- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-22
- Bylos Nr.
- 1A-13-350/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17333-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Ridikas, Algirdas Gaputis, Valdas Meidus
- Nuteistasis
- G. B.
- Nukentėjusysis
- L. P.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Algirdas Gaputis, teisėjai Artūras Ridikas ir Valdas Meidus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nubausta laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant ją minėtą laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Priteista iš G. B. nukentėjusiajai L. P. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, bei 188,18 Eur valstybei, už antrinės teisinės pagalbos išlaidas suteiktas L. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. B. nuteista už tai, kad 2015 m. kovo 25 d. apie 15.00 val., viešoje vietoje – Panevėžio r., V. sen., L. k., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusiąją L. P., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. matant aplinkiniams, tyčia išvadino nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais, spjovė du kartus L. P. į veidą bei sudavė ranka vieną kartą nukentėjusiajai į kairę ausį, po to tęsdama savo nusikalstamą veiką, spyrė vieną kartą L. P. į dešinės kojos kelio sritį, tuo padarydama nukentėjusiajai poodines kraujosruvas ir minkštųjų audinių sumušimus kairės ausies kaušelyje ir dešinio kelio bei dešinės blauzdos srityse, odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje – vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį ir ją išteisinti.
Nurodo, kad nukentėjusios atžvilgiu smurto nevartojo, tačiau neneigia, kad abiem besikoliojant spjovė į ją po to, kai pati buvo apspjauta.
Teigia, kad nukentėjusios parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs –po konflikto skambindama policijai nukentėjusioji teigė, kad ją užpuolė „gal aštuoni", „puolė užduot, bet nespėjo, trenkiau atgal". Rašydama pareiškimą ji abstrakčiai nurodė apie jos atžvilgiu vartotą smurtą, tačiau kokį konkrečiai, nenurodė. Tik vėlesnėse apklausose nukentėjusioji teigė, kad ji ( apeliantė ) spyrė į koją ir sudavė į ausį, nors tokių jos parodymų byloje surinkti duomenys nepatvirtina.
Mano, kad jos veika nepagrįstai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos trikdymas, nes nei vienas iš teismo posėdyje apklaustų liudytojų neparodė matę konfliktą, ar būtų pasijutę šokiruoti, pažeminti, išsigandę. Nenustačius šių aplinkybių negalima laikyti, jog ji savo veiksmais padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Net padarius prielaidą, kad ji padarė nukentėjusiai nežymų sveikatos sutrikdymą, jos veika atitiktų nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje požymius. Akcentuoja, kad konfliktas tarp jos ir nukentėjusios kilo dėl asmeninių priežasčių, nes pastaroji nemėgsta romų tautybės žmonių, nuolat nepagrįstai kviečia policiją dėl tariamai keliamo triukšmo ir pan.
Be to, teismas skirdamas bausmę be jokio pagrindo ją įpareigojo būti namuose nakties metu, nes, apeliantės manymu, šis įpareigojimas gali būti skiriamas asmenims, kurie nusikalsta nakties metu, viešose vietose-kavinėse, restoranuose, klubuose ir kt. Šiuo atveju ji dėl sveikatos problemų dažnai vyksta gydytis į kitus miestus, turi neįgalų sūnų, todėl paskirtas apribojimas apsunkins galimybę lankytis gydymo įstaigose.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutinka ir su priteistu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Mano, kad nukentėjusioji siekdama pasipelnyti ją apkalbėjo. Nebuvo pakankamai atsižvelgta ir į jos asmenybę, materialinę padėtį - ji neįgali, gauna invalidumo pensiją, todėl sumokėti nukentėjusiajai 500 Eur neįgalės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistosios skundą nukentėjusioji L. P. prašo G. B. apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantės kaltė įrodyta byloje ištirtais įrodymais – liudytojų parodymais, specialisto išvada ir kt. Be to smurtą nuteistoji jos atžvilgiu vartojo viešoje vietoje, kur bet kada gali lankytis pašaliniai asmenys, todėl pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veika kvalifikuota teisingai. Teisingai išspręstas bausmės ir civilinio ieškinio klausimas, be to apeliantė jokių duomenų apie savo sutrikusią sveikatos būklę nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistoji, jos gynėjas, nukentėjusioji, jos atstovė ir prokuroras prašė G. B. veiką kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir bylą nutraukti, kadangi ji su nukentėjusiąja susitaikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje neginčijamai nustatyta, kad nagrinėjamas konfliktas tarp nuteistosios G. B. ir nukentėjusiosios L. P. įvyko dienos metu, viešoje vietoje – daugiabučio namo kieme išimtinai dėl asmeninių paskatų, t.y. G. B. papriekaištavus L. P., jog pastaroji ją pastoviai skundžia valdžios institucijoms, dėl ko jos tarpusavyje apsižodžiavo, vartodamos necenzūrinius žodžius, taip pat abi viena kitą apspjovė bei G. B. L. P. sudavė ranka vieną kartą į kairę ausį, bei spyrė vieną kartą į dešinės kojos kelio sritį.
Nors G. B. neigia smurtavusi nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau tokie jos parodymai yra paneigti liudytojų J. S., K. U., A. R., S. J. parodymais, kurie nurodė iš karto po konflikto matę sužalojimus ant L. P. kūno minėtose srityse, be to, tokie sužalojimai buvo užfiksuoti ir teismo medicinos specialisto išvadoje ir įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Pirmos instancijos teismas tokią G. B. veiką pripažino atitinkančią nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad G. B. veiksmai – viešoje vietoje necenzūrinių žodžių vartojimas prieš nukentėjusiąją, jos apspjaudymas, fizinio smurto naudojimas prieš nukentėjusiąją yra įžūlūs ir jais nuteistoji išreiškė nepagarbą nukentėjusiosios atžvilgiu ir tokie veiksmai prieštaravo elementarioms moralės ir elgesio normoms, šiais veiksmais buvo sutrikdyta ir visuomenės rimtis, nes nukentėjusioji buvo sužalota ir dėl įvykio buvo iškviesta policija.
Tokia G. B. veikos kvalifikacija nėra teisinga ir prieštarauja susiklosčiusiai teismų praktikai.
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo vieta ir būdas.
Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl straipsnio dispozicijoje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti ir realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Tokių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-303/2014).
Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013).
BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui šie subjektyvieji požymiai tiesioginės reikšmės neturi ir net išimtinai asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, tačiau kaltininko veikimo motyvų ir tikslų nustatymas yra svarbus sprendžiant, ar asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai yra pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Taigi sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas.
Nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad G. B. jai inkriminuotus veiksmus atliko viešoje vietoje – daugiabučio namo kieme, kur buvo ir bet kada galėjo pasirodyti kiti asmenys. Nėra abejonės ir kad G. B. atlikti veiksmai pagrįstai pirmos instancijos teismo įvertinti kaip įžūlus elgesys, tačiau to nepakanka išvadai, kad G. B. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje sudėtį, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad tokiu savo elgesiu G. B. siekė demonstruoti ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sukėlė atsakomybei pagal šį straipsnį atsirasti būtinas pasekmes, t.y. kad sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Minėta, kad nagrinėjamas konfliktas kilo viešoje vietoje išimtinai dėl susiklosčiusių priešiškų asmeninių santykių tarp G. B. ir L. P. ir byloje nėra jokių įrodymų, kad, aiškiai nepriimtinu būdu aiškindamasi santykius su nukentėjusiąja, G. B. tuo pačiu turėjo tikslą demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, ir kad savo elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, nes byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti, jog įvykio metu buvo pašalinių asmenų, kurie būtų pasijutę šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, kad jiems būtų sukeltas didelis išgąstis ar kilusi sumaištis, nes nė vienas iš pirmos instancijos teisme apklaustų liudytojų apskritai nenurodė matę konfliktą. Tai reiškia, kad nagrinėjama veika neperžengė privataus konflikto ribų ir ji buvo pavojinga tik L. P., todėl G. B. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje sudėties, o jos veika L. P. atžvilgiu, atsižvelgiant į atsiradusias pasekmes, turi požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Apeliacinės instancijos teisme, kai G. B. buvo pranešta apie galimybę jos veiką kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nukentėjusioji L. P. pareiškė, kad ji su G. B. susitaikė ir nebenori, jog ši būtų teisiama.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 407 straipsniu, baudžiamųjų bylų procesas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pradedamas tik pagal nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) skundą, o BPK 416 straipsnyje nurodyta, jog privatus kaltintojas turi teisę iki baigiamųjų kalbų atsisakyti kaltinimo arba susitaikyti su kaltinamuoju ir tai, sutinkamai su BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daro baudžiamąjį procesą negalimu.
Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismo nuosprendis naikinamas ir byla nutraukiama (BPK 327 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,-
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti.
G. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Daiktą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną (su telefono skambučio išklotine) palikti saugoti byloje.