonės vardu į Lietuvą nebuvo įvežtas, suklastojęs minėtą muitinės deklaraciją ją panaudojo 2004.04.26 pateikdamas Šiaulių teritorinės muitinės, esančios (duomenys neskelbtini), inspektorei S. A.;

be to, jis, buvo kaltinamas tuo, kad R. Š. įmonės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2004-05-05 užpildė pažymą - sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) serija 23F, įrašydamas joje, kad R. Š. įmonė, esanti (duomenys neskelbtini), pardavė A. S., gyvenančiam pr. (duomenys neskelbtini), pasas BM (duomenys neskelbtini), automobilį VW PASSAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), minėto dokumento eilutėse „Vadovas" ir „Finansininkas" uždėjo savo vardinį antspaudą „Direktorius A. D.", pasirašė, patvirtino R. Š. įmonės antspaudu ir taip sąmoningai, t.y. tyčia, suklastojo tikrą dokumentą, nes žinojo, kad nurodo tikrovės neatitinkančius duomenis, nes toks automobilis R. Š. įmonės vardu nebuvo įsigytas, A. S. į R. Š. įmonę dėl automobilio įsigijimo nesikreipė ir neįsigijo, po ko vieną minėto žinomai suklastoto dokumento egzempliorių realizavo atiduodamas Baltarusijos piliečiui A. R., o kitą panaudojo įtraukimui į R. Š. įmonės apskaitą;

be to, jis, buvo kaltinamas tuo, kad R. Š. įmonės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2004-05-05 kompiuteriu atspausdino PVM sąskaitą faktūrą serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad R. Š. įmonė parduoda už 18000 Lt A. S. automobilį Volkswagen (duomenys neskelbtini), minėtą dokumentą patvirtino įmonės savininko R. D. parašo antspaudu ir taip sąmoningai, t.y. tyčia, suklastojo tikrą dokumentą, nes žinojo, kad nurodo tikrovės neatitinkančius duomenis, nes toks automobilis R. Š. įmonės vardu nebuvo įsigytas, A. S. į R. Š. įmonę dėl automobilio įsigijimo nesikreipė ir neįsigijo, po ko vieną minėto žinomai suklastoto dokumento egzempliorių realizavo atiduodamas Baltarusijos piliečiui A. R., o kitą panaudojo įtraukimui į R. Š. įmonės apskaitą;

be to, jis, buvo kaltinamas tuo, kad R. Š. įmonės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2004-05-05 užpildė muitinės deklaraciją B EKO (duomenys neskelbtini), kurios I-ame langelyje „DEKLARACIJA" įrašė „EX A", 2-ame langelyje „Siuntėjas/Eksportuotojas" įrašė „(duomenys neskelbtini) R.Š. IND. ĮMONĖ (duomenys neskelbtini)", 7-ame langelyje „Registracijos numeris" įrašė „(duomenys neskelbtini)", 14-ame langelyje „Deklarantas/atstovas" įrašė „(duomenys neskelbtini)", kurį užbraukė, įrašė „EKPORTUOTOJAS" pataisymą patvirtindamas savo parašu, 17-ame langelyje „"Šalies gavėjos kodas" įrašė „BY", 18-ame langelyje „Transporto priemonė ir jos priklausomybė išvykstant" įrašė „VW/AR92709", 19-ame langelyje „Kont." įrašė „0", 21-ame langelyje „Aktyvioji transporto priemonė ir jos priklausomybė vykstant per sieną" įrašė „VW/AR92709 DE", 22-ame langelyje „Valiuta ir bendroji faktūrinė vertė" įrašė „LT 18000.00", 23-iame langelyje „Kursas" įrašė „0/1.0000", 24- ame langelyje „Sandorio rūšis" įrašė 1 1", 25 langelyje „Transporto rūšis pasienyje" įrašė „9", 26-ame langelyje „Vidaus transporto rūšis" įrašė „9", 3I-ame langelyje „Krovinio vietos ir prekės aprašymas įrašė „1. NE 2. L/A VW PASSAT, PGM / MT 2001.05.27, PILKA, K / NR (duomenys neskelbtini), 125 KW 2324 CMQ", 32-ame langelyje „Prekė Nr" įrašė „1", 33-iame langelyje „"Prekės kodas" įrašė „87032390 4099", 34-ame langelyje „"Kilmės šalies kodas" įrašė „DE", 35-ame langelyje „Masė bruto (kg)" įrašė „1493", 37-ame langelyje „PROCEDŪRA" įrašė 3151 000", 38-ame langelyje „Masė neto (kg)" įrašė „1493", 41-ame langelyje „Papildomas mato vienetas" įrašė „1", 44-ame langelyje „Papildoma informacija/pateikiami dokumentai/sertifikatai ir leidimai įrašė „(duomenys neskelbtini), 2004.05.05 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2004.04.26 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2003.12.09 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2004.05.05 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)", 46-ame langelyje „Statistinė vertė" įrašė „18000.00", 50-ame langelyje „Vykdytojas" įrašė „A. D.", 54-ame langelyje „Vieta ir data: Deklaranto/atstovo pavadinimas (vardas, pavardė) ir parašas" įrašė „ŠIAULIAI 2004.05.05 A. D.", tame pačiame langelyje pasirašė, patvirtino R. Š. įmonės antspaudu ir taip sąmoningai, t.y. tyčia, suklastojo tikrą dokumentą, nes žinojo, kad nurodo tikrovės neatitinkančius duomenis, nes tokio automobilio R. Š. įmonė įsigijusi nebuvo; suklastojęs minėtą muitinės deklaraciją ją panaudojo 2004-05-05 pateikdamas Šiaulių teritorinės muitinės, esančios (duomenys neskelbtini), pareigūnams.

Apeliaciniu skundu Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo A. D. pripažinti kaltu:

(dėl dokumento – 2004-03-09 įgaliojimo suklastojimo ir realizavimo) pagal LR BK 300 str. 1 d. ir skirti 5 MGL (625 Lt) baudą;

(dėl dokumento – 2004-04-24 pažymos suklastojimo ir panaudojimo) pagal LR BK 300 str. 1 d. ir skirti 5 MGL (625 Lt) baudą;

(dėl dokumento – UAB draudimo kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ draudimo liudijimo (poliso) suklastojimo ir jo panaudojimo) pagal LR BK 300 str. 1 d. ir skirti 7 MGL (875 Lt) baudą;

(dėl dokumento – 2004-04-26 muitinės deklaracijos C IMO (duomenys neskelbtini) suklastojimo ir jos panaudojimo) LR BK 300 str. 1 d. ir skirti 15 MGL (1875 Lt) baudą;

(dėl dokumento – 2004-05-05 pažymos-sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) serija 23F suklastojimo, realizavimo, panaudojimo) pagal LR BK 300 str. 1 d. ir skirti 8 MGL (1000 Lt) baudą;

(dėl dokumento – 2004-05-05 PVM sąskaitos faktūros serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimo, realizavimo, panaudojimo) pagal LR BK 300 str. 1 d. ir skirti 8 MGL (1000 Lt) baudą;

(dėl dokumento – 2004-05-05 muitinės deklaracijos BE KO (duomenys neskelbtini) suklastojimo, panaudojimo) pagal LR BK 300 str. 1 d. ir skirti 15 MGL (1875 Lt) baudą;

Vadovaujantis LR BK 63 str.1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 40 MGL (5000 Lt) baudą.

Daiktinį įrodymą – komandiruočių registravimo žurnalą grąžinti R. Š. įmonės atstovui.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad dėl 2004-03-09 įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimo teismas neatsižvelgė į tai, kad A. D. parodymai yra nenuoseklūs, to visiškai neįvertino ir neaptarė. Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu su A. D. buvo atliktas asmens (A. L.) atpažinimas iš nuotraukos, kurio metu, tai yra, 2005-04-29, A. D. neatpažino A. L. kaip asmens, kuriam išdavė įgaliojimą, nors atpažinimo metu buvo panaudota ta pati nuotrauka, kuri yra ir kaltinamojo pateiktoje paso kopijoje. Tačiau A. D. jau teisminio nagrinėjimo metu duodamas parodymus nurodė, kad asmuo, kuriam išdavė įgaliojimą, buvo būtent tas, kuris pavaizduotas jo pateiktoje A. L. paso kopijoje, o 2008-06-05 teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti kodėl, A. L. neatpažino ikiteisminio tyrimo metu. Apelianto nuomone, šios aplinkybės taip pat kelia abejonių A. D. parodymų teisingumu, į ką teismas neatsižvelgė. Be to prokuroras nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos keturios A. D. apklausos, kurių metu jis vieningai nurodė, kad to įgaliojimo surašymo aplinkybių visiškai neprisimena. Tačiau 2008-04-15 teisminio nagrinėjimo metu jau nurodė, kad įgaliojimą išrašė būtent jis, prieš tai atsišvietęs A. L. prisistačiusio asmens pateiktus dokumentus – LR piliečio pasą bei studento pažymėjimą, tačiau kokie asmenys betarpiškai stebėjo šio įgaliojimo išdavimą nenurodė. Bet 2008-08-19 teismo posėdžio metu jau aiškiai prisiminė įgaliojimo išdavimo aplinkybes ir nurodė net žmones, kurie neva stebėjo įgaliojimo išdavimą – J. Š. ir E. B.. Nagrinėjant pastarųjų parodymus taip pat kyla pagrįstų abejonių jų teisingumu, į ką teismas visiškai nekreipė dėmesio. Liudytojas E. B. teisme pirmą kartą buvo apklaustas 2008-06-05. Tuo metu jis nurodė, kad įgaliojimą galėjo tik atspausdinti, jo nepasirašė, netvirtino. Tas aplinkybes nupasakojo labai miglotai, negalėjo detaliai nupasakoti įgaliojimo išrašymo aplinkybių. Tačiau po 2008-08-19 kaltinamojo teisme duotų parodymų, kad būtent šis liudytojas stebėjo ir dalyvavo išrašant įgaliojimą, 2008-10-27 papildomai apklausiamas E. B. (kuris yra A. D. pavaldinys, dirbo jo vadovaujamoje įmonėje), jau neįtikėtinai aiškiai prisiminė prieš ketverius metus įvykusio įgaliojimo išdavimo aplinkybes. Tuomet, jis, prieštaraudamas savo ankstesniems parodymams teigė, kad įgaliojimą ne tik atspausdino, bet ir patvirtino, nes baigiant dokumentą surašyti, A. D. neva nebebuvo įmonėje. Tiek E. B., tiek J. Š. teisme duotais parodymais verčia abejoti dar ir ta aplinkybė, kad A. B. nurodė, jog įgaliojimo išdavimo dieną atėjo du vyrai, ir vienas jų teiravosi dėl galimybės įmonės vardu nupirkti automobilius, o J. Š. teigia, kad į įmonę atėjo vienas vaikinas. Apelianto teigimu, tai, kad liudytojai sugebėjo tos dienos įvykius prisiminti minučių tikslumu (J. Š. teigia, kad minėtas vaikinas į R. Š. įmonę atėjo 12.10 val.), tačiau tokias svarbias ir esmines aplinkybes nurodo priešingai, leidžia abejoti jų parodymų teisingumu ir pačių liudytojų nešališkumu.

Skunde apeliantas nurodo, kad 2005-07-15 specialisto išvados Nr. 5-4/78, kurioje aprašytas atliktas R. Š. individualios įmonės finansinės veiklos tyrimas, 9 p. nurodyta, jog įmonėje nerasti jokie papildomi dokumentai, susiję su šio įgaliojimo išrašymu A. L. vardu, todėl abejotini A. D. teiginiai, kad jo pateiktos A. L. asmens dokumentų kopijos buvo įmonės archyve nuo įgaliojimo išdavimo dienos, tačiau anksčiau jų nepateikė ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams todėl, kad tokių dokumentų jo niekas neprašė.

Dėl to apeliantas savo skunde daro išvadą, kad teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje glaustai išdėstęs tik A. D. išteisinančius įrodymus dėl 2004-03-09 R. Š. įmonės įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo, nepasisakė dėl jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, nenurodė kuo vadovaudamasis jis juos atmetė, neanalizavo jų visų turinio ir neatskleidė tarpusavio ryšio.

Dėl 2004-04-29 pažymos apie kelionės išlaidas, susijusias su automobilio ,,VW Passat“ pargabenimu, suklastojimo teismas kaltinamąjį išteisino nurodydamas, kad suklastojimo faktui pagrįsti nepakanka konstatuoti neteisingų duomenų įrašymą į dokumentą, būtina įrodyti kaltininko tyčią. Išanalizavus teismo nuosprendžio aprašomąją dalį galima teigti, kad išteisindamas A. D. dėl šio epizodo, teismas rėmėsi tik kaltinamojo parodymais. Tačiau kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet remiantis byloje surinktų įrodymų viseto analize. Aptariamoje pažymoje, kurią pasirašė A. D. nurodyta, kad automobilio ,,WV Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pargabento 2004-04-24 iš Vokietijos, kelionės išlaidos sudaro 200 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu neginčijamai nustatyta, kad šis automobilis nebuvo pirktas Vokietijoje ir nebuvo gabenamas į Lietuvą, o buvo pavogtas Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl net teoriškai tokių išlaidų R. Š. įmonė negalėjo turėti. Nors A. D. 2008-04-15 apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilio pargabenimo išlaidas susidarė dėl pilto kuro, ir tai turėtų patvirtinti kasos kvitai, kurie turėjo būti pateikti Šiaulių teritorinei muitinei, tačiau Šiaulių teritorinė muitinė teismą informavo, kad jokie dokumentai, susiję su tokių išlaidų patvirtinimu, prie šios pažymos pateikti nebuvo. Be to, 2005-07-15 specialisto išvados Nr. 5-4/78, kurioje aprašytas atliktas R. Š. individualiuos įmonės finansinės veiklos tyrimas, 4 p. nurodyta, kad R. Š. įmonėje nerasti jokie dokumentai, kurie patvirtintų kokias nors įmonės turėtas išlaidas automobilio ,,WV Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pargabenimui. Kitame dokumente – 2004-04-26 muitinės deklaracijos C IMO (duomenys neskelbtini), kurios suklastojimu A. D. taip pat buvo kaltinamas, grafoje Nr. 45 „Patikslinimas", deklaruota, kad su automobilio pargabenimu R. Š. įmonė patyrė 250 Lt išlaidas. A. D. nurodė, kad šį dokumentą užpildė ir pasirašė būtent jis. Taigi, dvejuose skirtinguose dokumentuose kaltinamasis nurodė dvi skirtingas sumas, konstatuodamas, kad neva tokio dydžio išlaidas patyrė jo vadovaujama įmonė ryšium su automobilio ,,WV Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pargabenimu. Be to, kaltinamasis ne kartą teismui nurodė, kad realiai R. Š. įmonė to automobilio nepirko ir nepardavė, jis tik formaliai buvo įmonės vardu nupirktas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes galima teigti, kad 2004-04-29 pažyma apie kelionės išlaidas bei 2004-04-26 muitinės deklaracija C IMO (duomenys neskelbtini) buvo pildomos, tai yra, klastojamos ir pateikiamos Šiaulių teritorinės muitinės pareigūnams sąmoningai, nesant jokių dokumentų, kurie pagrįstų, kad R. Š. įmonė būtų patyrusi kokias nors išlaidas, susijusias su aptariamo automobilio pargabenimu, tai yra, suvokiant, kad į šiuos dokumentus yra įrašomi tikrovės neatitinkantys duomenys.

Nors teismas išteisino A. D. ir dėl 2004-05-05 pažymos-sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2004-05-05 PVM sąskaitos faktūros serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimo, realizavimo, panaudojimo, tačiau šių veikų atskirai nenagrinėjo, visiškai nekreipė dėmesio net į kaltinamojo parodymus, kuriais jis prisipažįsta sąmoningai į šiuos dokumentus nurodęs įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis ir juos patvirtino savo parašu bei R. Š. įmonės savininko parašo spaudu (kuriuo jis tuo metu disponavo), kas parodo, kad jis suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Šiuo atvejų kalbama apie įrašus R. Š. įmonės pažymoje-sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kad 18000 Lt už automobilį yra sumokėti įmonės kasoje, ir kad 18000 Lt yra gauti, bei įrašus PVM sąskaitoje faktūroje serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), kad R. Š. įmonė kaip pardavėjas iš pirkėjo A. S. už automobilį ,,WV Passat“ gauna 18000 Lt. Kaltinamasis teisme apklausiamas nurodė, kad įgaliojimą dėl automobilių pargabenimo R. Š. įmonės vardu jis išdavė asmeniui, pristačiusiam A. L. vardu išimties tvarka, suprasdamas, kad tokiu būdu fizinis asmuo už savo asmenines lėšas nusipirks automobilį sau, nors formaliai toks automobilis bus R. Š. įmonės balanse. Jis nurodė, kad R. Š. įmonė už šį automobilį „nesumokėjo pardavėjui iš Vokietijos 5000 eurų". Šiuo atveju įmonė veikė tik kaip tarpininkas, padėdamas fiziniam asmeniui „apeiti" teisės aktais nustatytus draudimus fiziniams asmenims laikinai įvežti perdirbimui prekes į Lietuvos Respubliką (Lietuvos Respublikos Muitinės kodekso 114 str. – 2002 m. birželio 10 d. Nr. IX-940 redakcija, galiojusi iki 2004-05-01). Jo teigimu, nors minėtuose buhalteriniuose dokumentuose jis patvirtino, kad įmonei už automobilio ,,WV Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 18000 Lt ir būtent tokia suma pateko į kasą, tačiau realiai „pinigai įmonėje neliko", tik „buhalteriškai pinigai į įmonę įėjo ir iš jos išėjo", įmonė realiai pinigų negavo, nors dokumente patvirtino priešingai. Tokį savo elgesį kaltinamasis A. D. teisina tuo, kad 10 metų įmonė taip dirba ir niekam neužkliuvo.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nuosprendyje teismo motyvai, liečiantys A. D. išteisinimą dėl dokumentų – UAB draudimo kompanijos „(duomenys neskelbtini)" draudimo liudijimo (poliso) bei 2004-05-05 muitinės deklaracijos BE KO (duomenys neskelbtini) suklastojimo ir panaudojimo pagal LR BK 300 str. 1 d., taip pat neišsamūs, pernelyg siauri, vienpusiški, paremti vien teisinančių duomenų analize, įrodymai įvertinti atsietai vienas nuo kito. Apelianto nuomone, teismas paviršutiniškai aptarė tik A. D. gynybai palankius įrodymus, dalies kaltinančių įrodymų neaptarė ir iš viso jų nevertino, nepateikė motyvų, kodėl kaltinamąjį teisinantys įrodymai priimti, o kaltinantys atmesti, ir tokiu būdu pažeidė LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, kas sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą.

Prokurorė prašo tenkinti apeliacinį skundą.

Išteisintasis A. D. ir jo gynėja prašo atmesti apeliacinį skundą.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Iš A. D. pareikšto kaltinimo matyti, kad pastarasis buvo kaltinamas padaręs septynias nusikalstamas veikas pagal BK 300 str. 1 d. (t. 3, b. l. 95). BPK 233 str. 1 d. numatyta, kad teisėjas, susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, bylą perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje nutartimi, kurioje suformuluoja sprendimą bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, nurodo kaltinamojo vardą ir pavardę, veiką, kurios padarymu jis kaltinamas, ir tą nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą. BPK 255 str. l d. nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas nepriėmė nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje ir tokiu būdu pažeidė BPK normas, reglamentuojančias tokio procesinio dokumento priėmimą. Esant tokiam procesiniam pažeidimui, kyla klausimas, ar tuo nebuvo pažeistos kaltinamojo procesinės teisės į gynybą, apimančios ir teisę žinoti, kuo yra kaltinamas.

Iš bylos dokumentų turinio matyti, kad A. D., dalyvaujant gynėjai, 2008-02-11 buvo įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą padarius septynias nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d. (t. 3, b. l. 46-48), kuris, susipažinęs su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, nenurodė jokių papildymų ar prašymų dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo (t. 3, b. l. 75-76). 2008-02-25 kaltinamajame akte A. D. buvo kaltinamas padaręs septynias BK 300 str. l d. numatytas nusikalstamas veikas, kurios šiame akte aprašytos nurodant pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas (t. 3, b. l. 81-95). Iš 2008-04-15 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad A. D. kaltinamojo akto nuorašą gavo, prokuroras perskaitė kaltinamąjį aktą, teisėjas, dalyvaujant A. D. ir jo gynėjai, išaiškino kaltinimo esmę, dėl ko A. D. pareiškė, jog suprato, kuo yra kaltinamas, kaltu neprisipažino ir davė parodymus apie kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (t. 3, b. l. 104-105).

Taigi, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nepriėmęs nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, pažeidė Baudžiamojo proceso įstatymo normas, tačiau, kolegijos nuomone, šis pažeidimas neteikia teisinio pagrindo pripažinti, kad tai esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Ankščiau aptartų bylos dokumentų turinys objektyviai rodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu A. D. suprato, kuo yra kaltinamas, naudojosi galimybę įstatymų numatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo pareikšto kaltinimo. Bylos medžiagoje nėra jokių nuorodų į tai, kad su pareikštu kaltinimu A. D. nebuvo supažindintas, kad jam būtų buvusi suvaržyta galimybė gintis nuo jo ir pan., to nei A. D., nei jo gynėja nenurodė ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu.

Tokiu būdu, kolegija, atsižvelgusi į visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamojo teisės į gynybą nebuvo pažeistos, A. D. informuotumas apie jam pareikštą kaltinimą buvo užtikrintas, nors apylinkės teismas ir nepriėmė nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje ir apeliacinės instancijos teisme to ištaisyti negalima.

Prokuroras savo apeliaciniu skundu pašo pripažinti S. D. kaltu dėl visų septynių nusikalstamų veikų, dėl kurių jis buvo išteisintas skundžiamu nuosprendžiu, argumentuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino nenuoseklių ir prieštaringų A. D., liudytojų E. B., J. Š. parodymų, kitos bylos medžiagos ir rėmėsi vien teisinančiais įrodymais. Kolegija nesutinka su tokiais apelianto teiginiais ir pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstyti visi įrodymai, tame tarpe, A. D. ir kitų liudytojų parodymai, aptarti kiti rašytiniai įrodymai, kuriais teismas grindė savo sprendimą, o prokuroras, savo apeliaciniame skunde nenurodęs jokių kitų, jo teigimu, kaltinančių įrodymų, pateikė tik tų pačių, skundžiamame nuosprendyje aptartų, įrodymų savitą vertinimą.

Iš tikrųjų, A. D. 2005-04-29 ikiteisminio tyrimo metu neatpažino A. L., kaip asmens, kuriam R. Š. IĮ vardu buvo išrašytas įgaliojimas iš užsienio į Lietuvą pargabenti automobilį (t. 3, b. l. 40-43). Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nurodė, kad parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. D. neatpažino A. L., tačiau tai negali būti patikimu įrodymu, kad dėl 2004-03-09 įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo į R. Š. IĮ direktorių A. D. nesikreipė A. L. ir kad minimą įgaliojimą A. D. realizavo nenustatytiems asmenims, kurie jį panaudojo, pateikdami VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinės Kalvarijos sargybų būrio pasieniečiui E. S. (t. 1, b. l. 72-79). Priešingą savo nuomonę deklaruodamas apeliantas skunde teigia, kad paties A. D., liudytojų J. Š. ir E. B. parodymai dėl įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašymo yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Dėl to kolegija pažymi, kad įtarimas dėl įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimo, kaip ir dėl visų kitų dokumentų (2004-04-24 pažymos, UAB DK ,, (duomenys neskelbtini)“ draudimo liudijimo, muitinės deklaracijos C IMO (duomenys neskelbtini), 2004-05-05 pažymos-sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) serija 23F, PVM sąskaitos-faktūros serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), muitinės deklaracijos B EKO (duomenys neskelbtini)), kurių suklastojimu buvo įtariamas, o vėliau kaltinamas A. D., jam buvo pareikštas tik 2008-02-11 (t. 3, b. l. 46-48). A. D. ikiteisminio tyrimo metu pareiškus įtarimą dėl padėjimo realizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą pagal BK 24 str. 6 d. ir 189 str. 2 d. (t. 3, b. l. 33), apklausiant įtariamuoju 2005-04-29 (t. 3, b. l. 35-36), 2005-08-11 (t. 3, b. l. 44), 2006-05-04 (t. 2, b. l. 165-166), davė parodymus apie įtarimo esmę (BPK 188 str. 3 d.), todėl detaliai ir nenurodė kiekvieno dokumento surašymo aplinkybių, tačiau nuosekliai papasakojo, kokiu būdu ir tvarka paprastai vykdavo tokia procedūra, kuomet asmuo kreipdavosi į įmonę dėl įgaliojimo įmonės vardu iš užsienio sau parsigabenti automobilį išdavimo. Kita vertus, kuomet A. D. buvo pareikštas įtarimas dėl visų 7 nusikalstamų veikų pagal BK 300 str. 1 d., jis davė parodymus apie kiekvieną suklastotą dokumentą atskirai, neneigė savo parašais tvirtinęs ir antspaudavęs tuos dokumentus, nors kai kurių detalių teigė neprisimenąs (t. 3, b. l. 49-51). Tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu A. D. nurodė tikslesnes dokumentų surašymo ir patvirtinimo parašais, anspaudais aplinkybes, nėra pagrindas teigti, kaip apeliaciniame skunde nurodė prokuroras, kad jo parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi, tuo labiau, kad A. D., apklaustas apeliacinės instancijos teisme, iš esmės patvirtino teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kuriuos visete patvirtina kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Apeliaciniame skunde dėl A. D. parodymų reiškiamos abejonės ir dėl to, kad pastarasis, apklausiamas teisiamajame posėdyje 2008-04-15 (t. 3, b. l. 105-107), nenurodė asmenų, mačiusių įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašymo faktą, o vėlesnėje apklausoje 2008-08-19 (t. 3, b. l. 204) jau konkrečiai įvardijo, kad žmogų, kuris buvo atėjęs dėl įgaliojimo, matė liudytojai J. Š. ir E. B.. 2008-04-15 teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti A. D. parodymai, kuomet jis nurodė, kad du asmenys gali patvirtinti, jog A. L. buvo atvykęs į įmonę dėl įgaliojimo, minėjo, kad įmonėje dirba buhalteris E. B. ir tuo metu įmonės patalpose buvo muitinės pareigūnas. Tuo pačiu pažymėtina, kad 2008-08-19 teisiamojo posėdžio metu A. D. įvardijo konkrečius įvykio liudytojus, nes konkrečiai apie juos buvo paklaustas prokuroro. Tokiu būdu apelianto argumentas yra tik deklaratyvus teiginys, nepagrįstas jokia bylos medžiaga.

Tuo pačiu prokuroras savo skunde abejotinais įvardino ir liudytojais apklaustų E. B. bei J. Š. parodymus, nes, apelianto teigimu, E. B. parodymai, duoti 2008-06-05 teisiamajame posėdyje (t. 3, b. l. 155), skiriasi nuo parodymų, duotų 2008-10-27 vykusiame teisiamajame posėdyje (t. 4, b. l. 15), o liudytojo J. Š. parodymai, prokuroro teigimu, abejotini dėl to, kad pastarasis minučių tikslumu prisiminė įvykį, kuomet pas A. D. į darbą buvo užėjęs jaunas vaikinas ir pareiškė, kad norėtų nusipirkti automobilį įmonės vardu. Iš teisiamojo posėdžio protokolų matyti, kad liudytojas E. B. buvo apklausiamas 2 kartus ir abu kartus nurodė vienodas esmines aplinkybes. E. B. teisiamojo posėdžio metu, kaip R. Š. IĮ buhalteris, apklausiamas 2008-06-05, nurodė, kad A. L. išduotą įgaliojimą galėjo atspausdinti jis, tačiau įgaliojimo nepasirašė, kad įmonėje įgaliojimai buvo išduodami remiantis pateiktais dokumentais, kad jis tvarkydavo automobilių pirkimo-pardavimo dokumentus, išrašydavo sąskaitas, pildė PVM sąskaitas-faktūras, kurias pasirašydavo direktorius A. D., kad 18 000 Lt grynųjų pinigų nematė, nes įmonės pinigais disponavo direktorius. Prokuroras skunde nepagrįstai teigia, jog kitoje apklausoje pirmosios instancijos teisme, E. B. patvirtino, kad ne tik atspausdino įgaliojimą A. L. tačiau pats jį ir pasirašė. Iš įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio byloje, matyti, kad jis nėra pasirašytas nei A. D., nei E. B., o prie įmonės direktoriaus A. D. pavardės, tiesiog, uždėtas įmonės savininko R. Š. parašo spaudas, kuriuo, pasak A. D. (t. 3, b. l. 35-36), turėjo teisę naudoti jis pats, R. Š. ir įmonės buhalteris. Taigi, E. B. ant įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) uždėjo tik parašo spaudą, nes tuo laiku A. D. ir liudytojas J. Š. jau buvo išvažiavę, ką patvirtino ir liudytojas J. Š.. Iš aptartų duomenų matyti, kad išduodant įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), pastarasis nebuvo patvirtintas nei A. D., nei E. B., nei įmonės savininko R. Š. parašais, todėl pagal savo pobūdį ir reikšmę, kaip formuluojama dokumento sąvoką pagal BK 300 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti laikomas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją. Tokiu būdu minėtas įgaliojimas nėra BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo dalykas, todėl apylinkės teismas pagrįstai išteisino A. D. dėl įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimo.

Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytojas J. Š. pateikė logiškus ir aiškius paaiškinimus, dėl ko jis gerai prisimena tą įvykį, kuomet, jam būnant R. Š. IĮ patalpose pas A. D., užėjo jaunas vaikinas su prašymu įsigyti automobilį įmonės vardu. Liudytojas nurodė, kad atkreipė dėmesį į labai jauną vaikino amžių, nes įsigyti automobilį reikėjo pinigų, o laiką (12.10 val.) tiksliai nurodė dėl to, kad pats 12 val. buvo baigęs darbą ir svečiavosi pas A. D., su kuriuo vėliau išvyko.

Prokuroras skundu apeliuoja į tai, kad liudytojas E. B. nurodė, jog dėl įgaliojimo buvo atėję du asmenys, o liudytojas J. Š. nurodė vieną asmenį, kas apelianto nuomone taip pat kelia abejones liudytojų parodymais. Pažymėtina, jog J. Š. be savęs nurodė 3 asmenis – E. B., A. D. ir dar vieną asmenį, kurio nepažinojo, buvusius R. Š. IĮ patalpose, kuomet dėl įgaliojimo kreipėsi nepažįstamas jaunas vaikinas. Tokiu būdu, abiejų liudytojų parodymai sutampa dėl patalpoje buvusio bendro žmonių skaičiaus, o jų subjektyvus supratimas – vienas ar dviese atėjo kalbėtis dėl galimybės įmonės vardu nusipirkti automobilį, nėra pagrindas abejoti liudytojų E. B. ir J. Š. parodymais, nes tų kitų dviejų asmenų jie abu nepažinojo.

Dėl visų paminėtų aplinkybių, kolegijos nuomone, nėra pagrindo abejoti ar vertinti kaip melagingus liudytojų E. B. ir J. Š. parodymus, kurie iš esmės patvirtina išteisintojo A. D. parodymus, jog į jį kreipėsi tas asmuo, kurio asmens dokumentų (asmens paso ir studento pažymėjimo) kopijos, prieš pastarajam išduodant įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padarytos R. Š. IĮ patalpose. Be to ir pats prokuroras skunde nenurodė jokių konkrečių duomenų, kurie paneigtų šių asmenų parodymus, tokių duomenų nėra ir bylos medžiagoje.

Nors atlikus R. Š. ūkinės finansinės veiklos tyrimą, įmonės buhalterinėje apskaitoje nenustatytas (nerastas) A. L. prašymas, sutartis su įmone ar kitoks dokumentas dėl bendradarbiavimo įvežant automobilį ,,VW Passat“ (t. 2, b. l. 76), tačiau akivaizdu yra tai, jog A. D. turėjo A. L. asmens pasą ir studento pažymėjimą, nes pastarųjų dokumentų kopijas pateikė teisiamojo posėdžio metu (t. 3, b. l. 102), o liudytoju apklaustas A. L. patvirtino, kad tai yra jo dokumentai (t. 3, b. l. 153-154). Pažymėtina, kad liudytoju apklaustas A. L. teisiamajame posėdyje nenurodė jokių aiškių aplinkybių, kokiu būdu jo asmens dokumentai galėjo patekti pas A. D.. Liudytojas nurodė, kad 2004 metais buvo davęs nenurodytam asmeniui 2 savaitėm savo pasą, kurį pastarasis grąžino, o po to savo pasą dar buvo pametęs ir kreipėsi dėl dingimo į migracijos tarnybą, o dar vėliau savo pasą atrado bendrabutyje (t. 3, 153-154). Pažymėtina ir tai, kad byloje yra duomenų, jog A. L. nei į Skuodo migracijos poskyrį, kuriame buvo išduotas jo pasas, nei į Kauno migracijos skyrių dėl paso praradimo nėra kreipęsis (t. 3, b. l. 163; 166). Liudytojas A. L. taip pat nurodė, kad iš viso turėjo kelis studento pažymėjimus, kurių niekam nebuvo davęs, ir tvirtino, kad byloje yra kopija jo pirmojo pažymėjimo, kurį jis 2000 metais pridavė studentų atstovybei, o 2001 metais išsiėmė naują studento pažymėjimą, kurį, baigiant studijas Kauno kolegijoje, pridavė į studentų atstovybę. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad mokymąsi Kauno kolegijoje A. L. baigė 2006-06-28, kad duomenų apie seno pavyzdžio studentų pažymėjimus iki 2005 metų kolegija nebeturi, o naujojo pavyzdžio studento pažymėjimas A. L. išduotas nebuvo (t. 3, b. l. 167).

Taigi, kad į R. Š. IĮ buvo atėjęs asmuo, kad pastarasis norėjo įmonės vardu įsigyti automobilį, kad jam buvo išduotas įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini) A. L. vardu patvirtina ne tik iš esmės vienodi A. D., liudytojų E. B., J. Š. parodymai, tačiau ir pats išduotas įgaliojimas, iš dalies liudytojo A. L. parodymai ir A. D. pateiktos A. L. Lietuvos Respublikos piliečio paso bei studento pažymėjimo kopijos.

Byloje esančiais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad iš tikrųjų automobilis ,,VW Passat“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir tikrasis kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), kuris neva buvo nupirktas Vokietijoje, importuotas į Lietuvą, o po to mėginamas išgabenti iš Lietuvos, priklausė AB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir 2004-04-07 buvo pavogtas Vilniuje. Dėl šio fakto 2004 m. balandžio 8 d. Vilniaus r. VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 str. 3 d. (t. 1 b. l. 3). Byloje taip pat nustatyta, kad, neva įvežant minimą automobilį ,,VW Passat“ į Lietuvos Respubliką, VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinei buvo pateiktas A. L., gimusio (duomenys neskelbtini) Pasvalyje, a. k. (duomenys neskelbtini) LR pasas LB (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 157), R. Š. IĮ išduotas įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas A. L. vardu (t. 1, b. l.72-75, 158). Tačiau byloje nenustatyta, jog A. L., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš tikrųjų buvo nuvykęs į minėtą pasienio postą ir kad būtent jis VSAT Lazdijų rinktinėje išėmė minėtam automobiliui laikinuosius valstybinių numerių (duomenys neskelbtini), nes yra akivaizdūs asmens duomenų skirtumai (paso išdavimo data, paso numeris, gimimo vieta, asmens fotografija) tarp paso kopijos pateiktos Lazdijų rinktinei (t. 1 b. l. 73) ir Migracijos tarnybos A. L. prašymo pasui gauti kopijoje (t. 1 b. l. 9-10). Byloje taip pat nėra patvirtinančių duomenų, jog pats A. D. būtų pasienio poste išėmęs laikinuosius numerius, nors pagal VĮ ,,Regitra“ pažymą numeriai priskirti R. Š. IĮ automobiliui ,,VW Passat“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pateiktą transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 106-107). Dar byloje nustatyta, kad R. Š. IĮ vardu į Lietuvą iš Vokietijos neva įvežto automobilio registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas yra tikras, tačiau suklastotas jo numeris (pirminis blanko numeris buvo (duomenys neskelbtini)), tai patvirtina specialisto išvada (t. 1, b. l. 145), o transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo išduotas jokiam automobiliui (t. 1, b. l. 63). Taip pat nustatyta, kad identifikacinis automašinos numeris VIN (duomenys neskelbtini) taip pat buvo suklastotas, perkalant atskirus simbolius. Tikras automašinos VIN yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 148).

Iš aptartų ir apeliaciniu skundu iš esmės neginčijamų faktinių aplinkybių dėl automobilio vagystės, tariamo įvežimo iš Vokietijos į Lietuvą, automobilio identifikacinių numerių ir registracijos liudijimo klastojimo yra aišku, kad A. D. disponavimas pavogtu automobiliu, atliekamos muitinės procedūros, pirkimas-pardavimas ir kt. veiksmai būtų neteisėti, jei išteisintasis būtų suvokęs savo neteisėtų veiksmų esmę. Tuo pačiu pažymėtina, kad Vilniaus apygardos prokuratūra, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes 2008-02-11 nutarime, kuris nėra panaikintas, konstatavo, kad nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių tai, jog A. D. padėjo realizuoti nusikalstamu būdu įgytą automobilį ,,VW Passat“, todėl ikiteisminį tyrimą pagal BK 24 str. 6 d. ir 189 str. 2 d. A. D. atžvilgiu nutraukė (t. 3, b. l. 54). Iš byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų matyti, kad sąlygas pavogto automobilio legalizavimui, muitiniam deklaravimui ir vėlesniam pardavimui sudarė ne A. D., o VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos sargybų būrio pasienietis E. S., 2004-04-24 patikrinęs neva į Lietuvą įvežamą automobilį ,,VW Passat“, iš nenustatyto asmens, veikiančio pagal R. Š. IĮ įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė dokumentus dėl R. Š. IĮ vardu įvežamo automobilio laikiniems valstybiniams numeriams gauti, įrašė žinomai melagingus duomenis apie automobilio tikrinimą, pasirašė prašymą bei patvirtino patikrinimą spaudu „Kalvarijos PKP Nr. 3“ ir išdavė automobiliui laikinuosius numerius (Nr. (duomenys neskelbtini)). Už tokius savo veiksmus E. S. 2008 m. liepos 11 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba pagal BK 228 str. 1 d. ir dėl dokumentų klastojimo pagal BK 300 str. 1 d. (t. 3 b. l. 185-196). Pagal BK 300 str. prasmę tikro dokumento suklastojimas – tai dokumento tikrumo arba jo turinio teisingumo pakeitimas. Byloje nustatyta, kad A. D. tikruose dokumentuose – UAB DK ,, (duomenys neskelbtini)“ draudimo liudijime, muitinės deklaracijoje C IMO (duomenys neskelbtini), 2004-05-05 pažymoje-sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) serija 23F, PVM sąskaitoje-faktūroje serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), muitinės deklaracijoje B EKO (duomenys neskelbtini), pasirašydamas ir kaip R. Š. IĮ direktorius, patvirtindamas R. Š. IĮ anspaudu, tikruose dokumentuose patvirtino neteisingus duomenis ir tuos dokumentus panaudojo. Minėtas faktines aplinkybes patvirtina ir specialisto išvada, atlikus R. Š. IĮ ūkinės finansinės veiklos tyrimą (t. 2, b. l. 74-76). Tokiu būdu A. D. išvardintuose dokumentuose įtvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją, turinčią teisinę reikšmę. Iš esmės viso baudžiamojo proceso metu to neneigė nei pats A. D., jo parodymus patvirtino liudytojų E. B., dalinai J. Š. ankščiau aptarti parodymai. Tačiau BK 300 str. 1 d. numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, vadinasi, būtina nustatyti, jog asmuo suprato savo neteisėtų veiksmų esmę, norėjo taip veikti ir siekė kilsiančių padarinių. Kolegijos nuomone, byloje nėra duomenų neginčijamai patvirtinančių tyčinį A. D. veikimą suklastojant UAB DK ,, (duomenys neskelbtini)“ draudimo liudijimą, 2004-05-05 pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) serija 23F, PVM sąskaitą-faktūrą serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), muitinės deklaraciją B EKO (duomenys neskelbtini), nes melagingus duomenis minėtuose dokumentuose A. D. nurodė ir patvirtino ankščiau aptartų, pasieniečio E. S. suklastotų dokumentų, apie kurių klastojimą A. D. nežinojo, ir A. S. išduoto įgaliojimo (t. 3, b. l. 135-144) pagrindu. Taigi byloje nėra jokių įrodymų, kad A. D. žinojo, suprato, jog jam nenustatyto asmens pateikiami dokumentai yra suklastoti, vadinasi, nėra tyčios jo veiksmuose, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino A. D. dėl ankščiau paminėtų dokumentų suklastojimo.

Kaip buvo minėta ankščiau, nėra pagrindo daryti išvadą, kad į R. Š. IĮ nebuvo atvykęs A. L., kurio paso ir studento pažymėjimo kopijas pateikė A. D. ar kitas asmuo, kurio paso kopija buvo pateikta VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinei, ir kad realiai A. D. neišdavė įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo minėta, kad sąlygas atlikti tolimesnes muitinės ir pardavimo procedūras sudarė pasieniečio E. S. veiksmai, kuris, išduodamas laikinuosius numerius automobiliui, savo spaudu pažymėdamas suklastotą automobilio registracijos liudijimą (t. 3, b. l. 199), faktiškai patvirtino, kad automobilis kirto Lietuvos Respublikos valstybinę sieną. Tokiu būdu nėra pagrindo manyti, jog A. D. iš nenustatyto asmens gavęs jam įtarimo nesukėlusius dokumentus – vokišką pirkimo pardavimo sutartį (t. 3, b. l. 28), pasienio spaudu atžymėtą automobilio registracijos liudijimą, galėjo suvokti, jog automobilis yra pavogtas ar kitaip neteisėtai įgytas, ar kad pateiktuose dokumentuose nurodyti duomenys yra neteisingi. To iš esmės nepatvirtina nei tai, kad R. Š. IĮ realiai nemokėjo pinigų (5000 eurų) pardavėjui, ir tai, kad pirkimo pardavimo sutartyje pirkėju nurodyta R. Š. IĮ, nes, kaip buvo minėta, pagal įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) nupirkti automobilį užsienyje R. Š. IĮ vardu turėjo A. L., todėl suprantama ir logiška, kad pirkėjas buvo nurodytas R. Š. IĮ ir kad automobilis ,,VW Passat“ buvo apskaitytas minimos įmonės buhalterijoje, ką patvirtina specialisto išvada (t. 2, b. l. 74-76). Taigi A. D. kaip įmonės direktorius ir deklarantas, pagal jam nenustatyto asmens pateiktus dokumentus, kurių tikrumas jam nesukėlė įtarimo, pagal dokumentuose nurodytus duomenis apskaitė automobilio pirkimą įmonės buhalteriniuose dokumentuose, deklaravo automobilį muitinėje importo procedūrai, pateikdamas Šiaulių teritorinei muitinei reikalingus dokumentus, kuriuose nurodė tokius duomenis, kurie buvo užfiksuoti automobilio pirkimo-pardavimo ir įvežimo į Lietuvos Respubliką dokumentuose. Tuo pačiu kolegija pažymi, kad tiek muitinės importo procedūra, tiek pardavus automobilį užsienio piliečiui (konkrečiu atveju pirkėju buvo nurodytas A. S.) ir įforminant muitinėje eksporto procedūrą po automobilio laikino įvežimo, A. D. pateikti dokumentai, prekė (konkrečiu atveju automobilis) buvo priimti muitinėje ir patikrinti. Tai patvirtino teisiamajame posėdyje liudytojais apklausti ir muitinės procedūras forminę S. A. ir V. A. (t. 3, b. l. 154-155; t. 4, b. l. 16).

Dėl ankščiau išdėstytų visų bylos aplinkybių, nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. D., išduodamas įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydamas į dokumentus: 2004-04-26 UAB draudimo kompanijos „(duomenys neskelbtini)" draudimo liudijimą (polisą) – vienkartinę garantiją serija LD Nr. (duomenys neskelbtini), apdraudžiant atsakomybę, susijusią su neva į Lietuvos Respubliką laikinai įvežtu perdirbti lengvuoju automobiliu ,,VW PASSAT“ kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); 2004-04-26 deklaruodamas neva atliktą automobilio ,,VW PASSAT“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), įvežimą į Lietuvos Respubliką, užpildydamas muitinės deklaraciją C IMO (duomenys neskelbtini): I-ame langelyje „DEKLARACIJA" įrašė „EU S", 2-ame langelyje „Siuntėjas/Eksportuotojas" įrašė „M. B. (duomenys neskelbtini)", 7-ame langelyje „Registracijos numeris" įrašė „(duomenys neskelbtini)", 8-ame langelyje „Gavėjas" įrašė „(duomenys neskelbtini) R.Š. IND. ĮMONĖ (duomenys neskelbtini)", 14-ame langelyje „Deklarantas/atstovas" įrašė „IMPORTUOTOJAS", 15-ame langelyje „"Šalis siuntėja/eksportuotoja" įrašė „VOKIETIJA", 16-ame langelyje „Kilmės šalis" įrašė „VOKIETIJA", 20-ame langelyje „Pristatymo sąlygos" įrašė „EXW BERLIN", 21-ame langelyje „Aktyvioji transporto priemonė ir jos priklausomybė vykstant per sieną" įrašė „VW PASSAT AR / 92709 DE", 22-ame langelyje „Valiuta ir bendroji faktūrinė vertė" įrašė „EUR 5000", 23-iame langelyje „Kursas" įrašė „0/3.4528", 24-ame langelyje „Sandorio rūšis" įrašė „1 1", 25 langelyje „Transporto rūšis pasienyje" įrašė „90", 26-ame langelyje „Vidaus transporto rūšis" įrašė „90", 27-ame langelyje „Iškrovimo vieta" įrašė „(duomenys neskelbtini)", 28-ame langelyje „Finansiniai ir banko duomenys" įrašė „A/S (duomenys neskelbtini) AB (duomenys neskelbtini). KODAS (duomenys neskelbtini)", 29-ame langelyje „Atvykimo per sieną įstaiga" įrašė „(duomenys neskelbtini)", 3I-ame langelyje „Krovinio vietos ir prekės aprašymas" įrašė „1. NE 2. L/A VW PASSAT, PGM / MT 2001.05.27, PILKA, K / NR (duomenys neskelbtini), 125 KW 3. 2324 CMQ", 32-ame langelyje „Prekė Nr" įrašė „1", 33-iame langelyje "prekės kodas" įrašė „87032390 2", 34-ame langelyje „"Kilmės šalies kodas" įrašė „DE", 35-ame langelyje „Masė bruto (kg)" įrašė „1493", 37-ame langelyje „PROCEDŪRA" įrašė 5100 000", 38-ame langelyje „Masė neto (kg)" įrašė „1493", 41-ame langelyje „Papildomas mato vienetas" įrašė „NMB", 42-ame langelyje „Prekės vertė" įrašė „5000", 43-iame langelyje „VNMK" įrašė „A", 44-ame langelyje „Papildoma informacija/pateikiami dokumentai/sertifikatai ir leidimai" įrašė „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2003.12.09 (duomenys neskelbtini) , 2004.04.14 (duomenys neskelbtini), 2004.04.26 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)", 48-ame langelyje „Mokėjimo atidėjimas" įrašė „2004.04.26 2 (duomenys neskelbtini)", 54-ame langelyje „Vieta ir data: Deklaranto/atstovo pavadinimas (vardas, pavardė) ir parašas" įrašė „(duomenys neskelbtini) 2004.04.26 A. D."; pažymą - sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) serija 23F, įrašydamas joje, kad R. Š. įmonė, esanti (duomenys neskelbtini), pardavė A. S., gyvenančiam pr. (duomenys neskelbtini), pasas BM (duomenys neskelbtini), automobilį VW PASSAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), minėto dokumento eilutėse „Vadovas" ir „Finansininkas" uždėjo savo vardinį spaudą „Direktorius A. D.", pasirašė, patvirtino R. Š. įmonės antspaudu; atspausdino 2004-05-05 PVM sąskaitą faktūrą serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad R. Š. įmonė parduoda už 18000 Lt A. S. automobilį ,,Volkswagen“ (duomenys neskelbtini), minėtą dokumentą patvirtino įmonės savininko R. Š. parašo spaudu; 2004-05-05 užpildė muitinės deklaraciją B EKO (duomenys neskelbtini), kurios I-ame langelyje „DEKLARACIJA" įrašė „EX A", 2-ame langelyje „Siuntėjas/Eksportuotojas" įrašė „(duomenys neskelbtini) R.Š. IND. ĮMONĖ (duomenys neskelbtini)", 7-ame langelyje „Registracijos numeris" įrašė „(duomenys neskelbtini)", 14-ame langelyje „Deklarantas/atstovas" įrašė „(duomenys neskelbtini)", kurį užbraukė, įrašė „EKPORTUOTOJAS" pataisymą patvirtindamas savo parašu, 17-ame langelyje „"Šalies gavėjos kodas" įrašė „BY", 18-ame langelyje „Transporto priemonė ir jos priklausomybė išvykstant" įrašė „(duomenys neskelbtini)", 19-ame langelyje „Kont." įrašė „0", 21-ame langelyje „Aktyvioji transporto priemonė ir jos priklausomybė vykstant per sieną" įrašė „(duomenys neskelbtini)", 22-ame langelyje „Valiuta ir bendroji faktūrinė vertė" įrašė „LT 18000.00", 23-iame langelyje „Kursas" įrašė „0/1.0000", 24- ame langelyje „Sandorio rūšis" įrašė 1 1", 25 langelyje „Transporto rūšis pasienyje" įrašė „9", 26-ame langelyje „Vidaus transporto rūšis" įrašė „9", 3I-ame langelyje „Krovinio vietos ir prekės aprašymas įrašė „1. NE 2. L/A VW PASSAT, PGM / MT 2001.05.27, PILKA, K / NR (duomenys neskelbtini), 125 KW 2324 CMQ", 32-ame langelyje „Prekė Nr" įrašė „1", 33-iame langelyje „"Prekės kodas" įrašė „87032390 4099", 34-ame langelyje „"Kilmės šalies kodas" įrašė „DE", 35-ame langelyje „Masė bruto (kg)" įrašė „1493", 37-ame langelyje „PROCEDŪRA" įrašė 3151 000", 38-ame langelyje „Masė neto (kg)" įrašė „1493", 41-ame langelyje „Papildomas mato vienetas" įrašė „1", 44-ame langelyje „Papildoma informacija/pateikiami dokumentai/sertifikatai ir leidimai įrašė „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2004.05.05 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2004.04.26 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2003.12.09 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2004.05.05 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)", 46-ame langelyje „Statistinė vertė" įrašė „18000.00", 50-ame langelyje „Vykdytojas" įrašė „A. D.", 54-ame langelyje „Vieta ir data: Deklaranto/atstovo pavadinimas (vardas, pavardė) ir parašas" įrašė „(duomenys neskelbtini) 2004.05.05 A. D." – patvirtindamas dokumentus savo parašu ir R. Š. IĮ antspaudu ir vėliau juos panaudodamas, suvokė, kad išvardintuose dokumentuose paminėti duomenys neatitinka tikrovės apie teisinę reikšmę turinčius faktus.

Tačiau kolegija, įvertinusi išdėstytus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad

A. D. tiksliai nenustatytu laiku R. Š. įmonės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ant blanko su minėtos įmonės rekvizitais 2004-04-24 pažymoje, nurodė „Automobilio VW PASSAT (duomenys neskelbtini), parvykusio 2004.04.24 iš Vokietijos iki Šiaulių kelionės išlaidos sudaro 200 Lt (du šimtai lt.) R. Š. įmonės direktorius A. D.", o taip pat 2004-04-26 deklaruodamas atliktą automobilio ,,VW PASSAT“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) įvežimą į Lietuvos Respubliką ir muitinės deklaracijoje C IMO (duomenys neskelbtini), 12-ame langelyje „Vertės detalizacija" nurodydamas „+250", 45-ame langelyje „Patikslinimas" nurodydamas „+250", 46-ame langelyje „Statistinė vertė" nurodydamas „17514", 47-ame langelyje „Mokesčių apskaičiavimas" grafoje „Tipas" nurodydamas „822 858", grafoje „mokesčio pagrindas“ nurodydamas „17514 17514", grafoje „Norma" nurodydamas „0 18", grafoje „Suma" nurodydamas „0 3153", grafoje „MB" įrašė „N S", eilutėje „Iš viso:" nurodydamas „3153" ir tokius dokumentus patvirtindamas savo parašu, R. Š. įmonės antspaudu, sąmoningai dokumentuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, nes žinojo, kad R. Š. įmonė dėl automobilio ,,VW PASSAT“ parvežimo į Lietuvos Respubliką jokių išlaidų dėl kuro sąnaudų realiai neturėjo, po ko minėtus suklastotus dokumentus panaudojo, 2004-04-26 pateikdamas juos Šiaulių teritorinei muitinei.

Dėl tokio savo veikimo savo kaltės neneigė ir pats A. D., kuris pripažino, kad realiai R. Š. IĮ jokių išlaidų kurui gabenant automobilį ,,VW Passat“ iš Vokietijos į Lietuvą neturėjo, nes pagal išduotą įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį R. Š. įmonės vardu į Lietuvą turėjo parvežti A. L.. Kad įmonės buhalteriniuose dokumentuose nėra nurodyta jokių papildomų išlaidų, susijusių su automobiliu ,,VW Passat“, patvirtina ir specialisto išvada Nr. 5-4/78 (t. 2, b. l. 74-76). Dėl tokių akivaizdžiai neteisingų duomenų pateikimo 2004-04-24 pažymoje, muitinės deklaracijoje C IMO (duomenys neskelbtini) A. D. kaltės nepaneigia ir muitinei pateikta 2004-04-19 lenkiška sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje deklaruojamas 70 l kuro pirkimas už 245 zlotus, nes ši sąskaitą-faktūra nepatvirtina, kad kurą pirko R. Š. IĮ, be to, kaip buvo minėta, neginčijamai nustatyta, jog realiai tokių išlaidų R. Š. IĮ neturėjo. Tokiu būdu A. D., pasirašydamas šiuos dokumentus bei patvirtindamas juos įmonės antspaudu, suklastojo tikrą dokumentą ir siekė, kad tokia tikrovės neatitinkanti teisinę reikšmę turinti informacija būtų įtvirtinta dokumentuose.

Kaip buvo minėta ankščiau, A. D. buvo kaltinamas padaręs septynias atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d. Kitaip tariant, pagal pareikštą kaltinimą kiekvieno atskiro dokumento suklastojimas buvo įvertintas kaip atskiras nusikalstamas veikimas. Tačiau aptarti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, A. D. atliktų veiksmų turinio analizė ir kryptingumas (vieningi tyčia ir tikslas) rodo, kad visi kaltinime išvardinti dokumentai, į kuriuos pagal kaltinimą buvo surašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, sudaro vieningą dokumentų, reikalingų teisiškai įforminti, pagrįsti disponavimą tuo pačiu automobiliu ,,VW Passat“, paketą. Dėl paminėtų aplinkybių kolegija daro išvadą, kad visų kaltinime nurodytų dokumentų suklastojimas turėjo būti traktuojamas kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Taigi, šiuo nuosprendžiu nustačius, jog A. D. neklastojo įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini), UAB draudimo kompanijos „(duomenys neskelbtini)" draudimo liudijimo (poliso)-vienkartinės garantijos serija LD Nr. (duomenys neskelbtini), pažymos-sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) serija 23F, PVM sąskaitos-faktūros serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), muitinės deklaracijos B EKO (duomenys neskelbtini), ir dėl to pašalinus paminėtų dokumentų suklastojimo aplinkybes iš kaltinimo, jo veika, suklastojus 2004-04-04 pažymą ir muitinės deklaraciją C IMO (duomenys neskelbtini), kvalifikuojama, kaip vienas tęstinis nusikaltimas, numatytas BK 300 str. 1 d., nes A. D. nusikalstamas veikimas pasireiškė vieninga tyčia – dviejuose nors ir skirtinguose dokumentuose, pateikdamas tokią pat tikrovės neatitinkančią informaciją apie turėtas papildomas išlaidas dėl automobilio gabenimo iš Vokietijos į Lietuvą, jis siekė dėl to paties dalyko suklaidinti tą patį mokesčių administratorių.

Taigi, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. D. dėl 2004-04-24 pažymos ir muitinės deklaracijos C IMO (duomenys neskelbtini) suklastojimo bei panaudojimo, nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį, todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis.

Tuo pačiu kolegija pažymi, kad A. D. veika, nors ir turi konkrečios nusikaltimo požymių (BK 300 str. 1 d.), tačiau toks jo veikimas iš esmės nepadarė žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams, konkrečiu atveju valdymo tvarkai, ir nesukelė akivaizdaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, todėl, kolegijos nuomone, yra pagrindas spręsti klausimą, ar A. D. nusikalstama veika yra reikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad A. D. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d., tai yra suklastojo du teisinę reikšmę turinčius dokumentus, įrašydamas į juos tikrovės neatitinkančius duomenis. Nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 str. padarymą, įstatymų leidėjas siekia apsaugoti normalią institucijų, užtikrinančių valdymo tvarką, veiklą. Todėl minėtame straipsnyje numatytos sankcijos taikytinos tada, kai suklastojus dokumentus apsunkinama arba sudaroma reali galimybė apsunkinti konkrečios institucijos veiklą. Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad suklastotų dokumentų turinį sudaro A. D. nurodyta suma pinigų, kaip neva R. Š. IĮ turėtos automobilio gabenimo išlaidos – 2004-04-24 pažymoje A. D. nurodė jog išlaidos sudaro 200 Lt, o muitinės deklaracijos C IMO (duomenys neskelbtini) 12 langelyje – 250 Lt, kas vėliau įtakojo neteisingus paskaičiavimus tos pačios deklaracijos 45, 46, 47 langeliuose. Taigi, klausimo sprendimą dėl veikos pavojingumo esant formaliajai nusikaltimo sudėčiai, visų pirma nulemia nusikalstamos veikos pobūdis ir jos intensyvumas, kaltininko tyčios kryptingumas. Konkrečiu atveju A. D., įmonės vardu importo muitinės procedūrai deklaruodamas prekę – automobilį, prie nurodytos prekės vertės – 5000 eurų, nurodė papildomas išlaidas – 250 Lt (deklaracijos 12, 45 langeliai). Abi šios sumos – prekės vertė (deklaracijos 42 langelis) ir vertės detalizacija kartu sudaro statistinę vertę (deklaracijos 46 langelis), nuo kurios paskaičiuojami mokesčiai valstybei (deklaracijos 47 langelis). Tokiu būdu, jei papildomų išlaidų deklaracijoje nebūtų nurodyta, tai statistinė prekės vertė būtų mažesnė, o tai įtakotų ir valstybei turimų sumokėti mokesčių dydį – jie būtų mažesni, jei į Lietuvos Respubliką laikinai įvežta prekė, įforminus atitinkamą muitinės procedūrą, po to būtu išleista laisvai cirkuliuoti Lietuvos rinkoje. A. D. teigimu, įmonės neva turėtas išlaidas, susijusias su automobilio ,,VW Passat“ parvarymu iš Vokietijos, jis nurodė dėl to, kad to reikalaudavo muitinėje, o be to asmuo, kuris įmonės vardu nupirko ir parvarė automobilį į Lietuvą, pateikė kuro pylimosi kvitą iš Lenkijos. Kolegija taip pat pažymi, kad byloje nėra įrodymų, kad A. D. būtų planavęs, ketinęs automobilį ,,VW Passat“ palikti Lietuvoje, ką įrodo tai, kad po laikino prekių įvežimo muitinės procedūros buvo įforminta to paties automobilio eksporto deklaracija, eksportuojant jį į Baltarusiją (t. 1, b. l. 53). Taigi, eksportuojant automobilį, realiai jokie mokesčiai valstybei mokami nebūtų, todėl jų neteisingas paskaičiavimas, įtakotas tikrovės neatitinkančio duomens nurodymu (kelionės išlaidų), būtų tik statistinis, dokumentinis.

Lietuvos Respublikos BK 37 str. įtvirtintas reikalavimas, jog vertinant veiką kaip mažareikšmę, būtina atsižvelgti į šia nusikalstama veika padarytos žalos dydį. Minėtas reikalavimas taikytinas ir formaliosioms nusikalstamų veikų sudėtims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-86/2006).

Iš visų byloje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad A. D. veika BK 300 str. 1 d. norma saugomoms vertybėms – valdymo tvarkai – nėra lemiamai reikšminga, ir jokia reali žala nepadaryta. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad A. D. padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, jog, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 str. nuostatų kontekste, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas.

Tokiu būdu kolegija daro išvadą, kad A. D. padaryta veika iš esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio, ji yra mažareikšmė, todėl yra teisinis pagrindas taikyti BK 37 str. nuostatas ir atleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir byla nutraukiama (LR BPK 327 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. nuosprendį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 37 str., A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. už dokumentų (2004-04-24 pažymos ir muitinės deklaracijos C IMO (duomenys neskelbtini)) klastojimą atleisti, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Komandiruočių registravimo žurnalą grąžinti R. Š. individualiai įmonei.